Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Žanai Sokolovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. Š. vairavo kelių transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. gruodžio 7 d. apie 14.05 val., ties vairavimo mokymo aikštele, esančia Karaimų g. 99c, Trakai, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra – 1,98 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji dėl inkriminuojamo kaltinimo prisipažino. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 7 d. apie 12 val. būdama namuose išgėrė 3 taures vyno, skubiai reikėjo nuvažiuoti parsivežti sūnų iš gimtadienio, girta nesijautė, todėl sėdo už automobilio vairo. Važiuojant Trakuose, Karaimų gatve patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus alkotesteriu blaivumą, pirmuoju pūtimu nustatytas 2,03 promilių girtumas, antruoju - 1,98 promilių girtumas. Dėl savo poelgio gailisi, netoleruoja tokio elgesio ir prašo kuo švelnesnės bausmės.

3. Teisiamojo posėdžio metu, gautas asmens, sutinkančio būti kaltinamosios laiduotoja I. Ž. prašymas, kuriame prašo atleisti L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant L. Š. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato. Nurodė, kad L. Š. yra jos draugė, kurią pažįsta 23 metus, yra geros draugės, bendrauja šeimomis. Dėl padarytos nusikalstamos veikos L. Š. labai išgyvena, savo poelgį vertina kritiškai. Laiduotojos nuomone, tai atsitiktinis įvykis, draugė alkoholiu nepiktnaudžiauja, yra atsakingas žmogus, todėl ateityje tokių dalykų nedarys. Laiduotoja viena augina du nepilnamečius vaikus, išlaikymo vaikams tėvas nemoka, gaunamos pajamos nėra didelės, todėl prašo skirti laidavimą be užstato.

4. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios gynėjas (advokatas) Sergejus Milovas prašė teismo atsižvelgti į tai, jog kaltinamoji viena augina nepilnametį vaiką, gyvena nuomojamame bute, turi įsipareigojimų, teisiama pirmą kartą, padarė atsitiktinį nusikaltimą, žala padaryta nebuvo ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi transporto priemonė yra reikalinga tiek pačiai ginamajai, tiek jos šeimos poreikiams bei sumažinti konfiskuotinos transporto priemonės sumą.

5. Teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašymui taikyti laidavimą neprieštaravo ir siūlė atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal draugės I. Ž. laidavimą, nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 metus naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „Mercedes-Benz C 180 Bluetec“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Mercedes-Benz C 180 Bluetec“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 770 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, surašytame 2024 m. gruodžio 11 d., L. Š. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamosios draugės I. Ž. prašymo atleisti kaltinamąją pagal jos laidavimą (ne) pagrįstumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, sutinkant kaltinamosios gynėjui, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 426 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė pagreitinto proceso tvarka (BPK 432 straipsnis).

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas ir teismo išvados

8. Bylos duomenimis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltinamoji prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamoji pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog be kaltinamosios kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamosios kaltė yra įrodyta kitų objektų protokole užfiksuota informacija, neblaivumo nustatymo akto duomenimis bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga:

9.1. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Roberto Ivaškevičiaus tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 7 d. apie 14.05 val. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu Laimiu Bagdžiumi, Trakuose, Karaimų g. ties 99C aikštele nuo Elektrėnų sav., Vievio mstl. pusės patikrinimui sustabdytas automobilis Mercedes-Benz C 180 BlueTec, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. Š., kuriai alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510, pirmu patikrinimu 14.09 val. nustatytas 2.03 promilių girtumas, antru 14.26 val. - 1.98 promilių neblaivumas;

9.2. iš 2024 m. gruodžio 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. Š. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija - pėda po pėdos gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą - gali. L. Š. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas, alkotesteriu Alcotest 7510, pirmuoju tikrinimu 14.09 val. nustatytas 2.03 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 14.26 val. - 1,98 promilių girtumas.

10. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamosios parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne) konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

11. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

12. Teismo vertinimu, kaltinamosios veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji 2024 m. gruodžio 7 d. apie 14.05 val., ties vairavimo mokymo aikštele, esančia Karaimų g. 99c, Trakai, neblaivi, kai nustatytas 1,98 promilės neblaivumas, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“. Kaltinamoji vairuodama transporto priemonę neblaivi veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivi, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviai) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamoji aiškiai suvokė, jog būtent neblaivi nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodama automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviai buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamosios paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviai buvo sąlygotos išimtinai asmeninių poreikių (poreikis važiuoti parsivežti sūnų iš gimtadienio po to, kai namuose išgėrė tris taures vyno). Nenustatyta, kad L. Š. negalėtų būti traukiama atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. ji yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamosios psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: L. Š. sėdo neblaivi už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme tol, kol patikrinimui buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Teismas sprendžia, jog kaltinamosios padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

13. Teisme gautas kaltinamosios draugės I. Ž. prašymas atleisti kaltinamąją L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

14. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios redakcijos) nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1-2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

15. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų L. Š. baudžiamojoje byloje:

15.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą;

15.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 4 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą: asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju, t. y. I. Ž. yra kaltinamosios draugė. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (draugė). Asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoju I. Ž. neteista, bausta administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (vairavo transporto priemonę neturėdama galiojančio vairuotojo pažymėjimo; laikė nuo pasiutligės nevakcinuotą ir mikroschema neženklintą bei Gyvūnų augintinių registre neregistruotą šunį; pastatė automobilį transporto priemonių stovėjimo vietoje, neturėdama specialaus leidimo suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje vietoje; vairuodama transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje), darbdavio charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoju, sprendžia, jog I. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų I. Ž. negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, drauges siejantys draugiški, pagarbūs santykiai, bendravimas darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino draugės padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai išreiškė neigiamą poziciją dėl padaryto nusikaltimo, nurodė, kad teigiamą įtaką kaltinamajai darys būtent bendravimu;

15.3. kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta;

15.4. pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamoji anksčiau neteista. Nors kaltinamoji per paskutinius 5 metus bausta administracine tvarka (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros; viršijo greitį), tačiau administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, paskirtos baudos sumokėtos. Teismo posėdžio metu kaltinamoji kaltę pripažino, nuoširdžiai išgyveno dėl savo neteisėtų veiksmų. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad kaltinamoji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymus, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. Ž. laidavimą. Teismo vertinimu, I. Ž. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją L. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal draugės laidavimą.

17. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui, viena augina nepilnametį vaiką, laiduotoja I. Ž. dirba, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, gaunamos pajamos nėra didelės, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nenusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

18. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant ir minimalų laidavimo terminą – vienerius metus. Ir nors kaltinamosios nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti minimalų BK 40 straipsnio 5 dalyje nurodytą terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne) taikymo

19. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajai skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones: i) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) ir; ii) išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“ piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą.

20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos L. Š. pripažino, ir nors kaltinamosios gynėjas prašė neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo, visgi, nustatyta, kad kaltinamoji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 1,98 promilės neblaivumas. Tokie L. Š. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims, ji rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ir gyvybe, buvo abejinga bet kokioms gresiančioms pasekmėms ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Todėl įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius L. Š. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajai buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajai kardomoji priemonė (specialiosios teisės sustabdymas) skirta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gruodžio 7 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. gruodžio 7 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. Prokurorė taip pat kaltinamajai prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – akcinei bendrovei Šiaulių bankas. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog transporto priemonė kaltinamajai nuosavybės teise nepriklauso, sprendžia, jog vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“ vertė.

22. Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“ kaina yra 11 770,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Kaltinamoji pateikė Beep Partner, UAB 2020 m. liepos 28 d. komercinį pasiūlymą Nr. KP-1016, kuriame nurodyta bendra transporto priemonės kaina 14 386,90 Eur su PVM.

23. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-119-976/2018).

24. Viena vertus, kaltinamosios gynėjas teismui suformulavo prašymą konfiskuoti ne visą, tačiau dalį konfiskuotino turto – transporto priemonės - vertę atitinkančią pinigų sumą, konfiskuotino turto sumą sumažinant per pusę. Kita vertus, teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog konfiskavus visą 11 770,00 Eur transporto priemonės „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“ vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų orientuota ne į poveikio, tačiau į nubaudimo tikslus. Transporto priemonės konfiskavimu įstatymų leidėjas siekė idėjos, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būtų užkardyta galimybė ateityje vairuoti neblaiviam tam tikrą laiko tarpą. Aptariamos bylos kontekste matyti, jog kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas pirmą kartą, kaltinamoji davė parodymus, nevengė atsakomybės, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, taikant transporto priemonės vertės (11 770,00 Eur) konfiskavimą visa apimtimi, būtų tinkamai neatsižvelgta į kaltinamosios individualią situaciją, turėtų didelį neigiamą poveikį jos turtinei padėčiai ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių siekiama atleidžiant L. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo įsitikinimu, proporcingumo ir teisingumo principai reikalauja išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotinos turto vertės, atsižvelgiant į kaltinamosios finansinę padėtį (nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi finansinių įsipareigojimų, viena augina nepilnametį vaiką). Teismo įsitikinimu, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti konfiskavus dalį transporto priemonės vertės – 7 000 Eur. Teismo vertinimu, dalies (7 000 Eur) transporto priemonės vertės išieškojimas vienareikšmiškai sukels skaudžias teisines (finansines) pasekmes kaltininkei, tačiau proporcingumo principo kontekste išieškotina suma kur kas labiau atitiks teisingumo principo koncepciją. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį, tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 7 000 Eur transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas.

Dėl kaltinamajai paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

25. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

26. Nustatyta, kad kaltinamajai paskirtos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gruodžio 7 d. nutarimais skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimas) paėmimas.

27. Teismo vertinimu, atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

28. Byloje 2025 m. vasario 4 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kuria prašoma iš L. Š. valstybės naudai priteisti 275,28 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šiuo nuosprendžiu L. Š. atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkina ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš L. Š. nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant L. Š. laiduotojos I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl L. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. gruodžio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2-3 dalimi, L. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. išieškoti transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz C 180 BlueTec“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) sumą Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gruodžio 7 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gruodžio 7 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2024 m. gruodžio 7 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę dokumento – vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 275,28 Eur išlaidų iš L. Š. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, nepriteisti.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. Š., kad laidavimo metu jai padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. Ž., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl L. Š. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti L. Š., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), (įmokos kodas - 6801, mokėjimo paskirtis – baudžiamoji byla Nr. 1-164-1196/2025). Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismo raštinei.

Įspėti nuteistąją, kad savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.