- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-230-538/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06194-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“
- Atsakovas
- T. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,L. B.“ ieškinį atsakovui T. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 630,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį, 283,85 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur žyminio mokesčio, 242,00 Eur ieškovės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Be kredito“ (toliau – pradinis kreditorius) 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – T. S.-Televizorius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daiktas) 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį, t. y. 12 mėn. mokėti 37,67 Eur mėnesinį nuomos mokestį, nustatant, kad turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) – 199,60 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Prekės vertė sutarties sudarymo metu buvo 499,00 Eur. Atsakovas nesilaikė mokėjimo grafike nustatytos nuomos įmokų mokėjimo tvarkos, į raginimus padengti įsiskolinimą už suteiktas Daikto nuomos paslaugas nereagavo, pačio nuomojamo Daikto negrąžino, todėl dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo liko skolingas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „L. B.“ 2022 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „L. B.“ reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“ iš atsakovo T. V. 478,14 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 478,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 23 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 138,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Nors sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į Daiktą, tačiau akivaizdu, kad atsakovui sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, nustatytasis mokestis, kurį sumokėjus atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į Daiktą, yra nustatytas tik formaliai.
3.2. Sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už sutartyje numatytą išpirkimo kainą įsigyti Daiktą, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, todėl nepriklausomai nuo to, kad atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
3.3. Byloje nėra duomenų, kad pradinis kreditorius ar ieškovė būtų reikalavusi atsakovo kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą Daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovą buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo. Kas reiškia, kad nuomotojo (pradinio kreditoriaus asmens, o vėliau ieškovės) tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą daiktą susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.
3.4. Ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
3.5. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu sutartį būtų vertinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą.
3.6. Pradinė kreditorė, sudariusi su atsakovu sutartį, nebūdama įrašyta į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinusi atsakovo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą perduoto daikto kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad daikto vertė yra 499,00 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra sumokėjęs 20,86 Eur. Taigi vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo pradinė kreditorė (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 478,14 Eur (499 Eur – 20,86 Eur) suma.
3.7. Teismui nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo. Pažymėjo, kad teismas spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2023 m. spalio 13 d. nutartimi sudarė ieškovei galimybes pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovei nepasinaudojus šia teismo suteikta galimybe, laikytina, kad ieškovė ieškinio reikalavimų pilnai nepagrindė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10046-637/2023 dalyje dėl skolos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 630,78 Eur nesumokėtų nuomos įmokų ir išpirkimo mokestį; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10046-637/2023 dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovo 283,85 Eur delspinigių; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10046-637/2023 dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 22,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Teismas nepagrįstai taikė LR VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
4.2. Nuomininkas, pagal Sutarties 8.1 p. pasibaigus Sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto Sutartyje numatyta tvarka, ar nutraukus Sutartį prieš terminą, bet kurios iš šalių iniciatyva, turtas grąžinamas nuomotojui, parodo, kad pirmiausia turi įvykdyti sąlygas grąžinti turtą ir tik po to, neįvykdžius grąžinimo sąlygų, remiantis Sutarties 10.6 p., nuomininkas nuomotojui turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius.
4.3. Apeliantas sutinka, jog tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu Atsakovas naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos LR VKĮ normos.
4.4. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybas, vadovavosi VKĮ nuostatomis, pagal kurias būtina būti įrašytam į vartojimo kredito davėjų sąrašą bei privalu įvertinti atsakovo kreditingumą, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, pradinis kreditorius su atsakovas sudarę išperkamosios nuomos sutartį, todėl Teismas turėtų tenkinti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.
4.5. Apelianto pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo netenkinti reikalavimo dėl delspinigių, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantui, todėl atsakovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovas laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdamas sudaryti sutartį būtent su apeliantu, susipažino, suprato ir sutiko su Sutarties sąlygomis, tame tarpe ir Sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų apelianto aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.
4.6. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.
Faktinės aplinkybės
8. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Be kredito“ (toliau – pradinis kreditorius) 2022 m. lapkričio 25 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – T. S.-Televizorius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daiktas) 12 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį, t. y. 12 mėn. mokėti 37,67 Eur mėnesinį nuomos mokestį, nustatant, kad turto vertė paskutinę sutarties dieną (išpirkimo kaina) – 199,60 Eur. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolą būtų sumokėjęs. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės UAB „L. B.“ 2022 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei UAB „L. B.“ reikalavimo teises, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl dalies nuomos įmokų, išpirkimo mokesčio, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes šiuo atveju buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, kadangi atsakovas turėjo teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. VKĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti VKĮ nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo. Apeliantės argumentai atmestini.
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016). Akcentuotina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
12. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Situacija, kai verslo subjektas siūlo vartotojui įsigyti naujus (nenaudotus) daiktus, išdėstant visos daikto kainos mokėjimą per tam tikrą laikotarpį, o įmokas nustatant taip, kad papildomai būtų uždirbama iš atidėto kainos mokėjimo (nepriklausomai nuo to, ar toks uždarbis įvardijamas kaip nuomos mokestis už naudojimąsi daiktu, ar kaip palūkanos už naudojimąsi neapmokėtą daikto kainos dalį sudarančiomis pinigų sumomis), verslininkas sutartyje nusimato diskrecinę galimybę iš sutartį pažeidusio vartotojo po sutarties nutraukimo reikalauti visų sutartinių įmokų iki pat sutarties termino pabaigos sumokėjimo, o vartotojo diskrecija apsispręsti, ar jis pasibaigus sutarties terminui ketina įsigyti daiktą, siejama iš esmės tik su tuo, ar pasilikti sau daiktą, už kurį visa kaina iš esmės jau yra sumokėta, savo esme gali būti vertinama kaip dirbtinai, siekiant išvengti VKĮ taikymo, kuriama teisinė konstrukcija, užslepiant tikrąjį vartotojo tikslą įsigyti daiktą nuosavybės teise ir verslininko siekį ne tik vykdyti prekybinę veiklą, bet ir užsiimti vartojimo kredito veikla, finansuojant vartotojui perduodamos prekės įsigijimą ir papildomai taikant užmokestį už naudojimąsi pinigais (nesumokėta daikto kainos dalimi), į mokėtinas įmokas įtraukiant daikto kainą viršijančias sumas (prilygintinas sutartinėms palūkanoms) (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1473-480/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-64-343/2023).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytos sutarties nuostatos sudaro pagrindą spręsti, jog šios sutarties tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (suteikti) finansavimą sutarties objektui įsigyti.
14. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą Daiktą kas mėnesį 12 mėnesių turėjo mokėti po nustatyto dydžio įmoką – 37,67 Eur, turto išpirkimo kaina paskutinę sutarties dieną – 199,60 Eur. Taigi tinkamu sutarties vykdymo atveju atsakovas po 12 mėnesių būtų sumokėjęs pradinei kreditorei viso 452,04 Eur ir 199,60 Eur turto išpirkimo kainą, iš viso – 651,64 Eur, kuri yra 152,64 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (499,00 Eur). Sutartyje numatyta, kad nuomininkui (atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, bei tinkamai sumokėjus visas mokėtinus mokesčius, pasibaigus šiai sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (televizorių) už Sutartyje nurodytą išpirkimo kainą. Taigi nors šiuo atveju tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis tiesiogiai neįtvirtina pareigos įsigyti sutarties objekto, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą, vartotojui už įsigyti sutarties objektą, už kurį jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, vertintina, kaip formali ir sutartyje įtvirtinta, siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).
15. Be to, sutarties 10.6 punkte numatyta, kad jeigu nuomininkas negrąžins daikto kaip tai numatyta sutarties 8.1 punkte, t. y. pasibaigus sutarties terminui ir nuomininkui nepareiškus noro daiktą įsigyti sutartyje numatyta tvarka ar nutraukus sutartį prieš terminą, bet kurios iš sutarties šalių iniciatyva, nuomininkas nuomotojai turi sumokėti likusį mokėti nuomos mokestį iki sutarties pabaigos, išpirkimo kainą bei atlyginti kitus nuomotojos patirtus nuostolius. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada būtų nutraukta sutartis, atsakovui vis tiek būtų tekę sumokėti visas įmokas, numatytas pagal sutartį tinkamo jos vykdymo atveju, tai yra ir visą nuomos mokestį, ir daikto išpirkimo mokestį. Minėta, aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas jai perduoto daikto negrąžino, tačiau reikalavimo atsakovui grąžinti jai nuomos, o ne įsigijimo tikslu perduotą daiktą, byloje nereiškė ir nereiškia, taigi toks ieškovės elgesys po sutarties nutraukimo yra siekis prisiteisti tik įmokas už daiktą, o ne jį susigrąžinti, todėl šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą laikyti, kad sutarties sudarymo pagrindinis tikslas buvo gauti arba suteikti atsakovui finansavimą sutarties objektui įsigyti, o ne jį nuomoti.
16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartimi pradinė kreditorė ir atsakovas iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi daiktu, o dėl jo finansavimo sąlygų, t. y. daikto įsigijimo išdėstyto mokėjimo būdu, atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl minėta sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir šiai sutarčiai privalomai taikytinos VKĮ nuostatos.
17. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas netesybų pagrįstumo klausimą, nepagrįstai vadovavosi VKĮ nuostatomis, nes tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis, be to, jos prašoma priteisti delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina didele, atsakovas turi prisiimti dėl netinkamai vykdytos prievolės iš to kilusias pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta apeliantės argumentacija ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytai sutarčiai taikomi VKĮ reikalavimai.
18. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.
19. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu sutartį būtų vertinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).
Dėl kitų argumentų
20. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.