- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-379-366-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-54-1-164-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Pranas Šimkus, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- S. J.
- Nukentėjusysis
- K. P.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-379-366/2012
Teisėja Česlovas Kulikauskas Teisminio proceso Nr. 1-54-1-164-2011-6
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
2012 m. birželio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmes subendrintos apėmimo būdu ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Pagal BK 63 str. 1 d., 9 d., minėta bausmė subendrinta su 2011-06-03 Biržų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2011-11-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir S. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimą dvejiems metams bei 30 MGL dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius nuo 2011-11-23 (nuo Panevėžio apygardos teismo 2011-11-23 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos). Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. S. J. atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo 2 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam K. P. padarytą žalą, bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Be to, šiuo nuosprendžiu iš S. J. priteista 3700 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam K. P. ir 29,75 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
S. J. nuteistas už tai, kad 2011 metų gegužės 8 d., apie 16 val. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, prie Gulbinų ežero, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. iš chuliganiškų paskatų trenkdamas ne mažiau kaip du smūgius kumščiu K. P. į veidą, o nuo smūgių K. P. parkritusiam ant žemės vieną kartą spirdamas nukentėjusiajam K. P. į pakaušį, tuo dėl viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainiko lūžių, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo K. P. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-03-06 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., konstatavus, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Teigia, kad teismas vertindamas įrodymus akivaizdžiai prioritetą suteikė nukentėjusiojo K. P. ir jo sugyventinės G. B. parodymams, juos vertino kaip nuoseklius, nekreipė dėmesio į parodymų prieštaravimą, atsiradusį ir teisme, todėl mano, kad teismas buvo šališkas. Pažymi, kad esminiai nukentėjusiojo parodymų prieštaravimai yra ir dėl suduotų smūgių, atkreipia dėmesį į teismo medicinos ekspertų išvadas, kurioje nurodyta, kad jokių sužalojimų K. P. pakaušyje nėra. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog parkritusiam K. P. buvo spirta į pakaušį. Be to, pabrėžia, kad teismas vertindamas nukentėjusiojo parodymus, neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykio metu K. P. buvo girtas, tai patvirtina ir liudytojų parodymai.
Taip pat apeliantas nesutinka su jo parodymų vertinimu teisme, kadangi teismas juos vertino kaip nenuoseklius, neteisingus, duotus siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad smurtas prieš K. P. nebuvo vartojamas ir šiuos parodymus atmetė tik dėl to, kad liudytojai ir nuteistasis yra artimieji ar draugai.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad nukentėjusysis K. P. pateikė melagingus parodymus, kadangi ant jo pyksta ir nori pasipelnyti. Nurodo, kad dar iki kreipimosi į policiją K. P. skambino ir prašė pinigų. Pažymi, kad teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad ankščiau S. J. atsisakė įdarbinti K. P., šio fakto nepaneigė ir pats nukentėjusysis. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai kvalifikavo nusikalstamas veikas ir nesutinka su LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos inkriminavimu. Teigia, kad neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai.
Apeliantas taip pat nesutinka su eksperto išvados vertinimu ir nurodo, kad pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatytas taisykles, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 proc., bet mažiau nei 30 proc., profesinio ar bendro darbingumo. Pažymi, kad pagal tų pačių taisyklių nuostatas, 1-2 dantų netekimas sudaro 5 proc. darbingumo netekimo. Teigia, kad remiantis tokiomis aplinkybėmis K. P. teismas turėjo nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to nurodo, kad teismas visiškai nesiaiškino K. P. danties vaikino skylimo aplinkybių ir neatsižvelgė į nukentėjusiojo dantų būklę iki sužalojimo. Šių aplinkybių pagrindu apeliantas nesutinka su civilinio ieškinio priteisimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė bylos aplinkybes, bei neišsamiai ištyrė nuteistojo veiksmų subjektyviosios pusės turinį. Nevisapusiškai ištyręs surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neteisingai juos įvertino ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo S. J. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius. Taigi, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išspręsti nuteistojo S. J. veiksmų kvalifikavimo klausimai, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Apeliantas S. J. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą dėl tyčinio nesunkaus K. P. sveikatos sutrikdymo. Nors nuteistasis nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo už minėtą sveikatos sutrikdymą bei teigia nesant jo kaltės, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo K. P., liudytojos G. B. parodymus, specialisto išvadą bei kitus byloje esančius duomenis – konstatuoja, kad nukentėjusiojo K. P. sveikatą nesunkiai sutrikdė būtent nuteistasis S. J.. Nuteistasis ginčija atskirų bylos duomenų įrodomąją reikšmę, o teismas, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje, vertino ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą bei tarpusavio atitikimą ir vienas kito papildymą. Šitaip vertinant įrodymus abejonių dėl nuteistojo kaltumo nekyla.
Šalies argumentai
Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis K. P. tiek pareiškime policijai (b.l. 6), tiek apklausos teisme metu nurodė, kad fizinio kontakto su S. J. metu pastarasis jam trenkė į veido sritį. Sužalojimų pobūdis, lokalizacija atsiradimo mechanizmas sutampa su nukentėjusiojo parodymais, kuriuos taip pat patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi nukentėjusiojo parodymus, kitus bylos duomenis, konstatuoja, kad K. P. esminiai parodymai buvo nuoseklūs, ir juos patvirtina kiti bylos duomenys. Todėl teisėjų kolegijos manymu, nėra pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais. Be to, kaip nepagrįsti atmetami apelianto teiginiais, kad K. P. norėjo jį apkalbėti. Bylos teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas šiuos teiginius ištyrė ir padarė teisingą išvadą, jog byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriuos duotų pagrindo manyti, kad nukentėjusysis apkalbinėja kaltinamąjį. Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti kitomis, nei jis pats nurodo, aplinkybėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad S. J. pagrįstai pripažintas kaltu remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, jog jis nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip nepagrįsti atmetami apelianto teiginiai, kad teismas vertindamas įrodymus, prioritetą suteikė nukentėjusiojo K. P. ir jo sugyventinės G. B. parodymams. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LAT nutartis Nr. 2K-284/2012). Išanalizavus skundžiamo sprendimo turinį ir kitą bylos medžiagą, darytina išvada, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl teismo atlikto įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pagrindė patikimais ir teisėtais įrodymais, nuosprendyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir argumentuotai atmetė nuteistojo pateiktą įvykio versiją. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. J. parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs, yra prieštaravimų ir tai vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismas atsižvelgęs į nusikalstamos veikos aplinkybes, ištyręs visą baudžiamosios bylos medžiagą teisingai konstatavo, kad liudytojų (E. J., M. A., R. A., S. A., R. S., R. K. ir D. Š.) parodymai apie tai, kad smurtas K. P. atžvilgiu nebuvo naudojamas, yra prieštaringi tarpusavyje, tiek lyginant juos su S. J. parodymais, taip pat nenuoseklūs, skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo užfiksuotų parodymų. Pažymima, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, kad dalį liudytojų su nuteistuoju sieja draugystės ir giminystės ryšiai, todėl jų parodymai vertinami kaip siekis padėti S. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai jais nesirėmė pripažįstant nuteistojo S. J. kaltę, kadangi šie liudytojų parodymai nenuneigia byloje nustatytų aplinkybių. Pažymima, kad nuteistasis netiksliai cituoja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus nurodant liudytojos G. B. parodymų vertinimą. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad minėta liudytoja iki įvykio asmeniškai S. J. nepažinojo, jokių asmeninių santykių ir konfliktų tarp jų nėra buvę, todėl nors ir yra nukentėjusiojo K. P. sugyventinė, tačiau atsižvelgus į tai, kad apie esmines įvykio aplinkybes ji davė nuoseklius parodymus, teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais. Šiuos parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai, be to, nors ši liudytoja ir nematė kaip S. J. sužalojo K. P., tačiau ji betarpiškai po įvykio bendravo su K. P. ir matė sužalojimus, kurie yra patvirtinti specialisto išvada. Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, jog turimi įrodymai byloje nėra tiesioginiai. Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai išdėstė įrodymų vertinimą, tokiu būdu esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą motyvuotai, išsamiai ir nešališkai įvertino visus bylos duomenis, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, jų pakankamumą, tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su liudytojų parodymų įvertinimu ir tokiu būdu atmeta apelianto teiginius šioje dalyje. Nors apeliantas teigia, kad toks įrodymų vertinimas rodo teismo šališkumą, teisėjų kolegija su tokiu apelianto motyvu nesutinka ir konstatuoja, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo nešališkas teismas. Teismo šališkumas susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu (LAT nutartys Nr. 2K-416/2007, 2K-340/2008, 2K-243/2009, 2K-393/2010, 2K-246/2011 ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad ją nagrinėdamas teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl S. J. kaltės. Tai, jog teismas įrodymus įvertino kitaip, nei pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo, proceso dalyviai gali pareikšti tokiam teisėjui ar visai teisėjų kolegijai nušalinimą. Atkreipiamas apelianto dėmesys, jog nagrinėjant šią bylą nebuvo pareikšta nušalinimo teisėjui, taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas buvo šališkas.
Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai pripažino S. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau neteisingai kvalifikavo S. J. veiksmus. Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir nieko nekalto nenuteisti (BPK 1 str. 1 d.).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (LAT nutartis Nr. 2K-454/2011). Iš baudžiamosios bylos matyti, kad S. J. atvyko prie Gulbinių ežero, kadangi jam paskambino sūnus E. J., kuris parodė, kad žvejojant su draugu M. A. valtimi Gulbinų ežere, ant kranto buvęs vyriškis pradėjo jiems šaukti (b.l. 30), gąsdinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo motyvais, jog nukentėjusiojo netinkami veiksmai tebuvo mažareikšmė dingstis S. J. naudoti fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo K. P. netinkami veiksmai, kuriais jis įbaugino vaikus, nelaikytini mažareikšmiais. Būtent byloje ir yra nustatyta, kad K. P. veiksmai prieš E. J. ir kartu buvusį M. A., išprovokavo S. J. netinkamą elgesį. E. J. ir M. A. patvirtino, kad K. P. jų atžvilgiu šukavo, grasino (b.l. 30-31, 37-38). Vadinasi, smurtiniai S. J. veiksmai buvo nukreipti į asmeninių santykių aiškinimąsi konflikto metu ir nebuvo grindžiami chuliganiškomis paskatomis. Tokiu būdu tokia nuteistojo S. J. veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d. Atsižvelgiant į BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmių rūšis, taip pat BK 41 str. bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus reglamentuojantį BK 54 str., bei nuteistojo asmenybę (charakterizuojamas patenkinamai, dirba turi šeimą, ankstesni teistumai išnykę), S. J. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant LR BK 48 str. numatytam tokios rūšies bausmės vidurkiui.
Apeliantas S. J. taip pat ginčija savo kaltę ir dėl jam inkriminuoto BK 284 str. 1 d. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apelianto skunde nurodomais argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties įrodytumo ir nepagrįstai S. J. pripažino kaltu padarius minėtą nusikalstamą veiką.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Visuomenės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas, padaryta turtinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (LAT nutartis Nr. 2K-248/2008). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (LAT nutartis Nr. 2K-513/2010, 2K-135/2011 ir kt.). Kadangi esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t.y. BK 284 str. 1 d. nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie padariniai byloje nėra įrodyti. Atkreipiamas dėmesys, jog pasak liudytojų, jie nematė kaip S. J. naudojo smurtą K. P. atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad aplinkinių asmenų poilsis nebuvo nutrauktas, be to liudytojų parodymuose užfiksuota, kad po įvykusio konflikto jie toliau pasiliko prie ežero, nei vienas iš buvusių asmenų nepareiškė pretenzijų. Pažymėtina, kad neteisėti nuteistojo veiksmai truko trumpą laikotarpį, atokiau nuo esančių asmenų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo veiksmų pasėkoje buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra, t.y. padarinių viešajai tvarkai dėl S. J. neteisėtų veiksmų K. P. atžvilgiu neatsirado.
Atkreipiamas dėmesys, jog viešosios tvarkos pažeidimas paprastai padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų (LAT nutartis Nr. 2K-192/2012). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo S. J. tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką. Pažymėtina, kad kai viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties nekonstatuoja (LAT nutartis Nr. 2K-148/2012). Remiantis išdėstytu, nesant nuteistojo S. J. veiksmuose viešosios tvarkos pažeidimo požymių, jam negalimas BK 284 straipsnio 1 dalies taikymas, todėl iš pastarojo kaltinimo jis išteisintinas.
Nuteistasis apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo motyvais dėl turtinės žalos dydžio nustatymo ir pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais. Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas (LAT nutartis Nr.2K-7-85/2011).
Baudžiamojoje byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.17) patvirtina, jog K. P. nustatyta viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vainikų lūžiai, kraujosruva apatinės lūpos pogleivyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Dėl viršutinių pirmų bei viršutinio dešinio antro dantų vaikinų lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios išvados teisingumu ir pagrįstumu, baudžiamojoje byloje ir apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindų kiltų abejonės dėl minėtos išvados.
Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą nustatytą, kad specialistė Marija Kolcovaitė patvirtino 2011-07-11 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog remiantis medicininiais duomenimis K. P. pagrįstai konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi buvo išmušti 2 dantys, vieno pusė nuskelta ir tai traktuotina kaip trijų dantų netekimas. Pažymėjo, jog atliekant objektų medicininį tyrimą, pateiktais medicininiais dokumentais nebuvo pagrindo abejoti. Apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad neatsižvelgus į nukentėjusiojo dantų būklę iki sužalojimo neteisingai buvo įvertinta specialisto išvada, paneigtas. Specialistė apžiūrėjusi K. P. dantis konstatavo, jog jei dantys buvo nutrupėję, pradėję gesti, sužalojimo laipsnio nustatymui tai reikšmės neturėjo.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir, remdamasis šiais duomenimis, pagrįstai nustatė, kad K. P. išlaidos susijusios su gydymu ir yra priežastiniame ryšyje su nuteistojo neteisėtais veiksmais. Žalą patyrės nukentėjusysis K. P. grįsdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį, pateikė Biržų odontologijos centro gydymo planą, kuriame nurodytas, kad viso gydymo plano atlikimas kainuoja 3700 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju būsimų gydimosi išlaidų atlyginimas yra realiai tikėtinas, teisingai ir protingai nustatytas vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais. Pažymėtina, kad apylinkės teismo pozicija, priteisiant nukentėjusiajam K. P. minėtą sumą kaip turtinės žalos atlyginimą, atitinka teismų praktiką nagrinėjant bylas dėl civilinių ieškinių sveikatos sutrikdymo atvejais (LAT nutartis Nr. 3K-3-174/2009, 2K-7-85/2011).
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje dėl S. J. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. naikintinas ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), kitoje dalyje nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 str. 3 p.) bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 ir 3 p., 329 str. 1 p.,
NUSPRENDŽIA:
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendį dalyje dėl S. J. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
S. J. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti pagal BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nuosprendį kitoje dalyje pakeisti:
S. J. nusikalstamą veiką, nuosprendžiu kvalifikuotą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d. ir jam paskirti bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmę subendrinti su 2011-06-03 Biržų miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei 2011-11-23 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme – 30 MGL dydžio bauda ir paskirti S. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių bei 30 MGL dydžio baudą. Įpareigoti per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.