Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų, Nijolės Žimkienės, Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteistas 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. G. priteista civiliniam ieškovui Vengrijos bendrovei „O“ 14 040 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3545,72 Eur proceso išlaidų.

S. G. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai teikdamas informaciją apie neva turimą medienos apdirbimo ir tiekimo verslą Lietuvos Respublikoje, iš anksto žinodamas, kad prisiimamų įsipareigojimų nevykdys, 2015 m. vasarą internetinėje medienos tiekimo biržoje FORDAQ pateikė pasiūlymą UAB „T“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu, kad minėta bendrovė užsakovams tieks medieną žemesnėmis negu rinkos kaina, elektroninio susirašinėjimo metu įgijo pasitikėjimą ir įtikino Vengrijos Respublikos bendrovės „O“ direktorių J. C., kad turi galimybę tiekti dideliais kiekiais medieną į Kinijos Liaudies Respubliką, bendrovės atstovui J. C. atvykus į Lietuvos Respubliką pastarąjį melagingai įtikino, kad banke būtina atidaryti sąskaitą, kurioje finansinės operacijos bus atliekamos tik su jo asmeniniu sutikimu ir tokią sąskaitą atidarius, į ją J. C. iš bendrovės „O“ sąskaitos 2015-11-12 pervedė 15 000 Eur į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, po ko S. G. tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas J. C. pasitikėjimu, melagingai įtikino pastarąjį pervesti iš UAB „T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, į UAB „G“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, už tariamą būsimą medienos tiekimą pagal 2015-11-11 sutartį tarp pirkėjo UAB „T“ ir pardavėjo UAB „G“, ir 2015-11-12 pervedus 8400 Eur, kaip tariamą avansą už būsimą medienos tiekimą, S. G. žinodamas, kad UAB „G“, kurios vadovu yra jis pats, medienos į Kinijos Liaudies Respubliką netieks, pervestus pinigus pervedė į kitas savo sąskaitas, išgrynino ir išleido savo reikmėms, tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas J. C. pasitikėjimu ir siekdamas įgyti pastarojo pasitikėjimą, melagingai įtikino pastarąjį pervesti pinigus iš UAB „T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, į UAB „K“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Nordea Bank Lietuvos skyrius“, ir 2015-11-17 pervedus 1 629 Eur už tariamą medienos transportavimą S. G. 2015-11-13 d. pasirašė tarp UAB „T“ ir UAB „K“ sutartį žinodamas, kad UAB „K“ medienos transportavimo darbų neatliks ir medienos į Kinijos Liaudies Respubliką netieks, tęsdamas nusikalstamą veiką S. G. be J. C. žinios ir sutikimo iš UAB „T“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, 2015-12-02 išėmė grynais 4200 Eur, 2015-12-11 išėmė grynais 470 Eur, kurie priklausė bendrovei „O“, likusieji 295,88 Eur buvo pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VĮ Registrų centras UAB „T“ įsiskolinimui, kiti banko mokesčiams padengti, taip S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės 15 000 Eur vertės Vengrijos Respublikos bendrovės „O“ turtą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam S. G. raštu smulkiai išaiškinta, kad pagrindų dėl būtino gynėjo dalyvavimo baudžiamojoje byloje, kurioje jis kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., nėra. Kaltinamajam pasiūlyta pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėja arba kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl jo paskyrimo LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatyta tvarka. Taip pat išaiškinta kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtino gynėjo dalyvavimo pagrindų pirma instancija nagrinėjant bylą, kurioje S. G. kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d., nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, ir paskirti kaltinamajam S. G. šios institucijos parinktą gynėją. Kartu, kaip minėta, S. G. smulkiai išaiškintos jo teisės pačiam pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėja arba kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl jo paskyrimo. Todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamojo S. G. teisė turėti gynėją taip pat nebuvo pažeista.

Pirmosios instancijos teismas patenkinto kaltinamojo S. G. prašymą kviesti liudytoją A. K., tačiau liudytojai neatvykus, baigė įrodymų tyrimą šios liudytojos neapklausus (t. 3, b.l. 198, t. 4, b.l. 34). Remiantis tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas daro išvada, kad teismas buvo šališkas. Tokia išvada nepagrįsta. BPK 241 str. 2 d. nustato, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių kad būtų išsamiai ir nešališkais ištirtos bylos aplinkybės. Jis šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Naudojantis šia diskrecija pirmosios instancijos teismas padarė išvada, kad liudytojos A. K. apklausa nebūtina ir baigė įrodymų tyrimą jos neiškvietęs. Vien apeliantui nepalankios teismo išvados vertinant duomenų liečiamumą, nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-542/2013). Be to, tam, kad papildyti įrodymų galima ir apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.). Tai ir buvo padaryta. Apeliacinėje instancijoje- apklausta ne tik apelianto nurodyta liudytoja A. K., bet ir dar vienas apelianto nurodytas liudytojas- E. P..

Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundas dalyje dėl prokuroro ir teisėjo šališkumo nepagrįstas.

BPK 22 str. 1, 4 d. nustato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Sulyginus apelianto parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad teisme S. G. savo parodymus pakeitė dėl vienos esminės aplinkybės: ikiteisminio metu nurodė, kad 12400 Eur, kuriuos jis išgrynino -panaudojo savo reikmėms, kai teisme nurodė, šiuos pinigus išgrynino J. C. prašymu ir juos atidavė pastarajam. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo vartojami grąsinimai, todėl jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti neteisėtu būdu ir negali būti įrodymais. Savo teiginiams pagrįsti, apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė garso įrašus, kuriuos, pagal apelianto paaiškinimą jis slapta padarė bendravimo su ikiteisminio tyrimo pareigūne metu (t. 3, b.l. 184, 192).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu gauti naudojant neteisėtus būdus. Jau minėta, kad S. G. ikiteismio tyrimo metu dalyvavo atliekant daugybę procesinių veiksmu ir nė karto nepareiškė, jog jam grąsinama. Nepateikė nušalinimų, skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro veiksmų. Analizuojant apelianto parodymų turinį ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pirmoji jo apklausa įvyko 2016-03-01, o paskutinė- 2016-08-01, t. y. po penkių mėnesių. Per šį laiką apeliantas turėjo laiko atsitokėti ir pakeisti parodymus, jei pirmieji parodymai būtų buvę išgauti grasinimais. Tačiau šios paskutinės apklausos metu S. G. pareiškė, kad palaiko savo pirmuosius parodymus. Apelianto argumentus dėl neva naudotų grąsinimų paneigia ir faktas, kad 2016-05-10 S. G. akistatoje su liudytoju J. C., apeliantas dalyvavo su gynėju, tačiau ir tuomet apeliantas nepasinaudojo galimybe pakeisti pirminius parodymus ar net pateikti esminių prieštaravimų liudytojo J. C. parodymams (t. 3, b.l. 66- 67).

S. G. pateikti garso įrašai, kuriuos apelianto tvirtinimu jis padarė slapta, kai bendravo su ikiteisminio tyrimo pareigūne, neatitinka paminėtiems BPK 20 str. 1, 4 d. įrodymams keliamų reikalavimų. Įstatymas neleidžia proceso dalyviams daryti privačių ikiteisminio tyrimo veiksmų garso įrašų, tuo labiau, kai jie atliekami slaptai. Tik teisminio bylos negrinėjimo metu nagrinėjimo teisme dalyviai, atlikdami savo procesines funkcijas, gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teisiamajam posėdžiui (BPK 260 str. 3 d.).

Galiausiai iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad pagrindžiant S. G. kaltę, jo paties parodymai turi antraeilę reikšmę. Nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais, bylos dokumentais, tarp jų- banko sąskaitų išrašais, elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Taigi paties apelianto parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme esminės įtakos nuosprendžio pagrįstumui neturėjo.

Toliau apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojas J. C. pateikė suklastotą apelianto elektroninį susirašinėjimą su liudytoju J. C.. Byloje yra S. G. susirašinėjimo elektroniniais laiškais su liudytoju J. C. kopijos, kurias pateikė pastarasis (t. 1, b.l. b.l. 54- 101), susirašinėjimo pokalbių programa kopija (t. 1, b.l. 102- 127). Iš šių dokumentų matyti, kad S. G. naudojosi pašto adresu (duomenys neskelbtini), o J. C.- (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti elektroninio susirašinėjimo ir elektroninių žinučių autentiškumu. Nes jų turinys atitinka kitas nustatytas bylos aplinkybes, pavyzdžiui liudytoja apklausta įmonės „K“ darbuotoja A. K. pateikė savo susirašinėjimą, dėl logistikos paslaugų iš kurio matyti, kad susirašinėdami su ja tiek S. G., tiek J. C. naudojasi tais pačiais elektroninio pašto adresais (t. 4, b.l. 104- 124). Iš S. G. ir J. C. susirašinėjimo taip pat matyti, kad jie tariasi dėl medienos asortimento, kainų, kiekių, transportavimo būdų, kad iš esmės atitinka paties S. G. ir J. C. nurodytas aplinkybes. Paminėti įrodymai visumoje leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad liudytojo J. C. pateiktas susirašinėjimas su apeliantu yra autentiškas.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. C. parodymais, kad S. G. kaltinime nurodytas pinigines lėšas pasisavino. Ši išvada pakankamai pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriame konstatuota, kad iš esmės medienos tiekimo pasiūlymai buvo S. G. apgaulės priemonė, nes viskas ką jis galėjo pasiūlyti ir parodyti liudytojui J. C.- tai namudinės lentpjūvės, kurių produkcijos nei kokybė nei kiekis nei asortimentas liudytojo netenkino. S. G. siūlomos medienos kainos buvo mažesnės nei rinkoje. S. G. pateikė fiktyvią sutartį UAB „T“ ir UAB „G“ tarp dviejų savo paties kontroliuojamų bendrovių tam, kad sudaryti regimybę, jog atsirado patikimas medienos tiekėjas ir išgryninti UAB „T“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų dalį. Banko darbuotoja J. K. nurodė, kad J. C. vėliau lankėsi banke ir teiravosi apie lėšas, esančias UAB „T“ sąskaitoje, vadinasi, jis nežinojo kaip buvo panaudotos šios įmonės sąskaitoje esančios lėšos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais ir jų nekartoja. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja logistikos įmonės „K“ darbuotoja A. K. nurodė, kad medienos kiekiai, apie kuriuos kalbėjo S. G. buvo itin dideli – apie 200 konteinerių per mėnesį ir retai kuri įmonė galėjo pasiūlyti tiek produkcijos. Taigi visumoje vertinant visus bylos įrodymus akivaizdu, kad S. G. padarė sukčiavimą, už kurį nuteistas ir kaltinime nurodytas pinigų sumas pasisavino.

4. Dėl bausmės.

BK 54 str 2 d. nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

S. G. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. Tai sunkus tyčinis nusikaltimas nusikaltimas, už kurį įstatymas numato vienintelės rūšies bausmę - laisvės atėmimą iki 8 metų. Nusikaltimas padarytas savanaudiškais tikslais. Vertinant kaltinamojo asmenybę- esminė aplinkybė yra ta, kad jis anksčiau jau 4 kartus teistas iš jų - 3 kartus už panašius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 2 d., 182 str. 1 d. 183 str. 1 d. Teistumai neišnykę. Be to, LITEKO informacinės sistemos duomenimis, nuosprendžio nagrinėjamoje byloje priėmimo metu S. G. galimai padarė dar vieną panašią veiką, už kurią dabar teisiamas Vilniaus m. apylinkės teisme (proceso Nr. 1-01-1-14553-2017-1). Nors apeliacinės instancijos teisme S. G. pateikė dokumentus, rodančius, kad jis yra dviejų vaikų tėvas, įgijo barzdaskučio profesiją ir mokosi jūreivystės mokykloje, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šios aplinkybės formalios, apelianto pareiškimas apie norą pasitaisyti nenuoširdus, todėl skirti kitos rūšies bausmę, nei numatyta sankcijoje, nėra pagrindo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis jam turėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimas sankcijos vidurkiui. Tačiau S. G. skirtas net trumpesnis laisvės atėmimo bausmės terminas - 3 metai, todėl tokia bausmė nėra aiškia per griežta.

Dėl BK 75 str. taikymo. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 75 str. 1 d. (2015 03 19 įstatymo Nr. XII-1554) redakcija nustatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikyti S. G. nėra pagrindo. Nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Kaip jau minėta, apeliantas anksčiau 3 kartus teistas už panašius nusikaltimus, be to dabar yra teisiamas ir už dar vieną galimai padarytą panašų nusikaltimą. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės neturi pakankamo poveikio nuteistajam ir nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus jos atlikimo.

5. Dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą liudytojo J. C. atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu prašoma civilinio ieškovo – bendrovės direktoriui ir liudytojui J. C. dėl melagingo pareiškimo ir parodymų iškelti baudžiamąją bylą pagal LR BK 235str. 3 d. ir jį pripažinti kaltu. Šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas, nes klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nežinybingas teismui. Sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priima arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras (BPK 169, 171 str.). BPK 257 str. 1 d. nustato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kokią nors nusikalstamą veiką būtų padaręs kitas asmuo.

6. Dėl teismo išlaidų.

Apeliacinėje instancijoje civilinio ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti iš S. G. bendrovės „O“ naudai 600 € išlaidas, susijusias su atstovo paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu. Šios išlaidos susijusios su civilinio ieškovo atstovo pasirengimo ir dalyvavimo teismo posėdžiuose bei pasirengimo baigiamajai kalbai apmokėjimu. Civilinio ieškovo atstovas dalyvavo penkiuose teismo posėdžiuose 2017-04-25, 2017-05-31, 2017-09-02, 2017-11-06 ir 2018-05-08 (t. 4, b.l. 95- 96, 101-102, 126- 129, 135- 136). 2017-09-02 posėdyje atliktas dalinis įrodymų tyrimas ir apklausta liudytoja A. K.. 2018-05-08 posėdyje išklausytos baigiamosios kalbos. Civilinio ieškovo atstovo baigiamosios kalbos apimtis yra 7 psl.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017 ir kt.), tačiau, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-153-696/2015 ir kt.).

Apeliaciniame skunde nuteistasis kėlė klausimus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, neteisingo įrodymų vertinimo, neišsamaus įrodymų tyrimo. Šiems klausimams išspręsti atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Įvertinus šias aplinkybes, bylos nagrinėjimas teisme laikytinas pakankamai sudėtingu. Pagal civilinio ieškovo atstovo pateiktas keturias PVM sąskaitas faktūras matyti, kad teisinių paslaugų kiekis yra 4 valandos. Šis laikas iš esmės atitinka teismo posėdžio protokoluose užfiksuotą bendrą bylos nagrinėjimo laiką. S. G. apeliacinis skundas pripažintas nepagrįstu ir atmetamas. 2017-04-25, 2017-05-31 ir 2017-11-06 posėdžiuose bylos nagrinėjimas atidėtas arba paskalbta pertrauka be svarbių priežasčių neatvykus pačiam S. G.. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaidų, susijusių su civilinio ieškovo paslaugų apmokėjimu kaina yra proporcinga bylos sudėtingumui ir civilinio ieškovo atstovo skirtam šiam apeliaciniam procesui laikui bei sugaištam laikui dėl neįvykusių posėdžių.

Vertinant S. G. turtinę padėtį, pagrindų sumažinti priteisiamų išlaidų dydį nėra. Apeliantas nurodė, kad turi savo verslą. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą barzdaskučiu ir mokytoju. Prekiauja skutimosi ir plaukų priežiūros priemonėmis. Per trumpą laiką baigia įsitvirtinti dėl savo atsidavimo darbui ir dėl kokybės barzdaskučių rinkoje. Tai rodo, kad S. G. turtinė padėtis nesutrukdys jam atlyginti visą 600 € sumą civilinio ieškovo turėtoms išlaidoms jo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., 326 str. 1 d. 1 p., nutarė:

nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. G. bendrovės „O“ naudai 600 € (šešis šimtus eurų) išlaidoms, susijusioms su civilinio ieškovo atstovo paslaugų apeliacinės instancijos teisme apmokėjimu atlyginti.