Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-05-13 · Civilinė byla Nr. e2YT-9915-925/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-13
Bylos Nr.
e2YT-9915-925/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05520-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jorūnė Pukinskienė
Pareiškėjas
E. P.
Suinteresuotas asmuo
I. T.-P., I. T.
Advokatai
Aleksandras Timoščenka
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9915-925/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05520-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant pareiškėjai E. P. ir jos atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Timoščenko (Aleksandr Timoščenko),

suinteresuotiems asmenims I. T.-P. ir I. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. T.-P. ir I. T.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja E. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo tėvo L. T. mirties priėmė jo palikimą faktiniu valdymu.

2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas L. T. Po tėvo mirties liko jo kilnojamieji daiktai: sekcija, muzikinis centras ir namų apyvokos reikmenys; taip pat 9 267,84 Eur (32 000 Lt) reikalavimo teisė, kilusi iš I. T. ir L. T. 2001 m. spalio 30 d. sudarytos turto pasidalijimo sutarties. Paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Kaip pirmos eilės mirusiojo įstatyminė įpėdinė, pareiškėja perėmė velioniui priklausiusį muzikinį centrą bei muzikinių vinilinių plokštelių kolekciją, taip išreikšdama valią palikimą priimti. Pareiškėja teigė, jog šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant pripažinti, jog pareiškėja yra I. T. kreditorė, turinti kreditorinį reikalavimą, atsiradusį I. T. ir L. T. 2001 m. spalio 30 d. notarine tvarka sudarytos sutarties pagrindu.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo I. T.-P. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė pareiškimą tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo I. T. atsiliepime į pareiškimą nurodė pareiškimui neprieštaraujanti.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pateiktą pareiškimą jame nurodytais pagrindais ir motyvais.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog daiktus (spintelę, muzikinį centrą, muzikinių vinilinių plokštelių kolekciją, L. T. priklausiusį vestuvinį žiedą) iš buto, kuriame gyveno tėvas, paėmė praėjus kelioms dienoms po jo mirties. Nurodė, kad aplinkybės apie notarinę turto pasidalijimo sutartį velionio mirties dieną pareiškėjai nebuvo žinomos.

7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo I. T. sutiko su pareiškimu, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Pažymėjo, jog sudarant notarinę turto pasidalijimo sutartį, ji sutuoktiniui įsipareigojo sumokėti pusę buto kainos (16 000 Lt); su L. T. atsiskaitydavo bankiniais pavedimais arba grynaisiais pinigais, L. T. mirties dieną nebuvo spėjusi sumokėti jam visos sutartos kompensacijos už butą sumos, skola šiai dienai pagal turto pasidalijimo sutartį sudaro maždaug 1 500 Eur.

8. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo I. T.-P. palaikė pareiškimą ir prašė teismo jį tenkinti. Nurodė, kad į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, jokių tėvui priklausiusių daiktų paėmusi nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir kita). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir panašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

11. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad L. T., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens I. T.-P. tėvas. Taigi, bylos duomenys patvirtinta, kad pareiškėja ir jos sesuo yra palikėjo pirmos eilės įpėdinės (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Mirties dieną L. T. ir I. T. santuoka buvo nutraukta (ištuokos liudijimas). Suinteresuoti asmenys juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, jokių pretenzijų į palikėjo turtą neturi. Iš Testamentų registro išrašo nustatyta, kad palikėjas testamento sudaręs nebuvo, nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

12. Pareiškėjos teigimu, palikėjo paveldimą turtą sudarė vestuvinis žiedas, 9 267,84 Eur (32 000 Lt) reikalavimo teisė, kilusi iš I. T. ir L. T. 2001 m. spalio 30 d. notarine tvarka sudarytos sutarties (iš bylos duomenų matyti, kad šalys turto pasidalijimo sutartimi sulygo, jog L. T. atitenka 16 000 Lt, o ne 32 000 Lt piniginė kompensacija, todėl pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodyta suma vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida – teismo pastaba), taip pat namų apyvokos daiktai: spintelė, muzikinis centras, buities reikmenys. Pareiškėja minimus daiktus perėmė praėjus kelioms dienoms po palikėjo mirties, jais naudojosi, disponavo ir prižiūrėjo kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžio metu šalių teikti paaiškinimai ir pareiškėjos pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog pareiškėja perėmė ir turi nurodytus kilnojamuosius daiktus.

13. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad po L. T. mirties pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą priėmė savo tėvo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog E. P. priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos tėvui L. T., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spęsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

15. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant pripažinti, jog pareiškėja yra I. T. kreditorė, turinti kreditorinį reikalavimą, atsiradusį I. T. ir L. T. 2001 m. spalio 30 d. notarine tvarka sudarytos sutarties pagrindu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

16. CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva.

17. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą, ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Remiantis CPK 82 straipsnio 1 dalimi, žyminis mokestis indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis yra didesnis negu 110. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2022 m. kovo 9 d. Pagal oficialią Lietuvos statistikos departamento nurodytą informaciją 2022 m. kovo mėn. vartojimo kainų indeksas sudarė 117,60, atitinkamai, už pareiškimą mokėtinas žyminis mokestis – 45 Eur. 2021 m. kovo 27 d. buvo sumokėtas 50 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai grąžintina 5 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Pareiškėjai išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo procesiniu sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, siekiant pripažinti, jog pareiškėja yra I. T. kreditorė, turinti kreditorinį reikalavimą, atsiradusį I. T. ir L. T. 2001 m. spalio 30 d. notarine tvarka sudarytos sutarties pagrindu.

Grąžinti pareiškėjai E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 27 d. sumokėtą 5 Eur (penkių eurų) žyminio mokesčio permoką (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK58658), išaiškinant, jog minėtą mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jorūnė Pukinskienė