Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajone atstovei R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei G. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė G. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 32, 107). Teisme gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl sveikatos būklės (b. l. 104). Byloje atsakovę atstovavo advokatas A. M., byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajone (toliau - Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog išlaikymo dydžio pakeitimas (sumažinimas) prieštarauja nepilnametės S. R. teisėms ir teisėtiems interesams. Laikinas atsakovo turtinės padėties pablogėjimas negali sumenkinti vaiko interesų. Konkretus išlaikymo dydis nustatytas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą bei pateiktus įrodymus, vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį. Skyrius išvadoje nurodė, jog atsakovės šeima nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. yra įrašyta į Ukmergės rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai yra teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Skyrius neturi duomenų, kad atsakovės šeimoje būtų fiksuoti vaiko teisų pažeidimai (b. l. 34).

Skyriaus atstovė R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog artimiausiu metu atsakovės šeimai planuojama baigti atvejo vadybą, nutraukti bendrųjų paslaugų teikimą, kadangi spręstinų problemų šeimoje neliko. Atsakovės šeimai buvo teikiama socialinė pagalba dėl smurto artimoje aplinkoje kai šeimoje gyveno ieškovas. Atsakovė stengiasi kiek gali, dirba pagal galimybes. Atsakovei diagnozuotas vėžys. Šeimos finansinė padėtis nėra gera. Atsakovė savo sveikatos būklę sieja patirtais išgyvenimais kai šeimoje gyveno ieškovas, ieškovo naudotu fiziniu ir emociniu smurtu jos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo nepilnamečiui vaikui. Ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 100 Eur motyvuodamas tuo, jog šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje, neturi ir negali gauti pajamų dukters išlaikymui, išlaikymo įsiskolinimas toliau auga, ieškovas turi sveikatos problemų, nėra įgijęs jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, priteistas išlaikymo dydis neatitinka jo turtinės padėties ir realių galimybių tenkinti nepilnametės S. R. poreikius.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Įvertinus teismui pateiktus dokumentus, nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė yra nepilnametės S. R. tėvas ir motina (b. l. 5). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. R. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai S. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur (200 Lt) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, išlaikymą mokant nuo 2013 m. gruodžio 5 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ukmergės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo ir priteisė iš R. R. išlaikymą nepilnametei dukrai S. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017 m. kovo 28 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 6-9, 10-14). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad išlaikymo dydis buvo nustatytas teismo sprendimu prieš metus, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, finansines galimybes ir nepilnamečio vaiko poreikius.

Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, iš esmės savo reikalavimus grindžia turtinės padėties pablogėjimu. Ieškovas neginčija augančio vaiko poreikio didėjimo. Kasacinis teismas taip pat laikosi pozicijos, kad augant vaikui jo poreikiai taip pat didėja. Šiuo metu nepilnametė S. R. yra šešerių metų amžiaus, lanko priešmokyklinę grupę, gyvena su atsakove ir yra jos pilnai išlaikoma. Ieškovas prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda nuo 2018 m. kovo mėnesio, nepadeda ir jo artimieji.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

Ieškovas prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 190 Eur iki 100 Eur motyvuodamas tuo, jog šiuo metu yra laisvės atėmimo įstaigoje. Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas R. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laivės atėmimu trejiems metams už tai, kad atsakovei G. M. pareikalavus jo mokėti alimentus jų mažametės dukros išlaikymui, tyčia, ją sumušė, dėl ko tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą savo vaiko motinai G. M.. Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams ir keturiems mėnesiams. Subendrinus bausmes, buvo paskirta galutinė penkerių metų bausmė, ją atliekant pataisos namuose (b. l. 24-26). Atsakovas teigia, jog jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybės įsidarbinti yra ribotos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (šiuo atveju padarytų nusikalstamų veikų), tėvai negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje 3K-3-469/2006). Teismo nuomone, aplinkybės, jog ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, negali būti laikomos tokiomis, dėl kurių jis negalėtų teikti priteisto išlaikymo vaikui. Vertinant ieškovo turtinę padėtį, nustatyta, jog ieškovas neturi jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (b. l. 17). Remiantis Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiu, ieškovo pajamas sudaro gaunamos lėšos iš pavienių asmenų į Marijampolės pataisos namų sąskaitą prekėms iš parduotuvės įsigyti ir komunaliniams mokesčiams susimokėti (b. l. 18-21). Draudžiamųjų pajamų ieškovas negauna. Įvertinus antstolės N. J. pažymą dėl išlaikymo įsiskolinimo nustatyta, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6908,62 Eur (b. l. 15). Ieškovas per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovei savo nepilnametės dukters išlaikymui sumokėjo tik 763,92 Eur (b. l. 16). Pažymėtina, jog tėvai turi pareigą pasirūpinti tokiomis pajamomis, kurių užtektų augantiems vaiko poreikiams tenkinti. Tokia nuostata įtvirtinta ir kasacinio teismo praktikoje, kuris, spręsdamas dėl vaiko tėvų turtinės padėties nustatymo akcentavo, jog nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Teismo posėdyje ieškovas pats paaiškino, jog jis visiškai neišlaiko savo nepilnametės dukters, ja nesidomi ir jos nelankė. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė buvo priversta kreiptis į antstolį dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo, o ieškomas periodinis išlaikymas buvo mokamas gana trumpą laikotarpį. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog turi sveikatos problemų. 2019 m. kovo 2 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. Medicinos dokumentų išrašuose nurodyta, kad ieškovui buvo diagnozuotas nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant tarpslankstelinio disko sutrikimais, petinio rezginio ligos, somatoforminė autonominė disfunkcija. Ieškovas skundžiasi nugaros skausmais (b. l. 22, 23). Teismas, atsižvelgdamas į turimus duomenis apie ieškovo turtinę padėtį ir galimybę teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, daro išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė dėl nuo ieškovo priklausančių kaltų veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovo pajamų neturėjimas ir negalėjimas gauti pakankamų pajamų dėl jo buvimo laisvės atėmimo vietoje ir dėl to kylančių sunkumų įsidarbinti, taip pat dėl išieškomų skolų jo atžvilgiu, negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu ieškovą nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Teismo sprendimu priteistas 190 Eur išlaikymo dydis neviršija minimalios mėnesinės algos dydžio. Tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra pablogėjusi dėl jo paties kaltų, tyčinių veiksmų, netgi prieš jo vaikų motiną, nes po sunkaus sveikatos surikdymo atsakovė ilgą laiką gydėsi ir negalėjo dėl savo fizinės ir materialinės būsenos pilnai išlaikyti jųdviejų vaiką, nesudaro pagrindo, nesant objektyvių pateisinamų priežasčių, atleisti jį nuo pareigos kartu su atsakove išlaikyti savo dukrą ir perkelti atsakovei didesnę dukros išlaikymo naštą.

Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, jog atsakovė, nepaisant turimų sveikatos problemų, dirba ir gauna išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus Ukmergės skyriaus po 90,52 Eur (b. l. 31, 48-58). Jos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas su rūsiu, kuris įgytas dar 2006 m. lapkričio 28 d. (b. l. 46). Nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Remiantis 2019 m. vasario 22 d. nacionalinio vėžio instituto išduota Stacionaro epikrize, atsakovei buvo diagnozuotas skydliaukės piktybinis navikas (b. l. 95). Teismo posėdyje atsakovė advokatas paaiškino, jog šiuo metu atsakovei paskirtas chemoterapijos kursas, dėl pablogėjusios sveikatos negali dalyvauti teismo posėdyje. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo padidintas išlaikymas nepilnametei S. R. iki 190 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, atsakovės sveikata pablogėjo, jai diagnozuotas vėžys, ji viena išlaiko nepilnametę dukrą.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog ieškovo argumentai, kad yra pagrindas keisti išlaikymo dydį ir jį sumažinti dėl pablogėjusios materialinės padėties laikytini nepagrįstais. Nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo įvertinti vaiko poreikiai ir tėvų materialinė padėtis, priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, šalių dukros poreikiai padidėjo, mergaitė pradėjo lankyti priešmokyklinę grupę, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo dėl jo kaltų tyčinių veiksmų, padarytų net ir prieš jo dukros motiną - atsakovę, todėl Vilniaus apygardos teismo dukters išlaikymui priteista 190 Eur suma per mėnesį vertintina kaip pagrįsta, protinga, atitinkanti vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Teismo vertinimu, sumažinus vaikui išlaikymui teikiamą sumą, nebus garantuotas nepilnametės S. R. poreikių užtikrinimas, o 190 Eur išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas šalių dukros poreikiams bei jos tėvų turtinei padėčiai ir galimybėms teikti tokio dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą – įrodymus apie ieškovo ir atsakovės turtinę padėtį, abiejų sveikatos būklę, gaunamas pajamas, ieškovo ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pagal (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (b. l. 27-28). Remiantis VGTPT (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. R. yra sudariusios 210,36 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 39).

Atsakovė pagal (duomenys neskelbtini) VGTPT Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo (b. l. 96). Remiantis VGTPT (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. M. yra sudariusios 90,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 111). Kadangi abiem šalims yra suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba ir jos yra atleistos tiek nuo žyminio mokesčio, tiek nuo kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tarp šalių neskirstytinas ir jos nėra priteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo R. R. ieškinį atsakovei G. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo) atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.