Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atsakovui M. B. dėl pinigų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. K. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo M. B., kaip M. B. įmonės Veda savininko, 3 113 887,43 Eur subsidiariai su jau priteista 10 751 630,52 Lt suma pagal 1998-06-20 Ūkinio teismo sprendimą Nr. 4/1270-1998 UAB „Vakaras“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones M. B. turtui 3 113 887,43 Eur sumai, leidžiant prisijungti prie antstolio A. B. 2016-06-20 patvarkymo dėl šios sumos išieškojimo ieškovo naudai ir leisti prisijungti kitose vykdomosiose bylose, kur vykdomi išieškojimai iš M. B. (b. l. 1-3).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovui K. K. nustatė 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje pašalinti (b. l. 30-31). Pažymėjo, kad ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir CPK 135 straipsnyje numatytus reikalavimus. Nurodė, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netikrina, ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui, bet ieškovui tenka pareiga aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, t.y. ieškinį pagrindžiančias aplinkybes nurodyti taip, kad būtų suprantama (nevertinant ieškinio pagrįstumo), kodėl ieškinio reikalavimas reiškiamas ieškinyje nurodytam asmeniui. Pateiktame ieškinyje yra neaiškus ieškinio dalykas, daug prieštaravimų. Ieškovas teigia, kad jo reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, kad jis jokios sumos priteisti neprašo, todėl sumoka žyminį mokestį 43 Eur, bet prašo teismo priteisti pinigų sumą iš M. B.. Ieškovas pateiktame ieškinyje neaiškiai formuluoja savo reikalavimą, prašydamas nekeičiant ankstesnio sprendimo tiesiog priteisti iš M. B. tą pačią sumą, t.y. neaišku ko konkrečiai yra reikalaujama. Iš pateikto procesinio dokumento nėra aišku kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas reikalauja, kokios yra ginčo nagrinėjimo ribos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, susipažinus su pateiktu ieškiniu, teismas negali nustatyti, kokio dydžio žyminio mokestis turėtų būti mokamas už pareikštą ieškinį.

2016 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinio patikslinimas (b. l. 34-37).

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi nusprendė laikyti ieškovo K. K. ieškinį M. B. nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; pažymėjo, kad ištaisęs trūkumus ar pašalinęs kitas bylai nagrinėti kliudžiusias aplinkybes, ieškovas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka vėl kreiptis į teismą su ieškiniu (b. l. 39). Teismas nurodė, kad per nustatytą terminą ieškovas pateikė teismui ieškinio pareiškimo patikslinimą, tačiau jame nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. nesukonkretino ieškinio dalyko, nepašalino prieštaravimų. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis nustatytu procesiniu terminu nebuvo įvykdyta, ieškovas nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, teismas nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartį ir įpareigoti priimti ieškovo ieškinį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, jog ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, kadangi ieškovas įvykdė visus teismo įpareigojimus: nurodė šalis, adresus, ieškinio turinį, pateikė kasacinio teismo praktikos. Pažymėjo, kad atskirojo skundo nagrinėjimas gali užsitęsti, todėl iki to laiko reikia taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui. Nurodė, kad procedūriniai reikalai neturėtų užgožti ieškovo teisių, be to, ieškinys yra pagrįstas, todėl reiktų taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Nagrinėjamu atveju tokių pažeidimų, priimant procesinį sprendimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, atskirojo skundo motyvais konstatuoti nėra pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nuspręsta laikyti ieškovo K. K. ieškinį M. B. nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovas K. K. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. B., kaip M. B. įmonės Veda savininko, 3 113 887,43 Eur subsidiariai su jau priteista 10 751 630,52 Lt suma pagal 1998-06-20 Ūkinio teismo sprendimą Nr. 4/1270-1998 UAB „Vakaras“; taikyti laikinąsias apsaugos priemones M. B. turtui 3 113 887,43 Eur sumai, leidžiant prisijungti prie antstolio A. B. 2016-06-20 patvarkymo dėl šios sumos išieškojimo ieškovo naudai ir leisti prisijungti kitose vykdomosiose bylose, kur vykdomi išieškojimai iš M. B..

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi ieškovui K. K. nustatė 7 dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje pašalinti, kurioje nurodė, kad ieškovo pateiktame ieškinyje yra neaiškus ieškinio dalykas, daug prieštaravimų, be to, ieškovas pateiktame ieškinyje neaiškiai formuluoja savo reikalavimą, kadangi iš pateikto procesinio dokumento nėra aišku kokio materialinio teisinio rezultato ieškovas reikalauja, kokios yra ginčo nagrinėjimo ribos, teismas negali nustatyti, kokio dydžio žyminio mokestis turėtų būti mokamas už pareikštą ieškinį.

2016 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškinio patikslinimas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi nusprendė laikyti ieškovo K. K. ieškinį M. B. nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Savo sprendimą teismas grindė tuo, kad per nustatytą terminą ieškovas pateikė teismui ieškinio pareiškimo patikslinimą, tačiau jame nepašalino nutartyje nurodytų trūkumų, t.y. nesukonkretino ieškinio dalyko, nepašalino prieštaravimų.

Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad įvykdė visus teismo įpareigojimus: nurodė šalis, adresus, ieškinio turinį, pateikė kasacinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktu ieškinio patikslinimu jis neištaisė teismo nustatytų trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su ieškinio bei ieškinio patikslinimo turiniu, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovo pateiktas ieškinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų, ieškinio dalykas bei faktinis pagrindas suformuluoti netinkamai, o teismo nutartimi nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal Civilinio proceso teisės normas teisė kreiptis į teismą įgyvendinama pateikiant teismui ieškinį, tačiau toks asmens kreipimasis turi atitikti įstatyme nustatytą tvarką (CPK 5 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas, todėl ieškinį pareiškiantis asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). CPK 135 straipsnio reikalavimai suformuluoti imperatyvia forma. Jeigu asmuo, pateikia teismui ieškinį, neatitinkantį minėtų reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, susijusias su 1998-06-30 Ūkinio teismo sprendimu ir jo vykdymu, teigdamas, jog nepavykus skolos išieškoti iš atsakovo įmonės, skola turėtų būti išieškoma iš atsakovo, kaip įmonės savininko. Pateiktu ieškiniu ieškovas iš esmės prašė teismo, nekeičiant ankstesnio Ūkinio teismo sprendimo, tiesiog priteisti iš atsakovo tą pačią sumą, kuri buvo priteista iš jo įmonės. Nepaisant to, ieškinyje nurodė, kad neprašo priteisti jokios sumos, kadangi ji jau yra priteista, nurodė, kad ieškinys yra neturtinis. Pažymėtina, kad nors ieškinyje įvardinta piniginė suma, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovo M. B., be kita ko, teigdamas, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio, tačiau ieškinyje nurodytos aplinkybės neleidžia identifikuoti ginčo pobūdžio, jo nagrinėjimo ribų; nėra aišku, kokius atsakovo veiksmus (neveikimą) apeliantas laiko neteisėtais, kaip jie siejami su prašoma priteisti suma, nurodoma tik tai, kad įmonei neturint lėšų, iš kurių galima išieškoti Ūkinio teismo priteistą skolą, ją turi padengti įmonės savininkas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra neaiški ar nesuprantama. Konstatuotina, kad teismas negali už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko bei pagrindo, todėl apelianto pateiktame atskirajame skunde dėstomos mintys apie neva netinkamą ieškovo pateikto ieškinio ir jo turinio interpretavimą, laikytinos nepagrįstomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti galimybę ieškovui tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, pasiūlė kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ar advokato padėjėją, taip pat išaiškino galimybę nustatyta tvarka pasinaudoti nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba.

Apeliantui išaiškinama, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio ištaisius trūkumus pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepatvirtina teismo priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.