Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-464-343/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-04-22
Bylos Nr.: e2A-464-343/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas
Atsakovas: B. M.
Ieškovas: A. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-464-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02404-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.1.16; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui B. M. ir atsakovo B. M. priešieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. K. (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje prašo: 1) atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo B. M. (toliau – ir atsakovas) nuosavybės ieškovės nuosavybėn; 2) priteisti iš ieškovės 14 000 Eur kompensaciją atsakovui arba priteisti iš ieškovės nuosavybės kompensaciją atsakovo nuosavybėn – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 18,16 kv. m bendro ploto su rūsio patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Ieškinyje, dublike, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi 1/3 dalis buto priklauso atsakovui. Naudojimosi butu tvarka nenustatyta. Faktiškai visu butu naudojasi atsakovas, ji nuo buto įsigijimo nepradėjo naudotis savo buto dalimi ir nesinaudoja iki šiol, nors ir moka visus buto išlaikymo mokesčius. Atsakovas atsisako įleisti ieškovę į butą ir kartu su globėju J. A. R. yra sukūrę konfliktinę situaciją tarp buto bendrasavininkų, kurios pašalinimui ir normaliam bendram buto naudojimui, ieškovės nuomone, nėra galimybių. Ieškovė negali naudotis jai priklausančia buto dalimi, todėl priversta ieškoti teisinių priemonių savo teisėms apginti. Teigia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta turto vertintojo, 2020 m. sausio 13 d. sudaro 52 100 Eur, o 1/3 šio buto dalies vertė, nesant nustatytai naudojimosi tvarkai, sudaro 14 000 Eur. Atidalinant bendrą dalinę nuosavybę, ieškovė sutinka išmokėti atsakovui 14 000 Eur kompensaciją. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – vieno kambario, 18,16 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2019 m. sausio 21 d. duomenimis yra 14 100 Eur. Ieškovė sutiktų kompensuoti už atidalinamą atsakovo ginčo buto dalį perleisdama minėtą savo butą atsakovo nuosavybėn.

Šalies argumentai

3. Ieškovė su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad buto neįmanoma atidalinti, kadangi jis nėra dalus. Atsakovas priešieškiniu prašo padalinti izoliuotus kambarius, o bendrojo naudojimo patalpas palikti neatidalintas, kas reiškia, kad atsakovas prašo atidalinti tik dalį bendrosios dalinės nuosavybės, o dalis ir toliau liktų bendrąja daline nuosavybe. Tenkinus atsakovo priešieškinį, atsakovui nepagrįstai tektų didesnis nei priklauso pagal turimas dalis buto plotas. Šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas neįleidžia ieškovės į butą visiškai, todėl atidalinimas pagal atsakovo siūlomą variantą šalių tarpusavio ginčo neišspręstų, o tik dar labiau padidintų konfliktus ir nesutarimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės prašymu dėl dalinės nuosavybės atidalijimo, nes tai vienintelė atsakovo gyvenamoji vieta, jis faktiškai naudojasi butu, prižiūri jį ir išlaiko (moka komunalinius mokesčius). Atsakovas kitos gyvenamosios vietos, kito nekilnojamojo turto, į kurį galėtų išsikelti, neturi. Atsakovas yra senyvo amžiaus, dėl sveikatos būklės jam būtų sunku kraustytis į kitą vietą. Ieškovė nuo buto dalies įsigijimo savo dalimi nepradėjo naudotis ir nesinaudoja iki šiol, buto neprižiūrėjo. Jis nesutinka su ieškovės pozicija dėl bendros dalinės nuosavybės atidalijimo išmokant kompensaciją. Atsakovo visas pajamas sudaro tik netekto darbingumo išmokos, kurios siekia apie 300 Eur per mėnesį, kuriuos išleidžia savo būtiniausiems poreikiams patenkinti, komunaliniams bei kitiems mokesčiams sumokėti. Atsakovas neišgalėtų įsigyti tapataus nekilnojamojo turto ir gavęs iš ieškovės kompensaciją. Atsakovas taipogi nesutinka su ieškovės siūlomu kompensacijos būdu priteisiant iš jos atsakovo nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini); kadangi butas yra labai prastą reputaciją turinčiame, antisanitarinėmis sąlygomis pasižyminčiame pastate, kuriame gyvena asocialūs asmenys, dažnai lankosi policijos ir greitosios pagalbos darbuotojai. Atsakovui, turinčiam sveikatos problemų, dėl kurių jam nustatytas neįgalumas, būtų pavojinga gyventi tokioje aplinkoje.

5. Atsakovas patikslintame priešieškinyje teismo prašo atidalinti butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas: 82,59 kv. m, tokiu būdu: atsakovui priteisti gyvenamąsias patalpas – kambarius 40-6 13,19 kv. m ir 40-4 11,80 kv. m ploto; ieškovei priteisti gyvenamąsias patalpas – kambarius 40-3 16,95 kv. m ir 40-7 12,96 kv. m ploto bei 2,50 kv. m ploto patalpą 40-5; 2) nustatyti, kad patalpomis: virtuve 40-2, 8.93 kv. m. ploto, WC patalpa 40-9 0,98 kv. m ploto, vonios kambariu 40-10, 2,60 kv. m ploto, koridoriais 40-1, 7,44 kv. m ploto ir 40-8, 5,24 kv. m ploto atsakovas ir ieškovė naudosis bendrai; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 378,18 Eur kompensaciją už jam tenkančią 6,69 kv. m didesnę buto gyvenamąją dalį; priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

6. Nurodo, kad butą sudaro 4 kambariai: 40-3 plotas 16,95 kv. m, 40-4 plotas 11,80 kv. m, 40-6 plotas 13,19 kv. m, 40-7 plotas 12,96 kv. m. Atsakovui paskyrus du kambarius – jo naudojamą kambarį 40-6 ir 40-4, kurių bendras plotas 24,99 kv. m, kitus du kambarius 40-3 ir 40-7, kurių bendras plotas 29,91 kv. m ir patalpą 40-5 2,50 kv. m paskyrus ieškovei, o WC patalpai, vonios kambariui, virtuvei ir koridoriams nustačius naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovė ir atsakovas naudotųsi bendrai, būtų nustatyta tvarka, ne visai atitinkanti atsakovui ir ieškovei priklausančias buto idealiąsias dalis. Ieškovei priteisus iš atsakovo kompensaciją už jai tenkančią 6,69 kv. m mažesnę gyvenamojo ploto dalį, apskaičiuotą pagal pakartotinės ekspertizės išvadas buto rinkos vertei esant 54 050 Eur: 82,59 kv. m = 654,43 Eur/kv. m, t. y. 6,69 kv. m x 654,43 Eur/kv. m = 4378,18 Eur, būtų visiškai tiksliai nustatyta ieškovei atitenkanti piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę nei priklauso gyvenamojo ploto dalį, o už tenkančią atsakovui bendro naudojimo patalpų dalį, atsakovas pagal susitarimą su ieškove mokėtų ieškovės nustatytą mokestį. Atsakovas tokio dydžio kompensaciją turi galimybę sumokėti, atsakovo siūlomas buto atidalijimo būdas visiškai netrukdytų ieškovei nuomoti ir gauti nuomos mokestį ar kitaip naudoti jai paskirtus izoliuotus kambarius.

7. Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius palaiko maksimalų neveiksnaus asmens turto išsaugojimo principą, kad neveiksnumas neatima iš neveiksnaus asmens teisės turėti savo turtą, o globėją teisės aktai įpareigoja šį turtą išsaugoti. J. A. R. yra B. M. globėjas ir turto administratorius, dėl šių pareigų atlikimo skyrius nėra gavęs jokių nusiskundimų, skyriuje taip pat nėra duomenų dėl netinkamos B. M. priežiūros. Ar teismui pateiktuose patikslintame ieškinyje ar priešieškinyje nurodytomis sąlygomis bus užtikrintos ir nebus pažeidžiamos neveiksniu pripažinto tam tikrose srityse B. M. turtinės teisės, skyrius prašo spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino, o patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas atidalino bendrąją dalinę nuosavybę ir iš atsakovo, atstovaujamo globėjo A. J. R., priteisė 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei; priteisė iš ieškovės atsakovui, atstovaujamam globėjo A. J. R., 16 330 Eur kompensaciją; priteisė iš atsakovo, atstovaujamo globėjo A. J. R., ieškovei 2 175 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 240 Eur žyminį mokestį.

