Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1403-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-22
Bylos Nr.
1-1403-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23426-2018-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
E. B.
Nukentėjusysis
U. B.
Advokatai
Dalia Dudėnienė, Virginija Budrevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1403-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23426-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Umbrasienei,kaltinamajam E. B., gynėjai advokatei Daliai Dudėnienei,nukentėjusiajai U. B., įgaliotai atstovei advokatei Virginijai Budrevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-10-19 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. ir 6 mėn. taikant LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2) 2010-11-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str 4 d., paskirta subendrinta bausmė 1m. 6 mėn. ir 15 d., LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. ir 6 mėn.;

3) 2011-11-18 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), paskirta subendrinta bausmė 2 m laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2012-09-06 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 m ir 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose,

5) 2017-08-07 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., paskirta bausmė - 6 mėn viešųjų darbų. Baumė atlikta. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. smurtaudamas savo šeimos nariui sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

jis, 2018-05-19 apie 23.15 val., U. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, savo žmonai U. B., bandančiai įeiti ir užsirakinti savo namuose, lauko durų tarpduryje suėmė už dešinės rankos ir laikydamas jos ranką tyčia traukė ją į save, norėdamas U. B. išsitempti į lauką ir neleisti jai užsirakinti namuose, tuo nukentėjusiajai savo žmonai U. B. padarė 1x1 cm paviršinę žaizdą dešinės plaštakos trečio piršto krumplio paviršiuje, paviršinį 7-8 cm nubrozdinimą dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, parodė, kad 2018-05-18 d. apie 23.00 val. jis atvažiavo prie namo ir pamatė lauke, kad dega lauke šviesa adresu (duomenys neskelbtini) Nuėjo ir pamatė, kad stovi prie namo trys moterys, žmona U., jos draugės A. B. ir R. P.. Įvyko žodinis konfliktas su žmona, ji norėjo nueiti ir užsirakinti namuose, todėl jis suėmė už dešinės žmonos rankos ir laikydamas ranką traukė ją į save, norėdamas U. B. išsitempti į lauką ir neleisti jai užsirakinti namuose. Tuo metu jos draugės ją pradėjo tempti į namus. U. sakė, kad jis ją paleistų. Neturėjo ketinimo sužaloti žmonos U. B., norėjo su ja tik pasikalbėti, bet taip gavosi. Tarp jų tuo metu vyko skyrybų procesas. Po konflikto dviračiu grįžo namo per maždaug 15 min. Namuose rado atvykusius draugus, kurie buvo atsivežę alkoholio, su jais išgėrė kelis stikliukus, todėl netrukus atvažiavusi policija nustatė, kad yra neblaivus. Bet atvykęs pas U. B., konflikto metu buvo blaivus. Dėl netinkamo elgesio, sužalojimų nukentėjusiosios atsiprašė, nutraukė santuoką taikos sutartimi, susitaikė ir bendrauja taikiai.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. B. duotiems parodymams (b. l. 96, 99).

Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamojo parodymai teisingi, jie susitaikė, ji atleido, civilinį ieškinį atsiima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, gynėjai sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji U. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad santuokoje su E. B. gyvena du metus. Prieš tris savaites jos vyrą iš kaimynų kiemo išvežė policijos darbuotojai, kadangi prie mažamečių vaikų kieme triukšmavo. 2018-05-19 apie 01.15 val. ji kartu su draugėmis A. B. ir R. P. išėjo į kiemą parūkyti. Joms berūkant iš už kampo išbėgo jos vyras E. B., ji pamačiusi norėjo užsidaryti namo duris ir užsirakinti, bet B. jėga ištraukė iš durų raktą. Sugriebęs ranka jai už dešinės rankos, kita ranka už kaklo pradėjo jėgą ją traukti į kiemo tamsumą. Pajuto ji skausmą, bandė priešintis. Šį įvykį matė jos draugės (b. l. 26-27, 34, 36-38).

Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad U. B. yra jos draugė, jų vaikai lanko vieną klasę. Jai yra žinoma, kad U. skiriasi su savo vyru E. B., ne kartą ji jai skundėsi, kad E. ją muša, jai grasina. Niekados U. sumuštos nematė, nepastebėjo jokių smurto žymių ant jos kūno. 2018-05-1 apie 21 val. jai paskambino U. ir ji ją pakvietė ateiti į svečius, tad ji su vaikais nuėjo pas U. į namus, tai yra (duomenys neskelbtini) U. namuose buvo su savo mama ir trimis vaikais. Kai nuėjo pas U. ar pas ją buvo A. B., ar ji atėjo vėliau, pasakyti negali, neatsimena, jos visos pas U. susitinka dažnai. Apie 24 val. jos visos trys išėjo į lauką prie namo parūkyti, rūkė ant laiptų. Joms bešnekant iš už namo kampo plodamas delnais išėjo E. B., jis buvo vienas. Kaip atėjo ar su kuo atvažiavo E., pasakyti negali, nematė. Mano, kad E. visų trijų pokalbio klausėsi iš už namo kampo. O jos visos trys kalbėjo apie E., jos visos kalbėjo apie E. pirmą žmoną ir apie jo dukrą. Mano, kad E. girdėjo jų pokalbį ir jam tai nepatiko, jis susinervino. Eidamas ir plodamas delnais E. U. sakė, kad jis dabar tai tikrai iš jos atims jų vaiką ir mūsų pokalbį jis įrašė. Tada U. griebė už namo rankenos, jos įėjo į namą ir ji norėjo užsidaryti namo duris, kad neitų E. ir nepradėtų muštis. Tada E. griebė už durų rankenos iš lauko pusės ir traukė duris į save, neleisdamas uždaryti U. durų. Jis ištraukė iš durų spynos iš namų pusės raktus, kad U. negalėtų užsirakinti ir tada sugriebė U. už dešinės rankos (ties alkūne) ir U. tempė į lauką, sakydamas jai "o va dabar aš tave užmušiu". U. labai išsigando, ji nerėkė, kita ranka laikėsi už durų staktos, priešindamasi, kad jos E. neištemptų iš namų. Bet E. ją išsitempė laikydamas už rankos (alkūnės srityje) iš namų. Ir kai jie stovėjo ant namų laiptų, lauke, kad E. U. nenusitemptų nuo laiptų žemyn. A. sugriebė abejomis rankomis U. už juosmens ir ją laikė ir traukė į save. Kai ji U. ištraukė iš E. rankų, tai U. A. įstūmė į namus, kad jos negalėtų pasiekti E.. Tada jos abi su U. namo viduje užsirakino ne namo prieangyje, o jau namo koridoriuje, o A. su E. liko namo prieangyje toliau ginčijosi, bet jie nesimušė. Ji tik matė, kai E. jai suėmė už rankos ir laikydamas už rankos ją tempė ir išsitempė. Kai vyko tarp jų grumtynės lauke, ji nematė, nes ji buvo namo prieangyje. Tada kai su U. jos užsirakino koridoriuje, ji iškvietė policiją. Po šio konflikto matė, kad U. kaklas raudonas, matėsi įdrėskimo žymės, taip pat jai ant dešinės rankos matė kaip nubrozdinimo žymes, taip pat buvo suplėšytas U. megztinis. Mano, kad megztinis plyšo, kai ją tempė E.. Taip pat U. bėgo kraujas iš rankos piršto, ties krumpliais (b. l. 71 - 72).

Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad šiuo metu E. B. ir U. B. skiriasi, jų skyrybų dokumentai yra jau teisme. Tai jau ne pirmas kartas, kai E. smurtauja prieš U., ne vieną kartą jie jau buvo išsiskyrę, po to vėl susitaikė. Tai ne pirmas karta, kai U. jai skambina ir prašo pas ją nuvažiuoti ir su ja pabūti, nes ji bijo, kad E. atvažiuos ir ją sumuš. 2018-05-18 dieną jai kalbantis su U. ji pasakė, kad bijo viena būti namuose, nes bijo, kad atvažiuos E. ir ją gali sumušti, tad vakare, tą pačią dieną, apie 20-21 val. ji nuvyko su vaikais pas U., likti pas ją nakvoti, kad ji nebijotų E.. Kai nuvažiavo pas U., namuose ji buvo su vaikais, buvo jos mama, namuose taip pat buvo jos trys vaikai, o vėliau pas ją atėjo R. P.. Namuose, virtuvėje jos visos trys kalbėjo ilgai apie tai, kad kambaryje reikalingas remontas. Tada 24 val. jos visos išėjo į lauką ant namo lauko, kadangi U. ir R. rūkė, o ji tiesiog joms palaikė kompaniją. Lauke jos kalbėjo apie remontą, dažus, tapetą, taip pat kalbėjo apie E. pirmą žmoną. Jiems bekalbant pamatė iš už namo kampo išeinantį E., jis plojo delnais ir sakė "va dabar įrašiau ir iš tavęs atimsiu vaiką, jis taip sakė U.". U. E. pasakė "net negalvok", jis tvėrė už durų rankenos, tarp durų tupėjo R., R. sustingo ir U. niekaip negalėjo uždaryti durų, nes maišė R.. Tada E. užlipo ant laiptų, pastvėrė durų rankeną iš lauko pusės, ištraukė durų raktą, kuris buvo įkištas į durų spyną iš vidaus. E. pastvėrė U. už jos dešinės rankos (ties alkūne) ir U. traukė į save norėdamas ją ištempti, o ji laikėsi už durų staktos (ji laikėsi kita ranka). Bet E. ją atplėšė ir ji tada stvėrė U. už megztinio, norėdama ją sulaikyti ir neleisti E. jos išsitempti ir tada pajuto, kad jos megztinis plyšta ir tada rankomis stvėrė U. už liemens ir ją atitraukė į save nuo E., patraukė į namo koridorių. Tuomet tikriausiai U.iškvietė policijos pareigūnus ir tuo konfliktas baigėsi. Ji nematė, kad E. būtų suėmęs U. už kaklo, bet kadangi vyko grumtynės, viskas vyko staiga, ji buvo išsigandusi, tai gali būti, kad nepastebėjo, nes jai svarbu buvo, kad E. paleistų U., jos neišsitemptų. Tik matė, kai E. smarkiai buvo suėmęs U. už dešinės rankos. Vėliau matė, kad U. dešinė ranka ties alkūne iš vidaus raudona, kaip nuspausta, pirštai ties krumpliais buvo apdraskyti, bėgo kraujas (b. l. 74-75).

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. N. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018-05-19 apie 23 val. 19 min. patruliuojant su vyr. patruliu J. A. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini). B. naudoja smurtą prieš žmoną U. B.. Vyksta skyrybų procesas (b. l. 9-11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018-05-18 23 val. 17 min. pranešėja R. P. informavo, jog draugės U. B. vyras E. B. vartojo smurtą prieš savo sutuoktinę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) namas mūrinis dviejų aukštų. Namo kiemas( žemė-betonas) įėjimo durys į namą atviros, laužimo žymių nepastebėta. Šalia laiptų prie betoninio pakilimo sudėtos dėvėtos betoninės plytelės. Apžiūrėjus žemės paviršių grumtynių pėdsakų, įkalčių turinčių reikšmės bylos tyrimui nerasta (b. l. 12 - 17).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, E. B. alkoholio matavimo prietaisu „ARFM-0435“ 2018-05-19 00:35 val. nustatytas 0,61 promilių neblaivumas (b. l. 90).

Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad U. B. yra E. B. sutuoktinė (b. l. 193 ).

Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimo matyti, kad U. B. bei E. B. santuoka nutraukta bendru sutikimu (b. l. 197-200).

Iš 2018-05-25 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Teismo medicinos gydytojas specialistas R. L., susipažinęs su U. B. med.dokumentais padarė išvadą, kad U. B. padaryta 1x1 cm paviršinė žaizda dešinės plaštakos trečio piršto krumplio paviršiuje, paviršinis 7-8 cm nubrozdinimas dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje ir paviršinis apie 10 cm ilgio nubrozdinimas kairėje kaklo-krūtinės viršutinėje dalyje. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ar nubrozdinimas kakle-krūtinėje buvo padarytas plaštakos nagu ar tempiant už drabužių, nustatyti nėra galimybių, kadangi medicinos dokumentuose nenurodyta nubrozdinimo kryptis (b. l. 51).

Dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius ir neprieštaringus parodymus, jog 2018-05-19 apie 23.15 val., U. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) r., žodinio konflikto metu, savo žmonai U. B., bandančiai įeiti ir užsirakinti savo namuose, lauko durų tarpduryje suėmė už dešinės rankos ir laikydamas jos ranką tyčia traukė ją į save, norėdamas U. B. išsitempti į lauką ir neleisti jai užsirakinti namuose, tuo nukentėjusiajai savo žmonai U. B. padarė 1x1 cm paviršinę žaizdą dešinės plaštakos trečio piršto krumplio paviršiuje, paviršinį 7-8 cm nubrozdinimą dešinės alkūnės vidiniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Jo parodymus patvirtina nukentėjusiosios U. B., liudytojų A. B., R. P. parodymai, vyr. patrulio A. N. tarnybinis pranešimas, bei kita rašytinė byloje esanti medžiaga. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo E. B. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pastebėtina, kad kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą nurodytas nusikalstamos veikos laikas - 2018-05-19 apie 00.15 val. Tačiau, kaip akivaizdu iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų (b. l. 18), pranešimas apie smurtą gautas 2018-05-19 apie 23 val. 19 min., taip pat iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. N. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2018-05-19 apie 23 val. 19 min. patruliuojant su vyr. patruliu J. A. gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) E. B. naudoja smurtą prieš žmoną U. B.. (b. l. 9-11), tai yra, nusikalstama veika vyko valanda anksčiau. Taigi vertintina, kad nurodant minėtą laiką (2018-05-19 apie 00.15 val.) padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris taisytinas į 2018-05-19 apie 23.15 val., kaip nekeičiantis kaltinimo esmės.

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Gynyba išreiškė poziciją dėl baudžiamosios bylos nutraukimo kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui, padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas esant baudžiamajame įstatyme nurodytų imperatyvių pagrindų visumai: asmuo turi būti padaręs atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką; savo noru atlyginęs ar pašalinęs fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti arba atlyginti; susitaikęs su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; palankios kaltininkui bylos aplinkybės (paprastai apibūdinančios kaltininką ir jo padarytą veiką) leidžia manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) bei susitaikymo faktus ir argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai reiškia, kad, net ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kiekvienu atveju sprendimas turi būti priimamas įvertinus ne tik BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų buvimą, bet ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Šio klausimo sprendimui turi reikšmę baudžiamosios bylos aplinkybių visumos, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, įvertinimas (kasacinė nutartis 2K-565/2012). Motyvuoti asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi įvertindamas atsakomybę lengvinančias aplinkybes (atvyko ir prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikaltimą ar kt.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltininko asmenybę, jo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, veikos padarymo metu (teistumo nebuvimas, teigiamas socialinis elgesys, kritinis požiūris vertinant padarytą nusikalstamą veiką bei pastangos sušvelninti ja sukeltus padarinius ir pan.) ir įvertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarinių sunkumą (kasacinė nutartis 2K-77/2012).

Remiantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, padarytas nesunkus nusikaltimas, veikiant tiesiogine tyčia, šeimos nario (sutuoktinės) sveikatai. Žalą pagal Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį kaltinamasis atlygino. Nukentėjusioji pareikšto civilinio ieškinio atsisakė, nes su kaltinamuoju susitaikė, ką abu patvirtino teisiamojo posėdžio metu, pateikė susitaikymo protokol1 (b. l. 205). Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas penkis kartus (b. l. 105), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, paskutinį kartą teistas 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nežymiai sutrikdžius sveikatą šeimos nariui – žmonai U. B. (b. l. 108-110). Pakartotinis nusikaltimas žmogaus sveikatai - nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, rodo kaltinamojo negebėjimą gyventi pagal visuomenei priimtinas socialinio gyvenimo normas, nenorą remiantis jomis spręsti konfliktines situacijas. Be to, iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad laikotarpiu 2018-01-30 iki 2018-06-19 gauti 7 pranešimai apie kaltinamojo E. B. konfliktinį elgesį su U. B.. Kaltinamasis nurodo, jog nebevartoja alkoholio, tačiau po konflikto su U. B. jį vartojo, ką parodo ir byloje esantys alkotesterio duomenys (b. l. 90). Kadangi blaivumas tikrintas praėjus daugiau nei valandai po konflikto, o kaltinamasis parodė, kad alkoholį vartojo grįžęs namo iš nukentėjusiosios namų, teismas nelaiko tai sunkinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe, bet pripažįsta, jog tai nėra teigiamas socialinis elgesys. Nors kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį, žada ateity nenusikalsti, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ką teismas pripažįsta lengvinančia jo atsakomybe aplinkybe, vis gi išdėstytos aplinkybės rodo, jog kaltinamasis linkęs spręsti konfliktines situacijas ne taikiu būdu, yra gana ūmaus būdo, pripažintina viena jo atsakomtybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir visų aplinkybių visuma rodo, jog negalima užtikrintai daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamasis ateity nedarys nusikalstamų veikų, todėl teismas vertina, kad nėra BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos, teismas negali tenkinti kaltinamojo prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis 32 kartus baustas administracine tvarka (b. l. 152), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra (b. l. 96), registruojasi darbo biržoje (b. l. 150). 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą kaltinamajam buvo skirta viešųjų darbų bausmė. Šiomis faktinėmis aplinkybėmis remiantis, teismas daro išvadą, jog viešieji darbai nepadarė kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos, todėl teismas mano, kad šios rūšies bausmė kaltinamajam tinkamo poveikio ir šįkart nedarys. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta tik kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Skiriant BK 48 str. numatytus apribojimus atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis E. B. yra iš dalies darbingas (b. l. 202), nors turi įgijęs mūrininko, krosnininko ir mechanizatoriaus specialybes, 2015 m. susižalojo stuburą, turi sveikatos problemų ir negali dirbti fiziškai aktyvių darbų (b. l. 202, 204).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam E. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str., E. B. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2018-05-19 00.30 val. iki 2018-05-19 16.44 val. (b. l. 83-86, 102) tai yra, viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio pagrindu teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamajam E. B. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, kaltinamasis programą baigė, teismo posėdžio metu patvirtino, jog išvadas dėl netinkamo elgesio padarė, todėl nepraėjus metams kartoti programos kursą, teismo vertinimu, netikslinga, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose šiuo nuosprendžiu neskirtinas.

Dėl kitų klausimų

2018 m. gegužės 19 d. Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. E. nutarimu kaltinamajam E. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-05-25 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-1891-9563, nukentėjusiajai U. B. baudžiamojoje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų patirtų išlaidų (b. l. 179-180). Pagal 2018-08-17 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16) NTP-7-4788 matyti, jog valstybė patyrė 249,28 eurų išlaidų, teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai U. B. (b. l. 196).

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis E. B. yra bedarbis (b. l. 150), neįgalus (b. l. 202), Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur (b. l. 197-200), jo mėnėsio pajamos sudaro apie 50 Eur, teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo E. B. nepriteistinos išlaidos valstybei už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiajai U. B., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa tyrimo metu buvo pareiškusi 15,26 eurų civilinį ieškinį, kuris buvo atlygintas (b. l. 64-69), todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

U. B. pareiškė civilinį ieškinį byloje (b. l. 170-180), teisiamojo posėdžio metu jo atsisakė, todėl byla dalyje dėl U. B. pareikšto civilio ieškinio nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. B. paskirti galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Remiantis BK 48 str. 4, 6 dalimis, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigoti: 1) registruotis (tęsti registraciją) darbo biržoje arba pradėti dirbti;

2) nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-05-19 00.30 val. iki 2018-05-19 16.44 val., tai yra, vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Laisvės apribojimo bausmę pradėti vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje gavimo dienos (BVK 46 str. 1 d.).

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinių ligonių kasų civilinį ieškinį, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, dėl 15,26 eurų atmesti.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl U. B. civilinio ieškinio, nutraukti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti valstybei 249,28 Eur išlaidų, patirtų advokatei Virginijai Budrevičienei teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajai U. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė