- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-28
- Bylos Nr.
- e2S-953-921/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02083-2026-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- sodininkų bendrijai ,,Vairas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai ,,Vairas“ dėl valdybos veiksmų, dokumentų nepateikimo, interesų konflikto, rinkimų tvarkos ir kitų procedūrinių pažeidimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas K. S. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei sodininkų bendrijai ,,Vairas“ (toliau – ir Bendrija), prašydamas: 1) įpareigoti Bendriją pateikti visus dokumentus, susijusius su santechniko paslaugomis, darbų aktais, mokėjimais ir sprendimais; 2) įpareigoti pateikti visus dokumentus, susijusius su pirmininko rinkimais, kandidatų sąrašais, balsavimo protokolais ir valdybos sprendimais; 3) įvertinti, ar ieškovo pašalinimas iš bendrijos narių buvo teisėtas; 4) nustačius, kad pašalinimas buvo neteisėtas, įpareigoti bendriją surengti naujus pirmininko rinkimus; 5) įvertinti galimą interesų konfliktą ir piktnaudžiavimą; 6) įpareigoti Bendriją pateikti visus finansinius dokumentus ir ataskaitas; 7) skirti ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 8) jeigu teismas nustatytų, kad dėl atsakovų veiksmų Bendrijai buvo padaryta žala, įpareigoti atsakovus atlyginti žalą įstatymų nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkimams pašalinti – aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti kokiu tikslu ieškovas prašo išreikalauti prašomų dokumentų, nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą, sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
3. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad per teismo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovas pateikė teismui paaiškinamą dėl trūkumų pašalinimo (DOK-24596), kuriame nurodė, jog pašalino visus teismo nurodytus trūkumus, atsisakydamas visų pareikštų reikalavimų, palikdamas tik vieną reikalavimą – įpareigoti sodininkų bendriją ,,Vairas“ per teismo nustatytą terminą atlikti nepriklausomą finansinį veiklos auditą, pasitelkiant licencijuotą audito įmonę ir pateikti audito išvadą teismui bei ieškovui.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovas, šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek jo pagrindą. Pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad 2024 – 2025 metais daugiau nei 1/4 Bendrijos narių du kartus kreipėsi į Bendrijos valdybą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, siūlydami susirinkimui pateikti klausimą dėl Bendrijos finansinės veiklos audito atlikimo, tačiau susirinkimas minėtu klausimu sušauktas nebuvo.
5. Teismas pažymėjo, kad sprendimą dėl finansinio veiklos audito atlikimo turi priimti visuotinis akcininkų susirinkimas (tikėtina, kad teismas padarė klaidą ir turėjo omenyje visuotinis Bendrijos narių susirinkimas). Teismui priskirta funkcija – patikrinti, ar visuotinio Bendrijos narių susirinkimo sprendimai atitinka įstatymus, įstatus ir nepažeidžia akcininkų (taip pat tikėtina, kad teismas padarė klaidą ir turėjo omenyje narių) teisių (Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 29 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas negali perimti visuotinio Bendrijos narių susirinkimo funkcijų ir nuspręsti už Bendrijos narius.
6. Teismas, nustatęs, kad reikalavimo įpareigoti Bendriją atlikti jos nepriklausomą finansinį – veiklos auditą, išsprendimas numatytas Bendrijos visuotinio narių susirinkimo išimtinei kompetencijai, atsisakė priimti ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Atsisakydamas priimti ieškinį, teismas nepasisakė dėl ieškinio atitikimo jo turiniui ir formai keliamiems reikalavimams (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis). Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad asmens teisės gali būti ginamos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų. Pažymėjo, kad ieškovui buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, išaiškinta, kad pasirūpinimas tinkamu atstovavimu yra ne tik asmens teisė, tačiau ir pareiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
1. Atskiruoju skundu ieškovas prašo teismo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. Nutartis yra nepagrįsta, nes joje padaryta esminė faktinė klaida. Teismas nepagrįstai nustatė, kad patys Bendrijos nariai sušaukė visuotinį susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2024 m. rugsėjo 28 d. Bendrijos nariai niekada nešaukė jokio susirinkimo. Buvo tik prašymas valdybai sušaukti neeilinį susirinkimą. Valdyba atsisakė jį sušaukti ir nevykdė įstatyme nustatytos pareigos. Todėl teismas padarė neteisingą išvadą dėl ieškinio esmės ir kompetencijos.
1.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą. Apeliantas pažymi, kad ieškinio esmė išliko ta pati – valdybos neveikimas, dokumentų nepateikimas, procedūrinių pareigų nevykdymas ir SBĮ pažeidimai. Reikalavimas dėl audito buvo tik viena iš pasekmių, kylančių iš valdybos neveikimo. Pagrindinis ginčas – valdybos pareigų nevykdymas, o tai yra teismo kompetencija pagal SBĮ 29 straipsnį.
1.3. Teismas neteisingai taikė SBĮ normas. Teismas nurodė, kad audito klausimas yra visuotinio susirinkimo kompetencija, tačiau būtent valdyba atsisakė sušaukti susirinkimą. Ji pažeidė SBĮ 16 straipsnį, kadangi vilkino ir trukdė nariams įgyvendinti teisę inicijuoti susirinkimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovei kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pridėjimo
3. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė įrodymus – Bendrijos narių paraiškas Bendrijos valdybai dėl neeilinio narių susirinkimo sušaukimo, auditorių pasiūlymus ir pažymėjimus, 2024 m. rugsėjo-spalio mėn. ieškovo susirašinėjimą su Bendrijos valdyba e. laiškais dėl audito ir susirinkimo.
4. CPK normos nustato, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).
5. Teismas, įvertinęs teikiamų naujų įrodymų turinį, jų datas, konstatuoja, kad objektyvių kliūčių pateikti šiuos įrodymus anksčiau nebuvo. Be to, dalis pateiktų įrodymų (Bendrijos narių paraiškos valdybai dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo ir auditorių pasiūlymai bei pažymėjimai) jau buvo pateikti byloje, ieškovui šalinant nustatytus ieškinio trūkumus. Todėl nėra pagrindo jų pakartotinai priimti. Kadangi faktinės aplinkybės buvo nurodytos patikslintame ieškinyje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jas pagrindžiantys įrodymai privalėjo būti pateikti bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Todėl kitus su atskiruoju skundu papildomai pateiktus įrodymus teismas atsisako priimti.
6. 2026 m. kovo 12 d., kovo 17 d., kovo 18 d. ir kovo 24 d. Kauno apygardos teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai ir papildomi įrodymai.
7. CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir (ar) atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir (ar) atsiliepimą į jį yra draudžiama. Terminas atskirajam skundui pateikti yra pasibaigęs. Pateikti rašytiniai paaiškinimai laikytini atskirojo skundo papildymu, todėl juos atsisakoma priimti (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimui dėl ieškinio priėmimo išspręsti byloje pateiktų įrodymų pakanka, todėl ieškovo papildomai pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas: 1) įpareigoti Bendriją pateikti visus dokumentus, susijusius su santechniko paslaugomis, darbų aktais, mokėjimais ir sprendimais; 2) įpareigoti pateikti visus dokumentus, susijusius su pirmininko rinkimais, kandidatų sąrašais, balsavimo protokolais ir valdybos sprendimais; 3) įvertinti, ar ieškovo pašalinimas iš bendrijos narių buvo teisėtas; 4) nustačius, kad pašalinimas buvo neteisėtas, įpareigoti bendriją surengti naujus pirmininko rinkimus; 5) įvertinti galimą interesų konfliktą ir piktnaudžiavimą; 6) įpareigoti Bendriją pateikti visus finansinius dokumentus ir ataskaitas; 7) skirti ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 8) jeigu teismas nustatytų, kad dėl atsakovų veiksmų bendrijai buvo padaryta žala, įpareigoti atsakovus atlyginti žalą įstatymų nustatyta tvarka.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkimams pašalinti – aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodyti kokiu tikslu prašo išreikalauti prašomų dokumentų, nurodyti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar teisėtą interesą, dėl kurio jis kreipiasi į teismą, sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už pareikštus reikalavimus.
10. Šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, ieškovas pateikė teismui paaiškinamą dėl trūkumų pašalinimo (DOK-24596), kuriame nurodė, jog pašalino visus teismo nurodytus trūkumus, atsisakė visų pareikštų reikalavimų, paliko tik vieną reikalavimą – įpareigoti sodininkų bendriją ,,Vairas“ per teismo nustatytą terminą atlikti nepriklausomą finansinį veiklos auditą, pasitelkiant licencijuotą audito įmonę, ir pateikti audito išvadą teismui bei ieškovui.
11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ieškovas, šalindamas nustatytus ieškinio trūkumus, pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek jo pagrindą. Be to, pažymėjo, kad pareikštas ieškinio reikalavimas nėra priskirtas teismo kompetencijai, nes pagal įstatymą sprendimo dėl Bendrijos veiklos audito paskyrimo priėmimas numatytas Bendrijos visuotinio narių susirinkimo išimtinei kompetencijai. Nustatęs paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
12. Atskiruoju skundu ieškovas nesutinka su skundžiama nutartimi. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog patikslinęs ieškinį, ieškovas pakeitė tiek ieškinio dalyką, tiek pagrindą. Pažymi, kad ieškinys buvo nukreiptas ne į audito paskyrimą, o į valdybos neveikimo ir piktnaudžiavimo įvertinimą, kas yra teismo kompetencija.
13. Sprendžiant skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, visų pirma, pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36). Todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieškinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais.
14. Nagrinėjamu atveju kaip minėta anksčiau, ieškovas, šalindamas pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, atsisakė visų pradinio ieškinio reikalavimų ir pateikė naują reikalavimą – įpareigoti sodininkų bendriją ,,Vairas“ per teismo nustatytą terminą atlikti nepriklausomą finansinį veiklos auditą, pasitelkiant licencijuotą audito įmonę ir pateikti audito išvadą teismui bei ieškovui.
15. SBĮ 1 straipsnyje numatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja sodininkų bendrijų valdymą, veiklą, pertvarkymą ir pabaigą, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą, sodininkų bendrijos nario teises ir pareigas, mėgėjų sodo teritorijos ir mėgėjų sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimus.
16. SBĮ 15 straipsnio 1 dalyje išvardintos bendrijos narių susirinkimo išimtinės teisės, be kita ko, ir teisė rinkti iš bendrijos narių revizijos komisiją bei jos pirmininką ir tvirtinti šios komisijos darbo reglamentą, jeigu revizijos komisija nesudaroma (revizorius nerenkamas), rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas.
17. Ieškovas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad 2024–2025 metais daugiau nei 1/4 Bendrijos narių du kartus kreipėsi į Bendrijos valdybą dėl visuotinio susirinkimo sušaukimo, siūlydami susirinkimui pateikti klausimą dėl Bendrijos finansinės veiklos audito atlikimo, tačiau susirinkimas minėtu klausimu sušauktas nebuvo, dėl ko apeliantas pareiškė ieškinį teisme dėl bendrijos valdybos pareigų nevykdymo.
18. SBĮ 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrijos narių susirinkimo (eilinio ir neeilinio) šaukimo iniciatyvos teisę turi bendrijos valdymo organas, 1/10 bendrijos narių ir revizijos komisija (revizorius). Pagal SBĮ 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, Bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai valdymo organui pateikia paraišką, pasirašytą ne mažiau kaip 1/10 sodininkų bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus). <...> Bendrijos narių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos.
19. SBĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu bendrijos valdymo organas nepriėmė sprendimo sušaukti bendrijos narių susirinkimą per mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos paraiškos gavimo dienos, narių susirinkimas gali būti sušaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu.
20. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendimo dėl Bendrijos veiklos ir finansinio audito paskyrimo priėmimas priskirtas ne teismo, o Bendrijos visuotinio narių susirinkimo kompetencijai. Minėtas klausimas bendrijos viduje gali būti išsprendžiamas Bendrijos valdybai organizavus susirinkimą, o jai to nepadarius per įstatyme nustatytą terminą, susirinkimas gali būti sušaukiamas daugiau kaip 1/10 bendrijos narių arba revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimu.
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus).
Dėl bylos baigties
23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.