- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-134-366/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49816-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Sekretoriaujant R. P.
asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė L. Š. (vaizdo konferencijos būdu),
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. Š. gynėjo advokato A. L. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria tenkintas (duomenys neskelbtini) teikimas ir L. Š. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, pratęsta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi L. Š., padariusiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), numatytas uždraustas veikas nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. (duomenys neskelbtini) ligoninėje L. Š. stebima nuo 2025 m. gegužės 8 d.
3. Apylinkės teisme buvo gautas (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo buvo prašoma pratęsti L. Š. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.
4. S. P. apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) ligoninės teikimas tenkintas ir L. Š. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta.
5. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas L. Š. atstovo advokato A. L. skundas dėl minimos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutarties. Skundu prašoma panaikinti minimą pirmos instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį, kuria L. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje pakeisti ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal asmens gyvenamąją vietą
Šalies argumentai
5.1. Skunde teigiama, jog nuspręsdamas pratęsti L. Š. taikomą priverčiamosios medicinos priemonę, pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog asmeniui reikalinga tęsti gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis.
5.2. Paciento atstovas advokatas skunde atkreipia dėmesį, jog L. Š. pati pirmos instancijos teismo posėdžio metu išsakė savo norą gydytis ambulatoriškai, t. y. pagal savo gyvenamąją vietą vykti į pirminę psichikos sveikatos priežiūros įstaigą bei vykdyti visus dėl turimos psichinės negalės medikų skirtus reikalavimus – vartoti vaistus, lankytis užsiėmimuose ir panašiai.
5.3. Toliau skunde akcentuojama, kad L. Š. pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs todėl gydymo tikslų galima pasiekti jai gydantis ambulatoriškai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdyje L. Š. ir jos atstovas advokatas A. L. prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas atmestinas.
9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi pagrįstai tenkino (duomenys neskelbtini) psichiatrinės ligoninės teikimą ir L. Š. pratęsė taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Žemesnės instancijos teismas
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas nutraukiamas dviem atvejais – kai asmuo visiškai pasveiksta arba kai pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta to asmens pavojingumas. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
11. Iš kartu su 2025 m. spalio 27 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2025 m. spalio 13 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 624, matyti, kad Komisija, rekomenduoja L. Š. tęsti stacionarinį priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Išvadoje nurodyta, jog ligonės psichinė būsena išlieka nestabili, pacientės elgesys išlieka neadekvatus, ji yra linkusi vagiliauti. Labai vangiai vartoja vaistus. Ligonė labai netvarkinga, visiškai savimi nepasirūpina. Emocijos neadekvačios, nuotaika pažeminta su disforijos atspalviu. Taip pat akcentuojama, kad savo būklės atžvilgiu pacientė yra nekritiška. Tai reiškia, kad šiuo metu būtina L. Š. jos atžvilgiu tęsti priverčiamosios medicinos taikymą.
12. Atkreiptinas dėmesys (ką akcentavo ir pirmos instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi L. Š. buvo skirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris turėjo būti vykdomas nuo 2023 m. gruodžio 12 d., tačiau L. Š. visiškai ignoravo ambulatorinio stebėjimo reikalavimus (nesilankė pas psichiatrą, nepriėmė šaukimų, neatsakė į elektroninius laiškus). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog L. Š. pakeitė požiūrį į savo sveikatos būklę bei ketina koreguoti savo elgesį. Priešingai - iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad L. Š. dažnu atveju vengia vartoti jai skirtus vaistus, dėl jų vartojimo išreiškia nepasitenkinimą, prieštarauja medikams, pažeidinėja vidaus elgesio taisykles (vagiliauja iš valgyklos). Iš to seka, kad L. Š. pažadai reguliariai lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, laikytini deklaratyviais. Tai, kad yra būtent taip patvirtina pačios L. Š. pasisakymas nagrinėjant apeliacinį skundą. Ji išsako nepasitenkinimą tuo, kad keičiami vaistai (ieškoma tinkamiausiu jos susirgimui), akcentuoja turimas pažymas kuriose neigiama jos liga, išsako savo poziciją, kad jai nepagrįstai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad ji nėra kritiška savo būklei, stengiasi viską neigti, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad L. Š. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol nėra garantijų jog ji gali savarankiškai tęsti gydymą, netgi įvertinus tai, kad ji nekalia pavojaus sau ir aplinkiniams, pakeisti priverčiamosios medicinos priemonės rūšį į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo
13. Teismo vertinimu būtent aptariama L. Š. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, šiuo metu užtikrina galimybę, kad L. Š. bus nuolatinėje priežiūroje, dėl ko ji reguliariai gaus ir jai skirtus medikamentus tam, kad jos psichinė būklė ir toliau galėtų bent kiek gerėti .
14. Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą L. Š. elgesio kontrolę, kad jai nustatyti psichikos sutrikimai nekeltų pavojaus nei jai pačiam, nei aplinkiniams, jos atžvilgiu toliau turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, todėl pakartotinai pažymėtina, jog keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
L. Š. atstovo advokato A. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. lapkričio 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.