Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B., jos atstovui advokatui Nedui Valiuliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei N. B. 2020 m. gruodžio 28 d. išsiųstas raštas „Dėl duomenų pateikimo“, kuriame pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 2BE-32 patvirtintų Ūkio subjektų, vykdančių kelių transporto veiklą, keitimosi informacija elektroniniu būdu su Lietuvos transporto saugos administracija tvarkos aprašo 12 punktą, nurodyta iki 2021 m. sausio 25 d. įkelti į (duomenys neskelbtini) duomenis, perkeltus iš jos vadovaujamai įmonei priklausančių transporto priemonių skaitmeninių tachografų ir vairuotojų kortelių, už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. 2021 m. vasario 1 d. į (duomenys neskelbtini) buvo įkelta dalis duomenų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Išanalizavus pateiktus duomenis nustatyta, kad turėjo būti pateikta 16 vairuotojų 1087 dienų duomenų perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Pateikė 46 dienų duomenis iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų. Nesaugomi ir nepateikti duomenys sudaro 95 procentus nuo privalomų saugoti duomenų. N. B., nesaugodama duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir skaitmeninių tachografų, įmonėje daugiau kaip metus ir nepateikdama jų patikrinimui, nusižengė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo 33 straipsnio reikalavimui.

Tokiais savo veiksmais N. B. buvo kaltinama padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 455 straipsnio 3 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2445 redakcija).

Taip pat nustatyta, kad įmonėje, kuri verčiasi licencijuojama vežimo kelių transportu veikla, nuo 2020 m. spalio 6 d. nėra paskirto transporto vadybininko, kuris turi reikalaujamą profesinę kompetenciją, N. B. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nepaskyrus transporto vadybininko, kuris turi reikalaujamą profesinę kompetenciją, nusižengė 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles 4 straipsnio 1 dalies reikalavimui.

Taip N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama N. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore buvo apie 4 metus, nuo 2021 m. sausio 25 d. jau nebuvo vadove. Kai ji buvo direktorė, įmonė vykdė transporto veiklą, tačiau tuo metu, kai nebuvo transporto vadybininko, įmonė veiklos nevykdė. Kai nebuvo vykdoma transporto veikla, vadybininkas nebuvo paskirtas, kadangi nebuvo poreikio jo turėti. Fakto, kad įmonė veiklos nevykdo, ji niekam nepranešė, tai nebuvo pažymėta jokiuose dokumentuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto veikla nesivertė nuo 2020 m. rudens. 2021 m. sausio mėnesį licencijos buvo grąžintos, įmestos į dėžutę prie Lietuvos transporto saugos administracijos durų, nes buvo karantinas. Licencijų grąžinimas užtruko kelis mėnesius, kadangi grąžino tik paraginus Lietuvos transporto saugos administracijai. Nežinojo, kad reikia kažką informuoti apie tai, kad nesiverčia veikla ir grąžinti licencijas. Jai paskambino S. T. ir pasakė grąžinti licencijas, su juo bendravo 2021 m. sausio mėn. Kai iš Lietuvos transporto saugos administracijos buvo pateiktas raštas dėl duomenų pateikimo, ji dar buvo įmonės direktore. Dalį duomenų pateikė, o kitos dalies nepateikė, nes jų neturėjo, dokumentai buvo perduoti naujiems savininkams. Po jos naujas vadovas buvo M. A. (M. A.). Su Lietuvos transporto saugos administracija bendravo telefonu, susirašinėjo el. paštu. Tuo metu naudojo (duomenys neskelbtini) elektroninį paštą. Po jos išėjimo el. paštas buvo perduotas kitiems savininkams, galbūt jie perdavė duomenis, nes ji duomenis pateikinėjo iki išėjimo. Nežino, kokia įmonės situacija buvo po jos išėjimo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. A., apklausiamas nuotoliniu būdu, paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. 2021 m. sausio mėn. niekur nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo-perdavimo akte yra ne jo parašas, tikriausiai čia kažkokia klaida, kadangi jis prieš metus pametė savo asmens dokumentą ir kažkas galėjo juo pasinaudoti. Jo parašas yra visiškai kitoks nei ant to dokumento. M. Š. jam nėra žinomas. Jokių dokumentų, susijusių su juridiniais asmenimis, jis nepasirašinėjo. Laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2021 m. birželio 29 d.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. T. parodė, kad buvo atliktas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas ir už nustatytus nusižengimus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tikrinimo laikotarpis buvo iki duomenų pateikimo, tuo metu, kai vadovė buvo N. B., todėl ji buvo atsakinga už įmonės veiklą. Kadangi tuo metu buvo karantinas, į patalpas niekas negalėjo patekti, dokumentus galima buvo palikti prie pastato įrengtoje pašto dėžutėje. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausioji specialistė jį informavo, kad pašto dėžutėje rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijos kortelės, tačiau prie jų nebuvo pridėtas joks raštas, kodėl jos paliktos, be to, nebuvo gautas joks papildomas pranešimas dėl licencijų kortelių grąžinimo. Pas juos yra tokia tvarka, kad jei yra grąžinamos licencijos kortelės, tai turi būti pridėtas raštas ir nurodyta, dėl ko yra grąžinamos. Yra teisės aktas dėl licencijavimo tvarkos, kuris nurodo, kam reikalingos licencijos, kokio tipo jos būna, nurodyta jų gavimo ir grąžinimo tvarka. Jei įmonė stabdo savo veiklą, tada turi būti grąžintos licencijos su paaiškinimu, kodėl yra stabdoma veikla. Jei licencijos grąžinamos be jokio paaiškinimo ir jau pradėjus teiseną, toks grąžinimas nėra tinkamas. Iki protokolo surašymo dienos tik N. B. galėjo prisijungti prie informacinės sistemos ir pateikti duomenis. Tai patikrino jų informacinių technologijų skyriaus specialistas. Joks kitas asmuo nebuvo prijungtas prie sistemos (duomenys neskelbtini). Su N. B. bendravo telefonu ir el. paštu, kurį sužinojo informacinėje sistemoje. Nors el. laiškai nebuvo pasirašyti, jam nekilo įtarimų, kad su N. B. bendrauja, kadangi periodiškai su ja susiskambindavo, gaudavo atsakymus į el. paštą. Bendraujant su N. B. sakė jai, kad nenaudojamos licencijos turi būti grąžintos. N. B. minėjo, kad planuoja parduoti įmonę, neminėjo apie ikiteisminį tyrimą, kažkokių duomenų praradimą. Žino, kad M. A. buvo paskirtas direktoriumi, bet su juo nebendravo.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ANK 455 straipsnio 3 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2445 redakcija) buvo numatyta administracinė atsakomybė už daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimą nustatytą laiką įmonėje arba iš tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytą daugiau kaip dvidešimt procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimą. Pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ANK 455 straipsnio 3 dalies redakcija pasikeitė. Šiuo metu ANK 455 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 netinkamai organizuotą kelių transporto priemonių vairuotojų darbą, kai bent vienas vairuotojas per kalendorinius metus padarė tris ar daugiau labai sunkių vairavimo ir poilsio režimo pažeidimų. Matyti, kad bylos nagrinėjimo metu ANK 455 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už keleivių ar krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti.

Teisės teorijoje ir teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad baudžiamasis įstatymas (atitinkamai, ir įstatymas, įtvirtinantis atsakomybę už administracinį nusižengimą), kuris panaikina veikos nusikalstamumą (atsakomybę už administracinį nusižengimą), yra toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) sudėtis (visa dekriminalizacija) arba susiaurinta jos sudėtis, numatant naujus šios sudėties požymius arba atsisakant buvusių jos požymių (dalinė dekriminalizacija), dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos (nebeužtraukiančios administracinės atsakomybės). Taigi, svarbus kriterijus, leidžiant įstatymą vertinti kaip turintį grįžtamąją galią, yra administracinės atsakomybės ribos siaurinančios teisės normos dispozicijos identifikavimą.

Šioje situacijoje bylos nagrinėjimo metu galiojantis įstatymas nustato administracinę atsakomybę tik už keleivių ar krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenų nepateikimą, kai keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežantiems vežėjams buvo pateiktas pakartotinis prašymas juos pateikti, o ne už daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimą nustatytą laiką įmonėje, o tai reiškia, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ANK 455 straipsnio 3 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2445 redakcija) numatytas administracinis nusižengimas bylos nagrinėjimo metu iš dalies dekriminalizuotas, numatant naują sudėties požymį – pakartotinamumą ir atsisakant buvusio požymio – daugiau kaip dvidešimt procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimą nustatytą laiką įmonėje.

ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Šiuo metu galiojanti ANK 455 straipsnio 6 dalies redakcija panaikino atsakomybę už duomenų nepateikimą, jei jų buvo prašoma tik vieną kartą, nes numato administracinę atsakomybę tik jei buvo pateiktas ne vienas, o ir pakartotinis prašymas pateikti duomenis, todėl šiuo atveju taikytina būtent ANK 455 straipsnio 6 dalies redakcija, galiojanti bylos nagrinėjimo metu, kuri turi grįžtamąją galią.

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad N. B. buvo paprašyta pakartotinai pateikti krovinių vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais vežančių vežėjų kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo duomenis. Tokių duomenų teismo posėdžio metu nenurodė ir pati N. B. Dėl nurodytų priežasčių šiuo metu galiojanti ANK 455 straipsnio 6 dalies redakcija yra palankesnė nei iki 2021 m. liepos 1 d. galiojusi ANK 455 straipsnio 3 dalies redakcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes matyti, kad N. B. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto nei ANK 455 straipsnio 3 dalies, nei ANK 455 straipsnio 6 dalies sudėties, todėl administracinė teisena nutrauktina (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-618-317/2021).

ANK 150 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija) numato administracinę atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris turi atitikti 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus ir kuris: a) faktiškai ir nepertraukiamai vadovauja įmonės transporto veiklai; b) yra realiai susijęs su įmone, kaip antai, yra jos darbuotojas, direktorius, savininkas ar akcininkas, arba ją administruoja, arba individualios įmonės atveju – jos savininkas; ir c) gyvena Bendrijoje.

Nors N. B. savo kaltės nepripažino, jos kaltę, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad tuo metu, kai nebuvo transporto vadybininko, įmonė veiklos nevykdė. Teigė, kad nevykdant transporto veiklos, nebuvo poreikio turėti vadybininko. Taigi, nors N. B. neigia savo kaltę, tačiau iš jos paaiškinimų matyti, kad ji patvirtino faktą, jog transporto vadybininkas tam tikrą laikotarpį įmonėje nebuvo paskirtas. Kaip jau minėta, pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus įmonė, kuri verčiasi profesine vežimo kelių transportu veikla, paskiria ne mažiau kaip vieną fizinį asmenį, transporto vadybininką, kuris turi atitikti tam tikrus numatytus reikalavimus. Taigi pagal teisės aktų reikalavimus ne mažiau kaip vienas vadybininkas įmonėje privalo būti paskirtas. Nors N. B. teigia, kad tuo metu, kai nebuvo transporto vadybininko įmonė veiklos nevykdė, t. y. nesivertė profesine vežimo kelių transportu veikla, tačiau iš pačios N. B. teisme duotų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad apie šį faktą ji niekam nepranešė ir licencijas grąžino tik tai nurodžius Institucijos atstovui.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1434 dėl kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo IV skyriaus, kuris nustato licencijuojamos veiklos sąlygas, vežėjų pareigas 16 straipsnis nustato, kad licencijos (licencijų kopijos), išskyrus Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas (licencijų kopijas), turi būti grąžintos licencijas išduodančiai institucijai Kelių transporto kodekso 8¹ straipsnio 14 ir 15 dalyse nustatytais atvejais ir terminais. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8¹ straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apie vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu (kai dėl pripažinto neveiksnumo jis nebegali toliau eiti savo pareigų krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu srityje) licenciją išdavusiai institucijai vežėjas privalo pranešti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie šias aplinkybes dienos. Taigi, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, N. B. licenciją išdavusiai institucijai privalėjo pranešti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie aplinkybes, susijusias su vadybininko poreikio nebuvimu ar jo atleidimu iš darbo.

Teismo posėdžio metu N. B. nurodė, kad apie įmonės veiklos nevykdymą ir vadybininko nebuvimą ji niekam nepranešė, o licencijas grąžino tik paraginus Lietuvos transporto saugos administracijai, kadangi nežinojo, jog reikia kažką informuoti ir grąžinti licencijas. Iš teismo posėdžio metu liudytojo S. T. duotų paaiškinimų matyti, kad Lietuvos transporto saugos administracijos pašto dėžutėje buvo rastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ licencijos kortelės, tačiau prie jų nebuvo pridėtas joks raštas, kodėl jos paliktos, nebuvo gautas joks papildomas pranešimas dėl licencijų kortelių grąžinimo, licencijų grąžinimas buvo įvykdytas ne pagal nustatytą tvarką. Taigi matyti, kad net Lietuvos transporto saugos administracijai paraginus grąžinti licencijas, N. B. šią procedūrą įvykdė ne pagal nustatytą galiojančią tvarką. Teismas pažymi, kad N. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, yra atsakinga už įmonės veiklą, vadovas turi būti rūpestingas bei privalo užtikrinti, kad įmonės veikla būtų tinkamai organizuojama pagal teisės aktų reikalavimus. Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Be to, bendrieji teisės principai, taip pat ir pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos suponuoja, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis).

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal administracinėn atsakomybėn traukiamos N. B. paaiškinimus, duotus teisme, ir rašytinius paaiškinimus, kitą rašytinę bylos medžiagą teismas nustatė, kad nuo 2020 m. spalio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo paskirto transporto vadybininko, kuris turi reikalaujamą profesinę kompetenciją ir tokiais veiksmais N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija).

Teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje vadovaujasi ANK 150 straipsnio 1 dalimi (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija), o ne ANK 150 straipsnio 1 dalimi (2021 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. XIV-367 redakcija), kadangi administracinis nusižengimas buvo padarytas dar iki įstatymo pakeitimo, t. y. iki 2021 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus straipsnio redakcijai straipsnio dispozicija, sankcija bei jos dydis išliko tokie patys. Skirdamas N. B. administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka bausta (b. l. 104-112), neteista (b. l. 113). Įvertintina tai, jog nėra N. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, N. B. skirtina ANK 150 straipsnio 1 dalies (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija) sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam nuobaudos vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsniu, 150 straipsnio 1 dalimi, 455 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. B. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija), ir skirti jai 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną N. B. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 455 straipsnio 3 dalyje (2019 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. XIII-2445 redakcija).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128629306 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.