Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir J. A. prašymą suinteresuotiems asmenims E. A., S. S. ir antstoliui A. A. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo J. A. prašymas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Ginčo turto įsigijimo metu ((duomenys neskelbtini)) sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrą jų turtą reguliavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). SŠK 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22, CK 3.89 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimus, turi būti vadovaujamasi 2000 m. CK nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015). Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

E. A. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1381-91/2011, yra priimtas antstolio A. A. 2022 m. gruodžio 20 d. patvarkymas Nr. S-22-23-34796 dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Vykdant vykdomąjį dokumentą 2012 m. gegužės 28 d. turto arešto aktu Nr. 0023/12/00640 ir 2022 m. rugsėjo 21 d. turto arešto aktu Nr. S-22-23-25492 areštuotas skolininko vardu registruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą E. A. įgijo (duomenys neskelbtini)., t. y. būdamas santuokoje su S. A. - S. Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini).. Antstolis neturi duomenų, kad santuokos nutraukimo metu santuokoje įgytas turtas būtų padalintas. Todėl, prieš pradedant areštuoto turto realizavimą, būtina nustatyti turto kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis.

Skolininkas 2022 m. spalio 4 d. pateikė antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalinimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. Sutikime nurodoma, visas žemės sklypas priklauso skolininkui E. A.. Skolininkui buvo pateiktas pasiūlymas pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, notarine tvarka. Skolininkui neįgyvendinus siūlymo, antstolis 2022 m. gruodžio 20 d. pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Skolininkas E. A. ir suinteresuotas asmuo S. S. areštuoto turto įsigijimo metu (duomenys neskelbtini). buvo sutuoktiniai. Santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Iš teismui Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriaus pateikto Ištuokos akto įrašo Nr. 9 seka, kad E. A. ir Santuokos A. ištuokos įrašo pagrindas yra bendras sutuoktinių prašymas Nr. 7, 2022 m. liepos 3 d. Minėtos institucijos lydimajame rašte nurodoma, jog minėtų asmenų santuoka nutraukta praėjus trijų mėnesių terminui po bendro sutuoktinių prašymo gavimo. Taigi, nutraukiant E. A. ir S. S. santuoką, turtas įgytas santuokos metu, nebuvo padalintas.

Šiuo atveju byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog minėtas žemės sklypas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas (CPK 178 straipsnis), todėl laikytina, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ha, miškų ūkio paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o santuoką tarp šalių nutraukus, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir santuokos nutraukimo byloje šio turto nepadalijus, ginčo butas tapo bendrąja daline nuosavybe.

CK 4.73 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šioje byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl teismas laiko, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta.

Pastebėtina, jog vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Analizuojamos situacijos kontekste akcentuotina, jog pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-260-210/2020).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjo J. A. prašymas tenkintinas iš dalies, o pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir atitinkamai į tokio dydžio skolininko E. A.turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, 290-292 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo J. A. prašymą tenkinti iš dalies ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininkui E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstoliui A. A. grąžinti vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.