Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams B. M., A. M., J. Š. dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune iš A. M. nuosavybės A. K., priteisti iš ieškovės 11 400,00 Eur kompensaciją A. M. turto paveldėtojams, įpareigojant ieškovę šią sumą pervesti į notaro depozitinę sąskaitą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi ieškovei A. K. nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti ginčo buto bendrasavininkius, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei kompensacijos dydį kiekvienam bendraturčiui, atitinkamai pateikti duomenis dėl bendraturčių. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė reikalavimus dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovams B. M., A. M., J. Š., tačiau nenurodė kokia ginčo turto dalis kiekvienam jų atskirai priklauso bei atitinkamai kompensacijos dydžio tenkančio kiekvienam bendraturčiui, nepateikė duomenų, kad šie asmenys yra bendrasavininkai.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė A. K., atstovaujama advokato Tomo Bukelio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ieškinio pareiškimas neturi trūkumų, nurodytų skundžiamoje 2018 m. vasario 28 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje, o ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti pakankamai konkrečiai, kad byla būtų išspręsta. A. M. palikimą priėmė B. M., A. M. ir J. Š.. Pavelėjimo liudijimai šiems asmenims nėra išduoti ir jų teisės į butą nėra registruotos nekilnojamojo turto registre, todėl kompensacijos sumokėjimas, atidalijant iš bendros nuosavybės, turėtų būti atliktas į A. M. paveldėjimo bylą vedančio notaro depozitinę sąskaitą, taikant CK 6.56 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą teisinį reguliavimą, leidžiantį prievolę įvykdyti į notaro depozitinę sąskaitą, kai kreditorius nėra aiškus. Galutinai paaiškėjus paveldimoms turto dalims ir parengus paveldėjimo teisės liudijimus, kompensaciją atitinkamomis dalimis iš depozitinės sąskaitos paveldėtojams išmokėtų paveldėjimo bylą vedantis notaras, kaip paveldimą A. M. turto dalį. CK 6.56 straipsnis leidžia išspręsti situaciją, kuri yra susiklosčiusi šiuo atveju, t. y. palikimas yra priimtas, tačiau konkrečios palikimo dalys nėra konkretizuotos paveldėtojų atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl nustatytų ieškinio trūkumų

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškovei nurodyti ginčo buto bendrasavininkius, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei kompensacijos dydį kiekvienam bendraturčiui, atitinkamai pateikti duomenis dėl bendraturčių.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio trūkumus nustatė nepagrįstai, taip apsunkindamas ieškovei galimybę juos tinkamai pašalinti. Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Teismas, gavęs ieškinį patikrina ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110–115 straipsnis), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 straipsnis). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.Kiekviename ieškininiame pareiškime turi būti nurodyti ieškinio dalykas (ieškovo reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Tai pagrindiniai reikalavimai, nes šie ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Pažymėtina, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, įrodymų (ne) pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio.Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovei 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – butas). Ieškovei priklauso 2/3 dalys buto, 1/3 dalį buto paveldėjo atsakovai, kurie yra priėmę palikimą, tačiau jiems nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, vadinasi nėra aiškios atsakovų paveldėto buto dalys. Ieškovė prašo priteisti atsakovams 11 400,00 Eur kompensaciją už 1/3 dalį buto, kompensaciją įpareigojant ieškovę sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu, ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio dalyką bei nurodė aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovei tinkamai suformulavus ieškinio pagrindą ir dalyką, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti ginčo buto bendrasavininkius, jų dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, bei kompensacijos dydį kiekvienam bendraturčiui, atitinkamai pateikti duomenis dėl bendraturčių. Pažymėtina, kad teismas privalėjo įvertinti, jog ieškovė nėra A. M. 1/3 dalies buto paveldėtoja, todėl ieškovė ir/ar jos atstovas teismo reikalaujamų duomenų net negalėtų pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.