Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-04 · Civilinė byla Nr. 2A-156-264/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2A-156-264/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė, Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“
Atsakovas
A. F.
Advokatai
Pranas Makauskas, Pranas Makauskoir
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-156-264-2014;Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 50.11.2; 121.14; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Druskininkų savivaldybės, UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovo advokato Prano Makausko ir atsakovės A. F. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-71-314/2013 pagal ieškovų Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ patikslintą ieškinį atsakovei A. F. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva ir nuomininko iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės ieškovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai 520,37 Lt skolą už buto nuomą ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. vasario mėn.; nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2000-12-18 sudarytą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinę sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2000-12-18 ieškovė Druskininkų savivaldybė, atstovaujama UAB „Druskininkų butų ūkis“, sudarė su atsakove gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas naudotis 48,20 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei, o atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (už vandenį, suvartotą elektros energiją bei kitas paslaugas) Lietuvos Respublikos įstatymuose ir nutarimuose nustatytu laiku. Atsakovė sistemingai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ per laikotarpį nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. iš atsakovės buvo priteistas 1 895,65 Lt įsiskolinimas už nuomą ir komunalines paslaugas, išduoti vykdomieji raštai. Išieškoti skolą iš atsakovės nėra jokios galimybės. Laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. vasario mėn. atsakovė toliau nemokėjo nuomos bei komunalinių mokesčių, įsiskolinimas sudarė 520,37 Lt. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą buto nuomos sutartį nutraukti ir atsakovę iškeldinti.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog bute gyvena nuo 1965 m., butą gavo jos tėvai, ketina privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Iki 2007 m. įsiskolinimo UAB „Druskininkų butų ūkis“ neturėjo, po 2007 m. gegužės mėn. nelaimingo atsitikimo darbe susižalojo stuburą, neteko darbo, pajamų. Ji yra socialiai remtinas asmuo, nedirba, registruota darbo biržoje, pašalpos negauna, jai turi būti paskirta pagal įstatymą priklausanti buto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacija, tačiau ji nepaskirta dėl savivaldybės darbuotojų negeranoriško požiūrio jos atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies; priteisė ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ iš atsakovės A. F. 269,90 Lt skolą už gyvenamosios patalpos nuomą, 250,47 Lt skolą už komunalinius mokesčius, 3 902,25 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 4 422,62 Lt; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ 19,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Druskininkų savivaldybei. Nuo 1966-01-12 butas buvo nuomojamas J. S. (atsakovės tėvui) ir jo šeimos nariams, nuo 1984-06-05 nuomojamas A. P. S. (atsakovės motinai). Vadovaujantis Savivaldybės Tarybos 2000-04-28 sprendimu Nr. 29 „Dėl Savivaldybės manevrinio butų fondo statuso suteikimo bei neprivatizuotų butų perdavimo“, 2000-05-29 aktu Nr. 138 neprivatizuotas butas perduotas Druskininkų savivaldybės nuosavybėn. 2000-12-18 ieškovas UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovė sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę nuomos sutartį, kuria atsakovei ir jos šeimos nariams gyvenimui ir naudojimui nuomos pagrindais buvo suteiktos 48,20 kv. m gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kur nuo 1980-09-15 deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta. Nuo 2010 m. liepos mėn. atsakovė nemoka nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių, įsiskolinimas nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. sudaro 1 895,65 Lt, be to, atsakovė yra skolinga UAB „Litesko“ filialui „Druskininkų šiluma“, įsiskolinimas 11 864,00 Lt. Ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ išduoti ir pateikti vykdyti antstoliui atsakovės atžvilgiu vykdomieji raštai 2010-02-02 Nr. L2-306-418/2010 dėl 306,97 Lt skolos išieškojimo, 2010-08-09 Nr. L2-1237-314/2010 dėl 280,59 Lt skolos išieškojimo, 2011-09-29 Nr. L2-1189-314/2011 dėl 289,22 Lt skolos išieškojimo, 2011-05-16 Nr. 2-362-297/2011 dėl 756,84 Lt skolos išieškojimo. Atsakovės įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. kovo mėn. už nuomą ir komunalinius mokesčius ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ sudaro 520,37 Lt. Atsakovė nedirba, registruota Alytaus teritorinės darbo biržos Druskininkų darbo biržoje bedarbe nuo 2010-07-08, nedarbo socialinė išmoka nebuvo mokama, laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-08-12, nuo 2012-04-25 iki 2012-10-19 sirgo, diagnozuota radikulopatija. Nuo 2009-01-01 iki 2013-08-01 atsakovei buvo paskirta socialinė pašalpa, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-01-01 išmokėta iš viso 11 445,55 Lt socialinės pašalpos, laikotarpiu nuo 2012-05-01 iki 2013-05-01 išmokėta iš viso 4200,00 Lt socialinės pašalpos, būsto šildymo išlaidų ir karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijos neskirtos. Atsakovei laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pateikta sąskaitų apmokėjimui už nuomą ir komunalinius paslaugų mokesčius iš viso už 36 493,34 Lt, sumokėta 476,48 Lt, paskutinis mokėjimas atliktas 2009 m. spalio mėnesį. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 m. gegužės mėn. išlaidų kompensacija už buto šildymą, šaltą ir karštą vandenį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje skirta nebuvo, dėl kompensacijos būsto šildymo, šalto ir karšto vandens išlaidų kompensacijai skyrimo įstatymo nustatyta tvarka atsakovė nesikreipė. Nors atsakovė gana ilgą laiką nemoka gyvenamosios patalpos nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau atsakovės elgesys tiek ginčo laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio mėn., tiek anksčiau negali būti pripažintinas piktybiniu, kadangi bylos duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė ieškojo darbo, registravosi darbo biržoje, kreipėsi dėl socialinės pašalpos skyrimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovės nesąžiningumo ir piktnaudžiavimo savo teisėmis dėl susidariusių įsiskolinimų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu yra socialiai remtina, neturi darbo, vienintelės pajamos yra socialinė pašalpa, ginčo bute, kaip buvusio nuomininko šeimos narys, vėliau kaip nuomininkė nepertraukiamai gyvena nuo 1966 m., po to, kai atsakovės šeima neįgyvendino teisės pirkti buto pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, kitos gyvenamosios patalpos, kur galėtų apsigyventi, neturi, taip pat nesant išnaudotai galimybei galimai lengvatinėm sąlygom įstatymo nustatyta tvarka privatizuoti ginčo butą, įstatymo numatyta griežčiausia priemonė – nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga priemonė, todėl ieškinio reikalavimas nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atmestas kaip nepagrįstas.

Ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. vasario mėn. atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitų už 520,37 Lt, t. y. 269,90 Lt už gyvenamosios patalpos nuomą ir 250,47 Lt už komunalinius patarnavimus, tačiau atsakovė nustatytu laiku pateiktų sąskaitų neapmokėjo. Ginčo laikotarpiu išlaidų kompensacija už buto šildymą, šaltą ir karštą vandenį atsakovei Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje nebuvo skirta, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei minėtu laikotarpiu neteisingai galėjo būti apskaičiuoti mokesčiai už komunalinius patarnavimus, todėl teismas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl skolos už nuomą ir komunalines paslaugas priteisimo tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovų Druskininkų savivaldybės ir UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovas advokatas Pranas Makauskas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 18–24) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimo dalį, kurioje buvo atmesti ieškovų UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir Druskininkų savivaldybės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 2000-12-18 sudarytos gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės A. F. iškeldinimo iš 48,20 kv. m bendro ploto buto / patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos ir šią patikslinto ieškinio dalį tenkinti visiškai, t. y. nutraukti tarp UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovės A. F. 2000-12-18 sudarytą gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipinę sutartį; iškeldinti atsakovę A. F. iš 48,20 kv. m bendro ploto buto / patalpos-buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantai grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nevertino aplinkybių dėl atsakovės nuomojamo būsto statuso ir šio būsto suteikimo atsakovei naudotis aplinkybių bei šią bylos dalį atmesdamas patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 2000-12-18 Nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Socialinis būstas yra suteikiamas specialia LR įstatymų ir LR Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. 48,20 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra socialinis būstas, suteiktas įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė su apeliantu UAB „Druskininkų butų ūkis“ 2000-12-18 sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę sutartį, kuria suteikė atsakovei neterminuotai naudotis minėtu butu bei kiekvieną mėnesį mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius įstatymuose ir nutarimuose nustatytu laiku. Atsakovei šis butas buvo išnuomotas tada, kuomet jos tėvai dėl nežinomų priežasčių neįgyvendino teisės įsigyti šį butą nuosavybėn pagal tuometinio Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nuostatas. Taigi tiek atsakovės tėvai neįgyvendino, tiek pati atsakovė iki pat šios dienos nėra įgyvendinusi savo pačios nurodomos teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti šį butą. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji yra kreipusis į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl šio buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis, kad būtų priimti atitinkami sprendimai ir / ar pradėtos atitinkamos su tuo susijusios procedūros. Atsakovė sąmoningai klaidino teismą, nurodydama aplinkybes, kurios faktiškai neegzistuoja bei nesudaro jokio pagrindo teigti, kad jos nuomojamas butas yra jai išnuomotas kaip socialinis būstas, todėl nuomos sutartis turėjo būti nutraukta.

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei jų visumą, dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės elgesys negali būti laikomas piktnaudžiavimu nuomininkės teisėmis. Druskininkų savivaldybės administracija savo iniciatyva negali atsakovei skirti kompensacijų. Tą ji gali daryti tik tada, kai į savivaldybės administraciją nustatyta tvarka kreipsis pati atsakovė. Byloje esantys Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus raštai taip pat įrodo, kad A. F. pati atsisako kreiptis dėl kompensacijų gavimo. Be to, su energijos, kuro ir vandens tiekėjais atsakovė A. F. nėra sudariusi jokių sutarčių, kurių pagrindu jai galėtų būti taikomos kompensacijos. Atsakovė vien tik dėl savo kaltės neįgyvendina teisės gauti kompensacijas ir taip bent iš dalies pradėti atsiskaityti už gaunamas komunalines paslaugas bei išnuomotas gyvenamąsias patalpas. Teismas skundžiamame 2013-08-01 sprendime nepagrįstai šių aplinkybių visiškai nevertino.

3. Teismas visų bylos aplinkybių kontekste nevertino pačios atsakovės siekių ir iniciatyvos nebuvimo susirasti darbą bei taip pagerinti savo finansinę padėtį bei padengti ir / ar iš dalies sumažinti turimus įsiskolinimus. Atsakovės atžvilgiu vykdomi išieškojimai 19 vykdomųjų bylų, bendra išieškoma suma – 8 921,27 Lt, iš kurios išieškota tik 881,72 Lt. Byloje esantys rašytiniai įrodymai iš dalies patvirtina sunkią atsakovės materialinę padėtį, tačiau sunki materialinė padėtis neatleidžia nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė nesiekė ir nesiekia sumažinti susidariusių įsiskolinimų, nes nedirba (nors turi tam reikalingą darbingumo lygį), realiai nesiekia dirbti jokio darbo, nesikreipė dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo, kas iš esmės sumažintų įsiskolinimus ir jie toliau nedidėtų. Toks pasyvus atsakovės elgesys pripažintinas piktnaudžiavimu teisėmis ir valstybės (savivaldybės) teikiama socialine parama, todėl negali būti pateisinamas ir toliau toleruojamas. Reikalavimas nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra adekvati priemonė daromam nuolatiniam ir sistemingam pažeidimui.

Atsakovė A. F. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1–5) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad jos materialinė padėtis yra itin sunki, jos sveikata pablogėjusi. 2007 m. įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, susižalojo stuburą, nuo tada negalėjo dirbti, todėl susidarė įsiskolinimai. Druskininkų miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius piktybiškai neskiria jai kompensacijos būsto šildymui ir kitiems komunaliniams mokesčiams, nors kompensacijos apeliantei priklauso. Ji yra socialiai remtinas asmuo, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą ieškovui bei bylinėjimosi išlaidas jo atstovui.

Atsiliepimas

Ieškovų Druskininkų savivaldybės ir, UAB „Druskininkų butų ūkis“ atstovas advokatas Pranas Makauskas atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 54–57) prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-08-01 sprendimo dalį, kuria ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ iš atsakovės A. F. buvo priteista 269,90 Lt skola už gyvenamosios patalpos nuomą, 250,47 Lt skola už komunalinius mokesčius, 3902,25 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 4422,62 Lt, palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė sistemingai nevykdė ir šiuo metu nevykdo 2000-12-18 Nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų mokėti nuompinigius ir mokesčius už komunalines paslaugas. Apeliantės bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai nepaneigia pateikto komunalinių mokesčių skaičiavimo. Apeliantė pati atsisako kreiptis dėl kompensacijų gavimo, todėl jos samprotavimai apie Druskininkų miesto savivaldybės piktnaudžiavimą yra nepagrįsti. Apeliantės pažymos apie gaunamas pajamas ir skirtas pašalpas nepaneigia fakto, kad ji nemoka mokesčių ir kad skola neturi būti sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 10 d. nutartis c .b. Nr. 3K-3-46/2010).

Apeliantė (atsakovė) prie apeliacinio skundo pateikė rašytinius įrodymus: pažymas apie jos gaunamas socialines pašalpas, kurios pasikartojančios, perteklinės, nes yra pateiktos pirmosios instancijos teismui; LR Generalinės prokuratūros 2007 m. pažymėjimo apie atsakovės artimųjų tremtį bei įkalinimą 1949–1952 m. kopijas, šie įrodymai nesusiję su ginčo dalyku, nėra nauji įrodymai. Todėl teisėjų kolegija atsisako juos priimti ir jų nevertina (2 t., b. l. 6–12, 39–45) (CPK 314 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialiosios ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų ir skolos priteisimo tenkino iš dalies.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė Druskininkų savivaldybė nuosavybės teise valdo 2 kambarių, 48,20 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris 2000 m. gruodžio 12 d. rašytinės nuomos sutarties pagrindu išnuomotas atsakovei. Atsakovė minėtame bute gyvena nuo 1966 m., šio buto adresu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, jai yra skaičiuojami nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčiai.

Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-110/2012), šiems nuomos santykiams pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK normas, reguliuojančias tokio pobūdžio sutartinius santykius, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo reikalavimus. Kadangi gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą, todėl, nagrinėjant atsakovės padarytus nuomos sutarties pažeidimus, jų pobūdį ir tokių pažeidimų teisinius padarinius, taikytinos atitinkamos Civilinio kodekso normos.

Nuomininko pareigos naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis periodiškai mokėti nuomos mokestį yra vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų (CK 6.487 str. 1 d., 6.583–6.584 str.), už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos sutartį nutraukti ir nuomininką iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.), tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami teisiniai padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu.

Pažymėtina, kad CK 6.611 str. įtvirtinta teisės norma nėra imperatyvi. Tai reiškia, kad nuomotojo teisė nėra absoliuti. Ginčus dėl iškeldinimo nagrinėjantys teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje yra pažymėjęs, kad už nuomos sutarties pažeidimą griežčiausią teisinę priemonę teismas taiko individualiai. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti tai, ar nuomotojo teisės taip pažeidžiamos, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, nulėmusios sutarties pažeidimą, veiksmai, kurių nuomininkas ėmėsi tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius ir pan.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė teisės normas ginčui spręsti. Šioje byloje svarbu ir tai, jog atsakovę su ginčo patalpa sieja ilgalaikis ryšys ir šio asmens teisė į ginčo patalpą saugotina kaip teisė į būstą pagal Konvencijos 8 str. Pripažintina, kad kai laiku nemokamas nuomos mokestis ir neatsiskaitoma už komunalines paslaugas, yra pažeidžiami ieškovų turtiniai interesai. Tačiau apeliaciniame skunde neišdėstyta jokių argumentų, patvirtinančių, kad Druskininkų savivaldybės kaip ginčo būsto savininkės teisių gynyba esamu atveju galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra praradusi teisę į būsto nuomą ar iš esmės pažeidė sutartį (CPK 178 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė mokesčių nemoka dėl objektyvių priežasčių (socialiai remtina, gyvena tik iš socialinės pašalpos, nuo 2010-07-08 registruota darbo biržoje kaip ieškanti darbo), byloje nėra duomenų, kad jos finansinė padėtis pagerėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės elgesio nepripažino piktybišku ar nesąžiningu.

Iš apeliaciniame skunde pateiktų duomenų apie atsakovės atžvilgiu vykdomus išieškojimus 19 vykdomųjų bylų, matyti, kad bendra išieškoma suma yra 8 921,27 Lt, iš kurios išieškota 881,72 Lt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog tokio pobūdžio nuolatiniai nuomos sutarties pažeidimai yra pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog atsižvelgiant į atsakovės ilgalaikį ryšį su nuomojamu būstu, sąlyginai nedidelę skolą, susidariusią atsakovei nemokant už būsto nuomą, būsto nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš ginčo būsto būtų neproporcingas ir pažeistų teisingumo bei protingumo principus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė dėl socialinės paramos, jos įdarbinimo kreipėsi į savivaldybę, darbo biržą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad atsakovė elgiasi pasyviai. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė nesiekia bent iš dalies dengti įsiskolinimų iš dalies pagrįsti, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama atsietai nuo įrodymų visumos. Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad iš atsakovės išieškomas įsiskolinimas pagal vykdomuosius raštus, atsakovės pareiškimai įvairioms institucijoms bei ieškovės Druskininkų savivaldybės atsakymai (1 t. b. l. 147-149) patvirtina, kad atsakovė pasirinkusi klaidingą savo teisių įgyvendinimo būdą kompensacijų gavimo klausimu, o savivaldybės atsakymai jai neinformatyvūs ir prieštarauja vienas kitam (1 t. b. l. 147, 149). Teisėjų kolegijos nuomone, esamoje situacijoje siekiant nedidinti įsiskolinimo, galimi ir kiti sprendimo būdai. Atsakovė turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę dėl nuomos mokesčio koeficiento sumažinimo įstatymų nustatyta tvarka (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 10 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė viena gyvena 2 kambarių bute su patogumais. Todėl atsakovei neišgalint susimokėti mokesčių, siekiant nedidinti įsiskolinimo, abi šalys laisvos susitarti dėl nuomos sutarties pakeitimo (dėl mažesnio ploto buto ir pan.) (CK 6. 223 str., 6. 228 str.), nes atsakovės iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos būtų neadekvatus padarytam nuomos sutarties pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai būtų siūlę atsakovei išdėstyti skolos grąžinimą ilgesniam laikotarpiui. Taip pat ieškovams neužkirstas kelias ateityje atsiradus naujoms aplinkybėms kreiptis į teismą dėl iškeldinimo bendra tvarka.

Esant šioms aplinkybėms ieškovų apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl atsakovės A. F. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė skundžia sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio turtinis reikalavimas ir iš atsakovės priteista 269,90 Lt skola už gyvenamųjų patalpų nuomą, 250,47 Lt skola už komunalinius mokesčius, 3902,25 Lt išlaidos už advokato pagalbą. Apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, galimai sąlygojusiomis sutartinės prievolės mokėti mokesčius nevykdymą (t. y. pablogėjusia sveikata dėl 2007 m. patirtos traumos darbe, sunkia materialine padėtimi, taip pat teigdama, kad Druskininkų miesto savivaldybė neskiria atsakovei kompensacijos). Tačiau apeliantės nurodytos aplinkybės nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, jog socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas nustato Socialinės paramos įstatymas bei kiti teisės aktai, skundai dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsakovei apeliaciniame skunde nepateikus jokios konkrečios argumentacijos dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistų mokesčių nepagrįstumo ar neteisėtumo, atsakovei taip pat neginčijant mokesčių sudėties, mėnesinių įmokų apskaičiavimo dėl atsiskaitymo už gyvenamosios patalpos nuomą bei komunalines paslaugas, galiojant 2000 m. gruodžio 18 d. Sutarčiai, sudarytai tarp UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovės, atsakovei nevykdant sutarties 2 p. „b“ papunktyje įsipareigojimo kiekvieną mėnesį mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti skaičiuoto ir priteisto 269,90 Lt nesumokėto buto nuomos mokesčio, 250,47 Lt už komunalines paslaugas neteisėtumo.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pozicija dėl iš jos priteistų 3902,25 Lt advokato pagalbos išlaidų dydžio nepagrįstumo.

CPK 98 str. straipsnyje reglamentuojamas išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.) (Rekomendacijų 11 p.). Pastebėtina, kad iš bylą pralaimėjusios šalies priteistinos išlaidos turi būti grindžiamos konkrečiu bylą laimėjusios šalies atstovavimo poreikiu (dalyvavimas konkrečiuose teismo posėdžiuose, konkrečių procesinių dokumentų rašymas), o ne abstrakčia proceso trukme. Remiantis Rekomendacijomis, atstovavimo išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Teismai formuoja praktiką, kad dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2011). Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, „negali būti priteisiamos pareiškėjos išlaidos už Rekomendacijose nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su kliente, pokalbį su specialistais, skambutį į teismą, pasiruošimą teismo posėdžiui, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 p.), veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas; pasiruošimas teismo posėdžiui yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis; ir pan.)“ (Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija su tokiu teisės aiškinimu sutinka ir juo vadovaujasi, nes administracinėse bylose atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).

Pažymėtina ir tai, kad nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju iš atsakovės priteisė nepagrįstai dideles išlaidas už advokato pagalbą, netyrė ir nevertino šių išlaidų dydžio pagrįstumo bei atitikimo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams aspektu. Byloje pateikti duomenys apie ieškovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ turėtas 7804,50 Lt išlaidas už advokato pagalbą (1 t. b. l. 85–86, 106, 169–170). Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino šių išlaidų dydžio pagrįstumo bei atitikimo CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems principams aspektu.

Iš advokato prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, PVM sąskaitose faktūrose Nr. 1306 ir Nr. 986-1306 išvardintų suteiktų teisinių paslaugų pobūdžio nustatyta, kad už dalį teisinių paslaugų, t. y. 2012-12-05 prašymų teismui dėl trūkumų šalinimo, paruošimą ir pateikimą teismui iš viso neturi būti atlyginama, nes jų būta dėl pačios šalies kaltės; pasiruošimas teismo posėdžiams yra sudėtinė atstovavimo teisme teisinės paslaugos dalis, todėl pagal Rekomendacijoje nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už dalyvavimą teismo posėdžiuose. Byloje pateiktos 2005 m., 2009 m., 2013 m. sutartys dėl advokato Prano Makausko teisinių paslaugų teikimo ieškovams, iš kurių apimties, tęstinumo matyti, kad advokatas teisines paslaugas teikia ieškovams daugelį metų, todėl nuolat dalyvauja ir rengia procesinius dokumentus tokio pobūdžio bylose, taip pat ir byloje su atsakove A. F. (pvz., LITEKO duomenimis, civ. byla Nr. 2-165-314/2013 ir kt.), todėl procesinių dokumentų parengimui bei atstovavimui nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų (1 t., b. l. 24, 25, 66, 96).

Byloje ieškovių atstovas advokatas Pranas Makauskas parengė ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuo tik padidino reikalaujamą priteisti skolos sumą nuo 231,92 Lt iki 520 Lt, todėl yra tapatus pradiniam ir laikytinas vienu procesiniu dokumentu, kurio apimtis nedidelė (jo parengimas 2 MMA koeficientu – 2000 Lt), ieškovų atstovas dalyvavo 5 teismo posėdžiuose (bendra trukmė – 5 val. po 150 Lt už val.), parengė 1 prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (120 Lt). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, advokato darbo sąnaudas, Rekomendacijų 8. 2 p., 8. 16 p., 8. 18 p., pagrįstomis pripažintos ne didesnės kaip 2870 Lt advokato pagalbos išlaidos, kurių 50 procentų, t. y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai turi kompensuoti atsakovė. Pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistų išlaidų už advokato pagalbą suma – 3902,25 Lt sumažintina iki 1435 Lt, dėl šios sprendimo dalies atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, bet tai nekeičia skundžiamo sprendimo iš esmės.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies atsakovės atžvilgiu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas iš esmės nekeistinas, o tik sumažintina iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliantė (atsakovė) nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo valstybei atleista 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (2 t., b. l. 1) (CPK 83 str. 1 d. 14 p., 3 d.). Atmetus ieškovų apeliacinį skundą ir atsakovės apeliacinį skundą dėl ginčo iš esmės, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (50 proc.) iš atsakovės priteistina ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir 2722,50 Lt advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius įrodymus (2 t., b. l. 29–30 ). Procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui parengė advokatas, atstovavęs ieškovams pirmosios instancijos teisme, todėl atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimui nereikėjo didelių darbo ir laiko sąnaudų, ginčijama suma – tik 520 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, apimtį, taikytinus CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sprendžia, jog ieškovui UAB „Druskininkų butų ūkis“ iš atsakovės priteistinos 300 Lt advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Iš atsakovės A. F. priteistas 3902,25 Lt išlaidas už advokato pagalbą sumažinti iki 1435 Lt.

Iš A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 300 Lt išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“ (j. a. kodas 152007157).

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė