Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto banko pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010, 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, jog teismas nustato faktus ir nagrinėja bylas dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Toks faktas nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. balandžio 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).

Pareiškėjas užklausęs Varėnos rajono savivaldybę ir gavęs atsakymą, jog savivaldybės archyve nėra rasta išlikusių duomenų apie namo, kuriame yra butas ((duomenys neskelbtini)), statybos leidimus, namo pridavimo į eksploataciją aktų ir dokumentų, patvirtinančių leidimą fiziniams asmenims gyventi minėtame bute. Taip pat nurodė, jog minėtas butas nebuvo privatizuotas. Paaiškėjus aplinkybėms, jog buto nuosavybės teisės neregistruotos ir butas neprivatizuotas, pareiškėjas pradėjo teisminį procesą dėl juridinio fakto nustatymo. Tokio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisinius padarinius, kadangi patenkinus pareiškimą, pareiškėjas turės pareigą įregistruoti nekilnojamojo turto registre daiktines teises.

Iš teismo ištirtų rašytinių įrodymų – Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pastatas, kuriame yra butas baigtas statyti 1940 metais. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, kaip valstybei priklausantis turtas. Todėl darytina išvada, kad tame pačiame name kitas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (pastato kuriame yra butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nebuvo privatizuotas, yra valstybei priklausantis turtas.

VĮ Registrų centras rašte pažymėjo, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų leidimų, namo pridavimo į eksploataciją aktų ir dokumentų, patvirtinančių leidimą fiziniams asmenims jame gyventi valstybės įmonės Registrų centro archyve nėra saugomi. Dokumentų, susijusių su butu, esančiu (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi.

Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo rašte pažymima, kad Varėnos rajono valdybos 1991-1992 m. posėdžių protokolų bylose, potvarkio dėl butų, adresu (duomenys neskelbtini) privatizavimo nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990-02-12 Nuosavybės pagrindų įstatymas. Šio įstatymo 18 straipsnis nustatė, kad valstybės nuosavybės teisę įgyvendina tiek respublikinės, tiek ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Tačiau 1990-02-12 Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad savivaldybės nuosavybės teisė atsiranda perduodant savivaldybei įstatymo nustatyta tvarka valstybinės nuosavybės objektus.

Įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09­20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, buvo perduodami pagal perdavimo – priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Konkrečiu atveju nustatyta, jog butas pastatytas 1940 m. kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki dabar turtas išsaugojo valstybės nuosavybės statusą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo turtas nebuvo perduotas Varėnos rajono savivaldybei, turtas taip pat nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jis liko valstybės nuosavybe.

Duomenų apie tai, kad butas būtų perduotas Varėnos rajono savivaldybei nuosavybėn, nėra. Išnagrinėjus bylą nėra duomenų, kad ir kiti asmenys būtų privatizavę butą. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ginčo turto priklausymo nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir teismų praktiką, laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (LAT 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-856/2000; LAT 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008).

Taigi, darytina išvada, jog šiuo atveju butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.

Pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti valstybės nuosavybės teisės į šį turtą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas/patalpa, esantis (duomenys neskelbtini), susidedantis iš patalpų, plane pažymėtų indeksais: 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, esantis pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai valstybės įmonei Turto bankui, atstovaujančiai Lietuvos Respubliką, gauti dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.