Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams A. Z. – M., R. Z., N. Z. – V. R., P. Z., tretiesiems asmenims „Swedbank lizingas“, UAB, A. M. dėl pirkėjo teisių perkėlimo ir sandorio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

13. Atsakovės R. Z. ir N. Z. V. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta tinkamai, byloje atstovaujamos advokato Rimvydo Rakausko, todėl byla išnagrinėta minėtoms atsakovėms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal Lizingo sutartį Nr. LT078631 pripažinimo apsimestiniu sandoriu

16. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė iš bankrutuojančios (duomenys neskelbtini)2021 m. kovo 9 d. įsigijo 116 853,15 Eur dydžio reikalavimą į atsakovą P. Z. ir „A. T. A“, kaip naujajam išieškotojui, ieškovei 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo išduotas ES vykdomasis pagal Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. CA-0523-20/5, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Redai Vizgaudienei, vėliau buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0074/21/01102. Nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01102 ieškovė (duomenys neskelbtini) išieško skolą iš atsakovo P. Z., kaip išieškotojas. Ieškovei 2023 m. rugsėjo 11 d. paaiškėjo, kad atsakovas P. Z. yra nesąžiningas skolininkas ir nesąžiningas asmuo, kadangi savo veiksmais yra sąmoningai sudaręs situaciją, kad išieškojimas iš jo turto būtų negalimas.

17. Ieškovė ieškinį dėl Lizingo sutarties sudarymo aplinkybių grindžia trečiojo asmens A. M. (buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo), paaiškinimais, jog, būtent, iš trečiojo asmens ieškovė sužinojo, kad iki Ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei patvirtinimo, atsakovė A. Z.-M., dėl Ginčo turto pirkimo visiškai nesidomėjo, turto nebuvo atvykusi apžiūrėti, nesiderėjo ir už Ginčo turtą neatsiskaitė, kad dėl Ginčo turto įsigijimo į jį kreipėsi būtent atsakovas P. Z., kuris atvyko apžiūrėti Ginčo turto ir kuris domėjosi ir derėjosi dėl Ginčo turto kainos ir būtent atsakovas P. Z. atsiskaitė už perkamą Ginčo turtą. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. M. duodamas paaiškinimus patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, tai yra, kad A. Z.-M. nebuvo atvykusi dėl kotedžo įsigijimo nuo derybų pradžios, kad perka P. Z., nes A. Z. ir neturėjo galimybių nusipirkti kotedžą, kadangi kotedžas kainavo 1 milijoną 250 tūkstančių litų. Kai buvo perkamas kotedžas, ieškovės vadovas A. A. to fakto nežinojo, o kai jie susitiko 2023 m. liepos 19 d. ir kai jis iš A. A. sužinojo, kad P. Z. neturi jokio turto, tai jis paklausė apie kotedžą Palangoje, apie kurį A. A. pasirodo nieko nežinojo ir kurio pirkėjas realiai buvo P. Z.. Teigia, kad realiai P. Z. butą pirko sau, bizniui, derybos dėl kotedžo pirkimo apie kainą, sąlygas ir kitą vyko su P. Z., ne su A. Z.-M.. Trečiasis asmuo kotedžą aprodė P. Z. iki pirkimo ir po pirkimo ir dalyvavo jo žmona R. Z.. Kotedžo raktus, dokumentus, kodus jis perdavė P. Z.. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ginčija Lizingo sutartį Nr. LT078631 vadovaujantis CK 1.87 straipsnio nuostatomis.

18. Vienas iš CK 1.87 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriam esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, yra tuomet, kai sandoris yra sudaromas kitam sandoriui pridengti, o apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra nurodęs, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia.

20. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties, nagrinėjamu atveju pagal Lizingo sutartį, apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo, nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2015). Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi).

21. Įvertinęs proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad jie nėra pakankami patvirtinti ieškovės įrodinėtinoms aplinkybėms, jog atsakovė A. Z.-M. buvo statytinis asmuo, o nuosavybės teisę į Ginčo turtą siekė įgyti ir įgijo būtent atsakovas P. Z.. Byloje nustatyta, kad 2010 m. gegužės 5 d. atsakovas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Z. sudarė sutartį Nr. LT078631/TPP dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. LT078631 perleidimo. Šia sutartimi buvęs lizingo gavėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo pakeistas nauju lizingo gavėju (A. Z.). Už tinkamą A. Z. įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį įvykdymą laidavo P. Z.. A. Z. anksčiau laiko visiškai atsiskaičius pagal Lizingo sutartį, 2011 m. birželio 29 d. aktu Turto nuosavybės teisė buvo perleista A. Z..

22. Kaip jau buvo minėta, kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus ir panašiai.

23. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, kuris paremtas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, mano, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamos Sutarties šalis buvo ne atsakovė A. Z.-M., o P. Z.. Priešingai – byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog Ginčo sutartį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką.

24. Atsakovas P. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis su A. M. susipažino per ieškovės vadovą A. A., kuris prašė pradėti A. M. paskolinti pinigų. Kadangi pastarojo nepažinojo, todėl nesutiko ir tuomet pradėjo siūlyti pirkti Palangoje esantį kotedžą, kuris tuo metu priklausė „Swedbank lizingas“, A. A. P. Z. kotedžo nereikėjo, bet A. M. siūlė tą kotedžą pirkti pigiau, todėl atsakovas P. Z. buvo atvažiavęs pasižiūrėti kotedžo, o po ko pasiūlė savo dukrai A. Z.-M. įsigyti šį kotedžą, nes pastaroji neturėjo nekilnojamojo turto Lietuvoje ir ruošėsi iš Rygos persikelti gyventi į Lietuvą, kurti šeimą. Po ko, jie kartu su dukra vyko apžiūrėti to kotedžo ir po kiek laiko dukra priėmė sprendimą įsigyti tą kotedžą iš „Swedbank lizingas“, UAB. 2010 m. gegužės 5 d. jie turėjo atvažiuoti į Kauną pasirašyti lizingo sutartį, dukra dirbo Latvijoje, ji turėjo latus, o sutartis buvo sudaryta eurais, todėl dukra išsikeitė latus į eurus ir atsivežė grynus pinigus, nes manė, kad bus galima atsiskaityti grynais, bet bankas pasakė, kad turi būti pinigai sąskaitoje, todėl dukros pinigus įnešė į jo sąskaitą ir tą pačią dieną bankas juos nurašė, bet pinigai buvo dukros. Atsakovas P. Z. nurodė, jog jis ir mokėjo tas lizingo įmokas, nes mano, kad gali vaikui padėti. Kotedže metus laiko gyveno dukra A. Z.-M.. Turto kainą su pardavėju derino pirmiausia jis, o paskui, kai su dukra atvažiavo, dar derino.

25. Atsakovė A. Z.-M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo apžiūrėti kotedžo keletą kartų prieš pirkimą. Ieškovės vadovas A. A. buvo jos vadovas. Kadangi ji ruošėsi į Lietuvą grįžti dėl šeimyninių aplinkybių, tai pasiūlius, ji nuvyko į Palangą ir A. M. aprodė kotedžą. Ji su tėčiu važiavo, nes A. M. yra rusakalbis, o jos pagrindinis darbas buvo anglų kalba, todėl ji į tėtį rėmėsi. Kai suderino, važiavo į Kauną pasirašyti sutartį, tėtis važiavo, nes jis turėjo būti kaip garantas. Pradinį įnašą darė ji, tik ji atsivežė savo pinigus latais, ji išsikeitė latus ir tėtis įnešė į savo sąskaitą. Tėtis pasakė, kad ji sumokėjo pradinį įnašą, o toliau įmokas mokės tėtis, ką jis ir darė. Ji išėjo iš darbo ir atvažiavo gyventi į Palangą, kur pagyveno apie metus, visi komunaliniai mokesčiai buvo jos vardu. Derybos dėl kainos buvo prieš 14 metų ir A. M., vedinas kultūrinių skirtumų, bendrauja tik su vyrais verslo klausimais, todėl visur su ja visada dalyvavo tėtis. 2010 m. jos pajamos buvo pakankamomis.

26. Šiuos atsakovų P. Z. ir A. Z.-M. paaiškinimus, kuriuos teismas laiko nuosekliais, patvirtina į bylą pateiktas išrašas iš „Swedbank lizingas“, UAB apie į P. Z. sąskaitą A. Z. vardu 2010 m. gegužės 7 d. įneštą sumą 20497,95 Eur (e. b. t. 4, b. l. 117). Taip pat pateikta „Swedbank lizingas“, UAB 2024 m. kovo 29 d. Nr.SL-SR-KP-24-91 pažyma apie mokėjimus pagal lizingo sutartį už butą/patalpą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad įmokas nuo 2011 m. gegužės 31 d. mokėjo P. Z. (e. b. t. 4, b. l. 59-61). Vertinant teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. M. paaiškinimus, matyti, kad trečiojo asmens pateikiama informacija byloje yra tendencinga ir išskirtinai palanki ieškovei, teismas turi pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo, būdamas skolingas atsakovui P. Z. didelę pinigų sumą, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, gali turėti asmeninį suinteresuotumą pakenkti atsakovui P. Z., todėl trečiojo asmens pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai.

27. Be to, reikšminga aplinkybė nagrinėjamoje byloje yra ir ta, kad ginčijama perleidimo sutartis buvo sudaryta 2010 m. gegužės 5 d., kai kreditorių atsakovas P. Z. neturėjo, tuo metu ir ieškovas ar pradinis atsakovo kreditorius (duomenys neskelbtini) jokių reikalavimo teisių į atsakovą P. Z. neturėjo, todėl teismo nuomone atsakovui P. Z. nereikėjo vengti kreditorių reikalavimų, slėpti turtą ar sudarinėti apsimestinius sandorius.

28. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovų P. Z. ir A. Z.-M. sutartis atspindi tikrąją sutarties šalių valią, Ginčo perleidimo sutartimi šalys siekė sutartyje nurodytą turtą realiai įgyti sutartyje nurodyto asmens - atsakovės A. Z.-M. vardu. Todėl reikalavimas pripažinti 2010 m. gegužės 5 d. Sutartį Nr. LT078631/TPP dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. LT078631, sudarytą tarp trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus A. M. ir atsakovės A. Z.-M.s, dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) įgijimo, apsimestiniu sandoriu nuo sudarymo momento, atmestinas ir tuo pagrindu atmestini kiti išvestiniai reikalavimai, nurodyti šio sprendimo 1.2-1.7 punktuose.

dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

30. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. 1843, sudarytą tarp A. Z. ir N. Z.-V. R. ginčija vadovaujantis CK 1.80 ir 1.81 str. nuostatomis.

31. CK 1.80 str. numato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

32. Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015; kt.).

33. Sandorio pripažinimas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, todėl, sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamuoju pagrindu, būtina nustatyti, ar yra toks visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t. y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014).

34. Sandorių negaliojimo institutas taikytinas tuo atveju, kai sprendžiama, ar sutartis sudaryta teisėtai. Atitinkamai, taikant CK 1.80 straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar sutarties sudarymas joje šalių sutartomis sąlygomis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėtai sudarytos sutarties vykdymas (neįvykdymas, netinkamas vykdymas) iš principo negali prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad sutartis vykdoma nesilaikant jos teisėtų sąlygų, reiškia sutarties pažeidimą, bet ne sandorio negaliojimą. Taigi sandorių negaliojimo institutas negali būti taikomas sutarties pažeidimo atveju, nes tai neatitiktų sandorių negaliojimo paskirties.

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo, kad šiuo atveju CK 6.465 str. 1 dalies norma laikytina imperatyvia, kadangi atsakovai sudarant Ginčo dovanojimo sutartį tokiu būdu, kokiu ji buvo sudaryta, pažeidė šią imperatyviąją normą. Sudaryta Ginčo dovanojimo sutartis pažeidžia CK 6.465 str. 1 d., nes atsakovė A. Z.-M., būdama statytiniu asmeniu, neteisėtu būdu ir tik formaliai figūravo, kaip asmuo turintis nuosavybės teisę į Ginčo turtą, dėl to ji neturėjo teisės padovanoti Ginčo turto savo sesei, t. y. atsakovei N. Z.-V. R.. Tikrasis Ginčo turto įgijėjas, t. y. atsakovas P. Z., iki Ginčo dovanojimo sutarties sudarymo buvo Ginčo turto savininkas (asmuo įgijęs šį turtą nuosavybės teise), ir po Ginčo dovanojimo sutarties sudarymo toliau liko tikrasis Ginčo turto savininkas (asmuo įgijęs šį Ginčo turtą nuosavybės teise). Dėl to Dovanojimo sutartis niekinė.

37. CK 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata. Šio straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

38. Byloje pateikta 2011 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartis (notarinio įrašo Nr. 1843), sudaryta tarp atsakovės A. Z.-M. ir atsakovės N. Z.-V. R., kuria A. Z. M. padovanojo sesei N. Z.-V. R. butą (kotedžą), Palangoje. esantį (duomenys neskelbtini).

39. Teismo šio sprendimo 17-28 pasisakė, kad nekilnojamojo turto (butą (kotedžą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Ginčo perleidimo sutarties tikroji šalis buvo atsakovė A. Z.-M., o ne P. Z., todėl šių motyvų nebekartoja ir kurie patvirtina, kad Dovanojimo sutartis buvo sudaryta nekilnojamojo turto savininkės.

40. Teismo posėdžio metu atsakovė A. Z.-M. paaiškino, jog po to, kai tėčio atsakovo P. Z. sveikata sustreikavo, ji po vestuvių išvažiavo atgal į Rygą padėti tėčiui. Tuo metu sesė N. Z. V. R. irgi norėjo grįžti į Lietuvą gyventi, todėl, kai ji grįžo į A. Z.-M.s vestuves, susitarė, kad ji perrašys sesei kotedžą, ką ji po vestuvių ir padarė, tai yra, padovanojo sesei N. kotedžą. Sesuo priėmė dovaną, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius ir bylos nagrinėjimo metu turtu rūpinasi.

41. Atsakovė N. Z.-V. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, atstovavo advokatas Rimvydas Rakauskas. Teismo posėdžiuose atsakovės dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu. Tačiau pateiktame atsiliepime atsakovė patvirtino sesės atsakovės A. Z.-M.s paaiškinimus, jog 2011 m. liepos mėnesį sustreikavus atsakovo sveikatai sesė Asta buvo kuriam laikui grįžusi į Latviją dirbti į (duomenys neskelbtini) ir jau tuo metu žinojo, kad į pajūrį nebegrįš. Todėl minėtą turtą perleido savo seseriai, kai atsakovė N. Z.-V. R. per atostogas buvo atvykusi į Lietuvą.

42. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Dovanojimo sutartimi nebuvo siekiama ką nors slėpti ir tuo tikslu sudaryti sandorį su kitu asmeniu nei realiai buvo sudaryta sutartis. Sutartis buvo sudaryta su artimu giminaičiu – seserimi, kas teisinėje visuomenėje yra dažnas reiškinys. Taigi, sudaryta Ginčijama dovanojimo sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negali būti pripažinta niekiniu sandoriu pagal CK 1.80 str. 1 d. nuostatas.

43. Ieškovas Ginčijamą dovanojimo sandorį laiko prieštaraujančia ir CK 1.81 str. 1 d., kadangi Ginčijama dovanojimo sutartis prieštarauja gerai moralei, kadangi šio sandorio tikslas buvo išvengti pareigų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šio sandorių negaliojimo pagrindo, nurodė, kad ginčijant sandorį pagal CK 1.81 straipsnį turi būti įrodyta, jog visų sandorio šalių valia sudarant sandorį buvo viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai. Jei bent viena iš sandorio šalių tokio tikslo sudarydama sandorį neturi ir jai nėra žinomi kitos sandorio šalies viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys tikslai, toks sandoris negali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Nors teisėjų kolegija sutiko, jog sandorio šalių tarpusavio ryšiai gali būti laikomi viena iš aplinkybių, kartu su kitomis patvirtinančių tai, kad sandorių šalys siekė viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančių tikslų, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia spręsti, kad tarpusavyje vienokiais ar kitokiais ryšiais susijusių asmenų sandoriai savaime prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tam turi būti įrodyta, jog viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujančio tikslo siekė visos sandorio šalys, o ne tik viena iš jų.

