- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- 1-58-799/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34678-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Kaltinamasis
- M. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kelmėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., vedęs, ūkininkas, teistas 2020-12-04 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalį 9 mėn. laisvės apribojimo įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V., 2025-09-27 apie 9 val. 20 min. Tauragės m., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu M. V. tyčia galva sudavė vieną smūgį S. N. į veidą, dėl ko jam buvo padarytas nosies minkštųjų audinių sumušimas su paviršiniu odos nubrozdinimu bei poodine kraujosruva, ir tokiu būdu nukentėjusiajam S. N. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
M. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad S. N. jo pažįstamas. 2025-09-27 apie 09,20 val. Tauragės mieste tarp jo ir S. N. kilo žodinis konfliktas, kurio metu, nesuvaldęs emocijų galva sudavė vieną smūgį S. N. į veidą. Dėl savo veiksmų gailisi. Pripažįsta nukentėjusiajam padaręs neturtinę žalą ir su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies bei įsipareigoja atlyginti neturtinę žalą, kokia bus nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
M. V. kaltė, be jo kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2025-09-27 apie 09,20 val., ėjo netoli Tauragės Užimtumo tarnybos. Buvo Prezidento ir Stoties gatvės sankryžoje kai pamatė, kad iš Prezidento g. į kairę išsuko automobilis "AUDI A3", kurį vairavo jam pažįstamas M. V.. Pamatęs jį einantį, M. apsuko automobilį ir sustojo prie bažnyčios aikštelėje. M. priėjo ir tarsi norėdamas jam suduoti, mostelėjo ranka. M. kvietė eiti išsiaiškinti santykius, bet jis niekur nėjo. Kelis kartus vis priėjęs prie jo mosavo rankomis, sakė "Aš tave pagausiu, sudaužysiu tau galvą, padarysiu tave invalidu". Jis M. vis ramino, nieko jam nesakė, nekoliojo. Netrukus pribėgęs prie jo, M. staigiu ir stipriu galvos judesiu galva trenkė jam į nosies sritį. Jis iškart pajuto didelį skausmą, tarsi apsvaigo galva, susvyravo, susiėmė už nosies. Kraujo nebuvo, tik skaudėjo nosį tarp akių. Iškart po to smūgio M. nuo jo nuėjo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Jis toliau ėjo į Bažnyčių gatvę. Eidamas ranka perbraukė ir apsičiupinėjo visą nosį ir pamatė, kad pirštai kruvini. Suprato, kad nosis prakirsta. Parėjus namo nosis ištino ir pamėlynavo. Nemanė, kad nosis lūžo, todėl į jokią medicinos įstaigą dėl to nesikreipė. (b.l. 26-29).
Iš 2025-09-30 S. N. Protokolo-pareiškimo matyti, kad pranešama apie tai, jog 2025-09-27, apie 09,25 val., gatvėje adresu (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas M. V. prieš jį panaudojo fizinį smurtą, t. y. galva jam sudavė į nosies sritį sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymius sužalojimus nosies srityje. Be to, asmuo prieš tai jam grasino, kad sudaužys ir padarys jį invalidu. (b.l. 7-11)
Iš 2025-10-03 Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. N. padarytas nosies minkštųjų audinių sumušimas su paviršiniu odos nubrozdinimu bei poodine kraujosruva išsivystė nuo vieno smūgio kietu buku daiktu, galėjo būti padarytas užpuolikui smūgiuojant galva į nosį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 20-21)
Iš 2025-09-30 Asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. N. veidą matomi sužalojimai: hematoma nosies srityje lygiagrečiai su akių sritimi, nežymūs patinimai ir paraudimai po abiem akim. (b.l. 40-47)
Iš 2025-10-23 Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas miesto vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kuriame matyti, kaip M. V. suduoda galva smūgį S. N.. (b.l. 58-60)
M. V. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis, suduodamas smūgį galva nukentėjusiajam S. N. į veido sritį, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. kaltę be jo paties kaltės pripažinimo patvirtina nukentėjusiojo S. N. parodymai apie jam padarytų kūno sužalojimų padarymo aplinkybes. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti po nusikalstamos veikos matomi padaryti nukentėjusiajam kūno sužalojimai. Specialisto išvada, kurioje užfiksuoti ir aprašyti nukentėjusiajam S. N. padaryti sužalojimai ir įvertintas sužalojimų sunkumas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. 2025-10-23 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra, kuriame matyti kaip M. V. suduoda smūgį galva nukentėjusiajam S. N. į veido sritį.
M. V. padarė nesunkų nusikaltimą, teistas 2020-12-04 (b.l. 86-87), teistumas išnykęs, metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (b.l. 80-81). Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje pateiktas M. V. prašymas dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindais ir jo atidavimo pagal laidavimą sutuoktinei L. V..
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Atsižvelgiant į M. V. charakterizuojančius duomenis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog jis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. M. V. neteistas, padaręs administracinius nusižengimus susijusius su KET reikalavimais. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl gali būti M. V. taikomos LR BK 40 straipsnio nuostatos.
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Byloje pateiktas L. V. prašymas, kuriame ji sutinka būti sutuoktinio M. V. laiduotoja ir prašo M. V. perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą. Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir M. V. asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nusikaltimas nesunkus, baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už padarytą nusikalstamą veiką, net ir neskiriant kriminalinės bausmės. M. V. ir L. V. sutuoktiniai ir L. V. turi galimybę daryti įtaką M. V.. L. V. dirba, neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, darbovietės UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, paslaugi ir administracinių nuobaudų neturinti. Gaurės bendruomenė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendruomenė L. V. charakterizuoja kaip teigiamai vertinamą vietos gyventojų ir aktyvią, patikimą bendruomenės narę. Neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, jog ji pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką M. V. ir yra verta teismo pasitikėjimo.
Įvertinęs M. V. ir laiduotojos L. V. asmenybes, jų tarpusavio santykius, laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką M. V., teismas nustato vienerių metų laidavimo terminą be užstato, nes tokia poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad M. V. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o užstato skyrimas, nėra būtinas siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų (LR BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).
M. V. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Atleidus M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Įmokos dydis nustatytinas 10 MGL. Įmokos sumokėjimui nustatytinas dviejų mėnesių terminas.
Nukentėjusysis S. N. byloje pateikė civilinį ieškinį prašydamas priteisti iš M. V. 1000 Eur neturinės žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą sudaro: emocinis diskomfortas, kad buvo sumuštas, kurį laiką jautė baimę išeiti į miestą ir vėl sutikti M. V. bei būti jo užpultas. Jam buvo gėda ir skaudu, kad dienos metu buvo sumuštas ir dėl to jautėsi pažemintas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. N. dėl M. V. suduoto smūgio patyrė skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš 2025-10-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti vieno smūgio pasėkoje (b.l. 20-21). Dėl suduoto smūgio nukentėjusysis patyrė ir nepatogumų dėl padarytos nusikalstamos veikos, turėjo dalyvauti ikiteisminio tyrimo įstaigoje apklausose, todėl patyrė neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į gydytojus ir jam būtų paskirtas gydymas. Duomenų apie ilgalaikes sužalojimo pasekmes nukentėjusysis nepateikė, todėl teismas prieina išvados, kad sužalojimo pasekmės trumpalaikės ir nepatogumus dėl sužalojimo nukentėjusysis patyrė ne ilgą laiką. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus.
Bylos aplinkybės liudija, kad nukentėjusiajam S. N. padaryta neturtinė žala, jis patyrė skausmą, nepatogumų dėl lankymosi teisėsaugos institucijose. M. V. pripažįsta padaręs nukentėjusiajam neturtinę žalą ir sutinka atlyginti tokio dydžio, kokią nustatys teismas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmės pozicijos, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, todėl priteisiamos žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas, tačiau pagal teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, neturtinės žalos atlyginimui priteisiamos sumos nuo 150 iki 2 000 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos dvi alternatyvios veikos – fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl to net ir kvalifikuojant veiksmus pagal tą patį straipsnį, neteisėtų veiksmų pasekmės gali labai skirtis, o tai lemia ir padarytos neturtinės žalos dydį. Todėl teismas prieina išvados, kad patirtiems nepatogumams kompensuoti iš M. V. nukentėjusiajam S. N. priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri yra pakankama satisfakcija atlyginti visiems nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams ir išgyvenimams.
CD diskas su įrašais paliktinas prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendė:
M. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. V. atsakomybėn baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu skirti 10 (dešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant paskirtąją įmoką sumokėti, per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo S. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. V. nukentėjusiajam S. N. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturinės žalos atlyginimą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
CD diską su įrašais palikti prie baudžiamosios bylos.
Išaiškinti M. V., kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.