- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-03
- Bylos Nr.
- e2-2380-452/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00672-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- I. G.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas, Jolanta Činčikienė, Jolanta Činčik
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovui advokatui Algimantui Kolpertui (dalyvauja posėdyje per ZOOM programą), atsakovei I. G., jos atstovei advokatei Jolantai Činčikienei,
nedalyvaujant trečiojo asmens 61-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei I. G., trečiajam asmeniui 61-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini), 2G1p, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė B. N. nuosavybė; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės motina B. N. susituokė (duomenys neskelbtini) su V. N.. Prieš santuoką ieškovės motinos pavardė buvo P.. (duomenys neskelbtini) B. N. mirė. 2023 m. lapkričio 15 d. išduotas notarės D. M. liudijimas, pagal kurį ieškovė, kaip įpėdinė priėmė palikimą po motinos B. N. mirties, kitų įpėdinių, galinčių paveldėti turtą, nėra. Po B. N. sutuoktinio V. N. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo dukra, atsakovė I. G.. V. N. ir B. N. bendrų vaikų neturėjo. Ieškovė ir atsakovė įgijo teisę paveldėti B. N. ir V. N. bendrai įgyto turto dalis. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl turto – garažo, kuris įregistruotas mirusios B. N. vardu Nekilnojamojo turto registre. B. N. paminėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo nuosavybės teise 1988 m. gegužės 23 d. – ji buvo bendrijos narė, jai buvo suteiktas garažas. Tai patvirtina 61-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma Nr. 1, išduota 2023 m. gruodžio 7 d. Taip pat pateiktas Pastato inventorizacinių žinių ištrauka, iš kurios matyti, kad 1988 m. gegužės 26 d. garažo kooperatyvo nare buvo B. P. (44 eilės numeris). Iš garažo – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 7824, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad garažas buvo pastatytas 1987 metais. Nekilnojamojo turto registro neteisingai nurodyta, kad B. N. garažą įgijo 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų bendrijos pažymos, išduotos 2008 m. rugsėjo 29 d., pagrindu.
3. Ieškovė pažymėjo, kad jos motinai garažas suteiktas iki santuokos, motina jį pasistatė, todėl turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe.
4. Ieškovės atstovas Algimantas Kolpertas prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutiko, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ginčas tarp šalių kilo tik paveldint turtą, senatis turi būti taikoma nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie paveldėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė I. G. pateiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad notarė D. M. 2023 m. spalio 19 d. išdavė liudijimą, kad atsakovė yra priėmusi palikimą po tėvo V. N. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini). B. N. ir V. N. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pradėjo gyventi anksčiau, nuo 1986 metų, kai V. N. nutraukė santuoką su pirmąja žmona. Nuo 1986 m. V. N. apsigyveno kartu su B. P. jos turimoje nuosavybėje – dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini). V. N. deklaravo savo gyvenamąją vietą, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiame bute gyveno ilgiau nei 20 metų, iki pat savo mirties. V. N. ir B. P. apsigyvenę kartu 1987 m. – 1988 m. statė garažą, rūpinosi jo įrengimu. B. N. 2008 m. rugsėjo 29 d. Garažų bendrijos 2008 m. rugsėjo 29 d. išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu įregistravo garažo boksą savo vardu. Atsakovės tėvas V. N. ir ieškovės motina B. N. visada pripažino tą faktą, kad garažas pastatytas iš abiejų sutuoktinių lėšų ir abiejų sutuoktinių pastangomis, todėl yra jungtinė sutuoktinių bendroji nuosavybė. Garaže V. N. laikė šeimos automobilį, įvairius ūkio bei remonto paskirties daiktus, jis skirdavo lėšų garažo išlaikymui, remontui.
6. Atsakovė paaiškino, kad po jos tėvų santuokos nutraukimo 1983 m. gyvendama su savo motina, nuolat matydavo tėvą einantį į ginčo garažą ir iš jo. Taip pat yra mačiusi, kad jos motina nutraukiant santuoką tėvui davė 4000 litų, kurie, atsakovės nuomone, turėjo būti panaudoti su ieškovės motina kuriamos šeimos poreikiams. Be to, tėvas 2005 m. pardavė mišką ir gautus pinigus taip pat naudojo šeimos poreikiams, bendrai su ieškovės motina vedamam ūkiui, iš buvusio B. N. sutuoktinio išpirko vieną kambarį buto, kuriame kartu gyveno. 2016 metais B. N. pas notarą sudarė buto dovanojimo ieškovei V. K. sandorį. Atsakovės manymu, B. N. nei 1987-1988 metais, kai garažas buvo statomas, nei 2008 metais, kai garažas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ir nekilnojamojo turto teisinis statusas buvo išviešintas ir pagal įstatymą taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusas, nei 2016 metais, kai palikėja ieškovei padovanojo asmenine nuosavybės teise turimą butą, (duomenys neskelbtini), neturėjo ir nereiškė turtinių pretenzijų į visą garažą.
7. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad nors šioje byloje ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine B. N. nuosavybe pareiškė ne pati ginčo nekilnojamojo turto įgijėja, o jos įpėdinė – ieškovė V. K., kuri tokiu būdu siekia įgyvendinti savo materialines paveldėjimo teises, tačiau įpėdiniai negali paveldėti teisių daugiau, nei jų turėjo palikėjas, o teisės įgijimas teisės perėmimo būdu nepakeičia ieškinio senaties termino eigos. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pastato – garažo pripažinimo asmenine nuosavybe turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet pati palikėja – ieškovės motina šį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre garažų bendrijos 2008 m. rugsėjo 29 d. išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu, tai yra nuo 2008 m. rugsėjo 29 d.
8. Atsakovės atstovė advokatė Jolanta Činčikienė prašė ieškinį atmesti, taikyti byloje ieškinio senatį, priteisti iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Trečiojo asmens 61-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad B. N. garažo boksą įgijo nuosavybės teise 1988 m. gegužės 23 d. B. P. suteiktas garažas ir ji buvo įrašyta į bendrijos nares. Tai patvirtina 61-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma Nr. 1, išduota 2023 m. gruodžio 7 d. Garažo kooperatyvo nare buvo B. P. (44 eilės numeris). Garažas buvo pastatytas 1987 metais. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes ieškinys galėtų būti patenkintas. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
10. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašo pripažinti negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jos (ieškovės) motinos B. N. asmenine nuosavybe, siekiant paveldėti šį turtą.
11. Ginčo garažas įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, pagal kurio 21 straipsnio 3 pastraipą turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovės motinos vardu įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji jungtinė) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė.
13. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai įtvirtinti CK 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.
14. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29 punktas). Kaip minėta nutarties 26 punkte, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.
15. Nustatyta, kad ieškovės motinos B. N. (buvusi pavardė – P.) ir atsakovės tėvo V. N. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie gyveno iki pat mirties, B. N. mirė (duomenys neskelbtini), o V. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 19 d. notarė D. M. išdavė liudijimą apie tai, kad I. G. yra priėmusi palikimą po tėvo V. N. mirties; 2023 m. lapkričio 15 d. notarė išdavė liudijimą apie tai, kad V. K. yra priėmusi palikimą po motinos B. N. mirties.
16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2008 m. spalio 7 d. pažymėjimas), šiame registre įregistruota negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. N.; juridinis pagrindas – 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų statybos bendrijos pažyma Nr. 7.
17. 61-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2023 m. gruodžio 7 d. išduotoje pažymoje patvirtino, kad B. P. yra savininkė nuo 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 118, ji yra bendrijos narė bei jai priklauso boksas Nr. 44, pajus sumokėtas. Iš Namų valdos techninės apskaitos byloje bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad kooperatinis garažas, (duomenys neskelbtini), inventorizuotas 1988 m. vasario 25 d., suteiktas teisinės registracijos Nr. 14433, valdymo pagrindas – 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 118. 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 118 įregistruota autogaražų kooperatyvo Nr. 61 kooperatinės nuosavybės teisė į garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Techninės apskaitos bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose esantys įrašai patvirtina, kad minėto garažų kooperatyvo nare, be kitų asmenų, buvo ir B. P. (eilės Nr. 44). Garažų kooperatyvo įstatai įregistruoti 1985 m. kovo 25 d., jų 18 punkte nustatyta, kad kooperatyvo nariai visą pajaus sumą privalo įmokėti iki garažo statybų pradžios. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 22 d. atmetė ieškovės prašymą pakeisti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą į negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 44 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų statybos bendrijos pažyma Nr. 7 yra pripažinta netekusia galios.
18. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad negyvenamos patalpos – garažo bokso statyba buvo užbaigta iki 1991 m. gruodžio 7 d., t. y. ieškovės motinos B. N. ir atsakovės tėvo V. N. santuokos sudarymo, tačiau teisinė dokumentacija, reikalinga patalpos registracijai, sutvarkyta 2008 m. rugsėjo 29 d. ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. 61-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. gruodžio 7 d. pažymos, Namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų pagrindu garažo boksas Nr. 44 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine B. N. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosavybės teisė į patalpą atsirado vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Kaip jau buvo minėta, būtent garažo statymas teisės aktų nustatyta tvarka yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o ne jo teisinė registracija. Ginčo garažo neįregistravimas viešame registre nepaneigia asmens turimų nuosavybės teisių į jį. 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų statybos bendrijos pažyma, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tik išviešino nuosavybės teisių atsiradimo juridinį faktą, bet nesukūrė bendrosios jungtinės nuosavybės įgijimo pagrindo atsakovės tėvui V. N. kartu su sutuoktine B. N., todėl ginčo garažas nėra laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktuose visuose rašytiniuose dokumentuose, susijusiuose su garažo bokso Nr. 44 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimu, turėjimu, valdymu, priežiūra yra nurodyti tik B. N. (P.) duomenys. Sprendžiant ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012).
20. Pažymėtina, kad siekdama paneigti ieškovės motinos vardu įregistruoto ginčo garažo aplinkybes, atsakovė rėmėsi iš esmės tik savo paaiškinimais. Neginčytina, kad V. N. ir B. N., gyvendami santuokoje vedė bendrą ūkį, naudojo gautas lėšas įvairių šeimos poreikių tenkinimui. Pvz., atsakovė teigė, kad jos tėvas su B. N. santuokos metu įsigijo automobilį, taip pat šią aplinkybę pripažino ir ieškovė. Tačiau atsakovės pateikti duomenys, kad V. N. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 31 d. pardavus gautos lėšos bei atsakovės motinos nutraukiant santuoką duoti 4000 litų buvo panaudoti būtent ginčo garažo pajui, remontui ar pagerinimui, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais – sutartimis, sąskaitomis, kvitais ir pan. Atsakovė teigė, kad jos tėvas ir ieškovės motina kartu pradėjo gyventi bei bendra ūkį vesti nuo 1986 m., dar iki santuokos 1991 m. gruodžio 7 d., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat nepateikta, priešingai, Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad V. N. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno su sutuoktine B. N., deklaravo tik nuo 1996 m. rugpjūčio 22 d. Iš esmės atsakovė tik subjektyviai išdėstė savo versiją apie jos tėvo indėlį statant ginčo garažą bei įgyjant jį bendrojon sutuoktinių nuosavybėn (CPK 185 straipsnis).
21. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) daro išvadą, kad įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine mirusios ieškovės motinos B. N. nuosavybe.
22. Atsakovė prašo byloje taikyti ieškinio senatį.
23. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas.
24. Prašydama taikyti ieškinio senatį atsakovė nurodė, kad nors šioje byloje ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine B. N. nuosavybe pareiškė ne pati ginčo nekilnojamojo turto įgijėja, o jos įpėdinė – ieškovė V. K., kuri tokiu būdu siekia įgyvendinti savo materialines paveldėjimo teises, tačiau įpėdiniai negali paveldėti teisių daugiau, nei jų turėjo palikėjas, o teisės įgijimas teisės perėmimo būdu nepakeičia ieškinio senaties termino eigos. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pastato – garažo pripažinimo asmenine nuosavybe turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet pati palikėja – ieškovės motina šį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre garažų bendrijos 2008 m. rugsėjo 29 d. išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu, tai yra nuo 2008 m. rugsėjo 29 d. Atsakovė teigia, kad jeigu pati palikėja B. N. manė, jog santuokos su sutuoktiniu metu įgytas turtas, kuris tiek pagal įstatymą, tiek pagal jį aiškinančią teismų praktiką, galiojusią tiek ginčo turto statymo metu, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tiek ir įsigaliojus naujajam CK, buvo preziumuojamas esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne kurio nors vieno iš sutuoktinių nuosavybe, o iš tikrųjų toks nebuvo, ir turėtų būti laikomas asmenine B. N. nuosavybe, ji galimai pažeistas savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkamu teisių gynimo būdu, nepažeisdama bendro ieškinio senaties termino (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-374-910/2023, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-187-855/2024).
25. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2011 m. sausio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).
26. Ieškovė nurodė, kad apie pažeistą teisę sužinojo, kuomet (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai ir 2023 m. lapkričio 15 d. notarei išdavus liudijimą apie palikimo priėmimą, su atsakove, motinos sutuoktinio paveldėtoja, kilo ginčas dėl motinos nuosavybės teise įregistruoto garažo, t. y. paaiškėjo, kad šis turtas gali būti laikomas ieškovės motinos ir atsakovės tėvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, tik tvarkant paveldėjimo dokumentus gauti duomenys ieškovei leido spręsti apie jos teisių pažeidimą. Kitų duomenų, kad ieškovei buvo žinoma apie garažo teisinės registracijos viešame registre aplinkybes ir galimas to pasekmes, byloje nėra. Todėl ieškovė nėra praleidusi bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
27. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad jeigu pati palikėja B. N. manė, jog santuokos su sutuoktiniu metu įgytas turtas, kuris tiek pagal įstatymą, tiek pagal jį aiškinančią teismų praktiką, galiojusią tiek ginčo turto statymo metu, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tiek ir įsigaliojus naujajam CK, buvo preziumuojamas esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne kurio nors vieno iš sutuoktinių nuosavybe, o iš tikrųjų toks nebuvo, ir turėtų būti laikomas asmenine B. N. nuosavybe, ji galimai pažeistas savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkamu teisių gynimo būdu, nepažeisdama bendro ieškinio senaties termino, kadangi B. N. ginčo turtą įgijo iki santuokos su V. N. sudarymu, o ne santuokos metu.
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ji ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 300,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, 2,00 Eur sumokėjimo išlaidos, 109,00 Eur žyminis mokestis ir 1,00 Eur jo sumokėjimo išlaidos, iš viso 412,00 Eur. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovės patirtos išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovės valstybei priteisiamos 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2023 m. rugpjūčio 31 d., asmeninė nuosavybė.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.
Priteisti iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 412,00 Eur (keturių šimtų dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,72 Eur (trisdešimt vieno euro 72 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662), šią sumą sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 - Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Urbo bankas“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.