- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-1008-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07304-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- G. B.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, akcinei bendrovei „City Service“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2419-947/2015 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei G. B., atsakovės G. B. priešieškinį ieškovui T. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Kauno energija“, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, akcinei bendrovei „City Service“, 166 garažų bendrijai, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, turto padalinimo, prievolių kreditoriams vykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateikė ieškinį, kuriame prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovui priteisiant transporto priemonę, garažą, sodo valdą (žemės sklypą ir jame esančius pastatus), 489,49 Eur (1690,12 Lt) vertės Rusijos akcijų fondo 42.634 investicinius vienetus, LCD televizorių Samsung, A. K. paveikslą „Pasidalinimas“, 2 vyriškus auksinius žiedus; atsakovei priteisti butą, 8688,60 Eur (30000 Lt) vertės pinigines santaupas, o ieškovui priteisti 9370,62 Eur (32354,90 Lt) piniginę kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį; įpareigoti atsakovę grąžinti jam asmeninius daiktus: A. K. paveikslą „Vėžys“ ir vyrišką auksinį laikrodį su apyranke. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė buvo nelojali, su ieškovu elgėsi nepagarbiai, jį žemino ir užgauliojo, buvo valdingo charakterio, naudojo psichologinį, fizinį smurtą. 2014 m. sausio mėnesį atsakovė išvarė ieškovą iš namų, nespėjus pasiimti asmeninių daiktų. Šalių santaupas atsakovė panaudojo asmeniniams tikslams patenkinti. Jo žiniomis, 2008 m. atsakovė 8688,60 Eur santaupas padovanojo savo vaikams.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti atsakovei 1448,10 Eur neturtinės žalos ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 144,81 Eur per mėnesį; padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovei priteisiant garažą, butą, 489,49 Eur (1690,12 Lt) vertės Rusijos akcijų fondo 42.634 investicinius vienetus, ieškovui priteisiant transporto priemonę, sodo valdą (žemės sklypą ir jame esančius pastatus); atsakovei priteisti 2938,29 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; atsakovei priteisti A. K. paveikslą „Pasidalinimas“, ieškovui – paveikslą „Vėžys“; iš ieškovo priteisti ½ dalį, t. y. 319 Eur, sumokėtų skolų už komunalines paslaugas; skolą 166–ajai garažų bendrijai pripažinti solidaria sutuoktinių prievole; iš ieškovo priteisti ½ iš 21982,00 Lt santaupų, t. y. 3183,00 Eur. Nurodė, kad ieškovas naudojo psichologinį, fizinį smurtą, buvo neištikimas, neprisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Ieškovas savo noru išsikėlė iš šeimos būsto ir pradėjo gyventi su savo pirmąja sutuoktine. Ieškovas 2013 m. lapkričio 11 d. iš sąskaitos banke išėmė 21982 Lt šeimos santaupų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalims paliko jų santuokines pavardes; priteisė ieškovui 35300 Eur vertės 0,0820 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76,07 kv. m. ploto sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); atsakovei priteisė 24300 Eur vertės 48,22 kv. m. ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovei iš ieškovo priteisė 5500 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį; priteisė ieškovui 289,62 Eur vertės transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei – 4923,54 Eur vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui iš atsakovės priteisė 2316,96 Eur piniginę kompensaciją; ieškovui priteisė A. K. paveikslą „Vėžys“, atsakovei – A. K. paveikslą „Pasidalinimas“; atsakovei iš ieškovo priteisė ½ dalį šeimos santaupų – 3183 Eur; atsakovei iš ieškovo priteisė 319 Eur už solidarių prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, AB „City Service“; prievolę sumokėti kreditoriui 166–ajai garažų bendrijai 173,77 Eur skolą pripažino solidaria šalių prievole; 489,49 Eur (1690,12 Lt) vertės Rusijos akcijų fondo 42.634 investicinius vienetus priteisė ieškovui; atsakovei priteisė iš ieškovo 244,74 Eur piniginę kompensaciją. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Iš ieškovo priteisė atsakovei 1410,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 566,66 Eur žyminio mokesčio ir 24,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Iš atsakovės priteisė valstybei 121,03 Eur žyminio mokesčio. Grąžino ieškovui 100 Eur dydžio avansą, sumokėtą už ekspertizės atlikimą.
Sprendė, kad šalių santuoka nutrūko ne dėl vieno sutuoktinio kaltės. Jie paskutiniaisiais bendro gyvenimo metais konfliktavo ir vienas kitą kaltino neteisėtu elgesiu. Faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangų šeimai išsaugoti. Santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė neturi teisės reikalauti iš ieškovo neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, neturi teisės ir į išlaikymą. Vien tai, kad ieškovas gauna didesnio dydžio senatvės pensiją, negali būti pagrindu priteisti atsakovei išlaikymą. Dalintino turto vertes nustatė pagal teismo ekspertizės aktus Nr. K-14-966 ir Nr. K-14-967, nes juose vėliausiai nustatyta nekilnojamojo turto vertė, šie įrodymai yra patikimesni už kitus šaltinius, teismui nekilo pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, nebuvo pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovo pateiktas preliminarus sandoris dėl sodo valdos pardavimo už 33000 Eur sumą paneigė įrodinėtą ne didesnę nei 11584,80 Eur šio turto vertę. Tarp šalių nekilo ginčo dėl buto, žemės sklypo ir jame esančių pastatų padalijimo būdo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisto nekilnojamojo turto vertė viršija jo dalį šiame bendrame turte, atsakovei iš ieškovo priteistina 5500 Eur kompensacija. Tarp šalių nekilo ginčo dėl transporto priemonės padalinimo būdo ir jo vertės. Garažo vertę nustatė pagal vienintelį rašytinį įrodymą – UAB „Naujas būstas“ atliktą vertinimą. Ieškovas garažu nesinaudoja nuo 2014 m. pradžios, pastaruoju metu savo reikmėms garažą naudoja atsakovė. Sprendė, kad nėra tikslinga ieškovui jo priteisti, taip dar labiau didinant iš ieškovo atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį. Ieškovui iš atsakovės priteistina piniginė kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę garažo dalį, lyginant su ieškovui tenkančia transporto priemone. Kadangi byla iškelta 2014 m. balandžio 28 d., santaupų panaudojimas asmeniniams atsakovės poreikiams 2008 metais nepatenka į CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytą penkerių metų terminą. Nėra objektyvių duomenų, kad būtent 30000 Lt santaupos buvo panaudotos konkretiems ne šeimos poreikiams. Į dalijamo turto balansą neįtraukė televizoriaus, dviejų vyriškų auksinių žiedų, nesant įrodymų, kad šie daiktai liko pas atsakovę ieškovui išsikėlus iš bendro būsto. Dėl to paties netenkino ieškinio įpareigoti atsakovę grąžinti vyrišką auksinį laikrodį su auksine apyranke. Nesant neginčytinų ir objektyvių įrodymų, kad paveikslai buvo asmeninės dovanos sutuoktiniams, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, abu lygiaverčius paveikslus įtraukė į dalintino turto balansą ir juos padalino natūra, nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl 21982 Lt lėšų panaudojimo išimtinai ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalis ieškovo 2013 m. lapkričio 11 d. iš sąskaitos banke išimtų šeimos santaupų. Skolos tretiesiems asmenims susidarė sutuoktiniams vedant bendrą šeimos ūkį (iki 2014 m. pradžios). Atsakovė tretiesiems asmenims sumokėjo 638 Eur, todėl solidariąją pareigą įvykdžiusi atsakovė turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovo lygia dalimi to, ką ji įvykdė, atskaičius jai tenkančią dalį. Prievolė sumokėti 166–ajai garažų bendrijai 173,77 Eur skolą kilo sutuoktiniams vedant bendrą šeimos ūkį, todėl laikytina solidaria. Rusijos akcijų fondo 42.634 investiciniai vienetai laikomi ieškovo sąskaitoje, todėl šiuo turtu objektyviai pagal sutartį su banku gali naudotis ieškovas. Dėl to šis santuokos metu įgytas turtas priteistinas ieškovui, o atsakovei – piniginė kompensacija. Nustatė, kad 90 procentų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išspręsta pagal atsakovės reikalavimus (dėl turto padalijimo būdo ir kompensacijų priteisimo, prievolių kreditoriams vykdymo, vadovavosi atsakovės nurodytomis turto vertėmis, atmesti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo priteisimo ir kt.), 10 procentų – pagal ieškovo reikalavimus (dalis reikalavimų dėl turto padalinimo būdo, nesivadovavo ieškovo nurodytomis turto vertėmis, kiti ieškinio reikalavimai atmesti). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad su sprendimu nesutinka iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su nustatyta žemės sklypo ir jame esančių statinių verte. Ieškovas šio turto vertę nurodė 40000 Lt (11584,80 Eur), atsakovė – 126000 Lt (36492,12 Eur), teismo ekspertas – 122000 Lt (35333,64 Eur), preliminariojoje sutartyje pirkėjo pasiūlyta kaina buvo 33000 Eur. Nei atsakovo, nei ieškovės, nei teismo eksperto nurodyta vertė neatitiko rinkos kainos. Teismo ekspertas pasirinko palyginamąjį metodą, rinkos kainą nustatė pagal toje vietovėje parduotus analogiškus objektus, teismas nepagrįstai rinkos vertę nustatė pagal teorinę eksperto nurodytą vertę. Šį turtinį vienetą pardavinėjo apie pusę metų, vienintelis pirkėjas pasiūlė 33000 Eur. Jeigu šis sandoris įvyks, galima konstatuoti, kad tai yra tikroji rinkos kaina. Skirtumas tarp eksperto įvertinimo ir rinkos kainos yra 2300 Eur (35300–33000), jis turėtų būti atimtas iš ieškovui priteisto turto vertės.
Teismas nepagrįstai paveikslą „Vėžys“ įtraukė į dalintino turto balansą. Paveikslas „Vėžys“ yra ieškovo asmeninė nuosavybė, nes jį gavo dovanų gimtadienio proga, yra atitinkamas sveikinimo užrašas. Teismas turėjo priteisti paveikslą „Pasidalinimas“, kuris buvo nupirktas į kolekciją paveikslui „Vėžys“. Paveikslas „Pasidalinimas“ šalių įvertintas 289,62 Eur (1000 Lt).
Priteisdamas atsakovei 3183 Eur kompensaciją teismas nustatė, kad pinigus ieškovas išleido savo poreikiams, tačiau ieškovas buvo priverstas išeiti iš namų pas dukrą esant konfliktiniams santykiams, grįžti negalėjo. Ieškovas yra pateikęs iš sąskaitos išimtų lėšų, išleistų pragyvenimui, panaudojimą: baldų komplektas 1529 Lt; už butą avansu 12000 Lt (komunaliniai patarnavimai, maitinimas ir kt.); sanatorija Birštone 2000 Lt; kelionė į Vokietiją 1400 Lt; teismo ekspertizė 2000 Lt; statinio ekspertizė 300 Eur; advokatui 1500 Lt; dantų gydymas 200 Lt. Atsakovės namuose liko visas santuokos metu įgytas turtas, kurio ieškovas į dalintino turto balansą neįtraukė. Tai buitinė technika: televizoriai 3 vnt. (iš jų ieškovo laimėtas loterijoje LD firmos televizorius 600 Lt vertės), šaldytuvas, skalbimo mašina, baldai, miegamojo baldų komplektas (spinta, dvigulė lova, tualetinis staliukas su veidrodžiu, spintelė) svetainės baldų komplektas (sekcija, sofa lova, stalas, kėdės 6 vnt., foteliai 2 vnt.), prieškambario baldų komplektas (spinta, tualetinis staliukas, veidrodis), virtuvės baldų komplektas (staliukas, kėdės 2 vnt., dujinė viryklė, pakabinamos spintelės 3 vnt., kriauklės spintelė); kilimai 2 vnt., užuolaidos, vokiškas pietų servizas, paveikslai 6 vnt. (iš jų paveikslai „Vėžys“, „Pasidalinimas“), brangenybės (ieškovui dovanotas vyriškas auksinis laikrodis su auksine apyranke, vyriški auksiniai žiedai 2 vnt., kitos atsakovės naudojamos brangenybės, auksinės grandinėlės, žiedai ir kt.). Atsakovei likusio turto vertė didesnė, nei išimtų pinigų suma. Ieškovo asmeniniams poreikiams galėtų būti priskirta kelionė į Vokietiją, advokato išlaidos ir kt. Nenurodytos išlaidos sudaro 4253 Lt (1231,75 Eur), kurios pusė 615,88 Eur priteistina atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai priteisė buto ir garažo išlaikymo išlaidas. Priverstinai išėjęs iš namų, negalėjo naudotis bendrosios jungtinės nuosavybe teise priklausančiu turtu, automobiliu, kuris liko garaže. Atsakovė pakeitė buto ir garažo spynas. Patyrė kitas išlaidas, mokėjo sodo bendrijai ir mokės visas skolas.
Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė pinigus pasisavino tuo metu, kai, atsakovui dalyvaujant, jie buvo paimti iš sąskaitos, nepagrįstai rėmėsi CK 3.123 straipsnio 4 dalimi, kurioje kalbama apie negautas ar nuslėptas pajamas. 2008 m. atsakovė išėmusi 8688 Eur (30000 Lt) santaupas iš banko sąskaitos laikė namuose, tuo metu santykiai buvo normalūs. Pašlijus santykiams atsakovė, galimai rengdamasi santuokos nutraukimui, pinigus, galbūt ir šeimos brangenybes perdavė kitam savo sūnui. Tai yra santaupos, ne pajamos, todėl šio turto išreikalavimui nėra nustatytas senaties terminas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kam pinigines lėšas panaudojo atsakovė. Tokius įrodymus privalėjo pateikti atsakovė, o įrodymų nebuvimas patvirtina, kad lėšos yra atsakovės dispozicijoje.
Atsiliepimas
Atsakovės nurodomos aplinkybės yra prieštaringos, nenuoseklios ir prieštarauja bylos medžiagai. Teismas įrodymus vertino šališkai, atsakovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies normą, nustatančią bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Nenurodė, kokiu būdu nustatė 10 procentų ieškovo patenkintų reikalavimų dalį, nevertino atsakovės reikalavimų, kurių ji atsisakė. Turtas buvo padalintas ne pagal atsakovės nurodytas turto vertes, todėl šiuo pagrindu nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl A. K. paveikslo „Pasidalinimas“, šeimos santaupų priteisimo, kompensacijos už prievolių įvykdymą priteisimo, prievolės pripažinimo solidaria, reikalavimo dėl atsakovės pasisavintų lėšų priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui A. K. paveikslą „Pasidalinimas“, priteisti atsakovei 615,88 Eur šeimos santaupų, priteisti ieškovui dalį atsakovės pasisavintų šeimos santaupų 4344 Eur, sumažinti 2300 Eur ieškovui priteisto žemės sklypo ir jame esančių statinių vertę iki 33000 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo vienasmeniškai pasirašyta preliminari sutartis su pirkėju negali patvirtinti realios turto rinkos vertės pagal CK 3.119 straipsnį. Turto savininkas gali parduoti turtą už bet kokią kainą, mažesnę ir didesnę. Ieškovas nenuoseklus, jis sutiko su eksperto K. A. atliktu buto vertinimu, bet nesutinka su žemės sklypo ir sodo pastato vertinimu, nenurodo argumentų, kodėl teismo eksperto atliktas vertinimas neteisingas. Teismo eksperto K. A. ekspertizės akto teisingumą patvirtino teismo ekspertės G. B. turto vertinimo ataskaita. Paveikslas „Pasidalinimas“ dovanotas atsakovei ir yra jos asmeninė nuosavybė. Tai patvirtino ieškovo pakviesti liudytojai. Teismas teisingai priteisė atsakovei 3183 Eur sumą. Neturi teisinės reikšmės ieškovo argumentai, kad jis šiuos pinigus išleido kelionėms, sanatorijai, baldams, advokato išlaidoms, 12000 Lt sumokėjo savo pirmai žmonai. Ieškovas privalėjo šiuos pinigus pasidalinti su atsakove. Išeidamas iš namų, ieškovas pasiėmė visus auksinius dirbinius, televizorių ir kitą vertingą turtą. Jam atiteko baldai, esantys sodo pastate, atsakovei – bute esantys daiktai. Visi baldai yra visiškai susidėvėję, įgyti prieš 35 metus, neturi turtinės vertės. Šalys turi kreditorinių įsipareigojimų, susidariusių gyvenant kartu iki 2013 m. pabaigos. Kadangi ji skolas sumokėjo iš asmeninių lėšų, iš atsakovo teisėtai priteista ½ dalis sumokėtų bendrų įsiskolinimų sumos. Nepaisant to, jog ieškovas bute negyvena, būdamas buto bendrasavininku, jis turi pareigą prisidėti prie jo išlaikymo. 2008 m. atsakovei nuėmus pinigus iš banko, jais disponavo ieškovas, o vėliau kažkur padėjo. Nereikalavo dalies jų priteisti, nes nepavyko įrodyti, kad šie pinigai egzistuoja. Kadangi teismas santuokos nutraukimo byloje gali dalinti tik esamą ir nustatytą turtą, pagrįstai nepriteisė atsakovei 30000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai padalino šalių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatydamas nekilnojamojo turto vertę; nepripažindamas asmenine nuosavybe ieškovui dovanoto paveikslo; priteisdamas iš atsakovo piniginę kompensaciją už asmeninimas poreikiams panaudotas lėšas bei atmesdamas ieškovo reikalavimus tokią kompensaciją priteisti iš ieškovės; nuspręsdamas dėl prievolių solidarumo bei paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
2016 m. liepos 13 d. apeliantas pateikė 2016 m. birželio 22 d. žemės sklypo ir statinių pirkimo pardavimo sutarties, patvirtinančios 0,0820 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76,07 kv. m. ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginės 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą pirkėjui G. J.; tris 2016 m. birželio 22 d. mokėjimų nurodymų, 2015 m. spalio 21 d. kasos pajamų orderio, patvirtinančio avanso sumokėjimą tarpininkui nekilnojamojo turto agentūrai, kopijas.
Atsakovė 2016 m. rugpjūčio 30 d. pateiktame pareiškime šių įrodymų priėmimui iš esmės neprieštarauja, nurodo, kad jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos turto vertės, nes turto savininkas turi teisę parduoti turtą už bet kokią kainą.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo yra pasisakyta, jog sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti į tai, kad teismas ginčą nagrinėja ne formaliai, bet vykdydamas konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį bylai svarbią įrodomąją reikšmę įrodymą, nuo kurio priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2013). Atsižvelgiant į tai, kad netinkamai nustatytą turto vertę apeliantas motyvavo preliminariu susitarimu dėl turto pardavimo, juo rėmėsi iš pirmosios instancijos teisme, o turto pardavimas įvyko bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pripažintina, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir jie priimtini.
Dėl nekilnojamojo turto vertės
Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).
Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie žemės sklypo ir pastatų, esančios (duomenys neskelbtini), vertę, pagrįstai vadovavosi ekspertizės aktuose nurodyta 35 300 Eur įkainavimu, o ne ieškovo teiginiais apie 11 584,80 Eur vertę, tačiau sutinka su apelianto argumentu, kad apie realią šio turto vertę dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę turi būti sprendžiama pagal piniginį ekvivalentą, gautą turtą pardavus. Tai patvirtina 2014 m. kovo 17 d. ekspertizės išvadoje, kuria rėmėsi teismas, nurodytas turto rinkos vertės apibrėžimas , pagal kurį turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto pateikimo rinkai, kai abi šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Ekspertas turtą įvertino vadovaudamasis lyginamuoju metodu, kurio esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Vertinant šį turtą buvo tiesiogiai pritaikytas pakeitimo kitu turtu principas (ekspertizės išvados 15 lapas), tuo tarpu vertinamo turto pardavimo sandoryje yra nurodyta būtent ginčo turto vertė. Nėra pagrindo spręsti, kad, nustatant sandorio kainą, apeliantas (pardavėjas) buvo suinteresuotas ją mažinti (toks interesas nelogiškas). Atsakovės rašytiniame paaiškinime t. 4 b.l. 162-163 nurodyti teiginiai apie teismo leidimą vienašališkai be jos sutikimo apeliantui turtą parduoti, dėl to jis turtą galėjo parduoti už bet mokią kainą, netgi už 1 Eur, yra nepagrįsti. Dėl 33000 Eur sandorio kainos sandorio šalys susitarė iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo 2015 m. spalio 21 d. preliminaria sutartimi. Šis argumentas prieštarauja 2015 m. gruodžio 7 d. pateiktam atsakovės prašymui leisti ieškovui namų valdą perleisti tretiesiems asmenims, sandorio metu atsiskaitant su atsakove pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą. Šiuo prašymu ji pripažino, kad vienintelis būdas įvykdyti teismo sprendimą dėl atsakovei priteistos piniginės kompensacijos sumokėjimo yra ieškovui priteisto turto realizavimas. 2016 m. vasario 5 d. nutartimi įpareigodamas piniginės kompensacijos sumą pervesti į teismo depozitinę sąskaitą, pirmosios instancijos teismas pašalino šių lėšų nuslėpimo galimybę, apie kurią atsakovė teigė 2015 m. gruodžio 7 d. prašyme (apeliacine tvarka vertinamoje byloje priimta Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis Nr. 2S-1029-324/2016).
Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentus dėl 11 584,80 Eur ginčo turto vertės ir vadovavosi ekspertizės išvada, kita vertus, pagrįstas sprendimas gali būti priimtas tik įvertinus visas reikšmingas klausimo išsprendimui aplinkybes. Apeliacinio proceso metu abi bylos šalys realizavo savo valią parduoti turtą, kurį pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui, o pirkimo pardavimo sandoris patvirtina, jog preliminarioje sutartyje nurodyta šio turto vertė 33 000 Eur yra jo rinkos kaina. Bendra pastarojo turto ir atsakovei paskirto buto vertė yra 57 300 Eur (33 000+24300), pusė vertės – 28 650 Eur. Dėl to atsakovei tenkanti piniginė kompensacija už minimą turtą sumažintina iki 4 350 Eur (28 650 – 24300).
Dėl paveikslų padalijimo
Apeliantas ir atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados apie nebuvimą įrodymų, jog paveikslas „Pasidalinimas“ buvo padovanotas atsakovei. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas į dalintino turto sudėtį nepagrįstai įtraukė jam gimtadienio proga padovanotą paveikslą „Vėžys“ (dail. A. K.).
Remiantis CK 3.89 straipsnio 2 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Ieškovas teigė, jog paveikslo dovanojimas jam gimimo dienos proga raštu pažymėtas kitoje paveikslo pusėje. Nurodyta dovanos paskirtis leidžia daryti išvadą, kad meno kūrinį dovanotojas perdavė asmeninėn apdovanotojo, o ne bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokios dovanos faktą atsakovė pripažino. Remiantis CPK 187 straipsniu, šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą, ir tokių faktų nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 5 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, paveikslas „Vėžys“ pripažintinas asmenine apelianto nuosavybe (CPK CK 3.89 straipsnio 2 punktas, 185 straipsnis).
Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl priteisimo kito tos pačios dailininkės paveikslo „Pasidalinimas“, kurio vertę šalys nurodė 289,62 Eur (priešieškinis t. 1 b.l. 94), motyvuojant jo įsigijimu kolekcijai. Apeliantas nepateikė įrodymų apie tokio pobūdžio kolekcijos rinkimą ar abiejų paveikslų buvimą dailininkės darbų neatsiejama dalimi. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šis paveikslas paskirtinas atsakovei. Atsižvelgiant į į nepagrįstą paveikslo „Vėžys“ įtraukimą į dalintino turto balansą, aptarta sprendimo dalis koreguotina pašalinant minimą daiktą iš dalintino turto sudėties, iš atsakovės priteisiant ieškovui pusę paveikslo „Pasidalinimas“ vertės (144,81 Eur)..
Dėl ieškovo panaudotų šeimos piniginių lėšų
Nesutiktina su apeliantu, kad pusės 3183,00 Eur šeimos santaupų, jo paimtų iš banko 2013 m. lapkričio 11 d., priteisimas atsakovei yra nepagrįstas. Atmestini jo argumentai, kad išlaidos pragyvenimui ir sanatorijai nelaikytinos išlaidomis asmeniniams poreikiams, nes pinigus buvo priverstas panaudoti dėl priverstinio išėjimo iš namų esant konfliktiniams santykiams. Šalys sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl santuokos nutrūkimo, esant abipusei kaltei, todėl tokios būtinybės apeliantas neįrodė. Bet kokiu atveju paimtus pinigus jis išleido ne šeimos reikmėms ir šios pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės neginčija.
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. sudaromas turto balansas CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padalijo turtą, kurį šalys įtraukė į dalintino turto balansą. Nei vienai iš šalių ieškinyje ir priešieškinyje nepareikalavus dalinti apeliaciniame skunde nurodytų kilnojamųjų daiktų (buitinės technikos, baldų ir kt.), nėra pagrindo atsakovei priteistą pinigų sumą, kurią jis panaudojo savo reikmėms, sumažinti atsakovei paliekamų kitų daiktų sąskaita (CPK 135 straipsnio 1 dalis, CK 3.118 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti atsakovės pasisavintas santaupas
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti ieškovo reikalavimo padalinti atsakovės, jo teigimu, 2008 m. pasisavintas šeimos santaupas 30000,00 Lt.
Apeliantas teisingai teigia, jog CK 3.123 straipsnio 4 dalyje numatytas penkerių metų iki turto padalijimo bylos iškėlimo terminas padalinti šeimos negautoms pajamoms, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, netaikytinas šeimos turėtų santaupų banke atžvilgiu, tačiau šis vertinimas nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą dėl minimo reikalavimo.
Apeliaciniame skunde neteisingai teigiama apie nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovė pinigus pasisavino tuo metu, kai jie buvo paimti iš banko sąskaitos. Tokios išvados apeliacine tvarka tikrinamame sprendime nėra. Iš sprendimo motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo nebuvimą objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad 30000 Lt santaupos buvo panaudotos. Apeliantas skunde pripažino, kad pinigai iš banko buvo paimti jam dalyvaujant, dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo spręsti, kad juos pasisavino tai neigianti atsakovė. Jos pozicija dėl šio reikalavimo byloje nekito – atsakovė teigė, kad pinigais disponavo ir valdė ieškovas, juos nežinia kur padėjo. Atsakovės įvykdytą pinigų pasisavinimą patvirtinančių įrodymų apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl buto ir garažo išlaikymo išlaidų
Buto ir garažo išlaikymo išlaidos susidarė šiam turtui esant bendrąja jungtine nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tokio turto savininkų prievolė mokėti turto išlaikymo mokesčius yra solidari (CPK 3.109 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Ieškovas nepateikė įrodymų apie tai, kad butu ir garažu siekė naudotis, tačiau negalėjo naudotis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nepareiškė ieškinio reikalavimo kompensuoti sodo išlaikymo išlaidas, todėl nėra pagrindo ginčijamą prievolę pripažinti atsakovės asmenine prievole ar sumažinti apelianto mokėtiną jų dalį.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Kadangi apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino nekilnojamojo turto vertės įrodymus, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą įtraukė ieškovo asmeninį kilnojamąjį turtą, sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sumažinus 2300 Eur nekilnojamojo turto vertės dalimi, iš ieškovo atsakovei priteista piniginė kompensacija padalijus sodo sklypą su statiniais bei butą sumažintina iki 4350 Eur. Ieškovui pripažinus asmeninės nuosavybės teisę į paveikslą „Vėžys“, o paveikslą „Pasidalijimas“ priteisiant atsakovei, jam iš ieškovės priteistina pusė paveikslo vertės 144,81 Eur (289,62/2). Kita su turto apdalijimu susijusi sprendimo dalis nekeistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantas pagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojantį CPK 93 straipsnį.
CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimų skaitlinės analizės ir nenurodęs jų proporcingumo patenkinai reikalavimų daliai, be pagrindo konstatavo, jog yra patenkinta tik 10 procentų ieškovo reikalavimų.
Abi šalys pareiškė neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovo pareikštų turtinių reikalavimų sudėtis tokia: nekilnojamojo turto sodo valdos ir buto – 28650 Eur, paveikslo „Pasidalijimas“ – 289,62 Eur, automobilio ir garažo – 2606,58 Eur, santaupų – 4344,30 Eur (15 000 Lt), akcijų – 244,74 Eur, bendra suma– 36135,24 Eur, patenkinta reikalavimų suma – 31646,13 Eur (36135,24-144,81-4344,30). Atsakovės priešieškinio turtinių reikalavimų sudėtis tokia: neturtinė žala – 1448,10 Eur, išlaikymo metinė suma – 1737,72 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nekilnojamojo turto sodo valdos ir garažo – 28650 Eur, paveikslo „Pasidalijimas“ – 289,62 Eur, pinigų – 3183,00 Eur, akcijų – 244,74 Eur, bendra suma – 38159,76 Eur, patenkinta reikalavimų suma yra 34829,13 Eur (38159,76-144,81-1448,10-1737,72). Apeliacine tvarka vertinamu sprendimu buvo patenkinti abiejų šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, atmetant ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, o turtinių reikalavimų patenkinimo proporcija yra tokia: ieškovo – 88 procentais (31646,13x100/36135,24), atsakovės – 91 procentu (34829,13x100/38159,76).
Nustatyta, kad ieškovas yra sumokėjęs 600,00 Lt (173,77 Eur) (t. 1 b.l. 9) žyminio mokesčio ir 2000,00 Lt (579,24 Eur) už teismo ekspertizę (t. 2 b.l. 41), iš viso – 753,01 Eur bylinėjimosi išlaidų (2000,00 Lt + 600,00 Lt), 88 procentus šios sumos sudaro 662,64 Eur. Atsakovė sumokėjo 150 Lt (43,44 Eur) žyminio mokesčio, 2000 Lt (579,24 Eur) už turto vertinimą, 2000 Lt už atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio parengimą, atstovavimą teisme (579,24 Eur) (t. 1, b. l. 80, 110, t. 3, b. l. 123-131), iš viso – 1201,92 Eur. Advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, taip pat numatytų įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijoje. 91 procentą atsakovės bylinėjimosi išlaidų sumos sudaro 1093,74 Eur. Pritaikius priešpriešinių mokėjimų įskaitymo institutą, atsakovei iš ieškovo priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 431,10 Eur (1093,74-662,64) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Turtiniai ieškinio reikalavimai 31646, 13 Eur turi būti apmokėti 922 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), priešieškinio – 1069 (1017 Eur žyminio mokesčio nuo 36422,03 Eur dydžio reikalavimų padalinti turtą ir priteisti neturtinę žalą, 52 Eur žyminio mokesčio– nuo 1737,72 Eur reikalavimo dėl išlaikymo; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šalių reikalavimai dėl santuokos nutraukimo turi būti apmokėti 41 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bendra ieškovo mokėtina žyminio mokesčio suma yra 963 Eur, atsakovės – 1110 Eur.
Ieškovas yra sumokėjęs 173,77 Eur žyminio mokesčio, nesumokėta suma sudaro 789,23 Eur (963-173,77). Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi žyminio mokesčio dalies mokėjimas ieškovui buvo atidėtas. 88 procentus su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendus pagal ieškovo reikalavimus, iš jo valstybei priteistina 12 procentų (94,70 Eur) nesumokėto žyminio mokesčio sumos (789,23x12/100). Kita dalis žyminio mokesčio, minusavus ieškovo sumokėtą 173,77 Eur žyminį mokestį, valstybei priteistina iš atsakovės (963 - (173,77+94,70) (694,53 Eur).
Atsakovė yra sumokėjusi 43,44 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartimi ir 2014 m. liepos 7 d. atsakovei žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo atidėtas. 91 procentą su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendus pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus, valstybei iš atsakovės priteistini 9 procentai žyminio mokesčio (99,90 Eur) (1110x9/100). Kita dalis žyminio mokesčio, minusavus atsakovės sumokėtą 43,44 Eur žyminį mokestį, valstybei priteistina iš ieškovo (1110-(43,44+99,90) (966,60 Eur) (CPK 96 straipsnio 1-3 dalys).
Bendra žyminio mokesčio suma, valstybei priteistina iš ieškovo– 1061,30 Eur (94,70+966,60), iš atsakovės – 794,43 Eur (694,53+99,90).
Atsižvelgiant į tai, kad šalių santuoka yra nutraukta dėl jų abiejų kaltės, 27,05 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme iš šalių priteistinos pusiau (po 13,52 Eur) (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme valstybei nepriteistinos, nes jų dydis 1,92 Eur yra mažesnis už valstybei priteistinos sumos dydį (3,00 Eur).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinio proceso metu
Atsakovo ginčyta suma yra 7339,80 Eur (2300 (kompensacija)+289,62 (paveikslas)+4344,30 (santaupos)+405,88 (319+(173,77/2) (prievolės)). Toks apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas 220 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis). Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 300,19 Eur ir 28,60 Eur žyminio mokesčio, patyrė advokato pagalbos išlaidas: 70 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 200 Eur už atskirojo skundo surašymą, 70 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą, 360 Eur už apeliacinio skundo surašymą, bendra advokato pagalbos išlaidų suma – 700 Eur (t. 4 b.l. 77, 84), bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 920 Eur (220+700).
Atsakovė sumokėjo 300 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 28,60 Eur už atskirąjį skundą dėl 2016 m. vasario 5 d. nutarties (t. 4 b.l. 96-97, 167-168). Abiejų šalių advokatų pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių (įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcija).
Patenkintų reikalavimų suma – 2444,81 Eur (2300+144,81) proporcine dalimi sudaro 33 procentus (paveikslas „Vėžys“ nebuvo įkainuotas). Ieškovo atskirasis skundas dėl 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties buvo patenkintas pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi, atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas, todėl su tuo susijusios procesinių dokumentų parengimo išlaidos ieškovui pripažintinos pagrįstomis, atsakovės atskirojo skundo parengimo išlaidos pripažintinos nepagrįstomis. Remiantis CPK 93 straipsnio 2, 5 dalimis, apeliantui iš atsakovės priteistina 303,60 Eur (920x33/100), atsakovei iš ieškovo – 201 Eur (300x67/100). Pritaikius priešpriešinių reikalavimų tarpusavio įskaitymo institutą, ieškovui iš atsakovės priteistina 102,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimą, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 546), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 33000,00 Eur vertės 0.0820 ha ploto žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 76.07 kv. m. ploto sodo pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), stoginę 3I1p, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Atsakovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo priteisti 24300,00 Eur vertės 48.22 kv. m. ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei G. B. iš ieškovo T. B. priteisti 4350,00 Eur (keturių tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties Eur) kompensaciją už jai tenkančią mažesnę nekilnojamojo turto dalį.Ieškovui T. B. priteisti 289,62 Eur vertės transporto priemonę Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovei G. B. priteisti 4923,54 Eur vertės garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ieškovui T. B. iš atsakovės G. B. priteisti piniginę kompensaciją - 2316,96 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiolika Eur ir 96 ct). Pripažinti ieškovui T. B. asmeninės nuosavybės teisę į dailininkės A. K. paveikslą „Vėžys“ ir šį paveikslą jam priteisti. Atsakovei G. B. priteisti A. K. paveikslą „Pasidalinimas“. Priteisti iš atsakovės G. B. 144,81 Eur (šimto keturiasdešimt keturių Eur 81 ct) piniginę kompensaciją už paveikslą „Pasidalinimas“. Atsakovei G. B. iš ieškovo T. B. priteisti ½ dalį šeimos santaupų – 3183,00 Eur (tris tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt tris Eur).Atsakovei G. B. iš ieškovo T. B. priteisti 319,00 Eur (tris šimtus devyniolika Eur) už prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims AB „Kauno energija“, UAB „Kauno švara“, AB „City Service“.Prievolę sumokėti kreditoriui 166–ajai garažų bendrijai 173,77 Eur (šimto septyniasdešimt trijų Eur ir 77 ct) skolą pripažinti solidaria G. B. ir T. B. prievole.489,49 Eur (1690,12 Lt) vertės Rusijos akcijų fondo 42.634 investicinius vienetus priteisti ieškovui T. B.. Atsakovei G. B. priteisti iš ieškovo T. B. piniginę kompensaciją - 244,74 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis Eur ir 74 ct).Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui T. B. pavardę „B.“.
Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei G. B. pavardę „B.“.
Iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 431,10 Eur (keturis šimtus trisdešimt vieną Eur 10 Ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1061,30 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną Eur 30ct žyminio mokesčio ir 13,52 Eur (trylika Eur 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)794,43 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt keturis Eur 43 ct) žyminio mokesčio ir 13,52 Eur (trylika Eur 52 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Grąžinti ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (šimto eurų) dydžio avansą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą 2015-03-06, tai įpareigojant atlikti Kauno apylinkės teismo Finansų skyrių.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.“
Priteisti iš atsakovės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 102,60 Eur (šimtą du Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)