- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 2-108-570/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01959-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Valčiuva“, Valstybės įmonė Registrų centras
- Atsakovas
- S. Č.
- Išvadą teikia
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- V. Č.
- Advokatai
- Erikas Rugienius
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Valčiuva“ vadovui V. Č., jo atstovui advokatui Erikui Rugieniui,
trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų - VĮ Registrų centrui bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos nedalyvaujant
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei S. Č. dėl kelio servituto suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėmis nustatymo ir leidimo įteisinti statinį be kito bendraturčio sutikimo, S. Č. ieškinį V. Č. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Valčiuva“, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo neterminuotai nustatyti atsakovei S. Č. nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)., servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku bei statiniu pastatu-prekybos paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., pagal pridedamą UAB „Nišos matavimai“ parengtą servitutų nustatymo schemą, priteisiant atsakovei iš ieškovo 5 Eur per mėnesį kompensaciją už statinių servitutą ir 5 Eur per mėnesį kompensaciją už teisę naudotis pėsčiųjų taku; leisti atlikti visus reikalingus veiksmus, kad įteisinti statinį, kuris yra neįregistruotas ir kurio išmatavimai yra 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m. (duomenys neskelbtini)., ieškovo V. Č. vardu be atsakovės S. Č. sutikimo, įpareigojant S. Č. netrukdyti šiems veiksmams atlikti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovui priklauso pastatas-prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris stovi ant žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei. Ieškovas su atsakove yra buvę sutuoktiniai ir ginčo turtas padalintas teismo sprendimu, paviljoną priteisiant ieškovui, o žemės sklypą, esantį šalia ir po paviljonu – atsakovei. Ieškovas yra UAB „Valčiuva“ savininkas ir ginčo prekybos paviljone yra įsteigęs pramoninių ir maisto prekių parduotuvę. Prašo nustatyti atsakovės sklype pėsčiųjų ir statinio servitutus tam, kad galėtų užtikrinti patekimą į viešpataujantį daiktą - žemės sklypą bei statinį - paviljoną. Pateikia tvirtinimui UAB „Nišos matavimai“ 2019-04-25 parengtą dviejų servitutų nustatymo schemą, pagal kurią vienas iš servitutų - paviljono (statinio) servitutas (tarnaujantis) S1 205 atitinka 41m2. Šis servitutas skirtas naudotis žeme po ir prie pastato, kad jį būtų galima aptarnauti. Įregistruotas pastatas - paviljonas užima 31,73 kv.m. ploto, o priestatas, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir dėl kurio kyla ginčas – 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m. Schemoje pažymėtas ir kitas servitutas – S2 216 – kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) – 38 kv.m. Šis servitutas yra skirtas prieiti prie pastato paviljono, nešti prekes, vaikščioti darbuotojams ir kt. Patvirtino, kad servitutus būtina nustatyti dėl to, kad jo santykiai su atsakove yra itin konfliktiški, atsakovė visais įmanomais būdais trukdo naudotis paviljonu bei prie jo ant jos žemės pastatytu metaliniu konteineriu prekėms sudėti, savavališkai nuo paviljono pašalino šiukšlių konteinerius, neleidžia vaikščioti darbuotojams, prižiūrėti paviljoną. Be to, statinys stovi ant kito asmens, t.y. atsakovės žemės, nuomos ar panaudos sutarties nėra sudaryta, ieškovas naudojasi atsakovės žeme be jokio atlygio. Patvirtino, jog prekybos paviljono apyvarta nėra didelė, per mėnesį suprekiaujama už keletą tūkstančių eurų. Tačiau keletą kartų per savaitę vežami alkoholiniai gėrimai, alus dėžėmis, todėl jas sunešti neįmanoma per siauras, tik pirkėjams skirtas duris. Dėl teisės įteisinti paviljono priestatą jo vardu paaiškino, jog priestatą jis pastatė maždaug 2003 m. dar su atsakove gyvenant santuokoje. Bet tai buvo statoma jo lėšomis. Tai nėra savavališka statyba, baigtumas 96 proc. Jos sujungtos su paviljonu, tai gamybinės patalpos, skirtos prekėms laikyti ir darbuotojų daiktams susidėti. Santuokos nutraukimo metu, priestatas liko nepadalintas, nes jis nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tačiau jis yra neatskiriama paviljono dalis, naudojama jo poreikiams tenkinti, todėl turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Įrodymų, patvirtinančių kad tai yra jo asmeninė nuosavybė pateikti negalėjo. Kadangi atsakovė šio daikto reikalauja sau, jų santykiai yra konfliktiški ir sutikimo įregistruoti ieškovo vardu ji niekada neduos, prašo leisti atlikti visus įteisinimui skirtus veiksmus be žemės savininkės S. Č. sutikimo. Dėl priešieškinio nurodė, jog su juo nesutinka visiškai. Mano, kad jam, o ne atsakovei turi būti leista įteisinti paviljono priestatą dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, o metalinį konteinerį jis nesutinka panaikinti, nes yra reikalingas paviljono veiklai vykdyti, į jį sukraunamos prekės, kiti daiktai.
Atsakovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka visiškai, prašo jį atmesti. Pateikė patikslintą priešieškinį ( t 3, b.l. 35-37), kuriuo prašo leisti atlikti visus reikalingus veiksmus, kad įteisinti statinį, kuris yra neįregistruotas ir kurio išmatavimai 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m. (duomenys neskelbtini), atsakovės S. Č. vardu be ieškovo V. Č. sutikimo; įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti nuo žemės sklypo metalinį konteinerį – kilnojamąjį daiktą 0,71 m. pločio ir 0,90 m. ilgio ir atlaisvinti patalpas yra 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m., esančias (duomenys neskelbtini) nuo signalizacijos; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pastatas - prekybos paviljonas atiteko santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo byloje. Paviljono priestatą, kuris šiuo metu yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jie su atsakovu pastatė santuokos metu, abiejų sutuoktinių lėšomis, tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau jis liko nepadalintas. Kaip paaiškėjo Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos pateikus savo išvadą, tai yra ne savavališka statyba, nesudėtingas statinys ir yra atsakovės žemės priklausinys. Todėl jis turi priklausyti atsakovei. Ji pageidauja šį statinį inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre savo vardu. Mano, kad senaties termino šiems veiksmams atlikti nepraleido, nes teismo sprendimas, kuriuo buvo padalintas visas turtas, ir liko nepadalintas ši paviljono dalis, yra priimtas 2015 m. Todėl 10 m. terminas dar nesuėjęs. Dėl ieškovo prašomo nustatyti pastato ir kelio servituto nurodė, jog ieškovas keletą kartų tikslino savo reikalavimus ir teikė servitutų schemas, tačiau vis tiek schemos yra ydingos, nenormalios. Prašomo pastato servitutas yra 41 kv.m. Ieškovas nepateikė teismo nurodymu servitutų schemų, kokie turi būti servitutai, jei ieškinys būtų patenkintas ir ieškovui leista įsiteisinti savo vardu visą pastatą ir jei tik turimą paviljoną be priestato. Tai būtų skirtingos schemos. O prašomas nustatyti kelio servitutas S2 216 yra suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) 38 m. Tai reiškia, kad pagal VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. V-207 patvirtintą „Kitų daiktinių teisių klasifikatorių“ jis atitinka šio klasifikatoriaus 37 pozicijoje įrašytą kelio servitutą, kurio kodas 216, o tai reiškia, kad ieškovas ir kiti asmenys galės naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Tačiau neaišku, kokiu tikslu reikalingas nustatyti toks servitutas ir kam atsakovės privačioje užtvertoje namų valdoje reikia varyti galvijus, vaikščioti svetimiems asmenims, juolab, kad prekybos paviljone prekiaujama alkoholiniais gėrimai, tad atsakovės kieme galėtų vaikščioti neblaivūs asmenys, būti varomi galvijai. Mano, kad ieškovas dėl konfliktiškų tarpusavio santykių tiesiog tyčiojasi iš atsakovės ir nepaiso teismo reikalavimų pateikti įstatymus ir apeliacinio teismo nurodymus atitinkančią servitutų schemą. Prašoma nustatyti net 1,80 m. pločio ir 38 kv.m. servitutą, kai tuo tarpu įvažiavimas į gyvenamojo namo kiemą iš viso yra 3,40 m. pločio, nuo statinio sienos iki tujų. Tokiu būdu, ieškovas siekia naudotis daugiau kaip puse atsakovės namų valdos tako, kas grubiai pažeistų jos privatumą ir konstitucinį privačios nuosavybės principą. Atsakovė pageidauja AB „Lietuvos draudimas“ apsidrausti namų valdą, tačiau nustačius tokį servitutą ir sudarius galimybę po kiemą pastoviai vaikščioti svetimiems žmonėms, varyti gyvulius ir pan., draudimo kompanija atsisako sudaryti draudimo sutartį. Atsakovė tuo keliu, kuriam nurodomas servitutas, patenka į savo namus, nes kito įėjimo į namus nėra. Atsakovė teigia, jog paviljone prekybą vykdo UAB „VALČIUVA“ nuo 8 val. iki 19 val. vakaro prekiaujama alkoholiu ir pastoviai vaikšto išgėrę žmonės, kas atsakovei sukelia nepatogumus. Be to, atsakovės namas gatvėje yra paskutinis ir yra daug vietos privažiuoti, apsisukti ir tuo pačiu atvežti visus produktus, nesinaudojant namų valda. Kelias išasfaltuotas, prie paviljono paplatintas, yra patogus būdas automobiliams apsisukti ir įnešti prekes per pagrindines duris. Teismui nustačius tokį servitutą, koks dabar siūlomas, reikštų visišką ramaus gyvenimo atėmimą iš atsakovės; susiaurintų atsakovės galimybę įgyvendinti savo nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą. Dėl priešgaisrinės saugos toks servitutas nebūtinas, nes galima naudotis įėjimu į prekybos paviljoną iš gatvės pusės. Ieškovas privalo pasiimti nuo ieškovės žemės laikomą metalinį konteinerį-dėžę, kuri nereikalinga, o jai trukdo naudotis žeme, užima vietą, trukdo auginti augalus ir pan. bei pašalinti signalizaciją iš paviljono priestato, kurį ji pageidauja įteisinti savo vardu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą, kur nurodė, jog savarankiškų reikalavimų byloje neturi, jie vykdo tik registratoriaus funkcijas, ieškinio ir priešieškinio tenkinimą palieka spręsti teismo nuožiūra. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl atvykusių asmenų prašymu byla nagrinėjama iš esmės be VĮ Registrų centras dalyvavimo.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Valčiuva“ su ieškiniu sutinka visiškai, priešieškinį prašo atmesti. Vadovas V. Č. paaiškino, jog jo įmonė vykdo veiklą ginčo paviljone bei jo priestate, kuris yra neatskiriama paviljono dalis. Prekybos paviljono darbo laikas nuo 10-19/20 val. Sekmadieniais nuo 10-15 val. Atvežamų prekių kiekis sudaro apie 200 kg ir daugiau, vežamos dėžės su gaiviaisiais ir alkoholiniais gėrimais. Nesant nustatyto servituto, jos iškraunamos pirkėjų salėje ir vėliau pernešamos į pagalbines patalpas, paviljono priestatą. O tai sudaro didelius nepatogumus, dėl to keletą kartų buvo išmušti virtinų langai. Pagal projektą, prekybos paviljone yra du įėjimai – iš gatvės pusės pirkėjams įeiti ir iš kiemo pusės darbuotojams bei sunešti prekes. Šio įėjimo negalima uždaryti dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų, gaisro ar apiplėšimo. Todėl reikalingas servitutas vaikščioti prie paviljono, įeiti per duris, esančias kiemo pusėje. Konteineris – dėžė yra skirtas prekėms sudėti, kai jos atvežamos, o paskui išimamos.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie LR Aplinkos ministerijos pateikė savo išvadą (t 3 b.l. 13-14, 15) (toliau vadinama - Išvada) ir patikrinimo vietoje aktą, kur nurodoma, jog statinys - prekybos paviljonas pastatytas (duomenys neskelbtini) pagal projektą „Prekybos paviljonas“, parengtą 1998 m. Marijampolės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorinio planavimo skyriuje (toliau - projektas). Statinys atitinka esminius projekto sprendinius. Jo išmatavimai yra 8,57 m ilgio ir 3,69 m pločio, užstatymo plotas 31,62 kv. m. Prie statinio pristatytas priestatas, kurio išmatavimai yra 3,07 m ilgio ir pločio, užstatymo plotas 11,32 kv. m. Priestatas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Jis yra be pamatų, skirtas prekėms sandėliuoti. Priestatas prijungtas prie registruoto statinio, į kurį patenkama per suprojektuotas duris. Priestato statybos rūšis - nauja statyba, priskirtina prie nesudėtingų statinių. Jam neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, galiojusį priestato statybos metu (2003 m. rugsėjo mėn.), priestato statyba nebuvo savavališka, nes priestatas - I grupės nesudėtingas statinys buvo pastatytas ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, šio statinio statybai nebuvo reikalingas statinio projektas, statybos leidimas, nebuvo privaloma atlikti kadastrinius matavimus, pripažinti statinį tinkamu naudoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Neįregistruotas nekilnojamojo turto registre nesudėtingasis statinys yra žemės sklypo priklausinys. Patikrinimo akte fiksuota, kad prie pristatyto priestato stovi metalinis konteineris - kilnojamasis daiktas. Išmatavimai: 0,71 m pločio ir 0,90 m ilgio, (važiavimas į kiemą prie gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra 3,40 m pločio, t.y. nuo statinio sienos iki tujų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-671-399/2015 ir padalintas santuokoje įgytas turtas; ieškovui priteistas 8,57 m ilgio ir 3,69 m pločio, 31,62 kv.m. užstatymo ploto pastatas - prekybos paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); o atsakovei – tuo pačiu adresu esanti namų valda su žemės sklypu. Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Prie prekybos paviljono šalims gyvenant santuokoje yra pristatytas priestatas, kurio išmatavimai 3,07 m ilgio ir pločio, užstatymo plotas 11,32 kv. m. Priestatas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Jis yra be pamatų, skirtas prekėms sandėliuoti. Priestatas prijungtas prie registruoto statinio, į kurį patenkama per suprojektuotas duris. Priestato statybos rūšis - nauja statyba, priskirtina prie nesudėtingų statinių. Savavališkos statybos požymių nėra (žr. Išvadą). Išvadoje nurodoma, kad priestatas yra žemės, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, priklausinys.
Ieškovas yra uždarosios akcinės bendrovės „Valčiuva“ akcininkas bei vadovas. Įmonė prekybos paviljone vykdo maisto, gėrimų mažmeninę prekybą, jam leidžiama prekiauti fasuotais maisto produktais (T. 1, b. l. 12, 13). Prekybos paviljonas įsiterpęs į atsakovės namų valdą, į jį patenkama iš gatvės pusės, pro tam skirtas duris. Gi atsakovė gyvena tuo pačiu adresu esančioje namų valdoje. Ieškovas nurodo, kad dėl vykdomos ūkinės veiklos, būtina nustatyti pastato ir kelio servitutus, nes šiuo metu prekės į paviljoną yra pristatomos pro tas pačias duris, pro kurias į parduotuvę įeina pirkėjai, kas prieštarauja higienos normoms; sukelia didelių nepatogumų, o prašomas nustatyti kelio servitutas atitinka iki santuokos nutraukimo nusistovėjusią tvarką, nes tokiu būdu buvo patenkama į paviljoną; už paviljono esančia žeme, kur stovi metalinis konteineris – dėžė, skirta prekėms laikyti, atsakovė nesinaudoja. Įvykio vietos apžiūros metu teismas nustatė, jog dėžė buvo tuščia. Byloje ieškovas yra pateikęs iš viso 5 servitutų schemas, o galutinai prašo tvirtinti UAB „Nišos matavimai“ geodezininko P. R. 2019-04-25 parengtą dviejų servitutų nustatymo schemą (t. 3 b.l. 153), pagal kurią statinio paviljono servitutas (tarnaujantis) S1 205 atitinka 41m2, o kelio servitutas S2 216, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) 38 m².
Byloje kilo ginčas dėl pastato ir kelio servituto nustatymo bei santuokoje įgyto ir nepadalinto turto – pastato paviljono priestato įteisinimo ieškovo ar atsakovės vardu.
Dėl paviljono priestato nuosavybės
Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad prie pastato paviljono apie 2003 metus, šalims gyvenant santuokoje buvo pastatytas priestatas, skirtas prekėms sandėliuoti ir darbuotojų asmeniniams daiktams, drabužiams laikyti (Žr. įvykio vietos apžvalgos protokolą). Kaip matyti iš institucijos, teikiančios byloje išvadą patikrinimo akto, priestatas prijungtas prie registruoto statinio, į kurį patenkama per suprojektuotas duris. Priestato statybos rūšis - nauja statyba, priskirtina prie nesudėtingų statinių. Jam neprivalomas statinio projektas, nereikalingi privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai, nereikalingas statybos leidimas. Priestato statyba nebuvo savavališka, tai yra I grupės nesudėtingas statinys buvo pastatytas ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nutraukiant santuoką, priestatas nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansą, nes buvo neatlikta jo teisinė registracija. Kadangi jis yra žemės priklausinys, sutinkamai su LR CK 4.40 str. 1 d., ieškovė prašo leisti šį priestatą įsiteisinti jai be ieškovo sutikimo.
Gi ieškovas prašo leisti šį priestatą įsiteisinti savo vardu, nes teigia kad nors ir santuokos metu, tačiau pastatytas jo asmeninėmis lėšomis, visą šį laikotarpį buvo naudojamas prekybos paviljono reikmėms, atsakovė savo priešieškinyje pati buvo pripažinusi, kad tai atsakovo asmeninis turtas ir reikalavo jį nugriauti. Be to, jis reikalingas ūkinei komercinei veiklai vykdyti, yra neatskiriama paviljono dalis.
Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, vadovaujantis LR Civilinio kodekso 4.40 str. 1 d., žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Tačiau CK 4.19 str. 1 d. ir LR Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito, buvimas ant žemės), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, – fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos A. T. 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju netgi institucija, teikianti išvadą byloje konstatavo, jog priestatas prie paviljono yra jam tarnaujantis daiktas, kurio paskirtis – daiktų sandėliavimas. Teismas įvykio vietos apžiūros metu taip pat nustatė, jog patalpos yra prijungtos prie parduotuvės, įėjimas yra į jas taip pat iš parduotuvės, jame laikomos prekės, darbuotojų asmeniniai daiktai, maistas. Taigi byloje pakanka duomenų spręsti, kad ginčo priestatas yra pagrindinio daikto – komercinės paskirties pastato paviljono priklausinys. Tai yra objektai, kuriuose vyksta ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Valčiuva“ ūkinė komercinė veikla. Šalys taip pat patvirtino, jog priestatas pastatytas ir įrengtas statiniui paviljonui aptarnauti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ginčo priestatas skirtas pagrindiniam daiktui – komercinės paskirties pastatui paviljonui aptarnauti, juos sieja nuolatinis funkcinis ryšys, t. y. kad priestatas atitinka priklausinio kriterijus. Nustačius, kad daiktas neturi savarankiško daikto statuso, o yra kito daikto priklausinys ar kitaip susijęs su pagrindiniu daiktu, taikytina CK 4.14 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Nuosavybės teisė į tokį daiktą pripažintina pagrindinio daikto savininkui ir tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (2019 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-248/2019)
Todėl darytina išvada, jog paviljono priestatas yra ieškovui priklausančio nekilnojamojo daikto – prekybos paviljono priklausinys, priklausantis V. Č. nuosavybės teise ir siekiant jį įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ieškovui leistina šiuos veiksmus atlikti be atsakovės sutikimo. Todėl atsakovės priešeškinys šioje dalyje atmestinas, o ieškovo ieškinys tenkintinas.
Dėl servitutų nustatymo
CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Teismo sprendimu nustatant servitutą būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Taigi, nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų proporcingumo (Lietuvos A. T. 2016 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 13, 15 ir 24 punktai ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Dėl savininkų nesutarimo.
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nustatyti atlygintinius pastato ir kelio servitutus ieškovės privačioje namų valdoje, uždarame jos kieme. Nurodo, kad servitutai jam būtini ūkinei komercinei veiklai vykdyti. Atsakovė kategoriškai nesutinka su servitutų nustatymu, mano, kad nustačius servitutus būtų grubiai pažeistos jos teisės į privatumą, nuosavybę, be to ydingos ir visiškai neracionalios servitutų schemos. Abu pripažino, kad jų kaip buvusių sutuoktinių santykiai yra įtempti, itin konfliktiški. Todėl nesant šalių sutarimo, servitutų nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas teisme.
Dėl servitutų būtinumo.
Dėl statinio servituto. Ieškovas prašo patvirtinti UAB „Nišos matavimai“ 2019-04-25 parengtą dviejų servitutų nustatymo schemą, pagal kurią paviljono (statinio) servitutas (tarnaujantis) S1 205 yra 41m2. Nagrinėjamu atveju įregistruotas pastatas paviljonas užima 31,73 kv.m. ploto, o priestatas, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir dėl kurio kyla ginčas – 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m. Taigi visas pastatas – prekybos paviljonas su priestatu užima 43,05 kv.m. ploto.
Todėl neaišku dėl kokių priežasčių ieškovas prašo nustatyti tik 41 kv. m. ploto servitutą po pastatu. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nuosekliai laikosi pozicijos jog pastato paviljono servitutas turi būti nustatytas 41 kv.m., nors teismas 2018-07-16 rašytine nutartimi ir 2019-04-18 teismo posėdžio metu žodine nutartimi išaiškino ir įpareigojo ieškovą pateikti servituto nustatymo schemą pastatui atsižvelgiant į priestato užstatymą ir schemą, jei priestatas būtų įteisintas atsakovės vardu. Tuo tikslu buvo atidėtas teismo posėdis ir suteikta galimybė nuo 2019-04-18 iki 2019-05-17 ieškovui dar kartą schemą patikslinti. Tačiau kaip jau buvo minėta, ieškovas ir jo atstovas advokatas E.Rugienius į teismo nurodymus nereagavo, teikė tvirtinimui servituto nustatymo schemą tik daliai pastato. Teismas atkreipia dėmesį, jog nesant tarp šalių sudarytos nuomos ar panaudos sutarties, nenustatyto statinio servituto, ieškovas naudojasi ieškovės žeme neatlygintinai, tačiau spendžiant iš ieškovo ir atsakovės veiksmų ir pozicijos teisme, juos tokia situacija tenkina.
Todėl esant šių aplinkybių visetui, ieškovo reikalavimas dėl statinio servituto nustatymo pagal pateiktą schemą, atmestinas
Dėl kelio servituto. Ieškovas taip pat prašo nustatyti kelio servitutą pagal UAB „Nišos matavimai“ 2019-04-25 parengtą schemą, t.y. nustatyti S2 216 kelio servitutą – teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) – 38 kv atsakovės namų valdoje, uždarame kieme. Prašymą motyvuoja to, kad jam priklausantis paviljonas yra išsidėstęs atsakovei priklausančiame sklype, dėl ko jis negali tinkamai juo naudotis, įeiti pro šonines duris, įnešti prekes, nes prekių įnešimas pro tas pačias duris, kurias vaikšto pirkėjai, pažeidžia higienos normas, kelia grėsmę saugumui, be to, tai yra labai nepatogu. Be to, reikia prižiūrėti paviljoną, todėl būtina turėti galimybę prieiti prie jo. Patvirtino, kad gyvulių neketina varyti taku, nes jų net neturi.
Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokio servituto nustatymu. Nesutikimą grindžia tuo, kad prašomas nustatyti kelio servitutas yra neadekvačiai arti jos gyvenamojo namo; servituto nustatymas būtų nesuderinamas su jos privatumu ir saugumu, ketinimu apsidrausti namų valdą, kas būtų neįmanoma; nustačius servitutą, būtų pažeista jos teisė į privatumą, po kiemą vaikščiotų svetimi žmonės, galimai neblaivūs pirkėjai, būtų varomi gyvuliai. Be to, namų valda yra aptverta tvora su vartais. Nustačius servitutą, būtų atidaromi vartai, todėl negalėtų kieme būti gyvūnai, pro jos langus vaikščiotų svetimi asmenys, kas ją ir 95 metų amžiaus motiną gąsdintų.
Be to ydinga servituto schema, nes nustatomas servitutas yra 1,80 pločio, kas yra aiškiai per daug vaikščioti pėstiesiems.
Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad toks servitutas (kodas 216), reiškia jog ieškovas turi teisę ne tik naudotis pėsčiųjų taku, bet ir varyti gyvulius, o jį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, tą ir darytų.
Kaip matyti iš VĮ Registrų centro direktoriaus 2013-09-13 įsakymo Nr. v-207 (pridedamas), yra nustatytas servitutų registracijos klasifikatorius, pagal kurį servitutui suteikiamas kodas ir jis įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre. Kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovė, ieškovas prašo nustatyti eilės Nr. 37 nurodytą kodu 216 servitutą naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius (tarnaujantis). Tačiau naudotis pėsčiųjų taku be gyvulių varymo yra kitas servitutas – eilės Nr. 9, kodas 102. Todėl neaišku, dėl kokių priežasčių nepasirinktas servitutas tik naudotis pėsčiųjų taku.
Todėl darytina išvada, jog sąmoningai pasirinktas toks servitutas, kurio kodas 216, kas leistų ieškovui pėsčiųjų taku varyti gyvulius. Ir nors duomenų apie ieškovo turimus gyvulius nėra, tačiau atsakovė pagrįstai baiminasi, jog esant tokiems konfliktiškiems šalių santykiams, neatmetama galimybė, jog gyvuliai gali būti varomi po atsakovės namų valdos kiemą.
Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, siekiant abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar servituto nustatymas neapriboja asmens teisės į privatų gyvenimą. Tais atvejais, kai nustatant servitutą privatumo aspektas tampa reikšmingas ir yra keli galimi servituto nustatymo variantai, turi būti pasirenkamas toks sprendimas, kuriuo teisės į privatumą ribojimo būtų išvengiama arba toks ribojimas būtų mažiausias (Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011)
2019-02-19 įvykio vietos apžiūros metu (t.3 b.l. 111,112) nustatyta, jog pagrindinis įėjimas į prekybos paviljoną yra nuo Taikos gatvės pusės; nuo šios pusės yra patogus ir gana platus, privažiavimas, pakankama erdvė automobiliams iškrauti prekes, apsisukti. Įėjus į parduotuvės vidų, matosi kitas įėjimas į tarnybines patalpas. Iki šiol jau keletą metų ieškovas į paviljoną ir patenka nuo gatvės pusės. Įėjimas į paviljoną yra ir iš kiemo pusės, ir iš gatvės. Apžiūros metu nustatyta, jog priestate buvo laikomos prekės, darbuotojų asmeniniai daiktai. Kai kurios atvežtos dėžės su gėrimais buvo parduotuvės salėje, dar neįneštos į sandėlį. Kaip matyti iš patalpų išdėstymo, tikėtina, jog ieškovui ir jo darbuotojams būtų patogiau ir lengviau prekes įnešti ne pro pirkėjams skirtas erdves, bet pro pagalbines patalpas, į kurias patenkama iš atsakovės kiemo. Taip pat nustatyta, kad kelias į kurį ieškovas prašo nustatyti servitutą eina pro atsakovės kiemą, prie pat šio kelio stovi gyvenamasis namas, langai į kelio pusę, suprojektuota poilsio zona, taip pat yra įėjimas į gyvenamąjį namą, nors į namą yra ir dar vienas įėjimas; nustačius 1,80 m. pločio servitutą, atsakovei lieka galimybė naudotis 1,60 m. pločio taku. Be to, įvykio vietos apžiūros metu ieškovas nurodė, jog didesnio servituto už pastato paviljono reikia dėl metalinio konteinerio, šiukšlių konteinerių ir kt. laikymo (t. 3 b.l. 111)
Iš trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 18/58804 (t. 1, b. l. 111-120) matyti, kad į paviljoną pagrindinis įėjimas suprojektuotas nuo Taikos gatvės pusės. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba savo pažymoje (t. 2 b.l 132) patvirtino, jog kitas privažiavimas prie ginčo pastato paviljono dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nėra būtinas, t.y. jis gali naudotis vienu įėjimu, dėl ko atmestini kaip nepagrįsti ieškovo argumentai dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimo. Kaip patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nėra jokių kliūčių bei pavojų fasuotus maisto produktus įnešti į prekybos paviljoną per tas pačias duris, per kurias vaikšto pirkėjai (t. 2 b.l 2)
Pažymėtina, jog servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Šiuo atveju ieškovui vykdyti komercinę veiklą, prašomas 38 kv.m., 1,80 m. pločio kelio servitutas Nr. 216 vaikščioti pėstiesiems ir varyti gyvulius nėra objektyviai būtinas, nes iš plano matyti, kad ieškovas prašo servitutą nustatyti 1,80 m. pločio, kai tuo tarpu pėstiesiems vaikščioti tokio pločio kelias nebūtinas, taip pat siekia gauti servitutą varyti gyvulius, kas nuosavos valdos uždarame kieme yra neįmanoma.
Be to minėtina, jog į paviljoną patenkama iš gatvės pusės (t. 3 b.l 62 fotonuotrauka); į bylą ieškovas nepateikė duomenų, jog atsakovei užrakinus vartus, būtų sumažėjusi apyvarta, ar sustabdyta jo ūkinė veikla; įvykio vietos apžiūros metu apie 14 val. pietų prekybos paviljone buvo suprekiauta už 120 Eur (t.3 b.l 112), pirkėjų tuo metu nebuvo, stambios prekės, gėrimai vežami 2-3 kartus per savaitę Teismas pripažįsta, jog ieškovas turi teisę prie savo pastato prieiti (patekti) ir per atsakovės S. Č.sklypą (pvz. perdažyti prekybos paviljoną, atlikti kitus remonto darbus ir pan.), bet tokie darbai yra vienkartiniai, retai atliekami ir gali būti išspręsti panaudojant kitus institutus (žemės nuomą, leidimą įeiti konkretiems veiksmams atlikti ir pan.)
Todėl nagrinėjamu atveju teismo nuomone ieškovo prašomas nustatyti servitutas reikštų patogumą, bet ne būtinybę naudotis kito asmens nekilnojamuoju daiktu – žeme (t. 3 b.l. 153) pažeistų atsakovės teisę į nuosavybės neliečiamumą ir asmeninio gyvenimo privatumą, prieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principams, pažeidžia atsakovės teises, todėl ieškinys dėl servitutų nustatymo atmestinas.
Dėl atsakovės reikalavimo pašalinti jos valdymo pažeidimus
Pagal įstatymu nustatytą reglamentavimą daikto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, reikšdamas negatorinį ieškinį CK 4.98 straipsnio pagrindu. Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos A. T. teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos.
Atsakovė S. Č. prašė įpareigoti ieškovą per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsitesėjimo dienos pašalinti nuo žemės sklypo metalinį konteinerį – kilnojamąjį daiktą 0,71 m. pločio ir 0,90 m. ilgio ir atlaisvinti patalpas yra 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m., esančias (duomenys neskelbtini) nuo signalizacijos.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, Išvados, įvykio vietos apžiūros akto, prie pristatyto priestato stovi metalinis konteineris - kilnojamasis daiktas. Išmatavimai: 0,71 m pločio ir 0,90 m ilgio. Byloje nekilo ginčo, kad jis priklauso ieškovui ir yra naudojamas prekėms sudėti, kai jos atvežamos ir paviljone nėra darbuotojų. Tačiau prie paviljono esant priestatui, kuris skirtas prekėms sandėliuoti ir nenustačius kelio servituto pėstiesiems vaikščioti ieškovės žeme, toks prekių transportavimas ir laikymas ant ieškovės žemės pažeidžia jos teises, apsunkina galimybes naudotis savo žeme (augini augalus, dirbti ir prižiūrėti žemę). Todėl nesant ieškovui būtinybės naudotis metaliniu konteineriu ir teisinio pagrindo užimti atsakovės žemę, tenkintinas atsakovės reikalavimas įpareigoti ieškovą savo jėgomis ir lėšomis pašalinti metalinį konteinerį – kilnojamąjį daiktą.
Reikalavimas pašalinti signalizaciją, atmestinas, kadangi ji yra įvesta atsakovui priklausančiame statinyje - prekybos paviljone ir jo priestate, kurį leidžiama įteisinti ieškovo vardu. Be to signalizacija reikalinga paviljono poreikiams tenkinti – materialinių vertybių apsaugai užtikrinti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Šioje byloje patenkinta po vieną šalių neturtinį reikalavimą, tiek pat kiekvienos šalių reikalavimų yra atmesta, todėl darytina išvada, jog patenkinta po 50 proc. reikalavimų, tiek pat atmesta. Todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.
Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 60,23 Eur išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos šalims lygiomis dalimis, t.y. po 30,12 Eur (Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškovo V. Č. ieškinį ir atsakovės S. Č. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Leisti ieškovui V. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) atlikti visus reikalingus veiksmus, kad įteisinti statinį, kuris yra neįregistruotas ir kurio išmatavimai yra 3,07 m. ilgio ir 3,69 m. pločio, užstatymo plotas 11,32 kv.m. (duomenys neskelbtini)., ieškovo vardu be atsakovės S. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo, įpareigojant S. Č. netrukdyti šiems veiksmams atlikti.
Įpareigoti ieškovą V. Č. per vieną mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., metalinį konteinerį – kilnojamąjį daiktą 0,71 m. pločio ir 0,90 m. ilgio.
Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.
Priteisti valstybei iš V. Č. ir atsakovės S. Č. po 30,12 Eur (trisdešimt eurų, 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.