Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovui patarėjai Jolantai Kvietkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone ieškinį atsakovams J. J., A. J., trečiajam asmeniui O. Z., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai J. J. ir A. J. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Teismo šaukimai įteikti tinkamai. Teismui neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovai į teismo posėdį neatvyko dėl teismui nežinomų priežasčių, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, teismas daro išvadą, kad atsakovai vengia atvykti į teismo posėdį, todėl byla nagrinėjama atsakovams J. J. ir A. J. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai J. J. ir A. J. yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (t. 1, b. l. 23-24). Byloje pateiktas K. J. sutikimas, kad jo rūpintoja būtų paskirta O. Z. ir kad jis neprieštarauja, jog gyvenamoji vieta būtų nustatyta O. Z. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 11). Pateiktas O. Z. prašymas paskirti ją nepilnamečio K. J. rūpintoja ir K. J. gyvenamąją vietą nustatyti O. Z. gyvenamojoje vietoje (t. 1, b. l. 12). 2018 m. sausio 19 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-80 K. J. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2018 m. sausio 17 d. ir vaiko rūpintoja paskirta O. Z. (t. 1, b. l. 15-16). Iš 2018 m. sausio 17 d. vaiko laikino paėmimo iš tėvų ar kitos jo buvimo vietos ir apgyvendinimo akto matyti, kad K. J. laikinai apgyvendintas O. Z. šeimoje (t. 1, b. l. 158-159). 2019 m. vasario 1 d. sudarytas K. J. laikinosios globos (rūpybos) planas (t. 1, b. l. 63-165). Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018 m. vasario 15 d., 2018 m. gegužės 30 d. aplankė K. J. bei nustatė, kad vaikui yra viskas gerai, prižiūrėtas tinkamai, rūpintojas tinkamai atlieka savo pareigas (t. 1, b. l. 166-167, 169-177). Iš 2018 m. vasario 5 d. medicininės pažymos matyti, kad K. J. yra sveikas ir gali būti globojamas (t. 1, b. l. 206). Pateikta medicininė pažyma, iš kurios matyti, kad O. Z. globoti K. J. gali (t. 1, b. l. 205). Į bylą pateikti duomenys apie tai, kad O. Z. neteista (b. l. 202). Pateiktas N. Z. sutikimas, kad neprieštarauja, jog sutuoktinė O. Z. taptų K. J. rūpintoja (t. 1, b. l. 204). Iš 2018 m. liepos 5 d. Šilalės rajono socialinių paslaugų namų pateiktos išvados dėl būsimų globėjų/rūpintojų ir įvaikintojų pasirengimo globoti (rūpintis) vaiku matyti, kad O. Z. yra pasirengusi rūpintis K. J. (t. 1, b. l. 214-222). Į bylą taip pat yra pateikti įrodymai apie J. ir A. J. šeimą už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2018 m: įsakymai, šeimos lankymo aktai, atvejų aprašymai, padėties įvertinimo aktai, išvados, duomenys apie atsakovų administracinius nusižengimus, tarnybiniai pranešimai, protokolai pagalbos planai (t., b. l. 20-158).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (LAT 2008-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Byloje nustatyta, jog nepilnamečiu atsakovų J. J. ir A. J. vaiku K. J. rūpinasi O. Z.. J. J. šiuo metu gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini), kaip nepilnametis K. J., niekur nedirba ir materialinio išlaikymo neteikia. Atsakovas A. J. gyvena (duomenys neskelbtini) r. Turi sugyventinę. A. J. taip pat niekur nedirba ir išlaikymo K. J. neteikia. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš trečiojo asmens O. Z. paaiškinimų matyti, kad atsakovai vaiko aplankyti nebuvo nė karto atvažiavę, jie nemėgina keisti gyvenimo būdo, nesidomi vaiko auklėjimu, vystymusi, mokymusi, sveikata, elgesiu, moraliniu ir dvasiniu ugdymu. Jie netinkamu elgesiu kenkia nepilnamečio vaiko doroviniam, psichologiniam, fiziniam vystymuisi, abejingi savo pareigoms.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovai nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į vaiko interesus, ieškovo prašymas neterminuotai apriboti atsakovų J. J. ir A. J. tėvų valdžią į nepilnametį vaiką K. J., tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180, 3.182 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 400-407 straipsniai).

Dėl laikinosios rūpybos užbaigimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui rūpybą ir nustato jo gyvenamąją vietą (CK 3.183 str. 4 d.). Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 19 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-80 K. J. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2018 m. sausio 17 d. ir vaiko rūpintoja paskirta O. Z. (t. 1, b. l. 15-16). Ieškovas prašo K. J. nustatyti nuolatinę rūpybą. Lietuvos Respublikos CK 3.255 str. 3 p. nustato, kad vaiko laikinoji rūpyba baigiasi, kai vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba. Kadangi nepilnametis K. J. yra likęs be tėvų globos, tėvams apribojus tėvų valdžią vaikas yra atskirtas nuo tėvų, todėl remiantis CK 3.251 str., 3.256 str., 3.257 str. 3 p., K. J. nustatytina nuolatinė rūpyba. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad vaiko interesai nebus pažeisti, jeigu K. J. rūpinsis trečiasis asmuo O. Z.. Todėl tenkintini ieškovo reikalavimai paskirti O. Z. nuolatiniu K. J. rūpintoju. Nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamoji vieta nustatytina rūpintojo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovų J. J. ir A. J. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą - tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išlaikytinių skaičių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai J. J. ir A. J. niekur nedirba, nekilnojamojo ar kito turto neturi. Atsakovai nepateikė įrodymų (CPK 178 str.), kad savo vaikui teikia išlaikymą bei įrodymų, kad buvo ar galėtų būti atleisti nuo pareigos patiems išlaikyti savo vaiką vykdymo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų, apie ribotą jų darbingumą, todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į gaunamų išmokų už globojamą vaiką dydį, konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas tenkintinas visiškai - iš atsakovų J. J. ir A. J. nepilnamečiui vaikui K. J. išlaikyti priteistina po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek minimalius vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina rūpintojas O. Z..

Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai nuo laikinosios rūpybos nustatymo dienos, t. y. 2018 m. sausio 17 d. neteikė sūnui K. J. išlaikymo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsniu, iš atsakovų priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 100 Eur per mėnesį, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2019 m. vasario 13 d., t. y. už 12 mėnesių, iš viso 1200 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatyta, jog šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl terminuoto tėvų valdžios apribojimo). Šio straipsnio 2 punkte numatyta, jog bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio atleidžiami tik ieškovai, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Kadangi teismas ieškovės reikalavimus tenkino visiškai, todėl iš atsakovų lygiomis dalimis valstybei priteistina po 90 Eur žyminio mokesčio, tai yra, už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 15,88 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovų lygiomis dalimis po 7,94 Eur valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 406 straipsniais, 282 straipsnio l dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Užbaigti laikinąją rūpybą ir nustatyti nuolatinę rūpybą K. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Paskirti O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuolatine K. J., gim. (duomenys neskelbtini), rūpintoja.

Nustatyti K. J., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą rūpintojos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. vasario 13 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti rūpintoją - O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. vasario 13 d., iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti rūpintoją - O. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 17 d. iki ieškinio padavimo dienos - 2019 m. vasario 13 d., po 100 Eur vaikui, iš viso 1200 Eur.

Priteisti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 17 d. iki ieškinio padavimo dienos - 2019 m. vasario 13 d., po 100 Eur vaikui, iš viso 1200 Eur.

Priteisti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 90 Eur (devyniasdešimties eurų) žyminį mokestį ir 7,94 Eur (septynis eurus 84 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 90 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį ir 7,94 Eur (septynis eurus 84 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.