Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutuojančio N. M. bankroto administratorės UAB „Bankroteka“ prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjo N. M. bankroto administratorė UAB „Bankroteka“ atstovaujama įgalioto asmens Arvydo Batučio, kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti N. M. mokumo atkūrimo planą. Teismui pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas bei bankroto administratoriaus išvada dėl plano, bei duomenys apie šauktą kreditorių susirinkimą. Bankroto administratorė nurodė, kad 2024 m. balandžio 6 d. įvyko pakartotinis fizinio asmens kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavę bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriai, balsuodami darbotvarkės klausimu dėl pritarimo mokumo atkūrimo planui, priėmė sprendimą nepritarti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano projektui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslas ir paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

FABĮ svarbią reikšmę suteikia fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano tvirtinimui. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius disponuoja bankrutuojančio fizinio asmens turtu, kuris įrašytas į planą, depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane numatytą tvarką, o nė vienas fizinio asmens kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti fiziniam asmeniui priklausančio turto ar lėšų kitaip, negu nustatyta įstatyme (FABĮ 18 straipsnio 3 dalis), kreditorių reikalavimai tenkinami plane nustatyta tvarka (FABĮ 7 straipsnis, 29 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos arba kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančio asmens turtinė padėtis, sveikatos būklė ar pan., mokumo atkūrimo planas gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats planas (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis).

Pagal FABĮ 8 straipsnį įgaliojimus tvirtinti planą suteikia tik teismui. Plano nepatvirtinimas sukelia neigiamas pasekmes bankrutuojančiam asmeniui, nes teismui nepatvirtinus plano, bankroto byla nutraukiama (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

FABĮ 8 straipsnio 3 dalis nustato, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. FABĮ 8 straipsnio 8 dalis nustato, jog aukščiau tekste įvardintu atveju teismas gali patvirtinti planą, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. FABĮ 25 straipsnis numato, jog kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Nagrinėjamu atveju 2024 m. balandžio 3 d. vykusio bankrutuojančio N. M. kreditorių susirinkime dalyvavo du kreditoriai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) ir UAB „Prolain“, kurie pateikė balsavimo raštu biuletenius. VMI balsuodama už bankrutuojančio fizinio asmens N. M. mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimą, kas sudarė 3,94 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių ir UAB „Prolain“ balsuodama prieš bankrutuojančio fizinio asmens N. M. mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimą, kas sudarė 96,06 proc. visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių. UAB „Prolain“ balsuodama prieš mokumo atkūrimo plano projekto pritarimą, nurodė, kad bankroto administratorė nepatikrino ar N. M. įsiskolinimai nėra bendri su sutuoktine G. M., taip pat nepatikrino ar skolos egzistavimo laikotarpiu skolininkas neperleido turto kitiems asmenims, neatlikti skolininko ir jo sutuoktinės sudarytų nesąžiningų sandorių analizė. Pakartotinis kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu, kadangi kreditorių susirinkime iš anksto raštu balsavo du kreditoriai, kurių bendra reikalavimo suma sudaro 48,05 procentus visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Bylos duomenimis įvertintina, kad kreditorė UAB „Prolain“ planui nepritarė dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami pagal fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos.

Kreditorius UAB „Prolain“, nepritardamas bankrutuojančio fizinio asmens patikslintam mokumo atkūrimo planui, pateikė pastabas dėl bankroto administratorės nepakankamos analizės vertinant ar N. M. turimi įsiskolinimai nėra bendri su sutuoktine, bei nepatikrinant N. M. ir sutuoktinės G. M. sudarytus nesąžiningus sandorius skolos (kreditorių reikalavimų) susidarymo laikotarpiu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitinka sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis, nes pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punktą asmenys, kurių nemokumą lėmė padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, praėjus tam tikram laikui (išnykus teistumui), įgyja teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Analogiškai asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, už kuriuos šiems asmenims netaikyta baudžiamoji atsakomybė, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Būtent šitaip nurodyta teisės norma, t. y. kad sprendžiant dėl pareiškėjų sąžiningumo turi būti įvertinti jų veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo dėl bankroto bylos jiems iškėlimo priėmimo, nuosekliai aiškinama kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).

Byloje esančiais duomenimis nenustatyta bankrutuojančio asmens sudarytų galimai nesąžiningų sandorių trijų metų laikotarpiu. Nepriklausomai nuo to kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Todėl atitinkamai tokias aplinkybes nustačius, mokumo atkūrimo planas gali būti tikslinamas FABĮ 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Kreditoriai viso bankroto proceso metu turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš bankroto administratoriaus informaciją apie bankroto bylos eigą, taip pat teikti pasiūlymus fiziniam asmeniui ir bankroto administratoriui dėl plano ir kt. (FABĮ 24 straipsnis).

Pasisakant dėl galimai solidarių prievolių, paminėtina, kad prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Nagrinėjamu atveju, pateikto fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano turinys iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio formalius reikalavimus. Prašymo nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad mokumo atkūrimo plane bankrutuojantis N. M. pateikė neteisingą informaciją apie turtą ir pajamas, įsipareigojimus, nemokumo priežastis. Nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs kreditorių teises pažeidžiančius sandorius ar tapęs nemokiu dėl žalingų įpročių, ar būtų nuslėpęs bankroto proceso metu gautas lėšas ir kitą turtą, kurių vertė viršija vieną bazinės socialinės išmokos dydį.

Bankroto administratorius savo išvadoje dėl bankrutuojančio N. M. pateikto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo nurodė, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti ir atlyginimo už bankroto administravimo teikiamas paslaugas tvarka ir dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nemokumo administratoriaus nuomone, plano projektas atitinka FABĮ 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat pažymėjo, kad mokumo atkūrimo plane numatyti tikslai bus pasiekti. Bankrutuojantis N. M. dėl savo amžiaus (jam 2024 m. lapkričio mėn. sukaks senatvės pensijos amžius) neturi galimybės susirasti geriau apmokamo darbo, todėl negali numatyti papildomų priemonių asmens mokumui atkurti, šiuo metu asmens gaunamos minimalios pajamos ir planuojama senatvės pensija nėra pakankamos, kad per 3 m. laikotarpį visiškai galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių ir pareiškėjo interesų pusiausvyros, gali būti realiai įgyvendintas, ko pasėkoje bus pasiektas pagrindinis bankroto proceso tikslas – atkurtas fizinio asmens mokumas, todėl patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas tvirtintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Atsisakius patvirtinti mokumo atkūrimo planą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti kreditoriaus reikalavimų sumos. Tačiau patvirtinus mokumo atkūrimo planą, būtų sudarytos prielaidos bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi bei atkurti pareiškėjo mokumą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad bankroto administratorės pateiktas bankrutuojančio N. M. mokumo atkūrimo planas atitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, atitinka nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl tvirtinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis, FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsniu, 8 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti bankrutuojančio N. M. mokumo atkūrimo planą.

Patvirtintą mokumo atkūrimo planą laikyti šios nutarties sudėtine dalimi.

Nutartis neskundžiama.