Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. Ž., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) – atstovas nurodė, jog ieškinio tenkinimas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų, dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė E. S.. Nors (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą liudijančiame išraše Nr. 51 duomenų apie vaiko tėvą nėra, tačiau ekspertizės akte Nr. 0034/21 užfiksuota, kad ne mažesnė tikimybė nei 99,980242 proc., jog V. Ž. yra E. S. biologinis tėvas. Pateikti duomenys patvirtina, kad šalys ieškovės bute adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, kartu gyveno 2020 m. kovo ir balandžio mėnesiais, o atsakovui išvykus į Daniją, šalių bendravimas dar kurį laiką tęsėsi elektroninių ryšio priemonių pagalba. Atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės iki 2021 m. balandžio mėnesio į ieškovės motinos V. R. ir ieškovės sūnaus A. D. S. sąskaitą pervedė iš viso 5500 Eur. Ieškovės pajamos yra apie 350 Eur, į šią sumą įskaičiuota ir valstybės mokama 100 Eur išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, o atsakovo pajamos iš darbinės veiklos Danijoje yra apie 2000 Eur per mėnesį.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. J. T.vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje, CK 3.3 straipsnyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus (Lietuvos A. T. 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Tėvystės nustatymo pagrindai reglamentuoti CK 3.148 straipsnyje. Tai moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodinėjimo priemonės.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad ieškovas neginčija savo tėvystės, be to, šį faktą patvirtina ir DNR ekspertizės aktas, todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir pripažintina, kad atsakovas V. Ž. yra nepilnametės dukters E. S. tėvas, o nepilnametė E. S. yra atsakovo V. Ž. dukra.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir uzufrukto teisės nustatymo

Ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnametės dukters E. S. gyvenamąją vietą su ja, atsakovas šio reikalavimo neginčijo, taigi, tarp šalių ginčo šiuo klausimu nėra, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ja. Dukra nuo gimimo gyvena su mama, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai užtikrins jos interesus, vaiko emocinę ir socialinę raidą (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis, 2.14 straipsnis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. Ž. nepilnametei dukrai E. S. 300 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas su šia suma nesutiko, siūlė mokėti 250 Eur dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad pradinis ieškovės ieškinio reikalavimas buvo 350 Eur, ieškovė šį reikalavimą geranoriškai sumažino iki 300 Eur, siekdama taikaus susitarimo su atsakovu.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. A. P., Nr. 3K-3-491/2013).

Vertinant šalių nepilnametės dukters poreikius nustatyta, jog ieškovė įrodinėja, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikia ne mažiau kaip 700 Eur. Ieškovė akcentuoja, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, jam nustatytas normalios fiziologinės raidos sutrikimas, dėl ko jį reguliariai reikia vežioti pas specialistus, kas lemia ženkliai padidėjusius vaiko poreikius ir su tuo susijusias didesnes finansines išlaidas sveikatos srityje. Be to, ieškovės pateikti maisto produktų, drabužių, kitų prekių pirkimo čekiai, bei jos sudarytos lentelės, patvirtina, kad nurodytos išlaidos yra skiriamos vaiko poreikiams patenkinti. Įvertinus ieškovės pateiktus paskaičiavimus ir jų detalizaciją, teismas neturi pagrindo išvadai, kad nurodytos išlaidos yra neprotingo ar nerealaus dydžio.

Vertinant ginčo šalių turtinę padėtį, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 350 Eur, tačiau į šią sumą įskaičiuota ir valstybės mokama 100 Eur išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą. Ieškovė šiuo metu dirbti neturi galimybių, nes dukrai yra kiek mažiau nei pusantrų metukų, be to, kaip jau minėta, mažametė turi specialių poreikių. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jai išlaikyti nepilnametę dukrą taip pat padeda mama V. R. ir dabartinis gyvenimo draugas A. K..

Tuo tarpu vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena ir dirba Danijoje, kur jo pajamas sudaro apie 2000 Eur, tačiau jis turi kiek didesnį nei 7500 Eur įsiskolinimą Danijos vyriausybei. Iš pateiktų paskaičiavimų matyti, kad visų būtinųjų poreikių patenkinimui jam reikalinga apie 1700 Eur suma, taigi, jis turi galimybę savo dukrai teikti 300 Eur išlaikymą.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovei vienai auginant dukrą, jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, atsižvelgia ir į tai, kad kasdien gyvenant kartu su vaiku ieškovei atsiranda ir nenumatytų, papildomų išlaidų, kas reiškia, kad jos turtinė padėtis dėl to tampa blogesnė, kas sudaro pagrindą iš atsakovo priteisti didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą).

Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei įvertinus ieškovės ir atsakovo finansinę situaciją, šalių galimybes dalyvauti nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tokio amžiaus nepilnamečio vaiko poreikius, bei abiejų tėvų finansines galimybes, nustatytinas 700 Eur išlaikymo vaikui per mėnesį dydis, pripažįstant, kad tokio dydžio suma teismo sprendimo priėmimo dienai yra pakankama vaiko visapusiško vystymosi sąlygų užtikrinimui. Įvertinus tai, kad ieškovė gauna 100 Eur išmoką vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, bei tai, jog abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 300 Eur išlaikymas (700 Eur – 100 Eur : 2). Ši suma priteistina iš atsakovo nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos 2021-08-17.

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.208 straipsnį išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, todėl priteistino išlaikymo dydis indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nustatytina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas tvarko jo motina I. S. uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pažymėtina, kad teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Ieškovė prašo priteisti 1050 Eur įsiskolinimą už 3 mėnesių 15 dienų laikotarpį. Nurodė, kad ieškovas šiuo laikotarpiu prie vaiko išlaikymo visiškai neprisidėjo. Tuo tarpu atsakovo atstovė teismo posėdyje nors ir neneigė, kad šiuo laikotarpiu atsakovas išlaikymo neteikė, tačiau teigė, kad atsakovas ieškovei pervedė 5500 Eur sumą (per kelis kartus), dalis kurios buvo skirta, vaiko poreikių tenkinimui- vežimėliui, lovelei, rūbeliams įsigyti.

Nors ieškovė neneigė, kad iš atsakovo yra gavusi įvairias sumas, tačiau jos teigimu, šie pinigai buvo panaudoti buitinių sąlygų gerinimui, kadangi ateityje buvo planuojama gyventi kartu, ieškovės sveikatos būklės palaikymui, skoloms padengti, tačiau ne E. S. poreikiams tenkinti. Teismas pažymi, kad atsakovo atstovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu, buvo teikiamas išlaikymas. Pažymėtina, kad iš pateiktų įrodymų nėra galimybės identifikuoti ar atitinkamos atsakovo pervestos lėšos buvo panaudotos tenkinant būtent nepilnamečio vaiko poreikius. Įvertinus tai, kad atsakovas nepaneigė fakto, kad prie dukters išlaikymo laikotarpiu nuo 2021-05-01 iki 2021-08-16 (3 mėn. 15 d.) neprisidėjo, todėl iš jo priteistinas 1050 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Kadangi tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nėra, o šalys sutaria jog atsakovas V. Ž. su dukra E. S. bendraus ir dalyvaus jos auklėjime bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į atsakovo galimybes bei nepilnametės dukros interesus, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos: 199 Eur žyminis mokestis (94 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 105 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) bei 779,56 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Sprendimui įsiteisėjus, naikintinos 2022-03-01 teismo nutartimi pritaikytas laikinosios apsaugos priemonės atsakovo V. Ž. atžvilgiu, kadangi tolimesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra tikslingas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. S. yra V. Ž. duktė.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2021-08-17 iki vaiko pilnametystės, priteistino išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir 1050 Eur (tūkstančio penkiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Paskirti ieškovę I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 199,00 Eur (šimto devyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, 779,56 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 56 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (sumos mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu; įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2022-03-01 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo V. Ž. atžvilgiu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.