9. Teismas vertino, kad atidalinti ginčo keturių kambarių butą be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanoma. Padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią jo dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, WC patalpos, vonios kambario, koridorių), o įrengti kitų tokios paskirties patalpų nėra galimybės. Tai, kad bute yra keturi atskiri izoliuoti kambariai, nesuteikia galimybės atidalinti butą taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų. Teismas nurodė, kad pagal atsakovo siūlomą variantą jam tenkanti ploto dalis neatitinka jo turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

10. Byloje esantys įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai patvirtina, kad šalių santykiai yra ypač konfliktiški ir dėl to ieškovė, patirdama turto išlaikymo išlaidas, savo buto dalimi negali naudotis iki šiol, šių nesutarimų pačioms šalims išspręsti nepavyksta jau ilgą laiko tarpą.

11. Teismas, vertindamas atsakovo argumentą, kad ieškovė ginčo bute niekada negyveno ir juo faktiškai nesinaudoja, pažymėjo, kad būtent dėl atsakovo įstatyminio atstovo sukurtos konfliktinės situacijos tarp šalių, ieškovė neturėjo galimybės įgyvendinti savininko teisių. Konstatavo, kad palikus bendro naudojimo patalpas ne tik nebus pasiekti bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo instituto tikslai palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, bet ir bus užtikrinta neišvengiamų konfliktų tarp šalių kilimo galimybė.

12. Teismas sutiko, kad atsakovui sudarys nepatogumų ir, galbūt neigiamų išgyvenimų keičiant gyvenamąją vietą, tačiau atsakovo su persikėlimu susiję nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti atsakovo prašomą buto atidalijimo variantą. Teismas pripažino tinkamu ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą ir šalių ginčą išsprendė taikant prioritetinį visiško daikto atidalijimo būdą išmokant atsakovui kompensaciją.

13. Teismas, nustatydamas atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydį, vadovavosi 2020 m. gegužės 5 d. verte, nustatyta nekilnojamojo turto ekspertės G. B. nekilnojamojo turto vertės nustatymo 2020 m. birželio 29 d. ekspertize, kurios akte 1/3 dalies buto (duomenys neskelbtini), rinkos kaina nustatyta 16 330 Eur. Teismas vertino, kad toks kompensacijos dydis yra pagrįstas, proporcingas ir teisingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas, nepaisydamas įstatymų reikalavimų ir neatsižvelgdamas į teismų praktiką, netinkamai taikė subsidiarų atidalijimo būdą – atidalijimą piniginiu ekvivalentu, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismui buvo žinoma, kad visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai, kad apelianto patikslintu priešieškiniu pateiktas ginčo buto atidalijimo natūra variantas fiziškai įmanomas įgyvendinti, atitinka bendraturčių dalis, nedaro neproporcingos žalos butui ir nepažeidžia ieškovės teisių.

14.2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog ieškovė ginčo bute niekada negyveno ir juo faktiškai nesinaudoja. Teismas neteisingai pažymėjo, kad būtent dėl atsakovo įstatyminio atstovo sukurtos konfliktinės situacijos tarp šalių, ieškovė neturėjo galimybės įgyvendinti savininko teisių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2016 m. balandžio 14 d. nutarimas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus 2016 m. balandžio 18 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, ieškovės pareiškimai, 2020 m. sausio 9 d. nutartis dėl įrodymų užtikrinimo, atsakovo įstatyminio atstovo paaiškinimai teisme) patvirtina, kad būtent ieškovė nepagrįstai kaltina apelianto atstovą dėl tarp šalių kylančių nesutarimų. Palikus apelianto siūlomas bendro naudojimo patalpas ne tik bus pasiekti bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo instituto tikslai, bet ir bus pašalinta neišvengiamų konfliktų tarp šalių kilimo galimybė.

14.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto siūlytas kompensacijos dydis žymiai mažesnis už byloje nustatytą 2/3 dalių buto rinkos kainą.

14.4. Nors teismas sutiko, kad atsakovui sudarys nepatogumų ir, galbūt neigiamų išgyvenimų keičiant gyvenamąją vietą, tačiau priėjo įrodymais nepagrįstos išvados, kad visų byloje nustatytų ir ištirtų ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių kontekste, atsakovo su persikėlimu susiję nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti atsakovo prašomą buto atidalijimo variantą.

14.5. Teismas galėjo ir turėjo ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti vien atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, kad tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas turi teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę juo naudotis. Toks aiškinimas sietinas su tuo, kad civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis nuosavybės neliečiamumo principu. Teismo sprendimas pripažintinas pažeidžiančiu nuosavybės neliečiamumo principą.

14.6. Teismas nepagrįstai sprendė pripažinti tinkamu ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, nors yra galimybė atidalyti butą ir nustatyti naudojimosi butu tvarką apelianto siūlomu būdu.

14.7. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad ieškovei priteistina iš apelianto kompensacija už jai tenkančią 6,69 kv. m. mažesnę buto gyvenamojo ploto dalį, apskaičiuota pagal pakartotinės ekspertizės išvadas buto rinkos vertei esant 54 050 Eur (82.59 kv. m. = 654,43 Eur/kv. m., t.y. 6,69 kv. m. x 654,43 Eur/kv. m. = 4378,18 Eur), atitiktų kiekvieno iš bendraturčių interesus ir toks šalių ginčo išsprendimas atitiktų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Apeliantas nėra pasiūlęs realaus būdo, kuriuo remiantis būtų galima ginčo butą padalyti natūra.

15.2. Pagal apelianto siūlomą atidalinimo būdą, šalys WC patalpa, vonios kambariu, virtuve ir koridoriais naudotųsi bendrai. Atidalinus patalpas apelianto siūlomu būdu, privataus gyvenimo neliečiamumo principas būtų visiškai paneigtas, nes konfliktuojantys asmenys būtu? priversti naudotis minėtomis patalpomis bendrai.

15.3. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra linkęs smurtauti, jo gyvenimo įpročiai buities ir higienos srityse neatitinka net minimaliu? šioms sritims keliamu? reikalavimu?. Akivaizdu, kad dėl vedamo atsakovo gyvenimo būdo ir asmeninių charakterio savybių, naudotis bet kokiomis patalpomis kartu su juo būtų nesaugu.

15.4. Apelianto siūlomas atidalinimo būdas neatitinka bendraturčiu? idealiniu? daliu? bendrojoje nuosavybėje, t. y. „izoliuotos“ patalpos padalinamos apelianto siūlomu būdu, tuo tarpu bendromis patalpomis būtu? naudojamasi lygiomis dalimis. Tokiu būdu, atsakovas faktiškai pasididintu? jam priklausančią buto dalį, o ieškovės dalis sumažėtu? niekaip jai už tai nekompensuojant.

15.5. Teismas, nagrinėjęs bylą pagal ieškovės patikslintą ieškinį ir atsakovo patikslintą priešieškinį, bylą išnagrinėjo šaliu? reikalavimu? ribose ir priėmė teisėtą sprendimą.

15.6. Teismo parinktas kompensacijos dydis yra teisingas, pagrįstas ir sąžiningas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo tenkintas, o atsakovo patikslintas priešieškinis atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. birželio 18 d. išrašo duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 2016 m. kovo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis minėto buto (įregistravimo pagrindas 2018 m. gruodžio 17 d. Apylinkės teismo nutartis ir 2019 m. sausio 29 d. Apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-12803-1070/2018). Naudojimosi butu tvarka nenustatyta. Bendras buto plotas 82.59 kv. m (gyvenamasis plotas 54.90 kv. m). Ieškovės 2/3 dalis sudaro 55,06 kv. m bendrojo (36,60 kv. m gyvenamojo) ploto, o atsakovo 1/3 dalį sudaro 27,53 kv. m bendrojo (18,30 kv. m gyvenamojo) ploto.

20. Šalys kreipėsi į teismą su ieškiniu ir priešieškiniu dėl bendrosios dalinės nuosavybės – buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atidalijimo. Ieškovė prašo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant 1/3 dalį ginčo buto iš atsakovo nuosavybės jos nuosavybėn; priteisti iš jos atsakovui 14 000 Eur kompensaciją, arba priteisti kaip kompensaciją iš ieškovės nuosavybės atsakovo nuosavybėn – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo atidalinti ginčo butą tokiu būdu: jam priteisti gyvenamąsias patalpas – kambarius 40-6 (13,19 kv. m ploto) ir 40-4 (11,80 kv. m ploto); ieškovei priteisti gyvenamąsias patalpas – kambarius 40-3 (16,95 kv. m ploto) ir 40-7 (12,96 kv. m ploto) bei patalpą 40-5 (2,50 kv. m ploto); nustatyti, kad patalpomis: virtuve, WC patalpa, vonios kambariu ir koridoriais šalys naudosis bendrai; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4 378,18 Eur kompensaciją už jam tenkančią 6,69 kv. m didesnę buto gyvenamąją dalį.

21. Pirmosios instancijos teismas ieškovės patikslintą ieškinį tenkino, o atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atidalinti ginčo keturių kambarių butą be neproporcingos žalos jo paskirčiai yra neįmanoma, nes padalijus butą pagal kiekvienai šaliai tenkančią jo dalį, nebūtų galima padalyti bendro naudojimosi patalpų (virtuvės, WC patalpos, vonios kambario, koridorių), o įrengti kitų tokios paskirties patalpų nėra galimybės. Teismas laikė tinkamu ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, todėl šalių ginčą išsprendė taikant prioritetinį visiško daikto atidalijimo būdą išmokant atsakovui kompensaciją.

22. Atsakovas su aukščiau nurodytu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas, nepaisydamas įstatymų reikalavimų ir neatsižvelgdamas į teismų praktiką, netinkamai taikė subsidiarų atidalijimo būdą – atidalijimą piniginiu ekvivalentu, kuris taikomas tik nesant galimybės atidalinti turtą natūra. Pasak apelianto, jo siūlomas buto atidalijimo būdas visiškai netrukdytų ieškovei nuomoti ar kitaip naudoti jai paskirtus nurodytus izoliuotus kambarius.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

24. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, nagrinėjamo klausimo kontekste reikšminga aplinkybe laiko tai, kad atsakovas 2019 m. lapkričio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taipogi byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas ginčo bute gyvena, šis turtas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto, skirtingai nei ieškovė, neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju laikytina, kad atsakovas turi prioritetinį interesą, nes jo interesas yra naudoti gyvenamąją patalpą natūra savo reikmėms, kadangi šio buto 1/3 dalis yra vienintelė jo gyvenamoji patalpa.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės bute suformuoti du atskirus savarankiškus nuosavybės teisės objektus – atskiras, neturinčias bendrų patalpų buto dalis, tačiau gali būti nustatyta naudojimosi butu tvarka.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigais, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

28. Nagrinėjamu atveju apelianto siūlomas atidalijimo būdas – jam priteisiant gyvenamąsias patalpas – kambarius 40-6 (13,19 kv. m ploto) ir 40-4 (11,80 kv. m ploto), ieškovei priteisiant gyvenamąsias patalpas – kambarius 40-3 (16,95 kv. m ploto) ir 40-7 (12,96 kv. m ploto) bei patalpą 40-5 (2,50 kv. m ploto), o bendrojo naudojimo patalpoms – virtuvei, WC patalpai, vonios kambariui, koridoriams nustatyti naudojimosi tvarką, t. y., kad šiomis patalpomis šalys naudosis bendrai savo esme yra reikalavimas nustatyti naudojimosi butu tvarką. Teisėjų kolegijos vertinimu, pasirinkus ieškovės siūlomą ginčo buto atidalijimo būdą, nėra apgintos atsakovo, kaip savininko teisės, kadangi niekas negali paimti turto iš savininko prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Spręstina, kad toks atidalijimo būdas, kuris nustatytas skundžiamu sprendimu, pažeidžia atsakovo nuosavybės teises, nes prievarta iš atsakovo atimama jo nuosavybės dalis, kuri yra reikšminga, kadangi sudaro 1/3 dalį. Paminėtina, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra linkęs smurtauti, jo gyvenimo įpročiai buities ir higienos srityse neatitinka net minimaliu? šioms sritims keliamu? reikalavimu?. Pasisakydama šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas gyventų asocialiai, trikdytų viešąją rimtį, o tai, kad ieškovei yra nepriimtinas atsakovo gyvenimo būdas – tvarkos trūkumas, negali būti motyvu priteisti apeliantui priklausančią buto dalį ieškovei; juolab, kad ieškovė, pirkdama tik dalį buto prisiėmė riziką, kad kitas bendrasavininkis gali elgtis ne taip, kaip norėtų ieškovė. Nagrinėjamoje byloje atsakovo teises ir interesus saugo CK 4.93 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atsakovui priklausanti 1/3 ginčo buto dalis priteista ieškovei, pripažintinas pažeidžiančiu nuosavybės neliečiamumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, CK 4.93 straipsnį.

29. Nustačius, kad ginčo butas negali būti natūra atidalijamas, nes yra nedalus; kad atsakovas nesutinka su kompensacijos priteisimu tokiu būdu atidalijant bendrą dalinę nuosavybę; įvertinus tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas butą prašo atidalinti, jų abiejų ieškiniai negali būti patenkinti.

30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog butas yra nedalus, atsakovas nesutinka, kad jam už jo tenkančią nuosavybės dalį būtų išmokėta piniginė kompensacija, toks buto padalijimo būdas, kurį parinko apylinkės teismas, neatitinka atsakovo, kuris dar yra ir pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, interesų; o taip pat toks šalių ginčo išsprendimas neatitinka proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažindamas tinkamu ieškovės pasiūlytą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą ir taikydamas prioritetinį visiško daikto atidalijimo būdą išmokant atsakovui kompensaciją, pasielgė nepagrįstai, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 178 straipsnis) ir dėl to iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovo priešieškinį apylinkės teismas atmetė, dėl anksčiau nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį ir nusprendus ieškinį atmesti; pripažinus, kad atsakovo priešieškinį apylinkės teismas atmetė pagrįstai, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

32. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2175 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis 75 Eur, 600 Eur už turto vertės nustatymą, 1500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos.

33. Ieškinį atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir turto vertinimo išlaidos nepriteisiamos. Advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtina: 2017 12 14 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 929319 (750 Eur), 2018 02 06 pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 929327 (750 Eur), 2017 12 14 sąskaita – faktūra serija ADV Nr.709 (ieškinio parengimas – 750Eur), 2018 02 05 sąskaita faktūra serija ADV Nr. 723-1 (procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme – 750 Eur). Priešieškinys pateiktas 2020 02 11. Todėl teismas daro išvadą, jog advokato teisinės pagalbos išlaidos yra susiję su ieškinio rengimu, ieškinys atmestas, todėl jos ieškovei neatlygintinos.

34. Atsakovą B. M. atstovavo advokatė J. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 01 06 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 2020 11 10 Pažyma patvirtina, kad valstybė patyrė 802,78 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi priešieškinys atmestas, jos iš ieškovės nepriteisiamos.

35. Be to, valstybė turėjo 28,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį ir priešieškinį atmetus, jos šalims paskirstytinos lygiomis dalimis, t.y. po 14,43Eur. Kadangi atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, jos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

37. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą išreiškė prašymą priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ji pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. sąskaitą – faktūrą serija ADV Nr.946, iš kurios matyti, jog procesinio dokumento parengimas kainavo 750 Eur; 2020 m. gruodžio 29 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 1035435, iš kurio matyti, kad ši suma buvo sumokėta. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, jai bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš dalies, t.y. pusė šios sumos – 375 Eur (CPK 93 straipsnis).

38. Atsakovas apeliacinį skundą turėjo apmokėti 75 Eur žyminiu mokesčiu, tačiau jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes jam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Todėl pusė šios sumos – 37,50 Eur, kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteistina iš ieškovės. Viso iš ieškovės valstybei priteistina 51,93 Eur (37,50 + 14,43).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti valstybei iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51,93Eur (penkiasdešimt vieno euro 93 euro centų) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660). Sumokėjus kvitą pateikti pirmosios instancijos teismui“.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjo A. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 375 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisEdvardas PaliokasRūta Palubinskaitė