- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-04
- Bylos Nr.
- e2-7908-956/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07195-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Atsakovas
- Z. B., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės įmonės „Turto bankas“, A. B.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
nedalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės įmonės „Turto bankas“ atstovui, atsakovui A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės įmonės „Turto bankas“, Z. B., A. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo solidariai priteisti iš atsakovų 11 180,59 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 41-42). Procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2015 m. kovo 5 d. kilo gaisras A. N., Z. B. ir A. B. priklausančioje patalpoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Gaisro metu sugadintos A. V. priklausančios patalpos, kurios buvo apdraustos ieškovės būsto draudimu. Nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 11 511,04 Eur draudimo išmoką. Patalpų savininkė A. N. mirė gaisro metu, o jos turtą paveldėjo valstybė. Atsakovai Z. B. ir A. B. negyveno gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - A. N. neatsargus elgesys su ugnimi, t. y. paliktas netinkamoje vietoje kibiras su pelenais. Nustačius atsakingą asmenį, kiti patalpos bendrasavininkai nuo atsakomybės atleidžiami.
Atsiliepimas
Atsakovai Z. B. ir A. B. atsiliepime nurodo, teismo posėdžio metu atsakovė Z. B. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 116-119). Atsakovas A. B. teismo posėdyje nedalyvauja, teismo šaukimas įteiktas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta (b. l. 123). 2015 m. kovo 5 d. įvykusio gaisro metu, dalis gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), priklausė A. V., kuri iš jai pirmame aukšte priklausančių patalpų suformavo naują atskirą nekilnojamojo turto objektą – butą adresu (duomenys neskelbtini). Kita gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė jiems (23/50 dalys) ir A. N. (17/100). Su patalpų bendrasavininke A. N. pagal žodinį susitarimą buvo nustatyta nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarka. 2015 metais darė remontą, name negyveno. Patalpose buvo įrengtas dujinis šildymas. A. N. savo patalpas šildydavo kūrendama malkomis kieto kuro krosnį. Gaisro židinys nustatytas tambūre pirmame aukšte, kurį bendrai naudojo su A. N.. Gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi yra tai, kad tambūre A. N. paliko kibirą su žarijomis, nuo ko ir kilo gaisras. Nėra atsakingi už kilusį gaisrą ir už jo sukeltus padarinius. Gaisras kilo ne dėl jų kaltės ir ne dėl jų nerūpestingumo, nesugebėjimo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims.
Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, pateiktas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b. l. 108). Atsiliepime nurodo, kad žala padaryta patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsirado dėl valstybės paveldėtose patalpose įvykusio gaisro. Žalos padarymo faktą ir jos dydį patvirtina į bylą ieškovės pateikti įrodymai. Įvykio metu mirusios A. N. turto nevaldė, todėl neturi pagrindo prieštarauti ieškovės reikalavimui dėl 11 180,59 Eur priteisimo. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Prašo ieškinio reikalavimą dėl 11 180,59 Eur priteisimo patenkinti, nurodant, kad ji yra atsakinga prieš ieškovę tik paveldėto turto verte. Reikalavimus dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstus, kadangi nėra jos kaltės (b. l. 106-111).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, teismo posėdyje nedalyvauja, pateiktas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 115, 126). Atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 115).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad 2015 m. kovo 5 d. apie 21.40 val. kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2014 m. gegužės 28 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2014 m. spalio 27 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) A. V. atidalinta asmeninės nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo dalis pagal 2013 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto (buto) formavimo schemą, jai priskiriant 37/100 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, suformuojant atskirą butą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriant patalpas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-48, 49-54, 20-20-23, 30-40, 69-70, 130, 131-132). Kita gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė – 23/50 pastato dalys Z. B. ir A. B., 17/100 pastato dalys A. N. (b. l. 16-18). Iš 2016 m. vasario 8 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir 1982 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta naudojimosi juo tvarka (b. l. 16-18, 79). Atsakovė Z. B. paaiškino, kad gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis pažymėtomis indeksais Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi A. V., gyvenamojo namo pirmame aukšte esančiomis patalpomis pažymėtomis indeksais Nr. (duomenys neskelbtini) ir antrame aukšte esančia patalpa, kuri pažymėta indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi Z. B. ir A. B., gyvenamojo namo antrame aukšte esančiomis patalpomis pažymėtomis indeksais Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi A. N., patalpomis, esančiomis pirmame aukšte, kurios pažymėtos indeksais Nr. (duomenys neskelbtini), ir patalpa, esančia antrame aukšte, kuri pažymėta indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi bendrai Z. B., A. B. ir A. N. (b. l. 32, 34-36, 69-70, 92-93). 2015 m. kovo 5 d. kilusio gaisro metu žuvo A. N. (b. l. 10, 19, 84, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 5, 11-12). Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra 2015 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. N. mirties fakto, nustačius mirties priežastį, kuri nėra susijusi su veika, turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 53). A. N. turtą paveldėjo Lietuvos Respublika (b. l. 16, 24, 55-62).
Trečiasis asmuo A. V. 2014 m. rugpjūčio 17 d. AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė 51 m² gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2015 m. kovo 5 d. kilusio gaisro metu buvo sugadintos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13, 84, 91). Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos.
Ieškovas yra draudikas, kuris draudėjui (trečiajam asmeniui) išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusį turtą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad gaisro židinio vieta yra gyvenamojo namo pirmame aukšte esančioje patalpoje pažymėtoje indeksu Nr. (duomenys neskelbtini) (tambūras) (b. l. 82-83, 92). Byloje nustatyta, kad minėtomis patalpomis bendrai naudojosi Z. B., A. B. ir A. N..
Atsakovės Z. B. paaiškinimais, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gaisro tyrimo medžiaga nustatytos aplinkybės, kad A. N. savo patalpas šildydavo kūrendama malkomis kieto kuro krosnį, atsakovai Z. B., A. B. negyveno gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė taipogi neginčija aplinkybės, kad atsakovai Z. B., A. B. negyveno gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad prieš pat gaisrą ir gaisro metu gyvenamajame name buvo tik A. N..
2015 m. kovo 19 d. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (b. l. 18). 2015 m. kovo 6 d. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS vyr. inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad po gaisro, ties įėjimu į laiptinę (iš kiemo pusės) rastas metalinis kibiras kiauru dugnu su žarijų likučiais jame. Galimai išbyrėjus žarijoms iš šio kibiro ir patekusioms ant degių medžiagų, kilo gaisras. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (b. l. 82-83). 2015 m. kovo 5 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra degių medžiagų užsidegimas nuo paliktų smilkstančių pelenų arba avarinis darbo režimas pastato elektros instaliacijoje (b. l. 84). 2015 m. kovo 19 d. Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 16). Liudytojas D. S. parodė, kad gaisro židinio vieta buvo gyvenamojo namo pirmame aukšte esančioje patalpoje pažymėtoje indeksu Nr. (duomenys neskelbtini), o gaisro kilimo priežastis – nuo paliktų kibire pelenų pirmojo aušto tambūre užsidegė degios medžiagos. 2018 m. rugsėjo 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad remiantis byloje esamais įrodymais, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – A. N. neatsargus elgesys su ugnimi, t. y. iš A. N. patalpų išneštas kibiras su pelenais, kuris buvo paliktas ne vietoje (b. l. 127-129, 133). Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – A. N. neatsargus elgesys su ugnimi, t. y. nuo kibire paliktų smilkstančių pelenų degių medžiagų užsidegimas.
Nagrinėjamu atveju žala yra atsakovams nuosavybės teise priklausančio namo dalyje kilusio gaisro pasekmė, todėl civilinės atsakomybės taikymo klausimas dėl padarytos žalos atlyginimo spręstinas pagal bendruosius žalos atlyginimo pagrindus (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokiu atveju patalpų savininkas (ar kitas teisėtas jo valdytojas) turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ši nepriklausė nuo jo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014 ir kt.).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai gaisras kilo bendrame pastate, pripažįstama, kad atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Taigi, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad gaisras 2015 m. kovo 5 d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo dėl A. N. neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad atsakovai Z. B. ir A. B. gyvenamajame name negyveno, gaisro metu namuose buvo tik A. N., A. N. vienintelė iš bendrasavininkų šildydavo patalpas kūrendama malkomis kieto kuro krosnį, į nustatytą gaisro kilimo priežastį - A. N. neatsargus elgesys su ugnimi (kibire palikti smilkstantys pelenai), teismas daro išvadą, kad atsakovai Z. B. ir A. B. negali būti atsakingi už šio gaisro kilimą. Atsakovai Z. B. ir A. B. įrodė, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jų elgesio, todėl ieškinys jų atžvilgiu atmestinas.
A. N. nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos pastato dalyje nebūtų sukeltas gaisras. A. N. pažeidė teisines pareigas, kurias turto savininkui nustato teisės aktai, apibrėžiantys turto savininko teisių turinį, bendrąsias savininko teises ir jų įgyvendinimo ribas. Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos nevykdymas yra pakankamas pagrindas A. N. civilinei atsakomybei kilti, nes tarp jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.263 straipsnis, 6.246 - 6.248 straipsniai). A. N. turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, todėl ji yra atsakinga ieškovei už palikėjos skolas (b. l. 16, 24, 55-62). Valstybės, kaip specifinės paveldėjimo teisinių santykių dalyvės, atsakomybė yra ribota. Atsakomybės ribas apibrėžia ne paveldimas turtas, o paveldimo turto vertė, t. y. valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Turto sunaikinimo aktu ir jo priedu nustatytas gaisro metu sugadintas turtas (b. l. 10-13), kuriais remiantis nustatytas draudimo išmokos dydis –11 511,04 Eur už draudėjui priklausiusią ir sudegusią gyvenamojo namo dalį (b. l. 9, 13-14). Ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui 11 511,04 Eur draudimo išmoką (b. l. 9). Ieškovė prašo priteisti 11 180,59 Eur žalos atlyginimą, t. y. iš išmokėtos draudimo išmokos 11 511,04 Eur išskaičiuoja 330,45 Eur nusidėvėjimą. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti ieškovės pateiktu nuostolių apskaičiavimu, atliktu remiantis turto sugadinimo aktu ir jo priedais. Byloje ginčo dėl žalos dydžio nėra.
Atsakovė Lietuvos Respublika su ieškovės prašymu priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas nesutiko, motyvuodama tuo, kad valstybė paveldėjusi mirusios A. N. turtą neperėmė prievolės mokėti 5 procentų metinių palūkanų. Be to, dėl susidariusios skolos valstybė nekalta, sužinojusi apie galimai valstybei paveldėjimo teise pereisiantį mirusiosios turtą nevengė pareigos priimti palikimą, todėl patenkinus minėtus reikalavimus būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principai. Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, jai palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). Taigi palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). Atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotą praktiką bei į tai, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės prašymas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas laikytinas pagrįstu.
Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 252,00 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį (b. l. 25), 220,00 Eur atsakovų Z. B. ir A. B. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 116), 17,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors atsakovė Lietuvos Respublika sutiko su prašoma priteisti 11 180,59 Eur žala, tačiau minėtos sumos nesumokėjo, todėl iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteistinas 252,00 Eur žyminis mokestis ieškovei. Kadangi ieškinys atsakovų Z. B. ir A. B. atžvilgiu atmestas, todėl jų patirtos 220,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad tik atsakovams Z. B. ir A. B. buvo paštu siunčiami procesiniai dokumentai, kurių atžvilgiu ieškinys atmestas, o atsakovei Lietuvos Respublikai procesiniai dokumentai siunčiami per EPP sistemą, todėl teismas, įvertinęs priežastis, dėl kurių susidarė pašto išlaidos, daro išvadą, kad 17,10 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei turi būti priteistos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263, 265, 269-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybinės įmonės „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 11 180,59 Eur (vienuolika tūkstančių vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų 59 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2018 m. kovo 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 252,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt du eurus) žyminį mokestį, neviršijant Lietuvos Respublikos valstybei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovei Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 17,10 Eur (septyniolika eurų 10 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.