- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-21
- Bylos Nr.
- e2S-2031-345/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25430-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB „Piliuona“ dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės UAB „Piliuona“ sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-1240-541/2016 nutraukė. Pirmiau nurodyta nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 19 d. 2018 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės UAB „Piliuona“ prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo civilinėje byloje Nr. e2-1240-541/2016, kuriuo atsakovė prašė pakeisti 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarties vykdymo tvarką ir įpareigoti atsakovę įvykdyti nutartį per 18 mėnesių, skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos. Pateiktame prašyme atsakovė nurodė, kad nuo savavališko statybos akto surašymo momento ėmėsi aktyvių veiksmų, kad būtų gauti dokumentai, leidžiantys statybą. Ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių reikalingas papildomas terminas 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo nutartyje patvirtintiems atsakovės įsipareigojimams įvykdyti. Taikos sutarties 3 punkte nustatytu terminu statybą leidžiančių dokumentų gauti nepavyko. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatomis, atsakovė prašė pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką, įpareigojant atsakovę 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartį įvykdyti per 18 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės prašymą.Apylinkės teismas pažymėjo, kad atsakovė UAB „Piliuona“ prašo pakeisti teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punkte numatytą sąlygą, kuria atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymas nenumato galimybės jau išnagrinėtoje civilinėje byloje teikti prašymą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pakeitimo patvirtinimo, tačiau šalys, vadovaujantis CK 6.223 straipsniu, turi teisę taikos sutartį pakeisti pačios abipusiu sutarimu bei spręsti dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo atnaujinus procesą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė UAB „Piliuona“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį ir atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo ir atidėjimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodyti šie pagrindiniai argumentai:Faktinės aplinkybės, konstatuotos kasacinio teismo nutartyse, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti atsakovės prašymą, nesutampa su šios konkrečios bylos aplinkybėmis. Šiuo atveju atsakovė, siekdama pasinaudoti CPK 284 straipsnyje jai nustatytomis procesinėmis teisėmis, kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2016 m. rugsėjo 8 d. teismo nutarties vykdymo atidėjimo 18 mėnesių laikotarpiui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės prašymas turėtų būti vertinamas kaip prašymas pakeisti taikos sutarties sąlygas, yra nepagrįsta. Šiuo atveju sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas, įtvirtintas CPK 284 straipsnio 1 dalyje, gali būti taikomas, o šiomis teisės normomis paremtas ginčo šalies prašymas dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo atidėjimo negali būti vertinamas kaip prašymas pakeisti taikos sutarties pagrindu susiklostančius materialinius teisinius santykius. Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės UAB „Piliuona“ skundą atmesti. Atsiliepime ieškovė nurodė, kad atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, pritarė jos sąlygoms ir savo rizika nustatė vykdymo terminus. Tenkinus atsakovės prašymą būtų pažeistas teismo sprendimo privalomumo principas, būtų paneigti ir ieškovės interesai, kadangi savavališkos statybos padariniai nebūtų ilgą laiką pašalinti. Be to, įstatymas draudžia sprendimą priėmusiam teismui jį pakeisti ar panaikinti. Taikos sutartį abipusiu sutarimu pakeisti ar spręsti dėl proceso atnaujinimo byloje galėtų tik šalys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti UAB „Piliuona“ prašymą pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.Kaip jau minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovės UAB „Piliuona“ sudarytą taikos sutartį. Tačiau 2018 m. balandžio 28 d. UAB „Piliuona“ pateikė prašymą pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarką, įpareigojant atsakovę įvykdyti nutartį per 18 mėnesių, skaičiuojant nuo nutarties dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos.Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2005 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2005; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).Atsižvelgiant į tai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įstatymas nenumato galimybės jau išnagrinėtoje civilinėje byloje teikti prašymą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pakeitimo patvirtinimo. Teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį šiuo atveju patenka šalių taikos sutartyje nustatytas terminas atsakovei ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus. Nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad nagrinėjamu atveju ji siekia pasinaudoti savo procesine teise, nustatyta CPK 284 straipsnyje. Pagrįsdama savo teiginį, apeliantė cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad teismas, gavęs prašymą dėl taikos sutarties vykdymo pakeitimo, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Pažymėtina, kad taikos sutarties šalys šiuo atveju pasinaudojo savo teise susitarti dėl atsakovės prievolės parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus atsiradimo ir pasibaigimo terminų. Šalių susitarimu nustatytas terminas, kaip ir kitos sutarties sąlygos, vadovaujantis sutarties laisvės principu, nustatomas suderinus šalių valią. Teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kadangi terminas, per kurį atsakovė įsipareigojo parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus, nustato šio atsakovės įsipareigojimo trukmę bei vykdymo ribas, šalių tarpusavio nustatytas terminas vertintinas kaip materialusis, bet ne procesinis terminas. Procesiniai terminai, kuriuos apibrėžia įstatymas arba teismas, apibrėžia laikotarpį, per kurį šalys atlieka procesinius veiksmus. Šalių patvirtintos taikos sutarties 3 punkte nustatyto termino aiškinimas kaip procesinio termino paneigtų sutarties laisvės, sutarties šalių teisėtų lūkesčių bei tarp šalių sudarytos taikos sutarties privalomumo principą ir reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-871/2013).Kaip matyti iš įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 punkto, atsakovė UAB „Piliuona“ įsipareigojo ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įsiteisėjimo dienos parengti ir (ar) patikslinti reikiamą (teisės aktų numatytą) projektinę dokumentaciją bei gauti teisės aktų numatytus statybą leidžiančius dokumentus. Tenkinus atsakovės prašymą, pagal kurį būtų pakeistas sutartimi nustatyto atsakovės įsipareigojimo terminas, būtų pažeistas ne tik materialusis šalių susitarimo aspektas – tokiu atveju kiltų grėsmė savavališkos statybos padarinių nesavalaikiam pašalinimui, t. y. ne tik ieškovės, bet ir viešajam interesui. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovės prašymo tenkinimas faktiškai reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą, kuris, kaip matyti iš teisinio reguliavimo bei teismų praktikos, nėra galimas. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.Pastebėtina, kad taikos sutarties turinys visada gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu, todėl šios nutarties priėmimas niekaip neapriboja apeliantės galimybių tartis dėl papildomų nuolaidų su kita šalimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.