- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-265-487/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12749-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (daliai proceso dalyvių teismo posėdyje dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 9 (devynerių) metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai), į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas A. G. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2023 m. balandžio 10 d. (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 15 d.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. G. nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 15 d.
Iš A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 9 d., 23.00 val. iki 2023 m. balandžio 10 d., 2.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su broliu A1. G., tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius mediniu suoliuku A1. G. į galvos sritį bei peiliu vieną kartą dūrė jam į nugarą ir šiais veiksmais padarė A1. G. galvos traumą - galvos smegenų sumušimą su kontūziniais židiniais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninėje skiltyje žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, dalinai smilkinines ir pakaušines skiltis, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio skruosto ir kairio antakio srityse, krūtinės abiejose pusėse, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvas pilvo karėje pusėje, o taip pat durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, lydimą vidinio ir išorinio nukraujavimo, politraumą, nuo ko A1. G. netrukus mirė įvykio vietoje, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – brolį A1. G.,
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. G. išteisinti remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis; nenustačius pagrindo A. G. šioje byloje išteisinti, pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendį: konstatuoti, kad A. G. jam inkriminuotame kaltinime nustatytu laiku ir nurodytoje vietoje veikė būtinosios ginties padėtyje nuo A1. G. veiksmų, grėsusių ne tik A. G. sveikatai, bet galimai ir gyvybei, bet tas būtinosios ginties ribas viršijo; vadovaujantis BK 28 straipsnio 4 dalimi, 62 straipsniu, skirti nuteistajam A. G. bausmę, ne didesnę, kaip 3 (treji) metai laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK bendrosios dalies normas, t. y. iš byloje teismo išnagrinėtų įrodymų seka išvada, jog A. G. kaltinime nurodytu laiku ir paminėtoje vietoje veikė būtinosios ginties nuo A1. G. veiksmų, grėsusių ne tik A. G. sveikatai, bet galimai ir gyvybei, padėtyje.
2.2. A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad nužudytasis buvo karšto būdo. Įvykio vakarą A1. G. lyg pagąsdindamas atėjo į jo, A. G. kambarį atsinešdamas peilį; sakė, kad paskers ir jis, A. G., netrukdys jo gyvenimo; įžeidinėjo vadindamas necenzūriniais žodžiais (pidaru, gaidžiu, žąsinu). Po ko, jis, A. G., pasiėmęs sunkų suoliuką, juo perbraukė broliui per nagus ir iš pastarojo rankų iškrito peilis. Tuomet A1. G. jį, A. G., iškeikęs išėjo iš kambariuko. Praėjus kažkuriam laikui, išgirdo, kaip A1. G. bando užvesti benzininį pjūklą, su tuo pjūklu jis atėjo į jo kambarį, pradėjo jį, A. G., keikti, sakė „gaidy, pidare“, bandydamas užvesti benzininį pjūklą grasino suraižyti į gabalus. Išsigando tokio brolio elgesio, nežinojo ką daryti. Ėjo link brolio, bandė sugriebti už benzininio pjūklo. A1. G. jį stūmė nuo savęs, keikėsi ir toliau bandė užvesti pjūklą. Tuo metu A1. G. akys buvo išsipūtusios, iš burnos dribo putos, sakė jam „pidare, dar tu mane čia stumdysi“. Iš brolio išmuštas peilis buvo prie pat jo, todėl jį paėmė ir perbraukė per brolio ranką, trenkė jam suoliuku per galvą bei griebė už pjūklo. Kadangi pirštai buvo sutraukti, negalėjo suimti pjūklo. Atrodo, kad pjūklą iš brolio pirštų išmušė, tačiau gerai neatsimena, nes buvo šoke. Nežino, kiek kartu trenkė suoliuku broliui, paskui jam visai aptemo protas. Jis atsisėdo į savo vietą, o brolis liko gulėti ant grindų. Po kurio laiko suprato, kad brolis negyvas.
2.3. Gynėjas pažymi, kad šie A. G. parodymai liko nepaneigti. Remiantis nuteistojo parodymais, nustatyta, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė būtinosios ginties padėtyje nuo A1. G. veiksmų, grėsusių ne tik jo sveikatai, bet galimai ir gyvybei. Teigia, jog detaliau įsigilinus į tuometinę A. G. susiklosčiusią situaciją, matyti, jog jis buvo uždaroje patalpoje, o jo brolis A1. G. intensyviai jį puolė – pradžioje kitais įrankiais, o po to itin pavojingu įrankiu – benzininiu pjūklu. Pastarasis įrankis yra itin pavojingas, nuo užpuoliko, naudojančio tokį įrankį, apsiginti yra sunku (iš esmės neįmanoma), o tokiu įrankiu užpuolikas gali ne tik sužaloti, bet ir nužudyti žmogų.
2.4. Tikrinant nuteistojo parodymus, svarbūs ir liudytojų, kurie, nors nebuvo tiesioginiai kaltinime nurodyto įvykio liudininkai, tačiau iš jų parodymų seka, kad A. G. buvo užpultas A1. G., parodymai. Nurodo, kad:
2.4.1. Nukentėjusioji I. L. (nuteistojo ir žuvusiojo sesuo) be kita ko parodė, jog nužudytasis net blaivus buvo labai agresyvus, piktas, būtent jis išprovokuodavo konfliktines situacijas. Būdamas girtas, elgdavosi neadekvačiai, keletą kartų pati matė, kaip A1. G. iš sandėliuko atsinešdavo į kambarį benzininį pjūklą ir grasindavo juo supjaustyti šeimos narius, o ypač A. G.. A. G. buvo visiškai kitoks – blaivus ar ne, bet niekada nebuvo agresyvus ir konflikto pirmas nepradėdavo. A1. G. yra ir prieš ją ne kartą šokęs muštis, bet ji spėdavo pabėgti. Nužudytasis ranką buvo pakėlęs ir prieš motiną. Klausė A. G., kodėl jis taip padarė. Jis pasakė: - „Neįsivaizduoji, kaip buvo baisu, kai jis pjūklą paėmė“. A. G. pasakė, kad jis pasimetė, išsigando. Jai nesuvokiama tai, kas įvyko. Motina po įvykio vis sakė jai, kad A. G. niekada pirmas nepradėdavo. Liudytoja taip pat reziumavo, kad, žinodama savo brolius, mano, jog A1. G. išprovokavo konfliktą ir A. G. galimai gynėsi, jis tikrai niekada pirmas nepradėdavo barnių.
2.4.2. Nukentėjusiojo A2. G. parodymais nustatyta, kad, atvykęs į įvykio vietą, matė ir rado kambaryje prie spintos benzininį pjūklą, kurį tuo metu liudytojas padėjo į sandėliuką. Taip padarė, kad kambaryje nebūtų benzino kvapo (iš šio liudytojo parodymų dalies seka, jog pjūklas buvo užpildytas benzinu, o tai reiškia, jog nagrinėjamų įvykių metu A1. G. puldamas tuo pjūklu A. G. galėjo užvesti pjūklą, tik jam nepavyko to padaryti dėl gynybinių A. G. veiksmų). Jam A. G. aiškino, jog gynėsi nuo A1. G..
2.4.3. Liudytoja I. S. (kaimynė) teismui paliudijo tai, jog G. pasakydavo, kad susibardavo, o kodėl susibardavo – nesakydavo; G. motina kelis kartus šaukė, kad A1. G. pradeda kabinėtis prie A. G.. Jų motina sakydavo, kad A. G. niekada raminti nereikėjo, o A1. G. daugiau konfliktiškas būdavo. Kieme girdėdavo, kad jie „koliojasi“.
2.4.4. Iš liudytojo P. B. (policijos pareigūno, atvykusio neužilgo po byloje nagrinėtų įvykių į tų įvykių vietą) šios bylos procese duotų parodymų matyti tai, jog A. G. jam aiškinęs gynęsis nuo A1. G., pastarąjį puolusio benzininiu pjūklu.
2.5. 2023 m. gegužės 30 d., kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog pareigūno P. B. kūno kamera vaizdo ir garso užfiksuotame įraše matyti ir girdėti A. G. paaiškinimas, kokiomis aplinkybėmis užmušė brolį. Jis aiškina, kad brolis atbėgo su benzininiu pjūklu, jį užvedė, sakė, kad supjaustys gabalais. Jis griebė už benzininio pjūklo, susibraižė į jo grandinę ranką. Tada broliui trenkė suoliuku per galvą ir brolis nugriuvo. Tuo pačiu suoliuku dar du ar tris kartus trenkė broliui. Daugiau nieko nebeatsimena. Brolis pas jį iš pradžių atėjo nešinas kirviu, sakė, kad sukapos, o paskui atsinešė benzininį pjūklą. A. G. patvirtino, kad brolio kūną į sodą atitempė jis.
