Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5

2021 m. lapkričio 3 d.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Vaidai Tankovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei D. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų R. Ž. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyriaus specialistai bendravo su ieškovu V. M. ir atsakove D. B.. Ieškovas bendraudamas su Skyriaus darbuotojais paaškino, kad ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo palaiko ir prašo nepilnamečio sūnaus V. G. M. priteistą 215 Eur išlaikymą sumažinti iki 100 Eur. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma, apie priimtą 2020 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimą, jis nebuvo informuotas apie teisme nagrinėjamą bylą. Nurodė, kad 2021 metų balandžio mėnesį grįžo nuolatinai gyventi į Lietuvą. Anksčiau gyveno užsienyje. Šiuo metu nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų (problemos su širdimi, reikalinga gerti vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo), gauna valstybės socialinę paramą. Taip pat ieškovas bendraudamas nurodė, kad turi dar vieną išlaikytinį A. M., kurio išlaikymui ieškovas moka po 100 Eur, kuris nustatytas Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi. Mano, kad bendra 200 Eur suma iš ieškovo ir atsakovės ir valstybės skiriama išmoka yra pakankama 8 metų vaiko išlaikymui. Atsakovė bendraudama su Skyriaus darbuotojais nurodė, kad nesutinka su ieškovo V. M. ieškiniu dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Atsakovės manymu, ieškovas vengia išlaikyti savo sūnų, išlaikymo jam visiškai neteikia, todėl siekia sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Šalių sūnaus poreikiai visiškai nepasikeitė, atsakovės turtinė padėtis taip pat nepasikeitė. Atsakovė turi dar vieną išlaikytinę – nepilnametę dukrą V. A., gimusią (duomenys neskelbtini) metais. Atsakovė šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pameistre. Šeimos mėnesio pajamos: 600 Eur darbo užmokestis, 140 Eur vaiko pinigai, 72 Eur nepilnametei V. A. mokamas išlaikymas iš Vaikų išlaikymo fondo. Nepilnametis V. G. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) 1 klasėje. Papildomai lanko krepšinio treniruotes, mėnesinis mokestis 15 Eur. Nepilnametis sveikatos sutrikimų, nustatytų specialiųjų poreikių neturi. Sumažinus priteistą išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui nuo 215 Eur iki 100 Eur šiuo metu nebūtų užtikrintas vaiko poreikių tenkinimas (2021-06-11, DOK-20794).

Teismo posėdžio metu ieškovas V. M. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jis ilgą laiko tarpą (15 metų) gyveno Jungtinėje Karalystėje ir kai turėjo gerai apmokamą darbą geranoriškai teikė sūnui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį, dažnai pirko rūbus ir kitus reikalingus daiktus. Su atsakove kartu gyveno iki 2016 metų. Tačiau 2019 metais situacija pasikeitė, kai sušlubavo jo sveikata. Turėjo sveikatos problemų, susijusių su širdimi, teko gydytis. Iš Anglijos gydymo įstaigos jis medicininių dokumentų nepasiėmė. Dėl šios priežasties prarado darbą, toliau dirbo kitą darbą už ženkliai mažesnį darbo užmokestį, todėl vaikui pinigų skirti nebegalėjo. 2021 metais balandžio mėnesį jis galutinai grįžo gyventi į Lietuvą, Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo, tačiau ne taip paprasta jį rasti. Dalyvavo ne viename pokalbyje su darbdaviais: pvz., paskutiniame pokalbyje nepriėmė dėl to į baldų gamyklą, nes neturi patirties dirbant su staklėmis. Jo specialybė yra stalius-statybininkas, tačiau jis moka dirbti darbus su mediena, tačiau ne su staklėmis. Visi darbdaviai nenori apmokyti, jiems reikalinga, kad darbuotojas būtų patyręs, turėtų 3 metų darbo patirtį. Visi darbo pasiūlymai yra Kaune, Vilniuje, tačiau ieškovas neturi teisių, jis nevairuoja automobilio, todėl vykti į šiuos miestus neturi galimybių. Ieškovas su trečiuoju asmeniu R. Ž. turi bendrą sūnų, kurio išlaikymui jie geranoriškai susitarė, kad ieškovas teiks po 100 Eur per mėnesį sūnaus išlaikymui. Su trečiuoju asmeniu ieškovas kartu negyvena, išsiskyrė, kai grįžo į Lietuvą. Jo apsisprendimą išvykti iš Jungtinės Karalystės lėmė ir Breksitas (pasitraukimas iš Europos Sąjungos). Jis turi didelį išlaikymo įsiskolinimą bei priteistas bylinėjimosi išlaidas, kurių bendra suma sudaro apie 4 000 Eur – 5000 Eur. Per išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį iš jo išieškota 600 Eur suma. Per pusę metų laikotarpį ieškovas daug kartų yra pasiėmęs sūnų V. G., su juo bendrauja.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas D. A. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad aplinkybės yra pasikeitusios nuo 2020 m. gruodžio 14 d. teismo sprendimo, nes teismas vertino ieškovą, kaip gaunantį geras pajamas, nes tuo metu jis gyveno Jungtinėje Karalystėje, taip pat nebuvo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas turi antrą nepilnametį sūnų (išlaikytinį) ir ši aplinkybė nebuvo vertinta. Nagrinėjamoje byloje turtinė padėtis abiejų šalių nėra tokia, kad būtų galima tenkinti visus vaiko poreikius. Didelė dalis žmonių gauna minimalią algą, tai būtų nelogiška, kad visa suma būtų sumokama tik vaikui, sau nepasiliekant nieko.

Vykusio teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atstovė palaikė išvadą, nurodė, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymo dydžio, nes tai neatitiktų vaiko interesų. Atsakovės šeima tapo žinoma, kai Tarnyba 2019 metais gavo anoniminį pranešimą apie netinkamas atsakovės buities sąlygs, nes du jos nepilnamečiai vaikai, skirtingų lyčių miega vienoje lovoje. Atsakovė pagerino vaikams gyvenimo ir buities sąlygas, išsikeldama gyventi į didesnio ploto butą. Į Tarnybą kreipėsi ieškovas, nurodydamas, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su sūnumi. Po pokalbio su atsakove situacija pasikeitė, problemų tėvui bendrauti su vaiku nebekyla.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. Ž. atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-114-979/2020, priteisė iš atsakovo V. M. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. G. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 215 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 27 d. iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (2021-05-18, CBP-2358, priedas Nr.1). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 14 d. Minėtoje byloje V. M. bylos nagrinėjime nedalyvavo, jam procesiniai dokumentai įteikti viešu įteikimu. Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje elektroninės bylos Nr. e2-114-979/2020, kortelėje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. paskelbė V. M. paiešką per policiją ir bylą sustabdė. Bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kurioje nustatyta, kad į Alytaus policijos komisariatą skambino asmuo prisistatęs V. M. dėl informacijos apie paiešką, jam buvo pateikta informacija apie Alytaus apylinkės teismo kontaktinius asmenis. Iš pateikto gimimo įrašo matyti, kad ieškovas ir trečiasis asmuo R. Ž. turi nepilnametį sūnų A. M., gimusį (duomenys neskelbtini) (2021-05-18, CBP-2358, priedas Nr.2). Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1393-377/2021, patvirtinta ieškovo ir trečiojo asmens taikos sutartis, pagal kurią šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. Ž., o V. M. savo sūnaus išlaikymui teiks po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (2021-05-18, CBP-2358, priedas Nr. 4).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) .

Taigi, Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai), tačiau kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Įvertinus tai, kas nurodyta, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad ieškovo turtinė padėtis iš tiesų iš esmės pablogėjo, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį, nepamirštant ir nepilnamečio vaiko poreikių. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu LAT praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovas grįsdamas savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo (2020 m. gruodžio 14 d.), iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis.

Ieškovas nurodė, kad dėl pablogėjusios jo turtinės padėties, t. y. pablogėjus jo sveikatai ir netekus gerai apmokamo darbo Jungtinėje Karalystėje, 2021 m. balandžio mėnesį galutinai grįžus į Lietuvą, jis niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi dar vieną išlaikytinį A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis turi būti mažintinas iki 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nes apie ankstesnės bylos nagrinėjimą jam nebuvo žinoma, jis teismo posėdžiuose nedalyvavo. Ieškovo argumentus, jog jam nebuvo žinoma apie ankstesnės bylos nagrinėjimą, paneigia aukščiau nurodyta Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis (dėl bylos atnaujinimo) bei į bylą atsakovės pateikta Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato informacija, kurioje nurodoma, kad į tarnybinį telefoną buvo gautas skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), skambinęs asmuo prisistatė V. M. ir jam buvo paaiškinta, kad pagal Alytaus apylinkės teismo nutartį, jam paskelbta paieška bei nurodytas Alytaus apylinkės teismo kontaktinis numeris, savo gyvenamąją vietą V. M. nurodyti atsisakė (2021-09-14, DOK-30295, priedas Nr.1). Tokiu būdu, ieškovas žinodamas apie ankstesnės bylos nagrinėjimą, byloje nedalyvavo, procesinių dokumentų neteikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas niekur nedirba, nuo 2021 m. kovo 29 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (2021-05-18, CBP-2358, priedas UT išrašas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui nuosavybės teise priklauso 0,0645 ha žemės sklypas su jame esančiu sodo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), bei 0,0602 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiems nurodytiems daiktams yra apribota disponavimo teisė (turtas areštuotas antstolio), vykdant ankstesnį teismo sprendimą. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Ieškovas turi du išlaikytinius.

Iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovė D. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius vidutiniškai per mėnesį laikotarpiu nuo 2021 metų vasario mėnesio iki 2021 metų balandžio mėnesio sudarė 466,39 Eur (2021-06-09, DOK-20422, priedai). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad pilnai išdirbus mėnesį, jos darbo užmokestis, atskaičius mokesčius sudaro nepilnai apie 600 Eur. Atsakovė gauna už du nepilnamečius vaikus išmokas, kurių bendra suma sudaro 140 Eur. Taip pat atsakovė gauna iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnametei V. A. mokamą po 70,20 Eur išmoką, nes biologinis vaiko tėvas išlaikymo neteikia. Atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas/patalpa-kambarys, kurio bendras plotas 18,41 kv. m. su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ “Regitra” duomenimis jos vardu yra įregistruota transporto priemonė Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė turi du išlaikytinius.

Trečiasis asmuo R. Ž. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų apie gaunamas pajamas, turtinę padėtį nepateikė. Teismui patikrinus duomenis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje yra duomenys, kad R. Ž. augina vaiką iki trejų metų, jai mokama socialinė išmoka – 224,07 Eur, transporto priemonių neturi. Trečiojo asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1500 ha, ½ dalis gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 170,45 kv. m., ½ dalis garažo, ½ dalis sandėlio, ½ dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta aukščiau, trečiasis asmuo su ieškovu turi bendrą nepilnametį vaiką A. M., gimusį (duomenys neskelbtini), dėl kurio išlaikymo šalys sudarė taikos sutartį (ieškovas moka po 100 Eur vaiko išlaikymui) ir teismas ją patvirtino.

Ieškovas ieškinio reikalavimą sumažinti sūnui teiktiną išlaikymą grindė argumentais dėl savo turtinės padėties pablogėjimo, nes dėl pablogėjusios sveikatos prarado Jungtinėje Karalystėje gerai apmokamą darbą ir grįžęs į Lietuvą niekur negali įsidarbinti. Vertindamas šiuos duomenis teismas įvertina ir aplinkybę, kad byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių tai, jog dėl ieškovo sveikatos būklės jo darbingumas yra apribotas. Teismo vertinimu, ieškovas yra darbingas, turi paklausią staliaus - statybininko specialybę, yra jaunas (37 metai) realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą savo vaikui, o neperkelti visą naštą atsakovei, kuriai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad atsakovė buvo priversta išsikelti į didesnį būstą, nes vaikams nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos, o tai sąlygojo ir didesnius komunalinius mokesčius. Nors atsakovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - kambarys bendrabutyje su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog tokį daiktą parduoti yra labai sunku, niekas jo neperka, nors atsakovė pastoviai bando jį parduoti, tačiau nesėkmingai.

Ieškovo dėstomi argumentai dėl kito išlaikomo nepilnamečio vaiko, vertintini kaip nesudarantys pagrindo pakeisti mažesnį nei minimalų išlaikymo dydį šalių nepilnamečiui vaikui V. G. M.. Atkreipiamas dėmesys, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017). Taip pat nesutiktina su ieškovo argumentu, jog išlaikymo dydis abiems vaikams turi būti vienodas. Įstatymas nedraudžia nukrypti nuo lygių dalių principo ir vienam ar keliems vaikams priteisti didesnį išlaikymą nei kitiems (CK 3.198 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo įvertinę vaiko poreikius bei savo galimybes dėl teiktino išlaikymo dydžio geranoriškai susitarė dėl sumos, tačiau nereiškia, kad šį išlaikymą šalys skiria lygiomis dalimis, nes išlaikymo dydis gali būti nevienodas (CK 3.192 striapsnio 3 dalis).

Išanalizavus šalių turtinę padėtį akivaizdu, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo iš esmės nepasikeitė. Nors šiuo metu ieškovas neturi darbo, tačiau kaip nurodyta aukščiau, ieškovui reikia dėti daugiau pastangų ir noro jo paieškoms, šie nesklandumai yra laikino pobūdžio. Taip pat ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurį, vieną iš jų pardavęs, galėtų gauti papildomų pajamų, taip prisidėdamas prie pakankamo sūnaus išlaikymo, o ne ženkliai, t. y. 2,15 karto siekdamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Atsakovės turtinė padėtis, vertinant su ankstesniu teismo sprendimu, liko nepakitusi. Nors kreditas pagal kortelę su kredito limitu yra grąžintas, tačiau teismo vertinimu, atsakovei atsirado didesni būsto išlaikymo mokesčiai, t. y. didesnio būsto, kur šiuo metu gyvena su nepilnamečiais vaikais bei turimo bendrabutyje būsto mokesčiai. Pažymėtina, jog atsakovė didesne išlaikymo dalimi prisideda prie savo dukros V. A., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymo, nes vaiko tėvas priteisto išlaikymo neteikia, iš Vaikų išlaikymo fondo mokama po 70,20 Eur išmoka per mėnesį niekaip neužtikrintų bent būtiniausių nepilnametės dukros poreikių, todėl nagrinėjamu atveju, ieškovas didesne dalimi turėtų prisidėti prie savo sūnaus išlaikymo.

Nepilnamečiui šalių sūnui V. G. M. yra 8 metai, mokosi (duomenys neskelbtini), 2 klasėje. Nepilnamečio vaiko poreikiai negalėjo sumažėti per nedidelį laiko tarpą, t. y. per 5 mėnesius (iki ieškinio padavimo dienos) ar per 10 mėnesių nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, o jam augant vaiko poreikiai tik didės. Ieškovas neįrodė esminio jo turtinės padėties pablogėjimo, taip pat neįrodė, kad iš esmės sumažėjo vaiko poreikiai.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad per laikotarpį nuo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 14 d. sprendimo, kurį prašoma pakeisti, priėmimo ieškovo V. M. turtinė padėtis ar šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai pasikeitė iš esmės. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindu mažinti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui. Ieškovas yra darbingo amžiaus vyras, turintis nekilnojamojo turto, kurį, vieną iš jų, gali parduoti, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad esant net ir menkiausiai abejonei dėl išlaikymą teikiančio asmens turtinės padėties, sprendimas turi būti priimtas nepilnamečių vaikų naudai, nes teismas privalo ginti nepilnamečių vaikų interesus, o vaikų tėvai turi prigimtinę pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir sudaryti jiems normalias gyvenimo ir ugdymo sąlygas. Tokiu būdu, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas esminio savo turtinės padėties pablogėjimo neįrodė, nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai nesumažėjo, todėl nėra pagrindo mažinti priteisto išlaikymo dydžio.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 15,50 Eur. Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistinos 15,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,50 Eur (penkiolikos eurų 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.