- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-2312-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00672-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- I. G.
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei I. G., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl nuosavybės pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti, kad negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44, su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, kuriame yra patalpa: (duomenys neskelbtini), 2G1p, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė B. N. nuosavybė; priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės motina B. N. susituokė (duomenys neskelbtini) su V. N.. Prieš santuoką ieškovės motinos pavardė buvo P.. (duomenys neskelbtini) B. N. mirė. 2023 m. lapkričio 15 d. išduotas notarės D. M. liudijimas, pagal kurį ieškovė, kaip įpėdinė priėmė palikimą po motinos B. N. mirties, kitų įpėdinių, galinčių paveldėti turtą, nėra. Po B. N. sutuoktinio V. N. mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė jo dukra, atsakovė I. G.. V. N. ir B. N. bendrų vaikų neturėjo. Ieškovė ir atsakovė įgijo teisę paveldėti B. N. ir V. N. bendrai įgyto turto dalis. Tarp ieškovės ir atsakovės kilo ginčas dėl turto – garažo, kuris įregistruotas mirusios B. N. vardu Nekilnojamojo turto registre. B. N. paminėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo nuosavybės teise 1988 m. gegužės 23 d. – ji buvo bendrijos narė, jai buvo suteiktas garažas. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma Nr. 1, išduota 2023 m. gruodžio 7 d. Taip pat pateiktas Pastato inventorizacinių žinių ištrauka, iš kurios matyti, kad 1988 m. gegužės 26 d. garažo kooperatyvo nare buvo B. P. (44 eilės numeris). Iš garažo – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad garažas buvo pastatytas 1987 metais. Nekilnojamojo turto registro neteisingai nurodyta, kad B. N. garažą įgijo 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų bendrijos pažymos, išduotos 2008 m. rugsėjo 29 d., pagrindu. Pažymėjo, kad jos motinai garažas suteiktas iki santuokos, motina jį pasistatė, todėl turtas pripažintinas jos asmenine nuosavybe. Nesutiko, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ginčas tarp šalių kilo tik paveldint turtą, senatis turi būti taikoma nuo tada, kai ieškovė sužinojo apie paveldėjimą.
3. Atsakovė I. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad notarė D. M. (duomenys neskelbtini) išdavė liudijimą, kad atsakovė yra priėmusi palikimą po tėvo V. N. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini). B. N. ir V. N. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pradėjo gyventi anksčiau, nuo 1986 metų, kai V. N. nutraukė santuoką su pirmąja žmona. Nuo 1986 m. V. N. apsigyveno kartu su B. P. jos turimoje nuosavybėje – dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini). V. N. deklaravo savo gyvenamąją vietą, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiame bute gyveno ilgiau nei 20 metų, iki pat savo mirties. V. N. ir B. P. apsigyvenę kartu 1987 m. – 1988 m. statė garažą, rūpinosi jo įrengimu. B. N. 2008 m. rugsėjo 29 d. Garažų bendrijos 2008 m. rugsėjo 29 d. išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu įregistravo garažo boksą savo vardu. Atsakovės tėvas V. N. ir ieškovės motina B. N. visada pripažino tą faktą, kad garažas pastatytas iš abiejų sutuoktinių lėšų ir abiejų sutuoktinių pastangomis, todėl yra jungtinė sutuoktinių bendroji nuosavybė. Garaže V. N. laikė šeimos automobilį, įvairius ūkio bei remonto paskirties daiktus, jis skirdavo lėšų garažo išlaikymui, remontui. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad nors šioje byloje ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine B. N. nuosavybe pareiškė ne pati ginčo nekilnojamojo turto įgijėja, o jos įpėdinė – ieškovė V. K., kuri tokiu būdu siekia įgyvendinti savo materialines paveldėjimo teises, tačiau įpėdiniai negali paveldėti teisių daugiau, nei jų turėjo palikėjas, o teisės įgijimas teisės perėmimo būdu nepakeičia ieškinio senaties termino eigos. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pastato – garažo pripažinimo asmenine nuosavybe turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet pati palikėja – ieškovės motina šį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre garažų bendrijos 2008 m. rugsėjo 29 d. išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu, tai yra nuo 2008 m. rugsėjo 29 d.
Atsiliepimas
4. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad B. N. garažo boksą įgijo nuosavybės teise 1988 m. gegužės 23 d. B. P. suteiktas garažas ir ji buvo įrašyta į bendrijos nares. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma Nr. 1, išduota 2023 m. gruodžio 7 d. Garažo kooperatyvo nare buvo B. P. (44 eilės numeris). Garažas buvo pastatytas 1987 metais. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes ieškinys galėtų būti patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Priteisė iš I. G., bylinėjimosi išlaidas V. K..
6. Teismas nustatė, kad ginčo garažas įgytas galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui, pagal kurio 21 straipsnio 3 pastraipą turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki CK įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje sprendžiant ieškovės motinos vardu įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji jungtinė) klausimą, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis šiuo metu galiojančio CK nuostatomis.
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad visas iki santuokos sutuoktinių atskirai įgytas turtas yra asmeninė jų nuosavybė.
8. Kasacinio teismo praktikoje dėl nuosavybės įgijimo pagrindo ir teisinės registracijos santykio išaiškinta, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018, 29 punktas). Kaip minėta nutarties 26 punkte, ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai.
9. Ieškovės motinos B. N. (buvusi pavardė – P.) ir atsakovės tėvo V. N. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie gyveno iki pat mirties, B. N. mirė (duomenys neskelbtini), o V. N. mirė (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 19 d. notarė D. M. išdavė liudijimą apie tai, kad I. G. yra priėmusi palikimą po tėvo V. N. mirties; 2023 m. lapkričio 15 d. notarė išdavė liudijimą apie tai, kad V. K. yra priėmusi palikimą po motinos B. N. mirties.
10. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2008 m. spalio 7 d. pažymėjimas), šiame registre įregistruota negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. N.; juridinis pagrindas – 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų statybos bendrijos pažyma Nr. 7.
11. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2023 m. gruodžio 7 d. išduotoje pažymoje patvirtino, kad B. P. yra savininkė nuo 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 118, ji yra bendrijos narė bei jai priklauso boksas Nr. 44, pajus sumokėtas. Iš Namų valdos techninės apskaitos byloje bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad kooperatinis garažas, (duomenys neskelbtini), inventorizuotas 1988 m. vasario 25 d., suteiktas teisinės registracijos Nr. 14433, valdymo pagrindas – 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 118. 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 118 įregistruota autogaražų kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini) kooperatinės nuosavybės teisė į garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Techninės apskaitos bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose esantys įrašai patvirtina, kad minėto garažų kooperatyvo nare, be kitų asmenų, buvo ir B. P. (eilės Nr. 44). Garažų kooperatyvo įstatai įregistruoti 1985 m. kovo 25 d., jų 18 punkte nustatyta, kad kooperatyvo nariai visą pajaus sumą privalo įmokėti iki garažo statybų pradžios. Valstybės įmonė „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 22 d. atmetė ieškovės prašymą pakeisti nuosavybės teisių įregistravimo pagrindą į negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. 44 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų statybos bendrijos pažyma Nr. 7 yra pripažinta netekusia galios.
12. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi situacija, kad garažo bokso statyba buvo užbaigta iki 1991 m. gruodžio 7 d., t. y. ieškovės motinos B. N. ir atsakovės tėvo V. N. santuokos sudarymo, tačiau teisinė dokumentacija, reikalinga patalpos registracijai, sutvarkyta 2008 m. rugsėjo 29 d. ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. gruodžio 7 d. pažymos, Namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų pagrindu garažo boksas Nr. 44, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine B. N. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosavybės teisė į patalpą atsirado vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).
13. Visose byloje pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, susijusiuose su garažo bokso Nr. 44, įsigijimu, turėjimu, valdymu, priežiūra yra nurodyti tik B. N. (P.) duomenys.
14. Neginčytina, kad V. N. ir B. N., gyvendami santuokoje vedė bendrą ūkį, naudojo gautas lėšas įvairių šeimos poreikių tenkinimui. Pvz., atsakovė teigė, kad jos tėvas su B. N. santuokos metu įsigijo automobilį, taip pat šią aplinkybę pripažino ir ieškovė. Tačiau atsakovės pateikti duomenys, kad V. N. nuosavybės teise turėtą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 31 d. pardavus gautos lėšos bei atsakovės motinos nutraukiant santuoką duoti 4000 litų buvo panaudoti būtent ginčo garažo pajui, remontui ar pagerinimui, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais – sutartimis, sąskaitomis, kvitais ir pan. Atsakovė teigė, kad jos tėvas ir ieškovės motina kartu pradėjo gyventi bei bendra ūkį vesti nuo 1986 m., dar iki santuokos 1991 m. gruodžio 7 d., tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat nepateikta, priešingai, Gyventojų registro pažymoje nurodoma, kad V. N. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno su sutuoktine B. N., deklaravo tik nuo 1996 m. rugpjūčio 22 d.
15. Todėl teismas padarė išvadą, kad įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine mirusios ieškovės motinos B. N. nuosavybe.
16. Ieškinio senaties klausimu nurodė, kad ieškovė apie pažeistą teisę sužinojo, kuomet (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai ir 2023 m. lapkričio 15 d. notarei išdavus liudijimą apie palikimo priėmimą, su atsakove, motinos sutuoktinio paveldėtoja, kilo ginčas dėl motinos nuosavybės teise įregistruoto garažo, t. y. paaiškėjo, kad šis turtas gali būti laikomas ieškovės motinos ir atsakovės tėvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, tik tvarkant paveldėjimo dokumentus gauti duomenys ieškovei leido spręsti apie jos teisių pažeidimą. Kitų duomenų, kad ieškovei buvo žinoma apie garažo teisinės registracijos viešame registre aplinkybes ir galimas to pasekmes, byloje nėra. Todėl ieškovė nėra praleidusi bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
17. Teismas taip pat sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, kad jeigu pati palikėja B. N. manė, jog santuokos su sutuoktiniu metu įgytas turtas, kuris tiek pagal įstatymą, tiek pagal jį aiškinančią teismų praktiką, galiojusią tiek ginčo turto statymo metu, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tiek ir įsigaliojus naujajam CK, buvo preziumuojamas esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne kurio nors vieno iš sutuoktinių nuosavybe, o iš tikrųjų toks nebuvo, ir turėtų būti laikomas asmenine B. N. nuosavybe, ji galimai pažeistas savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkamu teisių gynimo būdu, nepažeisdama bendro ieškinio senaties termino, kadangi B. N. ginčo turtą įgijo iki santuokos su V. N. sudarymu, o ne santuokos metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
18. Atsakovė (apeliantė) I. G. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sužinojimo apie teisės pažeidimo momentą susiejo su ieškovės, kuri tik (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai ir notarei 2023-11-15 išdavus liudijimą apie palikimo priėmimą, bei kilusio ginčo su atsakove dėl garažo nuosavybės teisių momentu sužinojo apie teisės pažeidimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tik ieškovei tvarkant paveldėjimo dokumentus gauti duomenys leido spręsti apie jos teisių pažeidimą. Teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą šioje byloje susiejo su ieškovės subjektyviu sužinojimu apie teisės pažeidimą.
18.2. Nors šioje byloje ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine B. N. nuosavybe pareiškė ne pati ginčo nekilnojamojo turto įgijėja, o jos įpėdinė - ieškovė V. K., kuri tokiu būdu siekia įgyvendinti savo materialines paveldėjimo teises, ir kuri apie jos teisių pažeidimą sužinojo tik 2023 metais notarei išdavus jai liudijimą apie palikimo priėmimą, svarbu atsižvelgti į tai, kad įpėdiniai negali paveldėti teisių daugiau, nei jų turėjo palikėjas, o teisės įgijimas teisės perėmimo būdu nepakeičia ieškinio senaties termino eigos, pažeistos teisės gali būti ginamos nepažeidžiant bendro ieškinio senaties termino, kuris šioje byloje turėtų būti pradėtas skaičiuoti ne nuo ieškovės, o nuo jos motinos - palikėjos galimai pažeistų teisių momento.
18.3. Tai reiškia, kad jeigu pati palikėja B. N. manė, jog santuokos su sutuoktiniu metu įgytas turtas, kuris tiek pagal įstatymą, tiek pagal jį aiškinančią teismų praktiką, galiojusią tiek ginčo turto statymo metu, t. y. iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tiek ir įsigaliojus naujajam CK, buvo preziumuojamas esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o ne kurio nors vieno iš sutuoktinių nuosavybe, o iš tikrųjų toks nebuvo, ir turėtų būti laikomas asmenine B. N. nuosavybe, ji galimai pažeistas savo teises galėjo ginti įstatymo nustatyta tvarka ir atitinkamu teisių gynimo būdu, nepažeisdama bendro ieškinio senaties termino.
18.4. Apeliantės įsitikinimu, ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl pastato - garažo pripažinimo asmenine nuosavybe turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet pati palikėja šį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre Garažų bendrijos 2008-09-29 išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu, tai yra, nuo 2008-09-29. Jeigu palikėja būtų nesutikusi su VĮ Registrų Centras išviešintais duomenimis apie nekilnojamojo turto nuosavybės teises, ji privalėjo juos įstatymų nustatyta tvarka paneigti ar nuginčyti, tačiau palikėja iki pat savo mirties to nedarė.
18.5. Remiantis CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalį, normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas 2000 m. CK galiojimo metu. Iki šio kodekso įsigaliojimo įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalį, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006, ir kt.). Taigi, tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį buvo ir tebėra nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nekilnojamasis turtas - garažas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje 2008-09-29, taigi palikėjos B. N. ir atsakovės tėvo V. N. santuokos metu, todėl pagal įstatymą laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
18.6. Ieškinio senaties termino pradžia sietina su tuo momentu, kai palikėja B. N. turėjo ir galėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą ir atitinkamai imtis priemonių įstatyme įtvirtintai santuokoje įgyto nekilnojamojo turto priklausomybės abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise prezumpcijai paneigti bei su tuo susijusiems reikalavimams pareikšti, tačiau per visą šį laiką nuo pat 1987-1988 metais statyto garažo įregistravimo nekilnojamojo turto registre 2008 metais (2008-09-29), iki pat palikėjos mirties 2023 metais ((duomenys neskelbtini)), ji realiai nesiėmė jokių savo galimai pažeistų teisių gynimo priemonių.
18.7. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl ginčo turto pripažinimo asmenine palikėjos nuosavybe, teisme pareikštas praėjus daugiau nei 15 metų, tai yra, praleidus CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąjį ieškinio senaties terminą (dešimt metų), byloje nėra jokių aplinkybių (jos nebuvo įrodinėjamos), kurios galėtų teikti pakankamą pagrindą vertinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, apeliantė prašo aukštesnės instancijos teismo vien šiuo teisiniu pagrindu vadovaujantis priimti sprendimą atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą, pareikštą praleidus įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
20. Atsakovė, prašydama panaikinti teismo sprendimą, tokį savo prašymą grindžia iš esmės tik tuo, jog, jos manymu, teismas ieškinį turėjo atmesti todėl, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kuris ieškovės vertinimu turėjo būti skaičiuojamas nuo to momento, kuomet pati palikėja šį turtą įregistravo nekilnojamojo turto registre Garažų bendrijos 2008-09-29 išduotos pažymos Nr. 7 pagrindu, tai yra, nuo 2008-09-29. Apeliantės vertinimu, jeigu palikėja būtų nesutikusi su VĮ Registrų Centras išviešintais duomenimis apie nekilnojamojo turto nuosavybės teises, ji privalėjo juos įstatymų nustatyta tvarka paneigti ar nuginčyti, tačiau palikėja iki pat savo mirties to nedarė.
21. Teisėjų kolegija tokią atsakovės poziciją vertina kritiškai. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (2008 m. spalio 7 d. pažymėjimas), šiame registre įregistruota negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. 44 su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. N.; juridinis pagrindas – 2008 m. rugsėjo 29 d. garažų statybos bendrijos pažyma Nr. 7.
22. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 2023 m. gruodžio 7 d. išduotoje pažymoje patvirtino, kad B. P. yra savininkė nuo 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 118, ji yra bendrijos narė bei jai priklauso boksas Nr. 44, pajus sumokėtas. Iš Namų valdos techninės apskaitos byloje bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad kooperatinis garažas, (duomenys neskelbtini), inventorizuotas 1988 m. vasario 25 d., suteiktas teisinės registracijos Nr. 14433, valdymo pagrindas – 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 118. 1988 m. gegužės 23 d. Panevėžio m. darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 118 įregistruota autogaražų kooperatyvo Nr. 61 kooperatinės nuosavybės teisė į garažus, esančius (duomenys neskelbtini). Techninės apskaitos bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylose esantys įrašai patvirtina, kad minėto garažų kooperatyvo nare, be kitų asmenų, buvo ir B. P. (eilės Nr. 44). Garažų kooperatyvo įstatai įregistruoti 1985 m. kovo 25 d., jų 18 punkte nustatyta, kad kooperatyvo nariai visą pajaus sumą privalo įmokėti iki garažo statybų pradžios.
23. Garažo bokso statyba buvo užbaigta iki (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovės motinos B. N. ir atsakovės tėvo V. N. santuokos sudarymo, tačiau teisinė dokumentacija, reikalinga patalpos registracijai, sutvarkyta 2008 m. rugsėjo 29 d. ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2023 m. gruodžio 7 d. pažymos, Namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų pagrindu garažo boksas Nr. 44, esantis (duomenys neskelbtini), laikytinas asmenine B. N. nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuosavybės teisė į patalpą atsirado vienu iš įstatyme nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).
24. Kadangi ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę, nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o atliekant teisinę registraciją yra tik įregistruojami ir išviešinami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, palikėja, ginčo turtui esant registruotam tik jos vardu, savo teisių pažeidimo neįžvelgė ir priešingai nei teigia apeliantė, neturėjo jokio pagrindo savo teises ginti įstatymo nustatyta tvarka nepažeisdama bendro ieškinio senaties termino.
25. Tik (duomenys neskelbtini) mirus ieškovės motinai ir 2023 m. lapkričio 15 d. notarei išdavus liudijimą apie palikimo priėmimą, su atsakove, motinos sutuoktinio paveldėtoja, kilo ginčas dėl motinos nuosavybės teise įregistruoto garažo, t. y. paaiškėjo, kad šis turtas gali būti laikomas ieškovės motinos ir atsakovės tėvo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tik tvarkant paveldėjimo dokumentus gauti duomenys ieškovei leido spręsti apie jos teisių pažeidimą. Kitų duomenų, kad ieškovei buvo žinoma apie garažo teisinės registracijos viešame registre aplinkybes ir galimas to pasekmes, byloje nėra. Todėl ieškovė nėra praleidusi bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, skaičiuotino nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
27. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.