- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-204-491/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49816-2020-5
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pareiškėjas
- Rokiškio psichiatrijos ligoninė
- Prokuroras
- Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūra
- Kategorijos
Bylos Nr. 1S-204-491/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49816-2020-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4 (S)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Astai Jackūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Maldeikienei, asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. Š., jos gynėjui advokatui Vytautui Sketeriui, neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. Š. (toliau – ir Asmens), gynėjo advokato Vytauto Sketerio dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria Asmeniui buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis jos stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, buvo paskirta Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 30 d. nutartimi už tai, kad būdama nepakaltinama ji padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, 156 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
2025 m. balandžio 1 d. to paties teismo nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė jai pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Asmeniui stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pratęstas. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad jos pavojingumas aplinkiniams dėl nepakankamai stabilios psichinės būklės ir nepakankamos kritikos išlieka, dėl ko jai dar reikalingas tolesnis stebėjimas ir gydymas tomis pačiomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti L. Š. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į ambulatorinį jos stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde gynėjas nurodo, kad :
Jos sveikatos būklės pasikeitimas pažymėtas gydytojų komisijos išvadoje. Joje nurodyta, kad yra pagerėjimas, nors ir labai nežymus.
L. Š. yra pasiruošusi savarankiškai gydytis ambulatoriškai, ketina ieškotis darbo, užsiregistruoti užimtumo tarnyboje. Ji anksčiau yra dirbusi (duomenys neskelbtini) ir tikisi ten grįžti. Gyvenamąjį būstą nuomotųsi (duomenys neskelbtini), kur galėtų ir gydytis.
Jai nustatyta (duomenys neskelbtini) išsivystė dėl geriamų neuroleptikų. O apie rankos kišimą į burną nėra ką ir sakyti, nes tai visiška netiesa.
Asmuo nesutinka su komisijos išvados teiginiu, jog tikslinga veika ji užsiima per menkai. Ji paaiškino, jog lanko darbo su kompiuteriu užsiėmimus, valgio gaminimo ir sveikos gyvensenos užsiėmimus. Taigi, ji užimta net trejose užimtumo veiklose.
Šalies argumentai
L. Š. teigia, kad visada vartos paskirtus vaistus, lankysis (duomenys neskelbtini) psichikos centre, ten ji registruota. Gynėjo manymu, egzistuoja didelė tikimybė, kad ji gali realizuoti savo turimus gebėjimus, įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, pagal galimybės ir sveikatos būklę dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
L. Š. ypač pabrėžia, kad ji nėra agresyvi. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir ją gydanti gydytoја. Ji papildomai paaiškino, kad vykdo visus personalo nurodymus, ligoninės vidaus tvarkos taisyklių laikosi, su kitomis palatos pacientėmis nesipyksta ir nekonfliktuoja. Su medicinos personalu taip pat nesipyksta ir nėra buvę jokių konfliktų. Visa tai rodo, kad L. Š. sveikata pagerėjusi ir kad ji nėra pavojinga nei sau, nei visuomenei. Todėl ji toliau galėtų būti gydoma ir ambulatoriškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Asmuo ir jos gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė gynėjo skundą atmesti.
Skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, įvertinęs L. Š. gynėjo skunde išdėstytus argumentus, skundžiamos nutarties motyvus bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad šiuo metu keisti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę pakankamo pagrindo dar nėra – pirmos instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai ir motyvuotai nutarė, kad ji ir toliau turėtų būti stebima bei gydoma bendrojo stebėjimo sąlygomis toje pačioje įstaigoje.
Žemesnės instancijos teismas
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, egzistuoja du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : tai asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs jo socialinis pavojingumas. Jokių kitų kriterijų ar sąlygų įstatymas nenumato. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar nutraukimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę arba jos taikymas turi būti nutrauktas.
Iš apygardos teismui pateiktos bylos duomenų matyti, kad L. Š. buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kuris turėjo būti kontroliuojamas medikamentiniu gydymu. Iš bylos matyti, kad jos medicininė diagnozė stebėjimo VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ laikotarpiu nors ir yra nežymiai gerėjanti, bet išlieka nestabili.
Nėra jokio pagrindo abejoti VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ pateikta Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2026 m. balandžio 27 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad per stebimą laikotarpį L. Š. psichikos būsena išlieka nestabili, komisijos metu kontaktą palaiko nenoriai, nesuteikia apie save jokių anamnestinių duomenų, lieka įtari, teigia, kad „kam jums tai žinoti“, „dar pagalvosiu“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad ji atsisako nustatyti neįgalumo grupę, atkakliai, reikalaujančiai išsako norą gyventi savarankiško gyvenimo namuose. Pastoviai kreipia kaklą į kairę ir kiša ranką į burną. Į pastabas beveik nereaguoja. Mąstymas sulėtinto tempo, nenuoseklus, rezonuojantis. Emocijos blankios, neadekvačios, nuotaika permaininga. Skyriuje išlieka atsiribojusi, daug laiko praleidžia lovoje, nekritiška. Dėl to komisija rekomendavo priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis jai tęsti toliau.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria ir skundžiamoje nutartyje nurodytiems apylinkės teismo motyvams, jog Asmens psichikos būsena šiai dienai nėra pakankamai pagerėjusi ir yra nestabili, jos mąstymas sulėtinto tempo, nenuoseklus, emocijos neadekvačios, nuotaika permaininga, ji išlieka įtari, įtarinėja, kad yra nuodijama vaistais. Be to, ji nepakankamai kritiška įstatymo uždraustai veikai ir ligai.
Gynėjas skunde teigia, kad L. Š. yra pasiruošusi gydytis savarankiškai, todėl toliau galėtų būti stebima ambulatorinėmis sąlygomis. Tačiau, tai tik pačios L. Š. pozicija, kuriai, kaip matyti iš bylos, gydytojų komisija nepritaria ir siūlo tęsti jai gydymą tomis pačiomis sąlygomis. Beje, tos pačios nuomonės buvo ir teismo posėdyje apylinkės teisme dalyvavusi ligoninės atstovė R. B. Čia taip pat būtina pažymėti, kad L. Š. ketinimai nėra įtikinami tiek dėl jos galimybių savarankiškai susirasti gyvenamąją vietą, tiek dėl ketinimo dirbti, tiek ir dėl jos pasiryžimo gydytis savarankiškai, ambulatorinėmis sąlygomis. Tai patvirtina ir byloje esantys duomenys – tik nustačius L. Š. psichikos sutrikimą, jai buvo paskirta pati švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė, bet netrukus ji buvo sugriežtinta, nes pati L. Š. nepajėgė laikytis režimo ir gydytis savarankiškai.
Gynėjo skunde akcentuojama, kad L. Š. yra nepavojinga nei sau, nei aplinkiniams. Iš tiesų tai yra labai svarbus veiksnys spręsti dėl tolesnio Asmens priverstinio gydymo. Tačiau, socialinis pavojingumas turi būti vertinamas greta asmens psichikos sveikatos būklės bei realios galimybės užtikrinti, kad jos sveikatos būklė išliks stabili ir neblogės. Atsižvelgus į tai, kad pagal komisijos išvadą ji pati dar nepajėgia įvertinti savo sveikatos būklės, nėra kritiška nei savo ligai, nei savo elgesiui, neturi pajamų, vengia bendrauti su dukra ir savo tėvu, nepateikia net jo kontaktų, atsisako tvarkytis neįgalumą, galima manyti, jog jai tolimesniam sėkmingesniam gydymuisi būtina priežiūra ir kontrolė, ką realiai užkrinti gali tik jos stacionarinis stebėjimas tomis pačiomis sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ar jos panaikinimo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir visus duomenis apie asmens pavojingumą tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti balansą tarp reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymo ir asmens, kuriam tokios priemonės taikomos, stebėjimo bei jo gydymo. Pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Jei taip nėra, teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Šiuo atveju taip ir yra, t. y. duomenų, kad Asmens psichikos sveikatos būklė būtų pasikeitusi tiek, jog ji pati galėtų gydytis ambulatoriškai, apygardos teismui pateiktuose bylos dokumentuose taip pat nėra. Asmens psichikos sveikatos būklė šiuo metu dar yra nepakankamai stabili, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas jai buvo pratęstas pagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – L. Š., gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.