45. Teismas mano, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta aplinkybė, kad Dovanojimo sutartimi šalys siekė kitokio susitarimo negu įtvirtintinas sutartyje ir sutarties tikslas nebuvo išvengti atsakovų pareigos vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, todėl reikalavimas dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu pagal CK 1.81 straipsnio nuostatas yra atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo teisės (ne)turėjimo

46. Atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeistos ieškovės teisės ar teisėti interesai. Nurodo, kad CK 1.87 str. 2 d. reikalauja, kad apsimestiniu sandoriu būtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės, o nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiųjų asmenų, kurie būtų nukentėję nuo šio sandorio, nėra. Kadangi ginčijamos sutartys nepažeidė ieškovės teisių, ji neturi teisės kreiptis dėl ginčijamų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, todėl ieškinys buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl turėtų būti atmestas.

47. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinamas laikantis tam tikros tvarkos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

48. Ieškovė iš bankrutuojančios (duomenys neskelbtini)2021 m. kovo 9 d. įsigijo 116 853,15 Eur dydžio reikalavimą į atsakovą P. Z. ir (duomenys neskelbtini). Kaip naujajam išieškotojui, ieškovei 2021 m. rugsėjo 20 d. buvo išduotas ES vykdomasis raštas pagal Rygos apygardos teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. CA-0523-20/5, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Redai Vizgaudienei, pradėta vykdomoji byla Nr. 0074/21/01102. Nurodytoje vykdomojoje byloje Nr. 0074/21/01102 ieškovė (duomenys neskelbtini) išieško skolą iš atsakovo P. Z., kaip išieškotojas. Todėl teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė manydama, jog jos teisė pažeista, turėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama apginti jos pažeistas teises.

Dėl ieškinio senaties taikymo

50. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties instituto tikslas – tiek sudaryti realią galimybę asmeniui per tam tikrą laiką apginti savo pažeistą teisę, tiek ir skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, taip užtikrinant civilinių santykių stabilumą. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, nes, praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). CK nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalis).

52. Ieškovė teigia, jog tik 2023 m. rugsėjo 11 d. paaiškėjo, kad atsakovas P. Z. yra nesąžiningas skolininkas, kai minėtą dieną ieškovė susipažino su trečiojo asmens A. M. žinute, kad būtent atsakovas P. Z. nekilnojamąjį turtą, t. y. butą (kotedžą), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2010-05-05 Sutartį Nr. LT078631/TPP dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. LT078631 perleidimo iš „Swedbank lizingas“, UAB, tarpininkaujant trečiajam asmeniui A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui.

53. Tačiau atsakovas P. Z. teigia, kad apie tai, jog trečiasis asmuo A. M. ieško buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėjo, jis sužinojo 2010 m. pradžioje iš ieškovo Latvijos bendrovės (duomenys neskelbtini) visų akcijų savininko ir vadovo A. A., kuris klausinėjo, ar atsakovas norėtų/galėtų nupirkti aukščiau paminėtą butą. Pažymėjo, kad ieškovo vadovui A. A. šios aplinkybės buvo puikiai žinomos nuo jo sudarymo momento (2010 m. gegužės 5 d.), kadangi šio sandorio sudarymo iniciatorius buvo, būtent, jis. Tai, kad faktinės aplinkybės apie ginčijamų sandorių sudarymą buvo žinomos ieškovo vadovui, patvirtina ir tolimesni ieškovo atstovo veiksmai. Ieškovo atstovas advokatas Aleksander Višnevski, turėdamas informaciją apie aukščiau paminėtus ir šiuo ieškiniu ginčijamus sandorius, jau nuo 2012 m. vasario mėnesio tikrino ne tik atsakovo P. Z., bet ir jo šeimos narių nekilnojamojo turto duomenis, jau 2012 m. vasario 17 d. atlikdamas atsakovų nekilnojamojo turto duomenų tikrinimą tiksliai žinojo, kokio jis nekilnojamojo turto duomenų ieško, pačiu pirmu veiksmu 2012-02-17 10:24:11 val. suformavo Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) aktualų išrašą – tai butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame dokumente jį išėmęs asmuo pamatė, kad šio nekilnojamojo turto savininkas yra N. Z.-V. R. ir kad šį turtą įgijo 2011-08-09 dovanojimo sutarties Nr. 1843 pagrindu. Šis veiksmas liudija, kad ieškovo atstovas ieškovo vadovo buvo informuotas apie jo draugo, trečiojo asmens A. M., perleidimo sandorį ir būtent šiuo metu buvo aiškinamasi jo nuosavybės teisių statusas. Po ko, ieškovo atstovas ieškojo duomenų ir apie kitus atsakovų turimus turtus ir atsakovo P. Z. nuomone, VĮ Registrų centro duomenys bei aplinkybės rodo, kad ieškovas ar ieškovo vadovas atstovo (profesionalaus teisininko, kuris minėtas paieškas galėjo atlikti tik teikdamas Lietuvos Respublikos Advokatūros įstatyme numatytas paslaugas) pagalba jau 2012 m. patikrinus informaciją apie atsakovų sandorius, tame tarpe ir ginčijamus šiuo ieškiniu, turėjo sužinoti apie tariamą jo teisės pažeidimą minėto turto perleidimu. Visos šios aplinkybės įrodo, kad ieškovas apie tai, kad minimas sandoris sudarytas ne atsakovo P. Z. ir tai, kad šis turtas jau nepriklauso ne atsakovei A. Z.-M., sužinojo ne 2023 m. rugsėjo 11 d., o gerokai anksčiau, tai yra 2010 m. ir 2012 m., todėl ieškinio senaties terminas dėl minimos perleidimo sutarties, kaip apsimestinio sandorio, ginčijimo turėtų būti pradedamas skaičiuoti gerokai anksčiau (t. y. nuo 2012 metų) negu nurodoma ieškovo data. Be to, pažymėjo, kad pradiniam atsakovo kreditoriui ((duomenys neskelbtini)), kurio reikalavimą yra įgijęs ieškovas, bankroto byla buvo iškelta dar 2012 m. rugpjūčio 30 d. Būtent nuo šios datos paskirtas bankroto administratorius privalėjo patikrinti visus su bankrutuojančio asmens veikla susijusius sandorius bei pareikšti ieškinius, jei tokie sandoriai pažeidžia bankrutuojančio asmens teises ir interesus. Pradinis atsakovo kreditorius (duomenys neskelbtini) apie jo interesus tariamai pažeidžiančią sutartį dėl teisių ir pareigų perleidimo turėjo ir galėjo sužinoti vėliausiai 2012 m., todėl ieškinio senaties terminas yra praleistas. Dėl ginčijamos dovanojimo sutarties pažymėjo, kad apie ją ieškovo vadovas per ieškovo atstovą advokatą Aleksander Višnevski sužinojo dar 2012 m. Atsakovas mano, kad pagrįstai laikytina, kad ieškovas apie tariamą teisių pažeidimą ginčijamu dovanojimu sandoriu turėjo suvokti vėliausiai 2012 m., atsižvelgiant į ieškovo vadovo turimą informaciją (2010 m.) bei gautą atsakovų nekilnojamojo turto duomenų patikrinimo metu (2012 m.), todėl ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir dovanojimo sandorio ginčijimui.

54. Ieškovė šioje byloje sužinojimo apie ginčijamą 2010 m. gegužės 5 d. sandorį sieja su A. M. gauta žinute – 2023 m. rugsėjo 11 d. apie tai, kad atsakovas P. Z. nekilnojamąjį turtą, t. y. butą (kotedžą), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2010-05-05 Sutartį Nr. LT078631/TPP dėl teisių ir pareigų pagal Lizingo sutartį Nr. LT078631 perleidimo iš „Swedbank lizingas“, UAB, tarpininkaujant trečiajam asmeniui A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui.

55. Tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovų nurodytas aplinkybes, kad advokatas Aleksander Višnevski Nekilnojamojo turto registre 2012-02-17 10:34:08 val. ir 2012-02-17 10:34:14 val. atliko paiešką su istorija pagal A. Z. asmenį, kurios rezultatas - sąrašas su istoriniais duomenimis apie pastarajai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir teises į jį (e. b. t. 2, b. l. 79); advokatui Aleksander Višnevski Nekilnojamojo turto registre 2022-02-18 12:00:48 val. suformavo Nekilnojamojo turto registro (įrašo Nr. 97/15797) išrašą su istorija; 2021-10-08 8:27:11 val. ir 2021-10-08 8:27:07 val. atliko paiešką su istorija pagal P. Z., kurios rezultatas - sąrašas su istoriniais duomenimis apie pastarajam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir teises į jį. Be to, advokatas Aleksander Višnevski Nekilnojamojo turto registre 2012-02-17 10:30:42 val. ir 2012-02-17 10:30:48 val. atliko paiešką su istorija pagal P. Z. asmenį, kurios rezultatas – sąrašas su istoriniais duomenimis apie priklausantį nekilnojamąjį turtą ir teises į jį. 2016-10-24 17:29:50 val. ir 2015-10-29 14:17:23 atliko paiešką pagal P. Z. asmenį, kurios rezultatas – aktualus sąrašas apie priklausantį nekilnojamąjį turtą ir teises į jį (e. b. t. 2, b. l. 106). Taip pat iš VĮ Registrų centras pažymų matyti, kad advokatas Aleksander Višnevski atliko analogiškas paieškas ir atsakovių R. Z. ir N. Z. V. R.(e. b. t. 2, b. l. 117-119).

56. Aukščiau paminėti VĮ Registrų centro duomenys bei aplinkybės rodo, kad ieškovės atstovas jau 2012 metais vasario mėnesį peržiūrėjo ne tik atsakovo, bet ir jo šeimos narių (dukrų ir sutuoktinės) nekilnojamojo turto duomenis (jo sudėtį), paiešką pradėjo nuo konkretaus nekilnojamojo turto objekto (ieškinyje vadinamu Ginčo objektu) ir šie veiksmai patvirtina, kad jau tuo metu ieškovo vadovas turėjo duomenis apie minėto nekilnojamojo turto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), priklausomybę, jo perleidimą ir galimybes priverstinai įvykdyti galimus/planuojamus teismų sprendimus atsakovo atžvilgiu. Šie paieškos duomenys leidžia nustatyti, kad minėtos paieškos buvo atliktos būtent ieškovo vadovo suteikta tikslia informacija apie turtą, kuris buvo perleidžiamas šiuo ieškiniu Ginčijamo perleidimo sandoriu, apie atsakovo šeimos narius, kurių duomenų ieškoti.

57. Sutiktina su atsakovų pozicija, kad ieškinio 1.10 p. neteisingai nurodoma, kad tik 2023 m. rugsėjo 18 d. gavęs išrašą iš VĮ Registrų centras ieškovas sužinojo, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad toks pats išrašas jau buvo gautas 2012-04-04 17:42:58.

58. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes ieškovas apie tai, kad minimas sandoris sudarytas ne atsakovo P. Z. ir tai, kad šis turtas jau nepriklauso ne atsakovei A. Z.-M., sužinojo ne 2023 m. rugsėjo 11 d., o 2010 m. gegužės 5 d. ar 2012 m. rugpjūčio 30 d., nuo kurių ir skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.

59. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti.

60. Pažymėtina, kad ieškovės atstovas baigiamųjų kalbų metu pasisakė, kad jeigu teismas manys, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, prašo šį terminą atnaujinti ir laikyti, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes iki 2021 m. vyko teismo procesai kuriuose dalyvavo atsakovai. 2021 metais gavusi teismo sprendimą bei Europos vykdomąjį raštą ieškovė vadovaudamasi CPK nuostatomis kreipėsi į antstolį Lietuvos Respublikoje dėl skolos iš atsakovo išieškojimo. Antstolė Reda Vizgaudienė vykdantį ieškovės pateiktą vykdomąjį raštą nuo 2021 m. gruodžio mėnesį pradėjo ieškovei pervedinėti po 60-70 Eur sumą kas mėnesį, kaip teismo priteistos sumos išieškojimą. Tik pradėjus priverstinį išieškojimą paaiškėjo, kad atsakovas iš esmės jokio turto, santaupų ar kito vertingo kilnojamojo turto neturi, o galimybė išieškoti visą skolą tik iš atsakovo gaunamos senatvės pensijos, t. y. kas mėnesį ieškovei pervedant po 60-70 Eur sumą, yra nereali. Kaip minėta, įvertinus, kad povedybinėje sutartyje nėra nurodyta jokio konkretaus dalintino turto, ieškovės atstovui buvo pateiktas pavedimas sužinoti apie atsakovo sudarytus turto perleidimo sandorius bei esant galimybei juos ginčyti. Ieškovė nieko nežinojo apie tikruosius šalių ketinimus perkant ginčo turtą, kurie paaiškėjo tik 2023 m. rugsėjo 11 d., realiai šioje byloje ginčijami turto perleidimo sandoriai pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teises.

61. Atsakovų atstovas paprieštaravo tokiam prašymui, kadangi šis prašymas nebuvo pareikštas ir nebuvo sprendžiamas nagrinėjamos bylos metu ir buvo išsakytas tik baigiamosiose kalbose.

62. Šiuo atveju sutiktina, kad išnagrinėjus bylą ir paskelbus, kad bylos nagrinėjimas yra baigtas, teismas pradėjo klausytis baigiamųjų kalbų, kurių metu ieškovės atstovas paprašė, jeigu teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atnaujinti jį dėl svarbių priežasčių. Tačiau atsižvelgiant į formuojamą praktiką, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020). Taigi, ieškovei teisminio nagrinėjimo metu nepareiškus prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, vadovaujantis senaties termino praleidimu, baigus bylos nagrinėjimą, toks reikalavimas pareikštas nebegali būti nei baigiamųjų kalbų metu, nei apeliaciniame skunde.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, todėl nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus kaip nepagrįstą ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos ir iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro kitos šalies patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą bei proceso išlaidos.

64. Spręsdamas advokato išlaidų pagrįstumo klausimą, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai P. Z., R. Z., A. Z.-M. ir N. Z.- V. R. pasinaudojo teise turėti atstovą ir sudarė teisinių paslaugų sutartis su advokatu (e. b. t. 1, b. l. 194, 202, t. 2, b. l. 20, 21). Advokatas pateikė rašytinius prašymus atlyginti teisines išlaidas ir duomenis, patvirtinančius patirtas išlaidas advokato pagalbai: atsakovė N. Z.-V. R. 2024 m. kovo 19 d. pavedimu Nr. 111 sumokėjo 1088,75 Eur pagal 2024 m. kovo 18 d. sąskaitą RR-2024-008, 2023 m. lapkričio 3 d. pavedimu Nr. 85 – 55,00 Eur, (e. b. t. 4, b. l. 36-37, t. 1, b. l. 201), viso patyrė 1143,75 Eur. Atsakovė A. Z.-M. pagal pateiktą sąskaitą RR-2023-062 2023 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu sumokėjo 2400 Eur, pagal 2024 m. gegužės 19 d. sąskaitą RR-2024-019 sumokėjo pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 282449 – 700 Eur, pagal 2024 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą RR-2024-039 sumokėjo 2024 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 31 – 750 Eur (e. b. t. 4, b. l. 38, 40, 80, 81, 191, 192), viso patyrė 3850 Eur advokato išlaidų ir proceso išlaidų: A. Z.-M. 2023-11-30 pavedimu Nr. 21 sumokėjo 224,80 Eur VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ už dokumentų vertimą pagal 2023-11-30 sąskaitą faktūrą TV Nr. 231067(e. b. t. 4, b. l. 41, 45)

65. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytą leistiną advokato darbo užmokestį, nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, galimas advokato darbo laiko sąnaudas rengiantis bylos nagrinėjimui, ruošiant procesinius dokumentus bei atstovaujant savo klientę teisme, teismas konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktų, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu priteistina atsakovei A. Z.-M. iš ieškovo 3850 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 224,80 Eur turėtų proceso išlaidų, atsakovei N. Z.-V. R. - 1143,75 Eur turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

66. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartimi tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – padaryti įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui: butui (kotedžui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotam atsakovės N. Z.-V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, uždraudžiant šį turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti kitiems asmenims iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos.

67. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniais, 268–271 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį.

Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsakovės A. Z.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3850 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir 224,80 Eur proceso išlaidų, atsakovės N. Z.-V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1143,75 Eur turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. spalio 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose.