Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, išsiskyręs, teistas: 1) 2014-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. – 24 MGL (3120 Lt) dydžio bauda; 2) 2014-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2015-03-02 nuosprendžiu) pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. - galutinė subendrinta bausmė 34 MGL (1280,44 Eur) bauda; 3) 2015-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu (pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-19 nuosprendžiu) pagal BK 183 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimu, baudžiamojo kodekso 75 str. bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 4) 2017-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 7 d. – 1 m. 20 d. laisvės atėmimu, bausmę atliekat pataisos namuose (nuosprendis neįsiteisėjęs), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, t. y. jis veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, melagingai teikdamas informaciją apie neva turimą medienos apdirbimo ir tiekimo verslą Lietuvos Respublikoje, iš anksto žinodamas, kad prisiimamų įsipareigojimų nevykdys, 2015 m. vasarą internetinėje medienos tiekimo biržoje FORDAQ pateikė pasiūlymą UAB „T. L.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) vardu, kad minėta bendrovė užsakovams tieks medieną žemesnėmis negu rinkos kaina, elektroninio susirašinėjimo metu įgijo pasitikėjimą ir įtikino Vengrijos Respublikos bendrovės „E. T. K.“ direktorių J. C., kad turi galimybę tiekti dideliais kiekiais medieną į Kinijos Liaudies Respubliką, bendrovės atstovui J. C. atvykus į Lietuvos Respubliką pastarąjį melagingai įtikino, kad banke būtina atidaryti sąskaitą, kurioje finansinės operacijos bus atliekamos tik su jo asmeniniu sutikimu ir tokią sąskaitą atidarius, į ją J. C. iš bendrovės „E. T. K.“ sąskaitos 2015-11-12 pervedė 15 000 Eur į UAB „T. LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, po ko S. G. tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas J. C. pasitikėjimu, melagingai įtikino pastarąjį pervesti iš UAB „T. LT“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, į UAB „G.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, už tariamą būsimą medienos tiekimą pagal 2015-11-11 sutartį tarp pirkėjo UAB „T. LT“ ir pardavėjo UAB „G.“, ir 2015-11-12 pervedus 8400 Eur, kaip tariamą avansą už būsimą medienos tiekimą, S. G. žinodamas, kad UAB „G.“, kurios vadovu yra jis pats, medienos į Kinijos Liaudies Respubliką netieks, pervestus pinigus pervedė į kitas savo sąskaitas, išgrynino ir išleido savo reikmėms, tęsdamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiaudamas J. C. pasitikėjimu ir siekdamas įgyti pastarojo pasitikėjimą, melagingai įtikino pastarąjį pervesti pinigus iš UAB „T. LT“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“, Vilniuje, į UAB „K.+N.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Nordea Bank Lietuvos skyrius“, ir 2015-11-17 pervedus 1 629 Eur už tariamą medienos transportavimą S. G. 2015-11-13 d. pasirašė tarp UAB „T. LT“ ir UAB „K.+N.“ sutartį žinodamas, kad UAB „K.+N.“ medienos transportavimo darbų neatliks ir medienos į Kinijos Liaudies Respubliką netieks, tęsdamas nusikalstamą veiką S. G. be J. C. žinios ir sutikimo iš UAB „T. LT“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, 2015-12-02 išėmė grynais 4 200 Eur, 2015-12-11 išėmė grynais 470 Eur, kurie priklausė bendrovei „E. T. K.“, likusieji 295,88 Eur buvo pervesti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir VĮ Registrų centras UAB „T. LT“ įsiskolinimui, kiti banko mokesčiams padengti, taip S. G., veikdamas tiesiogine tyčia, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės 15 000 Eur vertės Vengrijos Respublikos bendrovės „E. T. K.“ turtą.

S. G. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. C. susipažino FORDAQ svetainėje. Jis galvojo užsiimti medienos prekyba. Susirašė kelis kartus. C. nusprendė atvykti į Lietuvą. Atvyko 2015 metų rugpjūčio mėnesio gale. Šį jis pasitiko oro uoste. Apgyvendino, aptarė darbinius reikalus ir kitą dieną po atvykimo nuvažiavo pas jo tėvą į lentpjūvę. Apžiūrėjo, ką gali ten padaryti. Buvo miške, apžiūrėjo stovinčius medžius. Po to nuvyko į Panevėžio miestą, kur kavinėje aptarė, ką kartu galėtų nuveikti. Buvo kalba apie pjautinę beržo medieną, pjautinę pušį ir eglę, ąžuolo pabėgius. C. netiko lentpjūvės kokybė kalbant apie beržo, pušies ir eglės medieną. Tuomet kalbėjo apie ąžuolo pabėgius, kuriems nereikia tikslumo. Taip pat išsivystė kalba apie žaliavinės medienos pirkimą, t. y. beržo, eglės, pušies rąstus. Pasėdėję kavinėje sutarė, kad susirašys, susiskambins, ar kažką toliau vystys. Jis parvežė C. į Vilnių, šis išvyko į Vengriją. Toliau bendraudavo per „Viber“, vystė temą, kad atsisako ąžuolo pabėgių ir pradeda nuo paprastesnių dalykų kaip rąstų. Jis domėjosi rąstų kainomis, parašė jas, C. tiko. Tada šis nusprendė vėl atvažiuoti. Buvo lapkričio mėnesio pradžia. Paėmė šį iš oro uosto, nuvežė į gyvenamąją vietą Tilto g. Kitą dieną ryte susitiko, apšnekėjo bendradarbiavimo formatą. Iš pradžių buvo kalbėta, kad jis bus kaip tarpininkas ir gaus tam tikrą procentą. Įsivažiavus prekybai, galbūt steigs bendrą įmonę ir dirbs kaip partneriai. Po to vėl susitiko, svarstė bendradarbiavimo formatą, ieškojo medienos. Pas C. bute internetu, telefonu ieškojome tiek medienos, tiek transporto. Jis pasiūlė apsvarstyti galimybę pirkti artimajame užsienyje t. y. Baltarusijoje, galbūt Rusijoje, dalyvauti urėdijos aukcionuose. Kaina buvo didesnė negu vasarą. Beržo transportavimas galimas tik šaltu metų laiku, todėl kaina išauga būtent šaltuoju metų laiku. Pabendravus su pusbroliu, šis pasakė, kad turi kontaktų UAB „J.“. Pusbrolis susitarė susitikti su UAB „J.“ atstovais. C. svarstė galimybę vykti į nepriklausomą medienos matuotojų asociaciją, esančią Stulginskio universitete. Vieną dieną suplanavome vykti į Juodelius ir grįžtant sustoti pašnekėti su minėtos asociacijos direktoriumi. Nuvyko į UAB „J.“. Ten C. ėmėsi derybinės iniciatyvos, jie su pusbroliu liko nuošalyje. C. pradėjo kalbėti apie kitus išmatavimus, mušti nerealiai kainas. J. sakė, kad nieko nebus, kadangi C. išmatavimai buvo pakankamai nuostolingi. Nepavykus deryboms, grįžtant į Kauną nuvyko į nepriklausomą medienos matuotojų asociaciją, pakalbėjome su direktoriumi. C. ėmėsi vėl iniciatyvos, svarstė galimybę čia turėti savo įmonę t. y. turėti sandėlį, aikštelę Klaipėdoje medienos iškrovimui. Pakalbėję apie medieną, apie galimus bendradarbiavimo variantus grįžo į Vilnių. Prieš kelionę ar po jos C. paprašė atidaryti bendrą sąskaitą banke. Nuėjo į SEB banką. Banko darbuotoja paaiškino, kaip viskas atrodo, kokios sąlygos. C. tiko. Pasirašė bendros sąskaitos sutartį. C, žmona po to pervedė pinigus. T. C. išsinuomojo automobilį. Juo važiavo į Klaipėdą, prieš tai susiskambino su įmonėmis. Buvome keliose gabenimo ir krovos įmonėse pakalbėti apie konteinerių kainas, procedūras. Klaipėdoje pernakvojo, grįžo į Vilnių. Buvome telefonu suderinę dėl medienos su žmogumi ar įmone, bet C. nenorėjo mokėti pinigų, o įmonė prašė išankstinio mokėjimo. C. sakė, kad nebus problemų. Klaipėdoje buvo apžiūrėti aikštelių. Grįžtant iš Klaipėdos buvo sustoję Kaune įmonėje, kuri nuomoja krovos įrangą. Aptarė kainas. C. buvo sutaręs, kad pas jį atvyks svečiai iš Kinijos, todėl paprašė nugryninti pinigų, norėjo prie Klaipėdos nuomotis namą. Po to jis apsirgo, todėl pusbrolis nuvažiavo pas C.. Buvo suplanuotas susitikimas su direktoriumi dėl krovos darbų. C. pradėjo organizuoti konteinerius, bet medienos dar nebuvo. Jis sakė palaukti. Už medieną nebuvo sumokėta. Už konteinerį buvo sumokėta UAB „K.+N.“. Iš pradžių buvo kartu nuvykę, po to C. buvo nuvykęs pas A., sutarė visas sąlygas. Kitą dieną jis nuvyko, pasirašė sutartį, su C. padarė mokėjimą už tą konteinerį. C. pradėjo spausti, kad nebūtų pradinio mokėjimo. Jis pasakė, kad to nebus. Jie pradėjo pyktis ir galiausiai išsiskyrė. Talpindamas skelbimą internete jis siūlė tarpininkavimą. Jis skambino į įvairias įmones dėl medienos pardavimo. Yra puslapis „Miško birža“ ir ten jis skambino. Konkretaus susitarimo nebuvo. Su C. atidarėme bendrą sąskaitą UAB „T. LT“ įmonės vardu. Jis iš UAB „T. LT“ planavo išeiti, ir UAB „G.“ atsidariau kaip savo nuosavą įmonę. Todėl C. pasiūlė viską padaryti per UAB „G.“, kad būtų apyvarta, ir jis gautų PVM kodą, nes įmonė buvo ne PVM mokėtoja. Pirma suma buvo į UAB „T. LT“ 15 000 eurų. Pinigai buvo išgryninti C.. Apie 12-13 tūkst. buvo išgryninti iš viso, atiduoti C.. Apklausos metu to nesakė, nes tyrimo metu buvau verčiamas prisipažinti. Po to buvo akistata, jam advokatas sakė neduoti parodymų. Teismu jis pasitiki, todėl duodu dabar parodymus. Jis tik kelis šimtus nusigrynino ir pasiėmė sau, gal 400 eurų, nes C. jam nieko nebuvo sumokėjęs už asistavimą, vežiojimą, kurą.

Liudytojas J. C. teisme parodė, kad jis ir S. G. susirado vienas kitą per internetinę medienos biržą FORDAQ. Pirmą kartą susisiekė 2015 metų liepos mėnesį. Jo įmonė internetiniame puslapyje patalpino skelbimą dėl medienos paieškos. S. G. pasiūlė medieną. Jis atvyko į Lietuvą, į Vilnių rugpjūčio 31 d. Rugsėjo 1 d. nuvyko į lentpjūvę. Medienos kokybė buvo labai prasta, žemo lygio. Pabuvo ten apie 10 minučių, jautėsi labai nusivylęs. Paprašiau S. G. nuvežti jį atgal į Vilnių. Važiuojant atgal į Vilnių S. G. paklausė, ką dar jis pirktų. Jis pasakė, kad domisi beržo, pušies rąstais. S. G. sakė, kad jo tėvas turi 30-40 metų patirtį šioje srityje, turi daug pažįstamų, galėtų tiekti beržų, pušies rąstus ir netgi pušų pjaustytos medienos. Jis atsakė, kad galės bendradarbiauti, jeigu bus pateikti tarptautinio tipo važtaraščiai. Jis turėjo abejonių, ar S. G. turės pakankamai finansinių išteklių. S. G. paaiškino, kad įmonė neturi pakankamai lėšų, bet kadangi jo tėvas turi šioje srityje 30-40 metų patirtį, galėtų iš anksto atsiimti medieną iš kito tiekėjo, o apmokėti 7-10 dienų bėgyje. Remiantis tuo, jis pasitikėjau S. G.. Tuo atveju, jei S. G. įkrautų medieną į konteinerį, praėjus 3-5 dienoms jis turėtų važtaraštį. Gavęs važtaraštį, S. G. persiųstų kopiją ir jis sumokėtų pinigus. Taigi, manė, kad galės bendradarbiauti, jei S. G. galės tiekti beržo rąstus. Jie susitarė pakeliui į Vilnių, kad jis lauks S. G. galutinio pasiūlymo dėl beržo rąstų. Praėjo apie 2 mėnesiai. S. G. susirinko pasiūlymus, persiuntė jam nuotraukas, kalbėjome apie beržo rąstų kokybę. S. G. buvo pateikęs gerą pasiūlymą. Kadangi S. G. buvo pateikęs gerą pasiūlymą dėl beržo rąstų, jis susisiekė su pirkėju Kinijoje. Tuo metu kalbėjosi apie tai, kad eksportuotų 20 tūkst. m³ kas mėnesį. Antrą kartą jis atvyko į Vilnių lapkričio 4 d., kad galėtų ruoštis beržo rąstų eksportui. S. G. surado jam nuomojamą butą senamiestyje. Lapkričio 5 dieną iš ryto sėdėjo bute su S. G. ir aptarinėjo darbo klausimus. S. G. sakė, kad neturi lėšų išlaikyti verslą, klausė jo, ar būtų įmanoma pradiniame etape gauti kažkokios pagalbos. Tą dieną jie padarė tris sprendimus. Pirmas sprendimas buvo daryti 200 m³ medienos bandomąjį užsakymą. Antras sprendimas - atidaryti bendrą banko sąskaitą. Sąskaita būtų įregistruota S. G. įmonės vardu, tačiau būtų skirta gauti pinigus, mokėjimus iš jo įmonės. Buvo sutarta, kad sąskaita galės veikti esant dviem sąlygoms. Pirma, jeigu bet kuris iš jų norėtų imti pinigus iš sąskaitos, tas galėtų būti daroma bendru sutarimu. Antra, sąskaita neskirta pinigų nugryninimui, ji skirta tik pinigų pavedimams. Sąskaitą atidarė lapkričio 6 d. banke. Ji buvo skirta gauti mokėjimus iš jo įmonės dėl medienos verslo. Pavedimus iš sąskaitos jie galėjo daryti tik kartu, atskirai daryti pavedimų nei vienas, nei kitas negalėjo. Kai kreipėsi į banką, jie apie šią sąlygą pasakė bankui. Banko darbuotoja nemokėjo anglų kalbos. S. G. vertėjavo. Bankas davė pasirašyti dokumentą lietuvių kalba be vertimo. Kai sąskaita buvo atidaryta, jis ir S. G. gavo iš banko kodų generatorių, po vieną kiekvienam. Pirmas mokėjimas buvo 8 400 eurų. Lapkričio 10 d. iš jo įmonės sąskaitos, esančios Vengrijoje, jis pervedė 12 000 - 14 000 eurų į bendrąją sąskaitą. Grįžtant prie susitarimų bute, trečias sprendimas tą dieną buvo, kad S. G. turėjo surengti susitikimą su tiekėju bandomajam užsakymui. Prieš tai S. G. paaiškino, kad tiekėjas yra garbaus amžiaus, rimtas žmogus, buvęs aukšto rango pareigūnas. Galiausiai sužinojo, kad S. G. jį apgavo, kad iš tikro su juo bendravo S. G. įmonė, o ne koks kitas tiekėjas. Toliau kartu su S. G. susisiekė su pervežimo bendrove, taip pat aplankė matavimo bendrovę. Norėjo pasisamdyti inžinierių, kuris būtų atsakingas už rąstų išmatavimą. Atlikome visus parengiamuosius veiksmus. Tai padarė kartu. Lapkričio 12 d. S. G. parodė sutartį dėl medienos tiekimo bandomajam užsakymui. Sutartis buvo neva tarp tiekėjo ir S. G. įmonės. Sutarties pagrindu jis sutiko mokėti minėtus 8 400 eurų. S. G. pasakė, kad pasirašė sutartį su tiekėju, ir dėl to jie turi apmokėti tą bandomąjį užsakymą. S. G. parengė internetu mokėjimo pavedimo formą ir paprašė ją patvirtinti. Taigi, ta 8 400 suma buvo pervesta iš jų bendros sąskaitos. Sąskaita buvo tvarkoma per internetinę bankininkystę. S. G. pasakė, kaip naudotis tuo kodų generatoriumi, kad patvirtinti pavedimą. Kai S. G. paskambino, jis buvo nuomojamame bute, todėl naudodamasis savo nešiojamuoju kompiuteriu įėjau į el. bankininkystės puslapį ir patvirtino tą formą. S. G. pasakė, kad serga, negali atvykti, todėl skambina telefonu. Toliau S. G. paprašė nuvykti į Klaipėdą ir laukti, kol atgabens medieną. Taip pat S. G. paprašė padaryti mokėjimą virš 1000 eurų už pervežimo paslaugą. Mokėjimas buvo padarytas tokiu pat būdu kaip anksčiau: S. G. paskambino telefonu, pasakė nueiti į el. bankininkystės puslapį ir pasirašyti formą, kurią šis buvo parengęs. Tuomet jis nuvyko į Klaipėdą laukti, kol atgabens bandomąjį užsakymą. S. G. pasakė, kad serga, negali kartu važiuoti, atsiuntė savo sūnėną, kad šis nuvažiuotų į Klaipėdą ir padėtų bendrauti su uosto darbuotojais. Jis išsinuomojo namą Palangoje, buvo lapkričio 14-15 d. Jis laukė dieną po dienos Klaipėdoje. S. G. sakydavo, kad rytoj atvyks sunkvežimis, tačiau po pietų pasakydavo ką nors kitą, kad sunkvežimis sugedęs, neatvažiuos, o vakare vėl paskambindavo ir sakydavo, kad atvyks kitą dieną. Ir vėl kitą dieną sunkvežimis neatvažiavo. Trečią dieną pasikartojo tas pats. Jis buvo tikras, kad įvyko kažkas neįprasto. S. G. sūnėnas išvyko. Didesnę dalį laiko S. G. nekeldavo ragelio. Tuomet galvojo, kad įvyko apgaulė. Tačiau kartais S. G. pakeldavo ragelį vakare ir sakydavo, kad negalėjo kalbėti, nes neva buvo ligoninėje. Lapkričio 18 d. jis suprato, kad buvo S. G. apgautas. Grįžo į Vilnių ieškoti advokato. Tuo metu sąskaitoje dar buvo 4 800 eurų. Nuvykęs į SEB banką jis paprašė pagalbos blokuoti sąskaitą, tačiau bankas atsisakė, kadangi sąskaita buvo atidaryta S. G. įmonės vardu. Sąskaitoje matė, kad buvo padaryta socialinio draudimo mokesčio įmoką. Buvo padaryta daug mokėjimų po 10, 20 eurų. Jis pamatė, kad buvo daromi pinigų išgryninimai. Gruodžio mėnesio pradžioje matė, kad buvo pervesti 4 000 eurų į kitą sąskaitą. Paskutiniai pavedimai buvo padaryti S. G. vieno, jam nepranešus ir be jokio sutikimo. Pirmi du mokėjimai buvo padaryti su jo sutikimu, vienas iš jų 8 400 neva tai tiekėjui, o antras buvo minėtas išankstinis pervežimo mokėjimas. Visuose kituose mokėjimuose jis nėra dalyvavęs.

Akistatos tarp liudytojo J. C. ir įtariamojo S. G. metu, pastarasis išklausęs J. C. parodymus parodė, kad su jais iš dalies nesutinka. Sutiko, kad jie susipažino internetinėje biržoje, bet kalba ėjo apie džiovintas beržo lentas ir žalią, grubaus pjovimo ąžuolą. Dėl kitų aplinkybių atsisakė duoti parodymus (t. 3, b. l. 66-67).

Liudytojas S. G. teisme parodė, kad mažai žino apie sūnaus verslą. Sūnus dirbo įmonėje vadybininku. Ta įmonė vertėsi plastmasės gamyba. Sūnus kažką bandė daryti su mediena, su kinu buvo atvykęs pas jį. Kinas norėjo pasižiūrėti, kaip atrodo nupjauta lietuviška mediena. Jis nuvežė juos ir miške parodė. Pirmą kartą susitiko pakelyje. Antrą kartą susitiko mieste. Pirmą kartą norėjo pamatyti, kaip auga, kaip atrodo augantis ąžuolas Lietuvoje. Nuvažiavo iki miško, kur yra ąžuolų, apžiūrėjome. Kreipėsi į jį, nes ne visur yra miško ąžuolų. Jis žino, kur jų yra. S. to nežinojo. Kitų medžių rūšių jis tuo metu nerodė. Kitu metu buvo atvykęs ir norėjo pamatyti nupjautų medžių. Jie nuvažiavo į mišką, kur buvo nukirsti medžiai. Pasižiūrėjo. Pirmą kartą pas jį lentpjūvėje buvo vienas nupjautas ąžuolas. Su kinu praktiškai anglų kalba bendravo S.. Liudytojas turi personalinę įmonę. Kai gauna užsakymą, ieško medienos. Pastovių tiekėjų neturi. Tiekėju pats galėtų būti labai mažiems kiekiams. Aukščiausia medienos kategorija yra A, šios gauti Lietuvoje yra labai maža galimybė.

Liudytojas M. P. teisme parodė, kad apie S. G. sandorius jam nežinoma. Sunku pasakyti, kuo S. G. vertėsi 2014-2015 metais. Jis vyko su C.‘u į UAB „J.“, bandė jam surasti medienos. Sandoris įformintas nebuvo. Jam paskambino S. G. ir pasakė, kad yra žmogus, kuris nori pirkti medieną. Jis pažinojo kažkiek UAB „J.“ prekybos vadybininkus, todėl suorganizavo susitikimą tarp UAB „J.“ ir C.‘o. Sandoris nepavyko, nes netiko kainos. C.‘as pasiūlė labai mažas kainas. UAB „J.“ pasakė negaišti laiko. Buvo kalba apie kokybę. Praktiškai kalbėjo C.‘as ir UAB „J.i“. C.‘as kėlė didelius reikalavimus kokybei. UAB „J.“ sakė, kad tai dar daugiau kainuotų. UAB „J.“ yra įmonė, kurie gamina ir prekiauja padėklų, palečių ruošiniais. C.‘as norėjo pjautinės medienos. Jam nežinoma apie C.‘o ir G. nesutarimus. Dar jis vyko į Palangą, nes S. negalėjo tuo laiku ir prašė nuvežti C.‘ą į susitikimą su krovos kompanijos direktoriumi. Nuvykus C.‘as tuo metu nenorėjo vykti į tą susitikimą. Jis parvyko nieko nenuveikęs. C.‘as sakė, kad nori prieš tai kažką paderinti su pusbroliu. Jam pusbrolis nieko nežadėjo, apie konkrečias sumas nekalbėjo. Jie galvojo apie tarpininkavimą ir tam tikro procento gavimą.

Liudytoja J. K. teisme parodė, kad pas ją atvyko įmonės vadovas su kitu ponu, pristatė šį kaip savo verslo partnerį. Aiškino, kad jie planuoja vykdyti bendrą projektą ir tam reikėtų prie įmonės atidaryti naują sąskaitą, kurią jie valdytų kartu per interneto banką. Patikslino, kad tam būtų reikalingas abiejų pritarimas. Aptarė sutarties sąlygas, visoms šalims tiko, pasirašėme sutartį. Po kurio laiko, po poros savaičių, prie jos priėjo ponas, ne įmonės vadovas, ir pasakė, kad jam kelia įtarimų operacijos banko sąskaitoje. Jis bandė sužinoti informaciją apie įmonę. Ji pasakė, kad negali jam atskleisti jokios informacijos, nes jis nėra nei įmonės vadovas, nei įgaliotas asmuo. Tuo pokalbis ir baigėsi. Pasirašant sutartį visi kalbėjo lietuvių ir anglų kalbomis. Kai į ją kreipėsi įmonės vadovas, kalbėjo lietuvių kalba. Anglų kalba kalbėjo aptardami pagrindines sutarties sąlygas. Priedas buvo spausdintas anglų kalba. Pagrindinė sutartis vadovui buvo lietuvių kalba, o kitam asmeniui anglų. Įnešti pinigus į sąskaitą galėjo tik įmonės vadovas. Grynųjų paėmimas buvo galimas dviem būdais: turint čekių knygelę fiziškai arba išsiunčiant elektroninį čekį per interneto banką. Tai kaip užsakymas. Teismui pateikus liudytojai apžiūrėti banko sutartį (Tomas 2, b. l. 50-55) J. K. parodė, kad įmonės vadovas galėjo gryninti pinigus, antrasis asmuo irgi galėjo išsiųsti elektroninį čekį, kad išsigryninti pinigus.

Iš 2015-12-03 pareiškimo matyti, kad „E. T. K.“ atstovaujama advokato Lino Kuprusecičiaus, pranešė apie dėl nusikalstamos S. G. veikos bendrovei padarytą 15000 eurų turtinę žalą,, jos padarymo aplinkybes (t. 1, b. l. 11-21).

Iš bendrovės „E. T. K.“ registracijos dokumentų matyti, kad įmonės pagrindinė veikla – statybinio miško ir statybinių medžiagų pardavimo agentų veikla (t. 1, b. l. 22-33).

Iš bankinio pavedimo matyti, kad 2015-11-10 UAB „BANK OF CHINA“ gavo bendrovės „E. T. K.“ valiutos pervedimo nurodymą į UAB „T. LT“ sąskaitą pervesti 15 000 eurų (t. 1, b.l. 35-378).

Iš SEB banko vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad 23015-11-12 iš UAB „T. LT“ pervesta 8400 eurų į UAB „G.“ sąskaitą (t. 1, b.l. 40-43).

Iš UAB „T. Lt“ sąskaitos išrašo matyti vykdytos finansinės operacijos nuo 2015-11-12 iki 2015-12-02 (t. 1, b. l. 44-46), nuo 2015-11-12 iki 2016-02-03 (t. 2, b. l. 46-47).

Iš 2015-11-11 sutarties matyti susitarimo tarp UAB „T.“ ir JSC „G.“ turinys ir įsipareigojimai (t. 1, b. l. 50-53).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas J. C. pateikė lentpjūvės nuotraukas, kurią jam rodė S. G. (t. 1, b. l. 184-187).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad aprašytas susirašinėjimas elektroniniu paštų, pateiktas prie 2015-12-03 pareiškimo: pateiktas susirašinėjimas C. J. el. pašto (duomenys neskelbtini) ir S. G. el. pašto (duomenys neskelbtini) nuo 2015-07-21 iki 2015-11-27 d. 2015-07-21 iš tinklapio FORDAQ išrašas: S. G., T. rašo, kad „mes esame lentpjūvė, veikianti Lietuvoje nuo 1989 metų. Mes parduodame apvaliąją medieną (rąstus)...siūlome geriausias paslaugas už geriausią kainą….“ 2015-07-21 d. laiške iš (duomenys neskelbtini) pašto į paštą (duomenys neskelbtini) pateikiami norimos medienos matmenys, kokybė.2015-07-22 S. G. pateikia užsakymų kainas: „šviežio pjovimo ąžuolo medienos lentos, 257 Eur už 1 m3/CIF Šanchajaus uostas, Kinija. Džiovinta beržo mediena, drėgnumas 10%, kaina būtų 153 Eur už 1 m3/CIF Šanchajaus uostas, Kinija. Džiovinta beržo mediena, drėgnumas 10%, AST, kaina būtų 163 Eur už 1 m3/CIF Šanchajaus uostas, Kinija. Galimi kiekiai: ąžuolo mediena-300 m3 per mėnesį, beržo mediena-700 m3 per mėnesį...“ 2015-07-23 laiške S. G. tariasi su C. J. dėl pastarojo atvykimo į Lietuvą ir rašo, kad lentpjūvė, kurioje bus vykdomi užsakymai yra Panevėžio rajone. 2015-08-03 C. J. vėl pateikia savo sąlygas dėl medienos kokybės. 2015-08-06 „S. G.“ rašo, kad jo mobiliojo ryšio aparatas sudegęs. Taip pat rašo, kad buvo problemų su el. pašto serveriu, jis grįžo iš verslo kelionės. Pateikia pasiūlymą dėl medienos: „AB kokybės klasės ąžuolo lentos-kaina 257 Eur už 1 m3/CIF Šachajaus uostas, Kinija. Užsakymas: CD kokybės ąžuolo lentos-kaina 215 Eur/už 1 m3/CIF Šanchajaus uostas, Kinija. Viskas atitinka Jūsų reikalavimus“. Rašo, kad po rugsėjo 14 d. gali pakviesti C. J. atvykti. 2015-09-24 laiške S. G. rašo, kad jam plaučių uždegimas, guli lovoje, bet vis tiek prie kompiuterio dirba su tėčiu ties C. J. užsakymu. Pateikia pasiūlymą: „ąžuolo mediena AB kokybės klasė, ilgis 5 m-232 Eur už 1 m3/FOB Klaipėdos uostas, Lietuva. Kiekis-200 m3 per mėnesį. ABC kokybės klasė, ilgis 5 m-1825 Eur už 1 m3/FOB Klaipėdos uostas, Lietuva, 218 Eur už 1 m3/FOB Šanchajaus uostas, Kinija. Kiekis-500 m3 per mėnesį. Beržo/pušies mediena: 21-39 cm skersmuo-50 Eur už 1 m3/FOB Klaipėdos uostas, Lietuva, 79 Eur už 1 m3/CIF Šanchajaus uostas, Kinija. Kiekis –po 2000 m3 beržo ir pušies medienos per mėnesį...“2015-08-19, 2015-09-14, 2015-08-06 C. J. rašo p. G., kad nepavyko jam prisiskambinti. 2015-11-18 S. G. laiške rašo, kad tiekėjas: gali tiekti C kokybės klasės medieną:skersmuo 18cm+, tiesūs rąstai, arba 26cm+ skersmens rąstai, bet šerdies daugiau kaip 25%. Kaina būtų 35 Eur už 1 m3/FOB Klaipėda...Jis labai griežtai pasakė, kad mes dvi savaitės kalbame apie rimtus ilgalaikius verslo santykius ir nesiimame veiksmų….jeigu mes nesiimsime veiksmų ir neatliksime jam 3000 Eur išankstinio mokėjimo šiandien, jis daugiau su mumis nedirbs, nes jam patinka dirbti, o ne kalbėti apie darbą...Taigi, C., aš jau pasirašiau sutartį su tiekėju dėl 3000 Eur išankstinio mokėjimo šiandien. Jeigu mes nesumokėsime jam tų pinigų, tai jis turi kitų po mūsų laukiančių klientų ir jis pradės dirbti su jais, o mes daugiau negausime iš jo medienos...“Toliau rašo, kad jau atliko per internetinę bankininkystę mokėjimą, prašo C. J. apsispręsti, ar jį patvirtinti ar ištrinti (t. 1, b. l. 194-195).

- UAB „G.“ direktorius yra S. G. (t. 2, b. l. 1-3);

- UAB „T. LT“ direktorius yra S. G. (t. 2, b. l. 4-6).

Iš Vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad S. G. 2015-06-15 išrinktas bendrovės UAB „G.“ direktoriumi (t. 2, b. l. 23).

Iš Vienintelio akcininko sprendimo matyti, kad S. G. 2014-07-14 išrinktas bendrovės UAB „T. Lt“ direktoriumi (t. 2, b. l. 34)

Iš AB SEB banko informacijos ir banko sąskaitos sutarties matyti bendrai S. G. ir J. C. valdomos sąskaitos sąlygos (t. 2, b. l. 48-55).

Iš AB Šiaulių banko sąskaitos išrašo matyti, kad į UAB „G.“ sąskaitą 2015-11-13 pervesta 8400 eurų, mokėtojas UAB „T. LT“ (t. 2, b. l. 76).

Iš duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose išrašo matyti S. G. turimos sąskaitos (t. 2, b. l. 79-86).

Iš UAB „T. LT“ (AB „Swedbank“) sąskaitos išrašo matyti nuo 2015-01-01 iki 2016-03-01 atliktos finansinės operacijos (t. 2, b. l. 113-114).

Iš AB „SEB banko“ rašto ir sąskaitos išrašo matyti kad prie UAB T. LT“ sąskaitos yra prijungta mokėjimo kortelė, išduota S. G., bei nuo 2015-01-01 iki 2016-03-01 atliktos finansinės operacijos (t. 2, b. l. 115-120).

Iš UAB „G.“ (AB „Šiaulių bankas“) sąskaitos išrašo matyti nuo 2015-09-04 iki 2016-03-01 atliktos finansinės operacijos (t. 2, b. l. 123-127).

Iš UAB „K.+N.“ pateiktos informacijos matyti, kad 2016-06-21 bendrovei „E. T. K.“ grąžinta 1629 eurai, nes paslaugos suteiktos nebuvo (t. 2, b. l. 150).

Iš apžiūros protokolo matyti aprašyti: 1) VĮ Registrų centras 2016-06-10 pateikti dokumentai (b. t. II, b. l. 14-39), 2) 2016-02-09 nutarimo pagrindu iš AB „SEB bankas“ 2016-03-29 raštu Nr. 07.04.08-4792 ir 2016-04-14 raštu Nr. 07.04.08-6041 atsiųsti dokumentai (b. t. II, b. l. 45-55); 3) 2016-02-09 nutarimo pagrindu iš AB „Šiaulių bankas“ 2016-02-17 raštu Nr. 1438 atsiųsti dokumentai. (b. t. II, b. l. 59-78), 4) 2016-03-01 nutarimo pagrindu iš AB „Šiaulių bankas“ 2016-03-09 raštu Nr. 1995 atsiųsti dokumentai. (b. t. II, b. l. 121-132), nustatyta, kad: VĮ Registrų centras 2016-06-10 pateikė UAB „G.“ registracijos dokumentus, kur JAR-AF formoje nurodoma, kad UAB „G.“ juridinio asmens kodas 304045647 akcininkas-S. G., 2015-06-15 įsigijęs visas akcijas, pateiktame 2015-06-15 Vienintelio akcininko sprendime nurodoma, kad S. G. nuo 2015-06-15 išrenkamas bendrovės direktoriumi. JAR-VO-V formoje nurodoma, kad UAB „T. LT“ juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienasmenis valdymo organas-S. G., paskyrimo data 2014-07-14. 2014-07-14 Vienintelio akcininko sprendime Nr. 001 nurodoma, kad UAB „T. LT“ direktoriumi nuo 2014-07-14 paskirtas S. G.. 2014-07-24 UAB „T. LT“ akcininkų sąraše nurodoma, kad nuo 2014-07-14 S. G. įsigijęs 51 vnt. akcijų, M. P. nuo 2014-07-23 įsigijęs 49 vnt. akcijų. 2) AB „SEB bankas“ pateikė 2016-03-29 ir 2016-04-14 raštais dokumentus: prašymą atidaryti banko sąskaitą 2015-11-09 d. UAB „T. LT“ , 303345385 vardu, kurią pasirašę S. G., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Banko sąskaitos sutartį, pasirašytą klientų vadybininkės J. K. ir UAB „T. LT“ direktoriaus S. G., kurioje nurodomos disponavimo sąskaita sąlygos, su priedu- Atpažinimo priemonės naudojimo sąlygos, kuriame nurodoma, kad sąskaitai (duomenys neskelbtini) suteiktos 50 procentų teisių elektroniniais kanalais atliekamų operacijoms. Sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2015-11-09 iki 2016-02-09 yra šios operacijos: 2015-11-12 -Lėšų įskaitymas: Pre-payment, mokėtojas „O. T. K.“ suma-15000 Eur; 2015-11-12 nuskaityti Komisiniai mokesčiai už lėšų administravimą: 0,41 Eur, 0,41 Eur, 2015-11-13 nuskaityti Komisiniai mokesčiai už lėšų administravimą: 0,41 Eur, 0,41 Eur, 0,41 Eur; 2015-11-17 nuskaityti Komisiniai mokesčiai už lėšų administravimą: 0,41 Eur; 2015-12-01 nuskaityti Komisiniai mokesčiai už lėšų administravimą: 0,41 Eur; 2015-12-02 nuskaityti Komisiniai mokesčiai už lėšų administravimą: 0,41 Eur; 2015-12-11 komisinis mokestis už grynųjų išmokėjimą-nurašyta 3,76 Eur; 2016-01-02 ir 2016-02-03-lėšų nurašymai (sąskaitos tvarkymo mokestis) 0,58 Eur, 0,58 Eur; 2015-11-12-nurašyti 1,44 Eur (skolos padengimas, dok. Nr. 43IS-53155989238, gavėjas UAB „Tronas LT“); 2015-11-12-Lėšų pervedimas į kitą banką, I. G., gavėjas UAB „G.“, suma-8400 Eur. 2015-11-13, 2015-12-01 nurašyta atitinkamai keturis kartus 1,02 Eur gavėjui VĮ Registrų centras, įmokų įsiskolinimas. 2015-11-13, 2015-12-01 nurašytos lėšos: 64,97 Eur, 56,79 Eur, 64,97 Eur, 66,68 Eur gavėjui- Valstybinio soc. draudimo fondo valdybai kaip soc. dr. įmokų įsiskolinimas už 2015 m. 2015-11-17 lėšų-1629 Eur pervedimas į kitą banką, gavėjas UAB „K.+N.“. 2015-12-01-grynųjų išmokėjimas, gavėjas S. G., nuskaityta 4200 Eur. 3) AB „Šiaulių bankas“ pateiktame UAB „G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2015-11-09 iki 2016-02-17 2015-11-13 užfiksuotas lėšų-8400 Eur įskaitymas iš TLPS I. G.. 2015-11-13 4200 Eur pervesta į kortelės sąskaitą, gavėjas UAB „G.“. 2015-11-16 2500 Eur-gtrynųjų išmokėjimas, gavėjas S. G.. 2015-11-20 į UAB „G.“ kortelės sąskaitą nurašytą 1660 Eur. 2015-12-11 995 Eur užskaitymas iš TLCS už paslaugas, mokėtojas UAB „T. LT“. 2015-12-11 1000 Eur pervesta į UAB „G.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini). 4) AB „Šiaulių bankas“ esančioje UAB „G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išraše už laikotarpį nuo 2015-09-04 iki 2016-03-01, 2015-11-13 užfiksuotas lėšų-4200 Eur iš kitos UAB „G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) įskaitymas. 2015-11-16 išgryninimas „6008-G. S. 2015.11.13 ATM“ 700 Eur, 700 Eur ir 100 Eur. 2015-11-17 išgryninimas „6008-G. S. 2015.11.16 ATM“ 700 Eur, 100 Eur, 700 Eur. 2015-11-18 išgryninimas „6008-G. S. 2015.11.17 ATM“ 400 Eur, 700 Eur. 2015-11-20 pervedimas į kortelės sąskaitą iš kitos UAB „G.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)- įskaityta 1660 Eur. 2015-11-23 išgryninimas „6008-G. S. 2015.11.20 ATM“ 700 Eur. 2015-11-27 išgryninimas „6008-G. S. 2015.11.26 ATM“ 300 Eur. 2015-12-01 išgryninimas „6008-G. S. 2015.11.30 ATM“ 650 Eur. 2015-11-20 pervedimas į kortelės sąskaitą iš kitos UAB „Graivas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini)- įskaityta 1000 Eur2015-12-14 išgryninimas „6008-G. S. 2015.12.11 ATM“ 700 Eur (t. 2, b. l. 164-165).

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsniu sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas, teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė suprantama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad S. G. apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės Vengrijos Respublikos bendrovės „E. T. K.“ turtą, o būtent 15 000 eurų pinigines lėšas.

S. G. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad į bendrą UAB „T.LT“ įmonės sąskaitą pervestus ir nepanaudotus iš 15 000 eurų jis išgrynino ir atidavė J. C., išskyrus kelis šimtus (apie 400 eurų), kuriuos pasiėmė, nes J. C. jam nieko nebuvo sumokėjęs už asistavimą, vežiojimą, kurą. Tokius S. G. parodymus, kuriuos jis pirmą kartą pateikė tik teisme, ne tik nepatvirtina, bet ir paneigia kiti bylos duomenys. Apklaustas teisme bendrovės „E. T. K." vadovas J. C. parodė, kad siekdamas vystyti bendrovės verslą, susijusį su medienos prekyba ir tiekimu į Kiniją, jis ieškojo žaliavos tiekėjų ir pardavėjų. Būtent dėl to atsiradęs kaltinamasis S. G. interentu siūlė patrauklias medienos kainas, aukštos kategorijos medieną ir jos tiekimą dideliais kiekiais. Susidomėjęs pasiūlymu jis atvyko į Lietuvą. Teismas nustatė, kad tokie kaltinamojo pasiūlymai buvo nerealūs, be to teikdamas pasiūlymus S. G. neturėjo jokių konkrečių tokio verslo partnerių, pats negalėjo ir nesiruošė tiekti medienos nukentėjusiojo J. C. bendrovei. Štai liudytojas S. G. teisme parodė, kad apie sūnaus verslą nežinojo, pirmą kartą sūnus dėl medienos buvo atvykęs su kiniečiu, rodė šiam nupjautus rastus; pastovių tiekėjų jis neturėjo, pats būti tiekėju galėtų nebent labai mažiems medienos kiekiams, o gauti Lietuvoje aukščiausios medienos kategorijos A yra labai maža galimybė. Tokie liudytojo parodymai parodo, kad kaltinamasis S. G. naudotis tėvo pagalba tiekiant medieną J. C. bendrovei akivaizdžiai negalėjo, nors apie tai klaidingai rašė ir tuo melagingais teiginiai siekė paveikti ir įtikinti J. C.. Iš liudytojo M. P. parodymų teismas nustatė, kad S. G. nurodytos kainos bendrovės direktoriui buvo nerealios, nes bendraujant su UAB „J.“ administracija nebuvo susitarta dėl jokio medienos tiekimo sandorio. Tokiu būdu, minėtų liudytojų J. C., S. G. ir M. P. parodymai, rašytinių duomenų turinys vertinant kaltinamojo ir J. C. susirašinėjimo internetu žinutes, pridedamos fotonuotraukos leidžia teismui pripažinti, kad kaltininkas S. G. nuo pat bendravimo pradžios teikė melagingą informaciją apie galimybes vykdyti medienos tiekimą ir siūlė nepagrįstai mažas kainas už aukščiausios kategorijos medieną. Tokie kaltinamojo veiksmai buvo akivaizdus siekis paveikti J. C. ir įgyti šio pasitikėjimą tam, kad būtų galima gauti piniginių lėšų tariamo medienos tiekimo verslo neva vystymui. Būtent šios apgaulės paveiktas, po to kai S. G. sutiko ir atidarė bendrai valdomą su J. C. banko sąskaitą, bendrovė „E. T. K." pervedė 15 000 eurų į S. G. vadovaujamos bendrovės UAB „T. LT" sąskaitą, po ko šiuos pinigus bendrovė apskritai prarado (išskyrus dalį grąžintų iš UAB „K. + N."). Iš J. C. parodymų ir minėtos banko sąskaitos išrašų teismas nustatė, kad S. G. ir toliau naudodamas apgaulę tęsė piniginių lėšų užvaldymą netiesioginiu būdu, tam pateikė 2015-11-11 fiktyvią sutartį tarp dviejų kaltinamojo valdomų bendrovių UAB „T. LT" ir UAB „G." neva dėl medienos tiekimo, pagal kurią į UAB „G." sąskaitą J. C. sutiko pervesti. 8 400 EUR kaip avansinį mokėjimą už bandomąjį medienos įsigijimą. Be to, siekdamas neprarasti apgaule įgyto pasitikėjimo, S. G. su pervežimo bendrove UAB „K. + N." pasirašė sutartį dėl transporto paslaugų (t. 2, b. l. 151-152), nors tuo metu akivaizdžiai jokios medienos, kaip gabenimo dalyko, jis neturėjo. Pagal šią sutartį iš UAB „T. LT" sąskaitos buvo pervesta 1 629 EUR kaip avansinis mokėjimas, nors kaltinamasis puikiai suprato ir suvokė, kad jokio medienos tiekimo nebus ir transportavimo paslaugos nereikalingos. S. G. norą užvaldyti lėšas ir nenorą bei neketinimą ieškoti medienos tiekėjų patvirtina faktas, kad po 8400 EUR pervedimo į UAB „G." sąskaitą pinigai per keltą dienų buvo išgryninti ir pervesti į kitas banko sąskaitas (t. 2, b. l. 76). Teisme apklausta liudytoja J. K. parodė, kad pagal pasirašytos banko sąskaitos sutarties sąlygas įmonės vadovas S. G. galėjo gryninti pinigus, antrasis asmuo (J. C.) taip pat galėjo išsigryninti pinigus. Teisme S. G. pripažino išgryninęs pinigus, ką patvirtina ir UAB „T. LT“ banko sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, kad 2015-12-02 buvo išgryninti 4 200 Eur, 2015-12-11 išgryninta 470 Eur (t. 2, b. l. 47). Liudytojas J. C. teisme nenurodė nei, kad būtų gryninęs pinigus, nei kad juos S. G. jam būtų išgryninęs ir perdavęs. Jo parodymus atitinka liudytojos J. K. parodymai apie tai, kad atėjęs į banką J. C. teiravosi apie S. G. įmonę ir siekė gauti informaciją dėl to, kad jam kilo įtarimų dėl bankinių operacijų. Net ir kilus įtarimams, S. G. piniginių lėšų bendrovei „E. T. K." negrąžino, bet jas be teisėto pagrindo pasisavino. Teismas pripažįsta, kad S. G. pagrįstai kaltinamas ir yra atsakingas dėl neteisėtai užvaldytų visų 15 000 eurų, nepaisant to, kad 1629 EUR buvo pervesta UAB „K. + N.", kas buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sudėtinė dalis siekiant išlaikyti įgytą pasitikėjimą. Kartu S. G. atsakingas ir dėl įmokoms ir mokesčiams panaudotų piniginių lėšų (kitų asmenų naudai), nes visi pinigai į UAB „T. LT“ sąskaitą pateko panaudojant apgaulę ir paveikus turto savininką (jo atstovą) taip, kad šis klaidingų įsitikinimų įtakotas pervedė pinigus, po ko nebegalėjo jų atgauti dėl apsunkinto savo teisių gynimo būdo.

Įvertinus S. G. kaltės formą (tyčią), jo objektyviai atliktus veiksmus, naudotą apgaulę, kilusias pasekmes (apgaulės būdu užvaldytas svetimas turtas), savo ir kitų asmenų naudai įgijo turto vertę (15000 eurų), kuri žymiai viršija 250 minimalių gyvenimo lygių sumą, kaltinamojo nusikalstama veika atitinka kvalifikuotos sukčiavimo sudėtį, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios verstų abejoti dėl S. G. pakaltinamumo.

Teismas S. G. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Pagrindų atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą neatsirado. Dėl to skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. S. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas siekiant turtinės naudos, t. y. savanaudiško tikslo. S. G. praeityje teistas (t. 3, b. l. 78-112), nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, šiuo metu nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs. Jis baustas administracine tvarka (t.3, b.l. 113-115), dirbantis, išsituokęs, teisme visiškai neigė savo kaltę. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo turinį teismas siekdamas tinkamo ir realaus bausmės tikslų įgyvendinimo skiria vienintelę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – kurios terminą nustato artimą, tačiau žemiau sankcijos vidurkio.

Įvertinus S. G. teistumų skaičių, jo daromus pažeidimus, nenorą taisytis ir polinkį nusižengti, teismas nemato pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo. Paskirtos bausmės teismas nebendrina su paskutiniu S. G. atžvilgiu priimtu 2017-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, nes šis nėra įsiteisėjęs.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.3, b. l. 62-63) kaip tinkamai realizuojanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Proceso metu „E. T. K." pateikė civilinį ieškinį, kurį vėliau patikslino prašant priteisti 15 566,46 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t.1, b.l.16-172). Nagrinėjant reikalavimą dėl turtinės žalos teismas nustatė, kad S. G. apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, kuris turto savininkui nebuvo grąžintas. Negrąžinta ieškovui apgaulės būdu užvaldyta suma yra 13 371 EUR (15 000 – 1 629). Be to, ieškovas per atstovą pateikė įrodymus dėl patirtų 356 EUR dydžio išlaidų už automobilio nuomą įmonei UAB „A.“ (t. 1, b. l. 163) bei 97000 HUF (kas atitinka 313 EUR pagal įsigijimo dienos kursą 1 EUR = 309,9 HUF) už lėktuvo bilietus (t. 1, b. l. 167). Tuo tarpu išlaidos dėl kuro automobiliui, dėl apgyvendinimo paslaugų nėra įrodytos objektyviais duomenimis. Dėl šios priežasties teismas iš dalies patenkindamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisia iš S. G. įrodymais pagrįstą turtinės žalos dydį, atitinkantį 14 040 EUR.

Spręsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas vertino ir atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes bei įstatymo nuostatas tokiais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Privalomo neturtinės žalos atlyginimo dėl nusikaltimo juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato. Teismas įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis). Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti įrodyti ir pagrįsti. Baudžiamajam eprocese sprendžiami ir galima reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kuri patirta dėl nusikalstamos veikos (Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. 1 d.). Teismas pastebi, kad neturtinė žala įmonei, kurią prašoma atlyginti, šiuo atvejku nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su S. G. nusikaltimu. Kitaip tariant, bendrovė „E. T. K." galimai patyrė geros reputacijos praradimą ne dėl S. G. nusikalstamų veiksmų, bet dėl skuboto šios bendrovės bendradarbiavimo ir veiklos vystymo su kitais partneriais. Kita vertus, gero vardo ir reputacijos pablogėjimas, galimi civiliniai ginčai ir ieškiniai bendrovei nėra įrodyti objektyviais duomenimis, todėl išlieka tik deklaratyvaus pobūdžio. Dargi, neturtinę žalą prašoma atlyginti ne fiziniam, bet juridiniam asmeniui, ko privalomai įstatymu nėra numatyta. Visa tai šalina galimybę teismui tenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas šį reikalavimą atmeta.

Proceso metu civilinis ieškovas „E. T. K." patyrė 3545,72 EUR išlaidas dėl dokumentų vertimo ir advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas, darbo apmokėjimo. Šias išlaidas patvirtina pateikti dokumentai (t. t. 4, b. l. 7-33), jas buvo prašoma priteisti iš kaltinamojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. ir 106 str. teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas taip pat nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo išlaidas advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgia į tai, kad atstovaujamas asmuo buvo užsienietis, buvo atstovaujami ne tik juridinio asmens civilinio ieškovo, bet ir bendrovės vadovo liudytojo J. C. interesai, yra pagrindas remiantis baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 6 punktu šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš S. G..

Proceso metu liudytojui M. P. teismas išmokėjo už kelionės 9 eurus, šią sumą pripažino proceso išlaidomis, todėl jas išieško iš nuteistojo valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - kompaktinės plokštelės (t. 2, b.l. 78,132, t.3, b.l. 26)paliktinos saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d. ir skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti S. G. sulaikymo laiką nuo 2016-02-29 iki 2016-03-01 kaip atliktą vieną laisvės atėmimo dieną.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš S. G. priteisti Vengrijos bendrovei „E. T. K.“ 14 040 EUR (keturiolika tūkstančių ir keturiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimą.

Iš S. G. priteisti bendrovei „E. T. K." 3 545,72 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 72 eurocentus) proceso išlaidų.

Iš S. G. priteisti valstybei 9 (devynis) eurus proceso išlaidų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.