Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. patikslintą ieškinį atsakovui E. G. dėl paskolos ir su ja susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui pateikti įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka – atsakovui asmeniškai 2019 m. lapkričio 2 d. Terminas atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti baigėsi 2019 m. lapkričio 18 d. įskaitytinai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė. Atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį ir, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). CK 6.870 straipsnyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma pagal aktualią įstatymo redakciją viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartota terminija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, palūkanų mokėjimas, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018, 21 punktas).

Ieškovo patikslintas ieškinys iš esmės grindžiamas pateiktu originaliu skolos rašteliu, kuriame šalys susitarė: „aš E. G. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skolinu iš J. B. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 10 000 USD dešimt tūkstančių USD“. Skolos raštelis pasirašytas tiek ieškovo, tiek ir atsakovo. Kitoje skolos raštelio pusėje parašyta, kad „pinigai sumokėta 2009 m. spalio 15 d.“. Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.873 straipsnio 1-2 dalys). Bylos duomenimis ieškovas siuntė atsakovui pretenzijas su raginimu grąžinti paskolą, tačiau dokumentai grįžo neįteikti su pašto žyma, kad adresatas dokumentų neatsiėmė. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovas tyčia šių laiškų nepriėmė, nors su juo apie tai kalbėjosi telefonu, o vėliau buvo susitikęs asmeniškai. Atlikus formalų byloje ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, atsakovui nepateikus atsiliepimo į patikslintą ieškinį, nesant duomenų dėl ieškovo prašomos priteisti skolos sugrąžinimo, o taip pat nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes buvus žodiniam kontaktui su atsakovu bei reikalavus grąžinti suteiktą paskolą, darytina išvada, kad yra pagrindas patikslintą ieškinį šioje dalyje tenkinti, kadangi prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, juo labiau, kad atsakovas, būdamas asmeniškai informuotas apie civilinės bylos iškėlimo, atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė, ieškovo reikalavimams neprieštaravo (CK 6.256 straipsnis, 6.870 straipsnis), kas duoda pagrindą manyti, kad atsakovas iš esmės patikslintam ieškiniui neprieštarauja, ginčo dėl suteiktos paskolos nėra.

Bylos duomenimis matyti, jog ieškovas atsakovui pinigus perdavė užsienio valiuta, t. y. 10 000,00 JAV dolerių. Tuo tarpu visą skolą ieškovas prašo priteisti nacionaline valiuta – eurais ir paskolintą 10 000,00 JAV dolerių sumą jis konvertuoja į 6722,08 Eur pagal 2009 m. spalio 15 d. valiutos kursą. Pažymėtina, kad CK 6.36 straipsnio 3 dalis suteikia kreditoriui teisę tais atvejais, kai ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikoje dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos priteisimo, jo pasirinkimu reikalauti priteisti šią sumą užsienio valiuta arba Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Tai reiškia, kad kreditoriui, įstatymų nustatyta tvarka besikreipiančiam į teismą, jog būtų apginta pažeista jo teisė, ir reiškiančiam ieškinį dėl užsienio valiuta išreikštos pinigų sumos (kaip nagrinėjamoje byloje – skolos) priteisimo, įstatymu suteikiama teisė pasirinkti vieną iš alternatyvių elgesio (pažeistų teisių gynybos) variantų: pirma, reikalauti jam priteisti šią sumą užsienio valiuta; antra, reikalauti jam priteisti šią sumą Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta pagal valiutų kursą, galiojantį mokėjimo dieną. Toks teisinis reglamentavimas siejamas su pinigų pakeičiamumo savybe, reiškiančia, kad prievolę, išreikštą viena valiuta, galima įvykdyti ekvivalentu kita valiuta pagal valiutų kursą. Tokiu atveju taikomas oficialus užsienio valiutos ir Lietuvos nacionalinės valiutos kursas. Jį taikant nustatytas priteistinos piniginės prievolės Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta dydis, išlaikant tiek skolininko, tiek ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą, turi būti ekvivalentiškas prievolės užsienio valiuta dydžiui. Tarptautiniuose sutarčių teisės derinimo bei vienodinimo dokumentuose – Europos sutarčių teisės principuose (7:108 straipsnio 3 dalis), UNIDROIT Tarptautinių komercinių sutarčių principuose (2010 m. Principų redakcijos 6.1.9 straipsnio 4 dalis) – įtvirtinta, jog, skolininkui praleidus sutarties įvykdymo terminą, kreditorius gali reikalauti taikyti valiutų kursą, kuris galiojo sutarties įvykdymo termino suėjimo arba faktinio mokėjimo momentu. Dėl to spręstina, kad CK 6.36 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „mokėjimo diena“ negali būti aiškinama kaip reiškianti prievolės (sutarties) įvykdymo termino suėjimo dieną. Ji aiškintina kaip faktinė mokėjimo diena, kurią skolininkas, vykdydamas teismo sprendimą, faktiškai sumoka pinigus arba šie iš jo vykdymo proceso normų nustatyta tvarka išieškomi priverstinai. Šiuo atveju ieškovui naudojantis CK 6.36 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikalauti užsienio valiuta išreikštą pinigų sumą jam iš atsakovo priteisti Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta, sprendimo priėmimo metu nesant žinomai atsakovo piniginės prievolės ieškovui įvykdymo faktinei dienai, teismas negali apskaičiuoti priteistinos sumos Lietuvos nacionaline valiuta (eurais), nes užsienio valiutos ir euro kursas nėra pastovus, nuolat kinta. Tokiu atveju, vadovaujantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-493-701/2017), atsakovo negrąžinta 10 000,00 JAV dolerių suma ieškovui priteistina JAV doleriais ir, atsakovui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, turės būti išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta pagal kursą, galiojantį faktinę skolos mokėjimo dieną. Šiuo atveju paskolos (10 000,00 JAV doleriais) priteisimas ne ta valiuta, kurią pasirinko ieškovas, reikšdamas ieškinį, nelaikytina ieškinyje pareikštų reikalavimų ribos peržengimu. Be to, toks sprendimas priimamas ir siekiant nepažeisti nei vienos iš ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų, o taip pat nesuteikiant nei vienai iš ginčo šalių galimybės nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma priteisimo

Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog jeigu paskolos dalykas yra pinigai, tuomet paskolos sutartis yra atlygintinė. Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad nuo pinigų perdavimo momento atsakovui, t. y. nuo 2009 m. spalio 15 d. ieškovas turi įstatymo nustatytą teisę reikalauti iš atsakovo mokėti palūkanas, kurių dydis nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, kad Lietuvos bankas skelbia mėnesio duomenis apie Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutines metines palūkanų normas, iš kurių matyti, kad 2009 m. spalio 15 d. suteiktos paskolos dieną Lietuvos bankų ir kredito unijų suteiktų paskolų namų ūkiams ir iš jų priimtų indėlių litais ir eurais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 8,05 procento (https://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7279&lang=lt ). Iš ieškovo pateiktos pinigų finansinių institucijų paskolų ir indėlių palūkanų normų statistikos matyti, jog 2009 m. spalio mėnesį palūkanų, suteiktų naujos paskolos nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams, norma buvo 8,05 procento. Atsižvelgiant į tai, kad nuo paskolos suteikimo momento iki ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo (2019 m. spalio 14 d.) atsakovas paskolos ieškovui nėra grąžinęs, todėl už šį laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina konkreti nesumokėtų palūkanų suma. Nors ieškovas prašo iš atsakovo priteisti palūkanas, išreikštas nacionaline valiuta, t. y. 5 412,76 Eur, tačiau teismui skolą priteisinat užsienio valiuta (JAV doleriais), vadovaujantis protingumo principu, palūkanos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 14 d. taip pat priteistinos užsienio valiuta – 8 045,59 JAV dolerių ((10 000 JAV dolerių x 8,05 procentų x 9 metų) + (805 JAV dolerių / 365 dienų x 363 dienų)).

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Taigi, CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Taigi ieškinio senaties sampratą aiškinanti norma nustato, kad tai terminas, per kurį kreditorius, nenorėdamas neigiamų padarinių tuo atveju, jei skolininkas prašys taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), privalo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Šios ir kitos ieškinio senatį reglamentuojančios teisės normos vienareikšmiškai įtvirtina ieškinio senaties taikymą tik teisminiame procese. Remiantis ieškinio senaties teisiniu reglamentavimu, teismų praktikoje yra išaiškina, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka, skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Vertinant tai, jog atsakovas, būdamas asmeniškai informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, gavęs ieškovo reikalavimą padengti įsiskolinimą, savo teisių įstatymo nustatyta tvarka nesigynė, atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nuo pareikštų reikalavimų nesigynė, todėl ir ši patikslinto ieškinio dalis tenkintina visiškai.

Dėl palūkanų priteisimo

Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad pasirašant su atsakovu paskolos sutartį nebuvo tartasi dėl palūkanų sumos ir jų mokėjimo tvarkos jeigu nebus nustatytu terminu grąžinta paskola, todėl atsakovas, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Pažymėjo, kad atsakovui buvo siųsti du registruoti laiškai, tačiau abu grįžo neįteikti. Paskutinis laiškas su patikslintu atsakovo adresu pagal VĮ Registrų centro Gyventojų registro departamento pateiktą pažymą pagal AB „Lietuvos paštas“ duomenis turėjo būti įteiktas 2019 m. rugpjūčio 24 d., kurio atsakovas nepriėmė, tačiau bylos duomenimis atsakovui, ieškovo teigimu, atsakovui apie reikalavimą grąžinti skolą buvo žinoma, juo labiau, kad ir ieškovo procesiniai dokumentai, siųsti teismo, atsakovui buvo įteikti asmeniškai, į kuriuos jis neatsiliepė. Ieškovas tokiu atveju atsakovui įstatyminės palūkanas prašo skaičiuoti nuo laiku negrąžintos paskolos, įvertinus CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytą 7 dienų įvykdymo terminą, kurios, ieškovo teigimu, pradedamos skaičiuoti nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d. ir skaičiuojamos iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kas sudaro 40,52 Eur. Įstatyme reglamentuota, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškovas nurodo, kad skolos grąžinimo terminą jis sieja su CK 6.53 straipsnio 2 dalyje nustatytu septynių dienų terminu nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, tačiau šio straipsnio antra dalis numato išimtį – jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu CK XLIII skyrius reglamentuoja paskolos normas. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Įvertinus šias materialinės teisės normas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas numato ne septynių, o trisdešimties dienų terminą paskolos grąžinimui, todėl ieškovo prašomos palūkanos skaičiuotinos ne nuo 2019 m. rugpjūčio 31 d., o nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. (CK 6.873 straipsnio 2 dalis, CPK 73-74 straipsniai) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 14 d.), t. y. už 20 dienų (6 722,08 Eur x 5 procentų / 365 dienų x 20 dienų), kas sudaro 18,60 Eur.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis), todėl tenkintina ir ši patikslino ieškinio dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Bylos duomenimis matyti, kad J. B., kreipdamasis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl 18 412,26 Eur skolos priteisimo, ieškinį paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 415,00 Eur žyminio mokesčio, vietoj reikalingų sumokėti 414,00 Eur (18 412,26 Eur x 3 proc. – 25 proc.). Tuo tarpu, ieškovas, teikdamas patikslintą ieškinį dėl 12 175,36 Eur skolos priteisimo, turėjo sumokėti 274,00 Eur žyminį mokestį (12 175,36 Eur x 3 proc. – 25 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnis).

Vertinant tai, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numatyta įstatyme, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam grąžintina 141,00 Eur žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas pavestinas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Valstybė šioje byloje patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas šios sumos iš atsakovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285-287 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai: 10 000,00 JAV dolerių (dešimt tūkstančių JAV dolerių 00 ct), kuriuos atsakovas privalo sumokėti eurais pagal mokėjimo dieną esantį valiutų kursą, o jam nesumokėjus, priteista suma iš atsakovo išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta, galiojančia faktinę skolos mokėjimo dieną; 8 045,59 JAV dolerių (aštuonis tūkstančius keturiasdešimt penkis JAV dolerius 59 ct) palūkanų už naudojimąsi paskolos suma, kurias atsakovas turi sumokėti eurais pagal mokėjimo dieną esantį valiutų kursą, o šiam nesumokėjus, ši suma iš atsakovo išieškoma Lietuvos nacionaline valiuta galiojančia faktinę skolos mokėjimo dieną; 18,60 Eur (aštuoniolika eurų 60 ct) palūkanas; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas – 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 00 ct) žyminio mokesčio.

Grąžinti ieškovui J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. spalio 14 d. mokėjimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, įsiteisėjus teismo sprendimui, pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.