2.6. 2023 m. balandžio 11 d., specialisto išvadoje Nr. G 154/2023(06) A. G. nustatyti paviršiniai linijiniai odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir kairiame žaste, galėję būti padaryti kieto buko, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje; galėję atsirasti ir tiesioginio pašalinio poveikio metu; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip sveikatos sutrikdymas (nors ir nežymus).
2.7. 2023 m. birželio 12 d. specialisto išvadoje Nr. M 81/2023 (06) fiksuota, kad A1. G. lavono kraujyje rasta 3,30 promilių etilo alkoholio, šlapime rasta 4,03 promilių etilo alkoholio; gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumą. Iš pastarųjų duomenų seka ir tai, jog A1. G. elgesys nagrinėjamų įvykių metu, kuomet jis puolė A. G. (tame tarpe su benzininiu pjūklu), buvo nenumatomas.
2.8. Apibendrinus byloje surinktus, apygardos teismo išnagrinėtus įrodymus, nurodoma, kad šiuo atveju eina kalba ne apie „provokuojantį nukentėjusiojo A1. G. elgesį“ A. G. atžvilgiu – kaip apibūdinama keliose skundžiamo nuosprendžio vietose, o būtent apie A1. G. vykdytą intensyvų A. G. užpuolimą. Be to, nors pagal būtinosios ginties instituto taisykles užpultasis ir neprivalo bėgti nuo užpuoliko, nagrinėjamoje situacijoje būtina vertinti, jog ir išvengti galimo pavojaus savo sveikatai ar net gyvybei nuo to užpuolimo A. G. pabėgimu galimai negalėjo – viskas vyko uždaroje patalpoje, bet kuriuo metu A1. G. galėjo pavykti užvesti benzininį pjūklą, po ko A. G. greičiausiai jau nebūtų išvengęs sunkaus sveikatos sutrikdymo ar net ir mirties. Taip pat iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti kategoriškos išvados, jog užpuolimas, kurį A1. G. vykdė A. G. atžvilgiu, buvo jau pasibaigęs, kuomet pastarasis A1. G. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą. Net jei tuo klausimu kiltų kokios nors abejonės, jos turi būti vertinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo A. G. naudai.
2.9. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad byloje nėra paneigta tai, jog nagrinėjamų įvykių metu A. G. buvo būtinosios ginties padėtis nuo A1. G. veiksmų, grėsusi ne tik A. G. sveikatai, bet galimai ir gyvybei. Todėl byloje privalu svarstyti, ar nėra pagrindo atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis. Tuo pačiu pažymi ir tai, kad tuo atveju, jeigu nebūtų nustatytas pagrindas atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, jis daugiausia galėtų būti pripažintas kaltu už A1. G. nužudymą, viršijant būtinosios ginties ribas.
2.10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, nesant pagrindo atleisti A. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 28 straipsniu, jis pripažintinas kaltu už A1. G. nužudymą, viršijant būtinosios ginties ribas, dėl ko nebūtų pagrindo jam skirti tokio dydžio bausmę, kaip jam paskyrė pirmosios instancijos teismas. Taip pat pažymima, kad A. G. yra vyresnio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.), neteistas, nuo pat proceso šioje baudžiamojoje byloje pradžios davė detalius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi ir tebesigaili, jog nuo jo rankos žuvo jo brolis A1. G.. Byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
3. Nuteistojo A. G. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su ginamojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo, remiantis BK 28 straipsnio nuostatomis, bylą nutraukti. Nagrinėjamu atveju gynėjas skunde neginčija, kad nuteistojo A. G. veika formaliai atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius, tačiau tvirtina, kad nuteistasis A. G. brolį nužudė gindamasis nuo pastarojo veiksmų, kuomet grėsė pavojus ne tik nuteistojo sveikatai, bet ir gyvybei, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Taip pat skunde reiškiamas alternatyvus prašymas – teismui nenustačius pagrindo bylą A. G. nutraukti, laikyti, kad ginamasis, veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, peržengė jos ribas, taikyti BK 28 straipsnio 4 dalį, 62 straipsnį ir skirti švelnesnę – ne didesnę kaip 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinis skundas argumentuojamas pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, neteisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir netinkamai pritaikytu baudžiamuoju įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai paduoti. Kadangi apeliaciniame skunde nuteistojo kaltės klausimas keliamas tik BK 28 straipsnio nuostatų taikymo kontekste, esminių BPK pažeidimų patikrinus bylą nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis tikrinamas paduoto apeliacinio skundo ribose.
5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamame nuosprendyje atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto A. G. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, įvertino byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą bei padarė bylos įrodymais nustatytais duomenimis pagrįstas išvadas dėl A. G. padarytų veiksmų teisinio vertinimo, jo kaltės įrodytumo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo taikyti BK 28 straipsnio nuostatas. Be to, teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, tinkamai jas įvertino, ir A. G. paskyrė teisingą bausmę.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo
6. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad A1. G. mirė nuo nagrinėjamo įvykio metu patirtų sužalojimų, kuriuos judviejų konflikto metu jam padarė nuteistasis A. G., tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad tokius veiksmus nuteistasis atliko, įgyvendindamas savo teisę į būtinąją gintį. Nors pirmosios instancijos teismas šio instituto taikymo A. G. galimybės skundžiamame nuosprendyje plačiau neaptarė, tačiau nuskalstamos veikos aplinkybes įvertino ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai.
7. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nuosprendyje išsamiai išanalizuotos nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje padaryto nusikaltimo aplinkybės, pateiktos pagrįstos išvados dėl nukentėjusiojo A1. G. nužudymo ir prieita prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis A. G. nukentėjusįjį A1. G. nužudė veikdamas neapibrėžta tyčia. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Kita vertus, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl BK 28 straipsnyje įtvirtintos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties, teisėjų kolegija dėl šio instituto taikymo pasisakys detaliau.
8. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.
9. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1)?būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3)?kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-303/2020, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-128-648/2023, Nr. 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142-303/2021, Nr. 2K-73-495/2022, Nr. 2K-128-648/2023, Nr. 2K-7-48-495/2024 ir kt.). Be to, tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-654/2024).
10. Pabrėžtina, kad šio klausimo – ar nuteistasis A. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis, ar ne – teisingam išsprendimui svarbią reikšmę turi brolių A. ir A1. G. konflikto pradžios, priežasties bei kiek įmanoma tikslesnės įvykio eigos nustatymas. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė tokias įvykio aplinkybes: A. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su broliu A1. G., tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius mediniu suoliuku A1. G. į galvos sritį bei peiliu vieną kartą dūrė jam į nugarą ir nuo šiais veiksmais padarytų sužalojimų A1. G. mirė, t. y. tyčia nužudė savo šeimos narį – brolį A1. G..
11. Tai, kad nuteistasis A. G. nužudė brolį, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas šias įvykio aplinkybes nustatė išsamiai ir detaliai išanalizavęs visumą bylos įrodymų ir teisėjų kolegija, nekartodama nuosprendžio argumentų, su padarytomis išvadomis sutinka. Tą pripažino ir pats nuteistasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Anot nuteistojo, įvykio dieną jiems su broliu A1. G. likus namuose vieniems, kiekvienam savo kambaryje vartojant alkoholinius gėrimus, brolis, būdamas gerokai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, pradėjo su juo konfliktuoti, išvadino necenzūriniais žodžiais, buvo atsinešęs ir jam demonstravo peilį, sakė, kad papjaus, tačiau A. G. peilį jam iš rankų išmušė. Taip pat į A. G. kambarį brolis atsinešė benzininį pjūklą, jį bandė užvesti, sakydamas, kad A. G. supjaustys į gabalus, todėl jis trenkė mediniu suoliuku broliui per galvą, jam nugriuvus dar trenkė kelis kartus, viso suoliuku sudavė ne mažiau trijų smūgių. Nors neprisiminė, kad dūrė peiliu į nugarą, tą pripažino, nes niekas kitas, išskyrus jį, negalėjo broliui durti. Konflikto metu namuose nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų. Nuteistasis A. G. taip pat patvirtino, kad bandydamas užvesti benzininį pjūklą, brolis buvo nugriuvęs aukštielninkas, A. G. pjūklą jam buvo ištraukęs iš rankų. Tuo suoliuku jis (A. G.) broliui trenkė ne tik per galvą, bet ir į kitas kūno vietas, tiksliai neprisiminė, kur sudavė. Suprato, kad suoliukas yra sunkus, kad juo gali sužaloti brolį, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo, nenorėjo nužudyti brolio, teigė nuo jo gynęsis. Prisiminė, kad tempė brolio lavoną, tačiau tikslesnių detalių neprisiminė, buvo neblaivus. Patikslino, jog pamatęs, kad brolis nebegyvas, jį ištempęs iš namų, bėgo pas kaimynus šauktis pagalbos, prašė, kad jie iškviestų policiją, sakė, jog įvyko nelaimė. Nuteistasis A. G. taip pat teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie dėl esminių aplinkybių sutapo (2 t., b. l. 70–72; 75–77; 83–84; 3 t., b. l. 61–66).
12. Tai, kad užmušė brolį A1. G., nuteistasis A. G. prisipažino ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, parodė, kur yra nužudytasis. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. B. parodė, kad nuteistasis A. G. pripažino broliui suoliuku trenkęs per galvą, nuolat kartojo, kad nužudė brolį. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad A. G. sakęs, jog trenkė broliui suoliuku per galvą, nes jis grasino kirviu ir sakė, kad supjaustys benzininiu pjūklu (1 t., b. l. 112–113; 3 t. b. l. 76–80).
13. Nukentėjusysis A2. G., apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad, jam atvažiavus į tėvo namus ir jo neradus, A. G. paklausė, kur tėvas, į tai pastarasis atsakė „užmušiau, nežinau“. Nurodė, jog benzininis pjūklas buvo padėtas kambaryje prie spintos. Tada dar tėvo kūno nebuvo radęs ir galvojo, jog jis į parduotuvę išvažiavęs, kad A. juokauja. Pradėjus ieškoti, galiausiai pareidamas iš kaimynų, kieme, sodelyje prie medžio pamatė lapų krūvą, kurią išsklaidęs rado tėvo kūną, palietęs suprato, kad jis šaltas. Nukentėjusysis A2. G. taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet patikslino, kad A. minėjo, jog tėvas „šoko“ ant jo su kirviu. Nurodė, kad, jei tėvas ir „šokdavo“, tačiau nieko broliui nedarydavo. Tėvas, kad ir supykdavo, bet paskui atsileisdavo (1 t., b. l. 54–55; 62–63; 3 t., b. l. 67–70).
14. Nuteistojo nurodomą įvykių eigą ir prisipažinimą patvirtina ir policijos pareigūno P. B. kūno kamera užfiksuotas garso/vaizdo įrašas, kuriame matomas ir girdimas A. G. paaiškinimas, kokiomis aplinkybėmis jis užmušė brolį – kad brolis atbėgo su benzininiu pjūklu, jį užvedė, sakė, kad supjaustys gabalais. Jis griebė už benzininio pjūklo, susibraižė į jo grandinę ranką. Tada broliui trenkė suoliuku per galvą ir brolis nugriuvo. Tada tuo pačiu suoliuku dar du ar tris kartus trenkė broliui. Daugiau nieko nebeatsimena. Brolis pas jį iš pradžių atėjo nešinas kirviu, sakė, kad sukapos, o paskui atsinešė benzininį pjūklą. A. G. patvirtino, kad brolio kūną į sodą atitempė jis (1 t., b. l. 121–123).
15. Taigi matyti, kad brolių A. ir A1. G. konfliktas įvyko, jiems vartojant alkoholinius gėrimus, A1. G. pareiškus broliui, kad jį papjaus peiliu, supjaustys pjūklu bei šiuos įrankius atsinešus į kambarį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi konflikto nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aplinkybes dėl situacijos vertinimo, kaip būtinosios ginties, negali sutikti su gynėjo argumentais dėl intensyvaus nuteistojo A. G. užpuolimo, nuo kurio jis turėjo teisę gintis, panaudodamas bet kokias priemones, kaip ir dėl nuteistojo buvimo staigaus išgąsčio būsenoje įvykio metu.
16. Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog konfliktai tarp brolių būdavo dažnai, nužudytasis A1. G. ne kartą grasino nuteistajam tiek žodžiais, tiek su analogišku įrankiu – benzininiu pjūklu, tačiau savo grasinimų nebuvo įvykdęs. Nuteistasis A. G. viso proceso metu nuosekliai tą teigė, nurodydamas, kad tai nebuvo pirmas judviejų su broliu konfliktas, kad brolis ir anksčiau užsipuldavo jį, iškeikdavo, netgi grasindavo. Nuteistojo parodymus apie tokius konfliktinius brolių A1. ir A. G. santykius patvirtino ir byloje apklausti nukentėjusiaisiais nuteistojo artimieji bei liudytojais – kaimynai. Antai liudytoja apklausta nužudytojo A1. G. sūnaus A2. G. draugė P. Č. nurodė, kad A1. ir A. konfliktuodavo, jie pykdavosi, tačiau, kol motina gyveno tuose namuose kartu, ji sutramdydavo brolius (3 t., b. l. 85–89). Nuteistojo ir nužudytojo sesuo I. L. taip pat patvirtino, kad broliai konfliktuodavo, kad A1. net blaivus būdavo agresyvus, jis iš sandėliuko atsinešdavo benzininį pjūklą ir juo grasindavo. Visi bijojo A1.. Nurodė mananti, kad konfliktą išprovokavo būtent A1. G., o A. tik gynėsi (1 t., b. l. 78–79, 3 t., b. l. 66–67). Nuteistojo A. G. kaimynai I. ir G. S. taip pat patvirtino, kad agresyvesnis būdavo A1. G., išgėręs sukeldavo daugiau konfliktų (3 t., b. l. 76–80). Nuteistasis A. G. teigė dėl konfliktinių situacijų su broliu pats policijos nekviesdavo, tačiau motina dėl A. veiksmų keletą kartų kvietė policijos pareigūnus (3 t., b. l. 61–66).
17. Taigi, nagrinėjamu atveju analizuojant byloje esančius duomenis – nuteistojo, liudytojų parodymus matyti, kad konfliktai tarp brolių nebuvo kažkas netikėto, jie įsiplieksdavo gana dažnai. Nagrinėjamu atveju tarp nuteistojo A. G. ir nužudytojo A1. G. kilęs konfliktas, kurio metu A1. G. patyrė jo mirtį sukėlusius sužalojimus, klostėsi palaipsniui ir šis konfliktas buvo generuojamas būtent nužudytojo A1. G.. Iš jau minėtų liudytojais apklaustų asmenų, artimųjų bei paties nuteistojo parodymų matyti, kad nužudytasis dažnai pašiepdavo brolį A., jog pastarasis neturi šeimos, pas jį niekas neatvažiuoja, nuteistajam pastoviai priekaištaudavo dėl visko ir pan. Matyti, kad konfliktai, didesni ar mažesni, brolius lydėjo nuolatos, todėl tai nebuvo kažkas netikėta nuteistajam ir įvykio dieną. Sutiktina su skundo argumentu, kad nuteistasis galėjo išsigąsti brolio grasinimų, kadangi pastarasis į kambarį atsinešė pavojingus, žalojančius įrankius – peilį, po to benzininį pjūklą, tačiau, kita vertus, tai nebuvo pirmas ir netikėtas konfliktas. Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi, o vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo polinkio konfliktuoti, smurtauti ir pan. gali būti vertinamas kaip pavojingas, nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingo kėsinimosi, o ne nuo pavojingų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 336/2008, Nr. 2K-373/2010, Nr. 2K-173/2011).
18. Nuteistojo A. G. išdėstyta konflikto seka neduoda pagrindo išvadai, kad judviejų su broliu konfliktas įvykio dieną buvo staigus ir netikėtas nuteistajam, nors buvo inicijuotas būtent nužudytojo, kuris pirmas pradėjo konfliktuoti ir grasinti nuteistajam jį papjausiąs. Antai pats nuteistasis A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, pripažino, kad brolis A1. G. pirmiausiai į kambarį atėjo nešinas peiliu, grasino jį (A. G.) paskersti, iškeikė įvairiais necenzūriniais žodžiais. Nuteistasis peilį išmušė broliui iš rankų ir jis išėjo į kitą kambarį, jiedu gėrė alkoholį kiekvienas savo kambaryje, A1. G. dar buvo atėjęs pas brolį į kambarį, išjungė televizorių. Vėliau nuteistasis galvojo, kad brolis išėjo į lauką parūkyti. Taip pat patvirtino, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai brolis jam grasino kažkokiu daiktu, anksčiau taip pat yra gąsdinęs jį, tik su kitu pjūklu. Tik vėliau, maždaug už pusvalandžio brolis grįžo, nuėjo į virtuvę ir nuteistasis išgirdo, kaip A1. G. bandė užvesti benzininį pjūklą, tačiau dėl girtumo nugriuvo aukštielninkas. Nuteistasis A. G. dar pareplikavo: „matai, kaip tau nesiseka“. Vėliau, nešinas benzininiu pjūklu, atėjo pas nuteistąjį į kambarį ir pradėjo jį keikti. Tada nuteistasis broliui trenkė mediniu suoliuku į galvą, o benzininį pjūklą išmušė ar ištraukė, tiksliai neatsimena, bet pjūklo brolis nespėjo užvesti. Broliui nugriuvus, nuteistasis A. G. dar kelis kartus trenkė jam per galvą suoliuku (2 t., b. l. 70–72; 83–84; 3 t., b. l. 61–66).
19. Šias aplinkybes, susijusias su brolių konfliktu bei A1. G. nužudymu, nuteistasis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas tol mušęs brolį, kol jis visai sukniubo, jis gulėjo (2 t., b. l. 75–77).
20. Aplinkybę, kad nuteistasis bandė atimti iš brolio benzininį pjūklą, o galiausiai ir atėmė, patvirtina nustatyti jo patirti sužalojimai. Iš 2023 m. balandžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 154/2023(06) užfiksuotų domenų matyti, kad A. G. nustatyti paviršiniai linijiniai odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir kairiame žaste galėjo būti padaryti kieto buko, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje. A. G. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek pačiam susižalojant, tiek tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai tiek vienumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 3).
21. Nagrinėjamu atveju svarbu yra ir tai, kad abu broliai įvykio metu buvo neblaivūs. Iš 2023 m. birželio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 81/2023 (06) užfiksuotų duomenų matyti, kad A1. G. lavono kraujyje rasta 3,30 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,03 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumą (2 t., b. l. 15–17). A. G. 2023 m. balandžio 10 d., 10.55 val., t. y. jį sulaikius policijos pareigūnams, buvo nustatytas 2,41 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 112–115). Liudytoja P. Č. nurodė, kad A. G. yra stipresnis fiziškai (3 t., b. l. 85–89).
22. Taigi, įvertinus šiuos duomenis ir sprendžiant, ar nagrinėjamu konkrečiu atveju buvo pavojingas kėsinimasis, atsižvelgiama, kaip to reikalauja teismų praktika, į visas bylos aplinkybes, susijusias su brolių A1. ir A. G. konflikto pobūdžiu, judviejų tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 248- 495/2023). Kaip minėta, kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 142- 303/2021). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių gynybos argumentas apie tai, kad įvykio metu nužudytasis A1. G. konfliktuojant su broliu buvo agresyvus. Aplinkybę, kad iš dviejų brolių A1. G. buvo agresyvesnis, ypač išgėręs, bei dažniau išprovokuodavo konfliktus tarp judviejų, patvirtino, kaip minėta, ir nuteistojo artimieji bei kaimynai. Visgi, nepaisant to, šios aplinkybės aptariamu atveju neturėjo tokio poveikio, kuris būtų sąlygojęs būtinybę nuteistajam gintis bet kokiomis priemonėmis. Teisėjų kolegija sutinka, kad neblaivaus nužudytojo elgesys konfliktuojant su broliu A. G., jo įžeidinėjimas necenzūriniais žodžiais galėjo sukelti nuteistajam pyktį ir įniršį, tačiau kita vertus, iš paties nuteistojo parodymų akivaizdu, kad toks brolio A1. G. elgesys jam nebuvo netikėtas, jis nurodė netgi buvo pratęs prie tokių brolio žodžių. Taigi, iš esmės nuteistasis A. G. galėjo tikėtis, kad žodinis konfliktas gali peraugti ir į brolio grasinimus smurtiniais veiksmais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nužudytojo grasinimai papjauti turėtu peiliu ar atsineštu benzopjūklu nebuvo nuteistajam nauji ir netikėti, taip pat nebuvo nustatytas didelis sumišimas ar išgąstis, kaip tokių intensyvių nuteistojo smurtinių veiksmų priežastis. Matyti, kad po įvykio nuteistasis viską detaliai papasakojo, o tam tikrų aplinkybių neprisiminimas buvo sąlygotas suvartoto alkoholio kiekio (sulaikant jį buvo nustatytas 2,41 promilės neblaivumas).
23. Taip pat svarbi aplinkybė, kaip pats nuteistasis A. G. vertino situaciją. Nustatyta, kad jis, nors ir teigė labai išsigandęs, tačiau nurodė, matęs, jog dėl girtumo brolis jam nieko nepadarys atsineštu peiliu, bei, kaip minėta, patvirtino, kad vėliau dėl girtumo brolis buvo nugriuvęs ir su benzininiu pjūklu, jam niekaip nepavyko jo užvesti. Bylos duomenimis buvo nustatyta ir tai, kad nužudytasis A1. G. buvo gerokai girtesnis už A. G. bei fiziškai silpnesnis. Todėl akivaizdu, kad, nors nužudytasis konflikto metu turėjo žalojimui skirtus įrankius, jam dėl stipraus girtumo nepavyko, jais pasinaudojant, realiai kėsintis į nuteistojo sveikatą ar net gyvybę ir nuteistasis tai aiškiai suprato – jis nesunkiai išmušė nužudytajam iš rankų peilį, po to matė, kad nužudytasis su benzopjūklu griuvinėja, niekaip negali jo užvesti, ir atėmė jį. Taigi, nagrinėjamoje nebuvo kilusi reali, pavojinga, akivaizdi pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi situacija, kurioje būtų reikėję reaguoti taip, kaip reagavo nuteistasis. Net žalojančio įrankio panaudojimo grėsmė jau buvo pasibaigusi, kai nuteistasis ištraukė benzininį pjūklą nužudytajam iš rankų ir pastarasis nuo pirmo nuteistojo smūgio sunkiu mediniu suoliuku į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą – nugriuvo ant grindų, nebesipriešino. Tačiau tuomet nuteistasis dar ne mažiau du kartus smūgiavo minėtu suoliuku nužudytajam į galvą ir galiausiai dūrė peiliu į nugarą. Pats nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl nugriuvusiam ir nekeliančiam jam jokios grėsmės broliui dūrė peiliu į nugarą. Akivaizdu, kad nužudytojo A1. G. veiksmai nebuvo tokie realūs ir grėsmingi, kad nuteistajam A. G. būtų reikėję byloje nustatytais smurtiniais veiksmais gintis nuo nužudytojo; kita vertus, didelės smurtinių nuteistojo veiksmų dalies metu nužudytasis ne tik nekėlė jokio pavojaus nuteistajam, bet ir negalėjo jam pasipriešinti.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia gynėjas, A. G. suvokė savo nusikalstamą elgesį, padarydamas sunkiu mediniu suoliuku nužudytajam sunkius ir gyvybei pavojingus sužalojimus galvos srityje, taip pat dūręs broliui į nugarą peiliu. Nustatyta ir tai, ką pripažino ir pats nuteistasis, kad jis neužilgo po įvykio mirusio brolio kūną ištempė į kiemą, kur paslėpė po lapais. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. G. atvykusiam brolio sūnui A2. G. iki pat lavono suradimo momento neatskleidė įvykio detalių, teigė nežinantis, kur yra jo brolis. Ankščiau nutartyje nurodytų aplinkybių visuma teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad nuteistasis A. G. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje veikė neapibrėžta tyčia, tai yra suduodamas ne mažiau tris smūgius sunkiu mediniu suoliuku į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą bei durdamas peiliu į nugarą, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, A. G. suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatė, kad gali kilti padariniai (žmogaus sužalojimas ar mirtis), tačiau jų neindividualizavo. Tokia išvada daroma įvertinus, kaip minėta, smurtinių veiksmų padarymo aplinkybes ir mechanizmą.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties situacijoje, nėra pagrindo sutikti ir su gynėjo skundo argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje galima konstatuoti būtinosios ginties ribų peržengimą.
26. Anksčiau šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės duoda pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, jog A. G. pagrįstai pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nenustačius, kad nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis ar peržengęs jos ribas. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra menkaverčiai, nepateisinami, nes smurtavo prieš fiziškai silpnesnį savo brolį, su kuriuo kartu gyveno bei kuris įvykio metu buvo labiau apsvaigęs nuo alkoholio. Aplinkybė, kad nuteistojo smurtiniam elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nužudytojo A1. G. elgesys, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Dėl nuteistajam A. G. paskirtos bausmės
27. Gynėjo skunde prašoma pripažinus, kad A. G. veikė būtinosios ginties sąlygomis, peržengdamas jos ribas, taikant BK 28 straipsnio 4 dalį skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę BK 62 straipsnio pagrindu.
28. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, Nr. 2K-429-303/2015, Nr. 2K- 477-746/2015 ir kt.).
29. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas, tai kai taikant baudžiamosios teisės prievartos priemonę, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą bei teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi, teismas skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.
30. BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Sprendžiant dėl A. G. paskirtos bausmės individualizavimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas teisingai įvertino, kad A. G. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, veikdamas neapibrėžta tyčia. Individualizuodamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistąjį A. G. charakterizuojančias aplinkybes – jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas pripažino A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis padarė nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas nustatė dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei, kad jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nužudytojo A1. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
31. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, kartu vertindamas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos motyvus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant A. G. laisvės atėmimo bausmę savo trukme artimą jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes taip pat nenustatė galimybės pastarojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatų.
32. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas jo padaryto nusikaltimo bei nuteistojo asmenybės pavojingumui. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtoji bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. G. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą.