Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam A. G., jo gynėjui advokatui Vaidui Jurčikoniui, nukentėjusiesiems I. L. ir A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, išsituokęs, nedirbantis, įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , (šiuo metu suimtas ir laikomas Kauno kalėjime), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

A. G., laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 9 d., 23.00 val. iki 2023 m. balandžio 10 d., 2 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui su broliu A. G., tyčia sudavė ne mažiau kaip tris smūgius mediniu suoliuku A. G. į galvos sritį bei peiliu vieną kartą dūrė jam į nugarą ir šiais veiksmais padarė A. G. galvos traumą - galvos smegenų sumušimą su kontūziniais židiniais dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninėje skiltyje žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešiniojo galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, dalinai smilkinines ir pakaušines skiltis, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujosruvas dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimus kairio skruosto ir kairio antakio srityse, krūtinės abiejose pusėse, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kraujosruvas pilvo karėje pusėje, o taip pat durtinę - pjautinę kiauryminę nugaros kairės pusės žaizdą su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, lydimą vidinio ir išorinio nukraujavimo, politraumą, nuo ko A. G. netrukus mirė įvykio vietoje, tokiu būdu tyčia nužudė savo šeimos narį – brolį A. G.,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai

Kaltinamasis A. G. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykis įvyko 2023 metais, per Šv. Velykas, o tiksliau naktį iš balandžio 9 d., į balandžio 10 d. 2023 m. balandžio 9 d., dienos metu su broliu jis (A. G.) nekonfliktavo. Pyktis pradėjo, kad iš jo ir jo brolio namų išvažiavo jo brolio A. sūnus su drauge. A. G. su broliu pradėjo konfliktuoti žodžiu. Žodinio konflikto metu jo (A. G.) brolis įsisiautėjo. A. G. buvo „karšto“ būdo. Minėtos dienos vakare jis (A. G.) su savo broliu A. G. sėdėjo atskiruose kambariukuose. Bekalbant, jis (A. G.) lyg pagąsdindamas atėjo į jo (A. G.) kambarį ir atsinešė peilį. Jis jam (A. G.) sakė: - Broli, paskersiu ir tu man netrukdysi gyvenimo. Jis dar jam sakė tokius žodžius, kaip pidare, gaidy, žąsine. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kada jis (A. G.) jam grasino. Jis (A. G.) tada pasiėmė tokį sunkų suoliuką ir juo „perbraukė broliui per nagus“. Tada iš brolio rankos tas peilis iškrito. Po to jis (A. G.) vėl jį (A. G.) iškeikė. Po to jis (A. G.) nuėjo į kitą kambariuką, o A. G. liko kitame kambariuke. Būdami skirtinguose kambariuose, jie abu vartojo alkoholinius gėrimus. Praėjus kažkur pusei valandos, A. G. nuėjo parūkyti. Praėjus dar kažkur pusei valandos A. G. nuėjo į virtuvę. A. G. išgirdo, kad jis (A. G.) bando užvesti benzininį pjūklą. Bandydamas užvesti benzininį pjūklą ir būdamas neblaivus, A. G. neišsilaikė ant kojų ir nugriuvo ant grindų aukštielninkas. Tada jis (A. G.) jam pasakė: - Matai, kaip tau nesiseka. Tada jis (A. G.) atėjo su tuo pjūklu į kambarį, kuriame buvo A. G. ir pradėjo jį keikti. Sakė „Nu gaidy, pidare“. Bandydamas užvesti tą benzininį pjūklą A. G. sakė jam (A. G.): - Dabar aš tave suraižysiu į gabalus. Dėl tokio A. G. elgesio A. G. labai išsigando ir nebežinojo ką daryti. A. G. tuo metu stovėjo tarpduryje į jo kambarį ir bandė užvesti benzininį pjūklą bei toliau visokiausiais žodžiais jį (A. G.) keikė. Kaip jau minėjo jis (A. G.) dėl tokio brolio elgesio labai pasimetė, išsigando ir nežinojo ką daryti. Jis (A. G.) pradėjo eiti link brolio, bandė sugriebti už benzininio pjūklo. A. G. jį stūmė nuo savęs, keikėsi ir toliau bandė užvesti benzininį pjūklą. Jis (A. G.) nemoka apibūdinti, kokios būklės jo brolis tuo metu buvo. Teigia, kad tuo metu A. G. akys buvo išpūstos, iš jo burnos dribo putos. A. G. jam (A. G.) sakė: - Pidare, dar tu mane čia stumdysi. A. G. ir toliau vis bandė užvesti benzininį pjūklą. Tas, iš A. G. rankų, išmuštas peilis buvo prie pat jo (A. G.), todėl jis paėmė tą peilį ir juo perbraukė per A. G. ranką, ir trenkė jam (A. G.) jau minėtu suoliuku per galvą, bei griebė už pjūklo. Jo (A. G.) pirštai buvo sutraukti, todėl jis negalėjo suimti to pjūklo. Atrodo, kad jis tą pjūklą iš brolio rankų išmušė, tačiau to gerai neatsimena, nes tuo metu buvo šoko būsenoje ir nesuprato ką daro. Jis (A. G.) pastūmė A. G. link spintos ir jam trenkė. Nežino kiek kartų trenkė tuo suoliuku broliui. Paskui jam (A. G.) visai aptemo protas. Po to, jis (A. G.) atsisėdo į savo vietą, o A. G. liko gulėti ant grindų. A. G. ilgai ten gulėjo. Per tą laiką A. G. dar išgėrė degtinės stikliuką. Tada jis (A. G.) priėjo prie A. G. ir jam pasakė: - Gana čia tau voliotis. Neapsimetinėk. Kelkis. Velykos. Išgerkime po „čerką“. A. G. į jo kalbą nereagavo. Tada jis (A. G.) jį (A. G.) pajudino ir pamatė, kad jis nejuda. Pamatė, kad A. G. yra kruvinas ir pridėjo ranką prie jo širdies, kad patikrinti ar jis gyvas. Tuo metu jis (A. G.) ir išsitepė savo ranką brolio krauju. Suprato, kad brolio širdis jau nebeplaka. A. G. patikslino, kad jis tyrėjai Č. yra pasakęs, kad jis (A. G.) tuo metu turėjo rankoje peilį. Bet iki to momento, kol tyrėja jam nepasakė, kad jis panaudojo peilį, jis (A. G.) nežinojo, kad peilis buvo panaudotas nužudant brolį. Jis (A. G.) nežino, kaip peilis atsirado jo rankoje ir ką jis su juo darė. Patikslino, kad jo brolis pradėjo jam grasinti peiliu. Sakė, kad jis (A. G.) jo daugiau nekankins, nors jis (A. G.) ir taip nėra kankinęs savo brolio. Taip jo brolis Al. elgėsi jau ne pirmą kartą. Ankstesnių tokių konfliktinių situacijų metu jis (A. G.) stengdavosi išeiti iš namų. Tačiau šį kartą viskas įvyko kitaip. Jis (A. G.) labai gailisi dėl to, ką padarė. Labai norėtų laiką atsukti atgal. Patikslino, kad jis su broliu kartu gyveno tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) . Šiuo adresu esančiame name ir įvyko minimas įvykis. Buvo Velykos, balandžio 9 d. Ne iš ryto tas konfliktas prasidėjo. Iš ryto jis (A. G.) išėjo į parduotuvę. Pirmą kartą jis (A. G.) jam (A. G.) trenkė suoliuku per rankas. Per galvą su suoliuku jis (A. G.) jam (A. G.) trenkė, kai jis atėjo antrą kartą su pjūklu. Tai buvo vakare. Tuo metu jie dviese buvo namuose. Jis (A. G.) su broliu A. G. visada konfliktuodavo. Jis (A. G.) visą laiką buvo nepatenkintas. Jie abu dažnai pykdavosi. A. G. nuolatos jam priekaištaudavo. Barnių padaugėjo tada, kada A. G. jo sūnus, gyvenantis Anglijoje, atsiuntė šaldytuvą. A. G. tada jam (A. G.) pradėjo reikšti pretenzijas, sakė, kad jis nieko nelaikytų šaldytuve, nes tai jo šaldytuvas. Jis paimdavo jo (A. G.) maistą ir išmesdavo iš šaldytuvo. Tada jis (A. G.) tą savo maistą pasidėdavo kitur. Kada A. G. praeidavo pyktis, jis pats vėl sunešdavo jo (A. G.) maistą į šaldytuvą ir leisdavo jame jį laikyti. Kada jam vėl užeidavo pykčio priepuolis, tai jis vėl išmesdavo jo (A. G.) maistą iš savo šaldytuvo. Tą įvykio dieną A. G. vėl buvo užėjęs toks priepuolis ir jis vėl išmetė jo (A. G.) maistą iš šaldytuvo. Dėl tokio A. G. elgesio ir prasėdėjo jų konfliktas. Patikslino, kad tiek jis, tiek ir jo brolis vartojo alkoholį, tačiau tai būdavo ne kasdieną. Jis (A. G.) pastovaus darbo neturėjo. Namuose retai ir būdavo. Eidavo pas žmones, dirbdavo visokius darbus. A. G. patikslino, kad alkoholis, išgąstis turėjo įtakos, tokiam jo elgesiui, kad jis suoliuku trenkė savo broliui A. G. per galvą. Teigia, jog nežino, kodėl jis taip pasielgė, nes anksčiau nieko panašaus nėra buvę. Mano, kad jeigu būtų buvęs blaivus, tikriausiai viskas būtų įvykę kitaip, nes jis visada mokėdavo išsisukti iš tokių situacijų su konfliktuojančiu broliu. Patikslino, kad tą vakarą jo brolis nespėjo užsivesti benzininio pjūklo, nes jis (A. G.) iš jo jį atėmė. Jo brolis tą benzininį pjūklą bandė užvesti jau būdamas jo (A. G.) kambaryje. Į jo kambarį brolis neatėjo netikėtai, jie jau anksčiau konfliktavo žodžiais. Toks jų elgesys buvo įprastas. Benzininį pjūklą brolis laikė sandėliuke. Tą vakarą brolis iš sandėliuko ir atsinešė benzininį pjūklą į kambarį. Anksčiau su broliu tokių stiprių konfliktų nėra buvę. Jie anksčiau taip nekonfliktavo. Konflikto metu jis su broliu buvo jau stipriai neblaivūs. Tas suoliukas, kuriuo jis (A. G.) trenkė broliui per galvą, buvo savadarbis. Suoliukas buvo dovanotas jų motinai. Ant jo buvo net užrašas „Mamai“. Patikslino, kad iš pradžių tuo suoliuku jis broliui trenkė per rankas ir išmušė jose laikytą peilį. Peilis nukrito ant lovos. Tada jis (A. G.) žiūrėjo televizorių. A. G. išjungė tą televizorių. Tuo suoliuku jis (A. G.) broliui trenkė net tik per galvą bet ir į kitas kūno vietas. Tiksliai nežino kur tiksliai sudavė. Suprato, kad suoliukas yra sunkus, kad juo gali sužaloti brolį, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo. Mano, kad jam tuo metu buvo kažkaip paveikta psichika, jis buvo tiesiog išsigandęs. Nemoka tiksliai paaiškinti, kaip jis tuo metu jautėsi. Teigia, kad tuo metu prarado sveiką protą. Patikslino, kad broliui minėtu suoliuku tikrai sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą. Peilis, kurį jis išmušė suoliuku broliui iš rankų, liko gulėti kažkur tarpduryje. Jis (A. G.) atsimena, kad rankoje laikė būtent tą peilį, kurio jis su tyrėja ir ieškojo, tačiau nerado. To konflikto su broliu metu, jokių kitų žmonių jų namuose nebuvo. Buvo tik jis (A. G.) ir jo brolis A. G.. Niekas kitas, išskyrus jį, A. G. negalėjo peiliu įdurti. Tiksliai neatsimena, kodėl A. G. lavoną apdengė lapais. Atsimena, kad tik tempė brolio lavoną, tačiau tikslesnių detalių neatsimena. Patikslino, jog kada pamatė, kad brolis nebegyvas ir kada jau brolio lavonas buvo ištemptas iš namų, jis (A. G.) bėgo pas kaimynus šauktis pagalbos. Prašė, kad jie iškviestų policiją, sakė, kad įvyko nelaimė. Nesupranta, kodėl jis taip elgėsi. Dėl savo elgesio atsiprašo visos savo šeimos. Labai gailisi dėl padaryto. Patikslino, kad tik jis galėjo brolio lavoną nutempti į sodą ir jį apdengti lapais. Niekas kitas, išskyrus jį, to padaryti negalėjo. Kada tempė brolio lavoną į sodą, suprato, kad jo brolis yra tikrai jau nebegyvas. Kitą dieną į jo (A. G.) namus vėl atvažiavo A. G. sūnus A. G.. Jis jo (A. G.) paklausė, kur yra jo tėvas – A. G.. Jis (A. G.) jam atsakė, jog nežino, kur yra Al.. Po to pasakė, kad Al. kažkur turi būti. Au. ieškojo tėvo ir jį rado sode negyvą. Tada Au. iškvietė policijos pareigūnus. Jis (A. G.) neatsimena, kaip jis pateko į policijos komisariatą. Kurį laiką nesuprato, kas vyksta. Patikslino, kad A. G. kažkas vaidendavosi. Atsimena, kad A. G. konflikto dienos vakare buvo paprašęs kažkokio žmogaus, kad jam alaus jis atvežtų. To žmogaus jis (A. G.) nepažinojo. Tas žmogus atvežė broliui alų ir greitai išvažiavo. Kitų žmonių jų namuose tą vakarą nebuvo. Patikslino, jog kada sudavė broliui suoliuku, neatsimena, kokioje padėtyje jo brolis buvo. Kada brolis nugriuvo, atrodo, jog jam nugriuvusiam smūgių suoliuku nesudavė. Kada brolis nugriuvo nuo suduotų smūgių, jis (A. G.) nuėjo į savo kambariuką. Pagalvojo, kad brolis pagulės ir atsikels. Atsimena, kad brolis bandė gintis nuo jo suduodamų smūgių suoliuku. Parodymų patikrinimo vietoje metu viską papasakojo, kaip buvo. Nurodė visą tiesą. Patikslino, kad minėtą benzininį pjūklą policijos pareigūnai paėmė tik tada, kada jį (A. G.) atvežė į parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Tuo metu benzininis pjūklas buvo sandėliuke. Tikriausiai po įvykio, A. G. jį atgal į sandėliuką padėjo. Dėl įvykio vietoje sulaužytų telefonų paaiškino, kad jis (A. G.) buvo A. G. iš dviejų telefonų surinkęs vieną, tačiau Al. tą telefoną sulaužė. Jis (A. G.) bandė skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau jo sąskaita buvo pasibaigusi. Tuo metu nepagalvojo, kad telefono numeriu 112 galima skambinti ir nepapildžius sąskaitos. Dėl įvykio vietoje rasto kirvio paaiškino, kad apie jį jis nieko nežino. Patikslino, kad tą įvykio dieną mušdamas suoliuku brolį A. G., jis (A. G.) tuo siekė jį apraminti. Suduodamas smūgius suoliuku, tikrai neskaičiavo, kiek smūgių sudavė broliui. Tačiau suduotų smūgių tikrai buvo ne vienas ir ne du. Smūgių eigos neprisimena. Jis (A. G.) pats po įvykio tikrai nepadėjo minėto benzininio pjūklo į sandėliuką. Patikslino, kad dėl įvykio vietoje rasto plaktuko kraujuota galvute, gali paaiškinti, kad galėjo jis būti likęs kambaryje. Gyvūnų užmušimui plaktuko niekada nenaudojo. Tačiau juo susižalojęs buvo. Negali būti, jog būtų brolį daužęs su tuo plaktuku. Ir brolis prieš jį plaktuko nenaudojo.

Siekiant patikrinti kaltinamojo A. G. parodymus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 70-74; 83-86).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-11, įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, paaiškino, jog gyveno su savo broliu A. G. motinai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Motina dar gyva, bet išvykusi gyventi pas savo dukrą Marijampolėje. Al. irgi niekur nedirbo. Vartoti alkoholį kartu su broliu vengdavo, nes brolis išgėręs tapdavo labai priekabus, agresyvus, puldavo muštis. Jis pats dėl konfliktinių situacijų su broliu policijos nekviesdavo, bet motina dėl Al. veiksmų keletą kartų kvietė pareigūnus. Tarp brolių konfliktai paaštrėjo maždaug prieš du metus, jis viskuo Al. neįtikdavo: tai ne ten atsistojo, ne ten nuėjo, ne taip kažką padarė. Al. savo maistą sušerdavo šunims, o jį kaltindavo maisto vagyste. Al. vaidenosi vaizdai, kurių kiti žmonės nematydavo, pvz. sakydavo, kad sode laksto žmonės, nors niekas kitas tų žmonių nematydavo. Brolis turėjo du santuokinius sūnus - A. G., kuris gyvena ir dirba Anglijoje, ir A. G., gyvenantį Alytuje. Jo paties santykiai su brolio vaikais visada buvo geri. 2023-04-09, ryte atvažiavo A. G. su savo drauge. Au. iš karto nuėjo prie naujai statomo garažo dengti stogo, šis alkoholio nevartojo. Šiems atvažiavus, jis anksti išėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nusipirkti maisto ir alkoholio. Kai atėjo, parduotuvė dar buvo uždaryta, ją atidarė 10.00 val. Nusipirkęs maisto, dvi skardines alaus bei 0,7 l talpos butelį „Bajorų“ degtinės, grįžo namo. Al. su sūnaus drauge sėdėjo virtuvėje prie stalo ir abu vaišinosi, o jis nuėjo į kambarį, įsijungė televizorių ir vienas užkandžiavo bei vartojo nusipirktą alkoholį. Visą dieną viskas vyko normaliai, jokių konfliktų nebuvo. Vakare, kurią valandą neatsimena, bet dar buvo šviesu, Au. su drauge išvažiavus, brolis atėjo į kambarį ir paėmęs pultelį išjungė televizorių, po to grįžo į virtuvę ir kažkam paskambinęs prašė atvežti alaus. Maždaug už valandos po skambučio, broliui nepažįstamas jaunas vyras atvežė visą pakuotę alaus po 1,5 l talpos. Tą vyrą jis matė trumpai pro pravertas duris ir su šiuo asmeniškai nebendravo. Vyriškiui išvažiavus, brolis toliau vienas virtuvėje gėrė alų, o jis buvo kambaryje ir taip pat po truputį vartojo alkoholį. Brolis virtuvėje begerdamas pradėjo žodžiais prie jo kibti, kad neva iš šaldytuvo paėmė jo mėsą, atėjęs į kambarį grasino išgyvendinti iš namų, nušauti, bet jis broliui atsakė: - Neturi iš ko šauti. Po to iš virtuvės Al. atėjo į kambarį, rankoje laikydamas peilį ir pasakė: - Turiu peilį, galiu juo papjauti. Tuomet jis pastvėrė prie lovos stovėjusį labai sunkų medinį suoliuką, kurį metė į brolį ir pataikė šiam į ranką, iš kurios ant grindų iškrito peilis, o brolis visaip jį koneveikdamas iš kambario išėjo ir toliau virtuvėje gėrė alų. Maždaug po pusvalandžio brolis burbėdamas nuėjo į sandėliuką, iš kurio į kambarį atsinešė benzininį pjūklą „Husqvarna“ ir norėjo jį užvesti, sakydamas: - Dabar gaidy, pideraste, žąsine tau bus, tu man nagų nedaužysi, pasibaigs tavo karaliavimas, suraikysiu ir sušersiu šunims, niekas tavęs nepasiges. Kelis kartus patempė starterio virvelę, tačiau pjūklo variklis neužsivedė. Bandydamas užvesti pjūklą, Al. dėl girtumo su rankose laikomu pjūklu nugriuvo ant grindų, po to atsistojo ir tuo metu jis, pagriebęs tą patį medinį suoliuką, trenkė Al. per rankas, dėl ko broliui iš rankų iškrito pjūklas, ir po to, iš karto broliui tuo pačiu suoliuku trenkė į galvą, dėl ko Al. nugriuvo ant grindų. Gulinčiam broliui jis dar sudavė ne mažiau kaip keturis kartus suoliuku į galvą. Jam dar išlikęs toks vaizdas, kad rankoje lyg laikė peilį, kuris prieš tai gulėjo ant grindų, bet neatsimena ar peiliu broliui kur nors dūrė, ar ne ir kuriuo metu tą peilį laikė. Po smūgių suoliuku į galvą, brolis daugiau iš tos vietos - kambaryje nuo grindų neatsikėlė, nedejavo, jo manymu brolis nuo tų smūgių mirė iš karto, ilgai nesikankino. Prisimena, kad pamatęs ant grindų daug kraujo, labai išsigando, patikrinęs kakle pulsą jo neužčiuopė ir suprato, kad užmušė brolį, po ko kūną ištempė į kiemą, nutempė į sodą, prie medžio ir apklojo lapais iš anksčiau sugrėbtų į krūvų. Negali paaiškinti, kodėl brolį slėpė po lapais. Paslėpęs brolį po lapais, nubėgo pas kaimynus S. ir belsdamas į langą rėkė, kad užmušė brolį, kvieskit policiją. Neatsimena ar S. jam ką nors sakė, ar jie apskritai jį girdėjo, ar buvo namuose. Apie padarytą nusikaltimą pats policijai negalėjo pranešti, nes telefono sąskaita buvo tuščia, be to, buvo stipriai neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Neatsimena kurią valandą padarė nusikaltimą, galėjo būti po vidurnakčio, buvo labai tamsu. Kai grįžo nuo S. namų į savo namus, nieko nelietė, niekur nebėgo, nesislėpė, o sėdėjo kambaryje, ant lovos ir toliau gėrė alų iš butelio bei laukė ryto, kada atvažiuos brolio sūnus, nes žinojo, kad šis tikrai atvažiuos dengti stogo. Kai Au. atvažiavo ir paklausė kur tėvas, jis pasakė, kad užmušė ir ištempė kažkur į lauką. Sode radęs negyvą tėvą, Au. iškvietė policiją. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, blaivus būtų brolio nenužudęs. Pagal profesiją yra ekskavatorininkas, bet jau daug metų juo nedirba ir apskritai jau senokai niekur nedirba. Pragyvendavo iš pavienių darbų pas ūkininkus. Neatsimena kokiais rūbais vilkėjo nusikaltimo padarymo metu ir ar juos iš jo paėmė pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-13, įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, paaiškino, jog nužudė savo brolį A. G.. Laikosi parodymų, kuriuos yra davęs ankstesnės apklausos metu ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymus davė pilnus ir išsamius, jų pakeisti ar papildyti nenori. Tyčia nenorėjo brolio nužudyti, tik gynėsi. Patvirtina, kad broliui Al. sudavė mediniu suoliuku į galvos sritį. Kiek kartų sudavė, nepamena, bet tikrai daugiau nei du kartus. Sutinka, kad galėjo suduoti tris kartus, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Nepamena to momento, kai dūrė broliui peiliu. Pamena tik tą momentą, kad rankoje turėjo peilį. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Taip įvyko dėl išgerto alkoholio kiekio. Jeigu būtų buvęs blaivas, tikrai taip nebūtų atsitikę. A. G. visada, tiek būdamas blaivus, tiek būdamas išgėręs prie jo kabinėdavosi žodžiais. Jis, būdamas blaivus, nesiveldavo į konfliktus, tačiau šį kartą Al. „davedė“. Kadangi buvo neblaivus, todėl ir sudavė broliui smūgius, gindamasis. Paskutinius du metus diena iš dienos brolis jam vis grasindavo žodžiais, kad jį „padės“. Brolio grasinimai žodžiais buvo kasdienybė. Brolis Al. prieš jį anksčiau nesmurtaudavo, kartais pastumdavo, bet smūgių nesuduodavo. Jis broliui nusileisdavo, su šiuo nesiginčydavo, kad būtų ramybė išeidavo iš namų. Al. kuo toliau, tuo labiau darėsi agresyvesnis. Būdavo, kad į jį mesdavo taburetę. Tai buvo ne kartą. Vieną kartą, kai metė į jį taburetę, pataikė į galvą, buvo guzas. Jis niekam nesiskundė, apie tai niekam nesakė. Įvykio dieną taip pat Al. prie jo kabinėjosi žodžiais, kaip ir kiekvieną dieną, tai buvo jau įprasta. Jis stengėsi išvengti konflikto, nekreipė dėmesio. Kai brolis atsinešė peilį, peilį tik laikė rankoje ir grasino žodžiais, kad papjaus. Jis buvo įpratęs prie brolio grasinimų. Matė, kad brolis girtas, kad nieko nepadarys su tuo peiliu dėl girtumo. Kai brolis išėjo iš kambario, galvojo, kad išėjo parūkyti, bet po kurio laiko brolis grįžo su pjūklu rankose, pjūklas buvo neužvestas. Brolis bandė užvesti pjūklą, bet šiam nepavyko, dėl girtumo brolis su pjūklu net buvo nugriuvęs ant žemės. Atsistojęs vėl bandė užvesti pjūklą, bet nepavyko. Jis pagalvojo, kad jeigu broliui pavyks užvesti pjūklą, tikrai su tuo pjūklu jį sužalos, todėl paėmęs medinį suoliuką su juo sudavė broliui smūgius. Nuo to momento, kai brolis atsinešė pjūklą, iki to momento, kai sudavė suoliuku per rankas, galėjo praeiti apie 15 minučių. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Neturėjo tikslo nužudyti brolio, o tik gynėsi nuo jo.

Po ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo kaltinamasis A. G. paaiškino, kad parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko, jie yra teisingi, jis juos tvirtina.

Išvada dėl A. G. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, be jo paties paaiškinimų grindžiama ir kitais teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Iš nukentėjusiosios I. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad kaltinamasis A. G. ir nužudytasis A. G. yra jos broliai.

Siekiant patikrinti nukentėjusiosios I. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 78-81).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-18, liudytoja apklausta nukentėjusioji I. L. parodė, kad ji turėjo tris brolius: V., A. ir A. G.. Brolis V. mirė prieš 20 metų. Visi broliai buvo vedę ir visi išsituokę. A. turi pilnametę dukrą, kuri gyvena su šeima Alytuje, su tėvu bendraudavo retai. Al. turėjo du biologinius sūnus Au. ir A., kuris gyvena Londone. Al. su žmona išsituokęs apie 30 metų. Motina M. G., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, iki 2023 m. sausio mėnesio pradžios gyveno nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumis A. ir Al.. Mažiausiai dešimt metų motina niekur neišvykdavo iš namų, nes bijodavo palikti brolius vienus namuose, kad būdami neblaivūs nesudegintų namų arba vienas kito nenužudytų. Abu broliai turėjo priklausomybę alkoholiui ir sistemingai jį vartojo ne mažiau kaip 30 metų. Al. net blaivus buvo labai agresyvus, piktas, būtent jis išprovokuodavo konfliktines situacijas. Būdamas girtas elgdavosi neadekvačiai, keletą kartų pati matė, kaip Al. iš sandėliuko atsinešdavo į kambarį benzininį pjūklą ir grasindavo juo supjaustyti šeimos narius, o ypač A.. A. buvo visiškai kitoks - blaivus ar ne, bet niekada nebuvo agresyvus ir konflikto pirmas nepradėdavo. Tarp brolių dažnai įsiplieksdavo žodiniai konfliktai dėl smulkmenų, kurie kartais peraugdavo į muštynes. Al. ir prieš ją yra ne kartą šokęs muštis, bet ji spėdavo pabėgti. Al. ranką buvo pakėlęs ir prieš motiną. Tiek motina, tiek ji su šeima ne kartą bandė brolius ištraukti iš alkoholizmo liūno, visada jiems buvo ištiesę pagalbos ranką, bet jie griežtai atsisakydavo gydytis. 2023 m. sausio mėnesį motina pati pasiprašė, kad ją pasiimtų pas save dėl silpnos sveikatos. Iki šio laiko ja rūpinasi, apie šeimoje įvykusią nelaimę – Al. nužudymą šiai nieko nesakė, kadangi jos silpna širdis ir gali neatlaikyti. 2023-04-10 ryte, laiko tikslaus neatsimena, jos dukrai paskambino kaimynė I. S. ir pranešė, kad A. nužudė Al.. Ji labai susijaudino, verkė, išgyveno, į įvykio vietą atvykusi nebuvo ir su A. nespėjo pasikalbėti. Laidotuvių išlaidomis rūpinosi ji, niekas kitas prie jų finansiškai neprisidėjo. Laidotuvių išlaidos sudarė apie 4 000 Eur. Išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijas davė ir A. G., nes mano, kad taip teisinga. Dėl brolio padaryto nusikaltimo gali pasakyti tik tiek, kad pati nusikaltimo eigos ir fakto nematė, bet žinodama savo brolius, mano, kad Al. išprovokavo konfliktą ir A. galimai gynėsi, jis tikrai niekada pirmas nepradėdavo barnių.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, I. L. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog jai visi broliai buvo visi vienodai brangūs. Ji užaugino ir šitą brolį ir jauniausią brolį. Bet Al. buvo agresyviausias. Jis buvo agresyvus ir blaivus, ir girtas. Jie jo visi bijojo. Jo bijojo ir jos dukra, ir jos motina, ir ji pati. Jis trisdešimt metų vartojo alkoholį. Tai paveikė jį. Paskutinį rugsėjį, išvažiuodama, ji pasakė motinai, kad nenori jos palikti ten. Al. nė vieną kartą, prieš šitą paskutinį įvykį per visą mėnesį nebuvo blaivus. A. nebūdavo blaivus po dvi savaites, kartais mėnesį. Jie niekada nevalgydavo virtuvėje, jie visada valgydavo kambaryje prie kėdžių, prie televizoriaus. Jie taip darė daugybę metų. Kaip tą sykį buvo, ji nežino. A. ir Al. išsiskyrę ir gyveno kaime. A. negalėjo išeiti gyventi į butą, nes jį paliko žmonai ir dukrai. Al. ne kartą yra gąsdinęs su pjūklu. Jis net prieš ją su tuo pjūklu yra „šokęs“. Pjūklas buvo laikomas netoli, už sienos, nedidelėje patalpėlėje. Jis juos turėdavo du. Kai sūnus iš Anglijos atvežė šaldytuvą ir televizorių, padėtis radikaliai pablogėjo. Al. tada suagresyvėjo. Al. visada pabrėždavo, kad tie daiktai yra jo. Todėl, konfliktas ir kildavo dėl to. Jie visi bijojo Al.. Kada ji po įvykio susitiko su A. jam pasakė, kad jis neturėjo teisės užmušti brolio. Pasakė jam, kad galbūt jis turėjo jam suduoti ir pabėgti per langą. A. jai pritarė, kad jis neturėjo šito padaryti. Ji klausė A., kodėl jis taip padarė. Jis pasakė: - Neįsivaizduoji, kaip buvo baisu, kai jis pjūklą paėmė. A. pasakė, kad jis pasimetė, išsigando. Jai nesuvokiama tas, kas įvyko. Motina po įvykio vis sakė jai, kad A. niekada pirmas nepradėdavo.

Iš nukentėjusiojo A. G. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad buvo iš vakaro atvažiavęs, apie dešimtą ryto. Buvo šventės, išeiginės. Kad kažką nuveikti, užsiėmė garažo stogo tvarkymu. Tėvas užsiėmė kitais darbais. Jis valtį smalavo. Jie sako, kad jis gėrė, bet čia „teatras“. Jis visą dieną ant stogo buvo. Į kambarį buvo užėjęs tik per pietus. Tėvas prie valties buvo ir smalavo ją. Kai atėjo vakaras, tėvas išgėrė porą skardinių alaus ir su jo drauge šampano gėrė. Tėvas po truputį išgerdavo, tada eidavo vėl padirbti. Nebuvo, kad jis visą dieną sėdėtų prie stalo ir gertų. Paskui jis pasiskambino taksistui, kad jam atvežtų alkoholio. Jis daugiau alų vartojo, degtinės jis nelabai norėjo gerti. Atėjo vakaras ir apie devintą jis (A. G.) išvažinėjo. Tėvas jį išleido. Jam buvo su koja blogai. Tėvas nebuvo baisiai girtas. Jis išlydėjo jį pro duris, kaip ir kiekvieną kartą. Buvo po devynių dešimt, kad jis (A. G.) su drauge išvažiavo į Alytų. Jei kokia nelaimė, tai tėvas jam kiekvieną kartą paskambindavo. Tą dieną jis neskambino. Jam (A. G.) A. tą dieną įdomus buvo. Jis vis lakstė. Jie pasibardavo. Išgėrę jo tėvas ir A. pykdavosi. Vienas kitą erzindavo. Jie veidus išsidaužydavo, bet iki tokio lygio kaip dabar, nieko nėra buvę. Tą vakarą jam (A. G.) niekas neskambino. Jis tėvui buvo pasakęs, kad jeigu bus nepavargęs, kitą dieną atvažiuos pabaigti darbo. Jam (A. G.) buvo negera nuojauta. Traukė į sodybą nuvažiuoti. Jis ryte atvažiavo į sodybą apie dešimtą valandą ryto. Pasistatė prie garažo mašiną. Išlipo iš mašinos ir ėjo link namo. A. pribėgo prie jo ir sako rėkdamas „užmušiau tavo tėvą“. Galvojo, kad tiesiog išgėręs nesąmones pasakoja. Tada įėjo į namą ir pamatė kraujo klaną. Pagalvojo, kad jie išgėrė ir susimušė. Tada pamatė, kad telefonai pusiau sulaužyti, tada nustebo. Tėvas telefoną saugodavo. Tada klausė A., kur jo tėvas. O jis jam atsakė: - Užmušiau. Nežinau. Jis (A. G.) pradėjo po ūkinius pastatus vaikščioti. Nuėjo pas kaimynus kitoje pusėje kelio. Pavardės jų nežino. Gali būti, kad jų pavardė S.. Jie pasakė, kad nematė jų nuo vakar. Pareidamas iš kaimynų, per kelią perėjo ir kieme, sodelyje prie medžio pamatė krūvą. Atsiminė, kad vakar ten nebuvo krūvos. Priėjo prie tos krūvos, išsklaidė lapus ir pamatė tėvo kūną. Palietė jį ranka ir suprato, kad jis šaltas. Pradėjo verkti. A. pradėjo lįsti. Pasakė jam nelįsti. Iš karto paskambino į policiją. Žiūrėjo, kad A., kur nors nedingtų. Policija atvažiavusi A. suėmė. A. uždarė į būdą mašinoje ir išvežė. Paskui suvažiavo policija, daugiau tyrėjų. Jis jiems parašė paaiškinimą. Patikslino, kad miręs tėvas gulėjo ant nugaros, jo kojos buvo sulenktos. Tėvas buvo su megztiniu, su džinais, buvo apkrautas lapais. Jis (A. G.) nematė kraujo ant jo. Tik paakys buvo ištinęs. Kai jis ant nugaros gulėjo, jis jo nejudino. Pamatė, kad lūpos ištinę ir suprato, kad jau viskas. A. nepasakojo, kaip nužudė tėvą. Patikslino, kad tėvas buvo šiek tiek pakraujavęs, tačiau nematė, kad kraujo būtų labai daug. Tėvo kūnas buvo šaltas, sustingęs. A. pasakė: - Taip ir turėjo būti. A. nesakė jam nieko apie tai, kad tėvas benzininį pjūklą buvo paėmęs. A. jam (A. G.) atvykus iš karto pasakė, kad nužudė tėvą. Jis tuo nepatikėjo. Patikslino, kad kambaryje nuo to laiko, kada atvyko į įvykio vietą ir iki tol, kada atvyko policija, nieko nelietė, tik paspyrė koja tokį indelį, kur būdavo sudėti telefonai ir jų pakrovėjai. Benzininis pjūklas buvo padėtas kambaryje prie spintos. Jis buvo gražiai padėtas, o nenumestas. Kada jis atėjo į kambarį ir nerado tėvo, paėmė pjūklą ir jį padėjo į sandėliuką. Taip jis padarė todėl, kad kambaryje nebūtų benzino kvapo. Tada dar tėvo kūno nebuvo radęs ir galvojo, kad jis į parduotuvę išvažiavęs. Tada dar policija nebuvo atvažiavusi. Jis padėjo pjūklą į tą patį sandėliuką, kur jis ir buvo laikomas. Jis sodyboje dirbdavo ir žinojo, kur būdavo padedamas tas pjūklas. Tėvas rūpinosi malkomis, jis rūpinosi vienintelis ta sodyba. Niekas nei pirštu ten neprisidėdavo. A. piktnaudžiaudavo alkoholiniais gėrimais. A., jeigu turėdavo pinigų, nusipirkdavo „šnapso“ ir jį gerdavo vienas. Būdavo, kad ir tėvui pasiūlydavo. Tėvas būdavo, kad nelabai norėdavo su juo gerti. Pagrinde tėvas tuos namus tvarkė. Pjūklas buvo su plastmasine apsauga ant grandinių. Jis (A. G.) ją uždėjo. Ta apsauga buvo sandėliuke. Kai ryte atvažiavo į sodybą ir kambaryje pamatė pjūklą, jis buvo be apsaugos. Jis (A. G.) iš vakaro dirbo su tuo pjūklu. Nespėjo iki galo susitvarkyti ir taip paliko. Kai pareigūnai atvyko, jis matė kirvį. Kirvis buvo ant lovos. Policijos pareigūnai ne prie jo paėmė peilį, kuriuo galimai buvo nužudytas jo tėvas. A. jam nieko nesakė apie tą peilį. Tik kai atvažiavo į kiemą, A. jam sakė, kad nužudė tėvą. Prie jo tėvo kūno A. jam (A. G.) pasakė: - Taip nereikėjo elgtis, tai taip nebūtų buvę. Tėvas su broliu konfliktuodavo, kai išgėrę alkoholio būdavo. Tėvas nebūdavo namuose. Jis dirbdavo ir dirbdavo. Jis tik pavalgydavo ir eidavo dirbti. Patikslino, kad ir jis (A. G.) su tėvu konfliktuodavo žodžiais. Buvo vieną kartą ir policija kviesta jo su tėvu konflikto metu, nes tėvas buvo neblaivus. Nebuvo tokių situacijų, kad jis (A. G.) muštų savo tėvą.

Siekiant patikrinti nukentėjusiojo A. G. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 54-61; 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-10, liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad jo tėvas A. G. gyveno su broliu A. G., (duomenys neskelbtini). Būdavo, kad A. išeina iš namų savaitei, mėnesiui. Broliai dažnai pykdavosi, nes A. viską vogdavo ir nešdavo iš namų, tėtis nuo jo viską slėpdavo, rakindavo kambarių duris. 2023-04-09, atvykęs pas tėtį visą dieną tvarkė stogą. Tėtė ir A. visą dieną gėrė alų, tarp jų viskas buvo gerai. Jis apie 21.00 val., išvyko į Alytų. 2023-04-10, apie 9.30 val., atvykus pas tėvą į namus, A. stovėjo lauke, prie namo durų, buvo neblaivus. A. pasakė, kad užmušė jo tėvą. Pagalvojo, kad A. juokauja, nes išgėręs dažnai taip kalbėdavo. Paklausus, kur yra tėvas, A. atsakė, kad nežino, užmušė ir nuėjo miegoti. Įėjęs į namą, virtuvėje, ant grindų pamatė daug kraujo, sulaužytus du mobiliuosius telefonus, iš kurių vienas buvo tėčio, išmėtytas servetėles, alaus butelius, išvartytas kėdes, kirvį ant lovos. Kambaryje, ant grindų taip pat matėsi kraujo. Buvo kruvinas medinis suoliukas. Dar kartą paklausus, kur tėvas, A. atsakė, kad užmigo ir neatsimena, nes buvo girtas. Nuėjo pas kaimyną A., gyvenantį kitoje pusėje kelio, paklausti ar nebuvo atėjęs tėvas. Kaimynas pasakė, kad tėvo nebuvo, jo nematė ir nieko negirdėjo. Eidamas pro namą, pamatė lauke kraujo, pagal tai ėmė ieškoti tėvo. Einant link sodo, ant žolės pamatė kraujo krešulių ir ėmė dairytis po sodą, kuriame pamatė prie obelies krūvą lapų, kurių dieną prieš tai nebuvo. Priėjęs prie tos krūvos, pamatė kyšančias džinsines kelnes ir juodą megztuką. Paėmęs megztuko rankovę pakėlė į viršų ir išvydo kruviną tėvo veidą. Palietęs krūtinę pajautė, kad kūnas šaltas. Paskambinęs Nr. 112, informavo apie įvykį. Tada A. jam pasakė, kad tėvas šoko prieš jį su kirviu, dėl to jis mediniu suoliuku sudavė tėvui du smūgius, į kur nepaaiškino.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-18, liudytoju papildomai apklaustas nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2023-04-09 į tėvo gyvenamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko apie 9.00 val., su savo drauge P. Č.. Tėvas ir dėdė A. buvo namuose, iš išvaizdos atrodė blaivūs. Palikęs draugę name, jis pats nuėjo ruošti dengimui garažo stogo. Jam atvažiavus, A. kažkur išėjo. Neklausė, kur šis eina ir nematė, kada parėjo ar ką nors parsinešė, nežino ar buvo nuėjęs į kaimo parduotuvę. Maždaug apie 12.00 val. A. atėjo prie garažo ir paklausė ar jis rytoj atvažiuos. Atsakė, kad nežino, jeigu nesijaus labai pavargęs, tai atvažiuos. Nežino dėl kokios priežasties A. jo klausė ar rytoj atvažiuos, nes niekada to neklausdavo. Į sodybą atvažiuodavo laisvu nuo savo tiesioginio darbo metu - per šventes, savaitgaliais, atostogas, po darbo. Pastaruoju metu padėjo tėvui statyti garažą, nes šis sunkiai vaikščiojo dėl skaudančių kojų. Minėtą dieną keletą kartų buvo užėjęs į namą atsigerti vandens ir matė, kad tėvas virtuvėje gėrė alų, P. Č. gurkšnojo šampaną, A. sėdėjo kambaryje, ant savo lovos ir žiūrėjo televizorių. Prie A. lovos stovėjo staliukas, ant jo buvo pridėto maisto, tačiau butelio su degtine ar kito alkoholinio gėrimo nematė. Įprastai A. alkoholį vartodavo pasislėpęs nuo tėvo. Nežino, kodėl šis nuo tėvo tai slėpdavo, A. apskritai jo požiūriu yra keistesnis žmogus. Kartais broliai ir abu išgerdavo, išgėrę bardavosi. Konfliktinės situacijos paaštrėjo apie keletą metų, nes A. iš tėvo vogdavo pinigus, maistą ir kitus daiktus. Pats to nematė, apie tai žino iš tėvo ir močiutės, kuri apie du mėnesius gyvena pas dukrą Marijampolėje. Močiutei 92 metai, ji ligota, sunkiai vaikšto, prasta atmintis. Nuogąstaudami, kad močiutės neištiktų infarktas, šeimos ir giminės rate buvo priimtas sprendimas jai nepasakoti apie nužudytą Al.. Kai 2023-04-09, apie 21.00 val., išvyko iš sodybos, matė, kad A. yra neblaivus. Tėvas irgi buvo apsvaigęs, bet dar negirtas, jį su drauge išlydėjo į kiemą. Viskas atrodė normaliai, o kas vyko jam išvažiavus, nematė. Žino, kad dienos metu tėvui kažkas atvežė alaus, nes girdėjo į kiemą atvažiavusio automobilio garsą ir draugė apie tai sakė. Nežino ar kas nors tėvui atvežė alaus jam išvažiavus iš sodybos. Po to, kai sekančios dienos ryte atvykęs į sodybą ir ją apieškojęs rado sode palei obelį lapais užmestą negyvą tėvą, namo virtuvėje ant grindų palei lovą rado pastatytą benzininį pjūklą „Husqvarna“ be apsaugos ant pjovimo juostos. Pjūklas stovėdavo sandėliuke. Kuriuo metu ir kokiam tikslui bei kuris iš brolių į virtuvę atnešė pjūklą, nežino, nes tėvas niekada jo nesinešdavo į kambarį ar virtuvę dėl benzino kvapo, pjūklą remontuodavo ar grandinę galąsdavo tik lauke. Kad pjūklas netrukdytų praeiti, jis jį paėmęs už rankenos nunešė į sandėliuką, esantį name, padėjo į savo vietą bei ant pjovimo juostos uždėjo plastikinę apsaugą, kuri buvo numesta ant grindų, sandėliuke. Pjūklą už rankenos paėmė be pirštinių, todėl ant rankenos galėjo likti ir jo rankų pėdsakų. Ar šiuo pjūklu naudodavosi A., nežino, bet šis mokėjo juo naudotis, pjaudavo malkas. A. pats jam nieko nesakė apie pjūklo atsiradimą virtuvėje. Šis tik sakė, kad tėvas prieš jį šoko su kirviu ir matė kirvį, numestą ant lovos, virtuvėje. Peilių mediniu rudu kotu namuose buvo keletas, bet nėra matęs su ilga geležte. Peilių bendras ilgis apie 30 cm, maždaug po 15 cm., koto ir geležtės. Tėvas tą vakarą vilkėjo pilkos spalvos džemperį, užsegamą užtrauktuku palei kaklą. Tas džemperis buvo užmestas negyvam tėvui ant pilvo ir ant galvos užmautas kažkoks juodos spalvos golfas. Nežino ar tai tėvo golfas ir ar tą golfą vilkėjo po džemperiu. Name ant grindų numesto peilio nematė, jo neėmė. Ar ant pjūklo buvo kraujo pėdsakų, neatkreipė dėmesio, rankenos niekuo nevalė, tiesiog jį paėmė ir nunešė padėti į vietą. Dėl tėvo nužudymo jam padaryta didelė moralinė žala. Tėvo laidotuvėmis rūpinosi kartu su krikšto motina I. L.. Laidotuvių išlaidos sudaro apie 4 000 Eur. Prašo byloje pripažinti nukentėjusiuoju dėl nusikaltimu padarytos moralinės ir turtinės žalos. Dėl ieškinio pateikimo dar nėra apsisprendęs, tačiau informuotas, kad tokią teisę turi.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, A. G. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog A. minėjo, kad jo tėvas „šoko“ ant jo su kirviu. Bet tėvas, kad ir „šokdavo“, tačiau nieko broliui nedarydavo. Tėvas, kad ir papykdavo, bet paskui atsileisdavo.

Iš liudytojos I. S. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta I. S. parodė, kad A. G. yra jos kaimynas. I. L. ir A. G. pažįsta, santykiai draugiški. Kas konkrečiai įvyko nežino, nes buvo Šv. Velykos, pas ją buvo suvažiavę artimieji. Antrą Šv. Velykų dieną A. G. atėjo paklausti ar nėra tėvo. Ji pasakė, kad nėra ir nebuvo, todėl jis išėjo. Po 15-20 min., jis vėl atėjo ir pasakė, kad rado tėvą užmuštą ir pakastą po lapais sode. Su vyru nubėgo į sodą, buvo 6-7 metrų atstumu. Sūnus buvo prakasęs lapus, matėm veidą, jis buvo be „maikės“, su džinais, prie šono buvo numestas megztinis. Vyras po širdies operacijos, todėl grįžome atgal, o per sodą atėjo A. G., ji jo paklausė, ką jis padarė, bet ką jis jai atsakė nepamena. Su vyru parėjo namo ir tuo viskas baigėsi. Jos vyras yra A. S.. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime ir šalia gyvena A. G.. Tai buvo šiais, t. y. 2023 metais, iš balandžio 9 d. į 10 d., per Šv. Velykas. Dėl brolių G. santykių gali pasakyti, kad jie abu išgerdavo, o kas tarp jų vyko nežino. Kaip kaimynai jie buvo geri. A. G. ateidavo pas juos kiekvieną rytą. Dėl brolių konfliktų, tai vasarą jie kieme parėkaudavo vienas ant kito, jie gyveno dviese ir dar jų motina. Per Šv. Velykas jų motina buvo išvykusi pas dukrą. Patikslino, kad A. G. atėjęs po 20 min., pasakė, kad rado tėvą užmuštą, kas užmušė nesakė. Ėjo į sodą pažiūrėti, iš arti lavono nematė. A. G. vėliau atėjo nuo kiemo pusės. A. G. svirinėjo, o kiek neblaivus buvo nežino, kai atėjo jis elgėsi ramiai. Al. daugiau namuose tvarkėsi, o A. pas ūkininką dirbo. Labiau šeimininkas namuose buvo Al.. Naktį buvo namuose, name buvo daug žmonių, niekas nesibeldė ir nekvietė pagalbos, nieko negirdėjo. Negalėjo taip būti, jog negirdėtų jeigu kažkas belstųsi. Au. atėjęs ieškoti tėvo pasakė, kad namie betvarkė ir tėvo nėra, kokia betvarkė nežino. Nepamena ar A. G. jai kažką sakė apie kraują.

Siekiant patikrinti liudytojos I. S. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 100-103).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-05-02, liudytoja apklausta I. S. parodė, kad broliai Al. ir A. G. buvo jų artimiausi kaimynai, sodybas skiria tik siauras kaimo keliukas. Į sodybą gyventi atvyko 2005 metais. Su kaimynais G. palaikė draugiškus santykius. 2023 metais, apie sausio mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, M. G. dėl sunkios sveikatos būklės pas save išsivežė dukra I. L. ir namuose liko gyventi abu broliai. Al. visada būdavo namuose, o A. dirbo pas ūkininką, tai ir savaitėmis namo negrįždavo. Kartais girdėdavo, kad broliai tarpusavyje barasi. Kaip kaimynai, tai visi G. buvo labai draugiški, o kas vyko jų šeimoje, gerai nežino ir į jų santykius nesikišo. 2023 m. balandžio 9 - 10 dienomis su vyru buvo namuose. Pirmą Šv. Velykų dieną pas juos dar buvo suvažiavę vaikai, visi kartu šventė. Matė, kad pas kaimynus buvo atvažiavęs Al. sūnus Au., kuris iki vakaro dengė garažo stogą. Ji miegoti nuėjo po vidurnakčio, galėjo būti apie 00.30 val., visi kiti šeimos nariai tuo metu jau miegojo. Jokio triukšmo, jokių įtartinų garsų G. sodyboje negirdėjo, nes visą laiką buvo name, kuriame langai dvigubi. Nakties metu irgi negirdėjo, kad kažkas būtų beldęsis į jos langą. Jeigu būtų beldęsi, tai tikrai būtų girdėjusi, nes klausos sutrikimų neturi. Jos sutuoktinis dienos metu nešioja klausos aparatą, miega be jo. Sekančios dienos rytą, laiko tikslaus neatsimena, galėjo būti apie 10.00 val., pas juos atėjo A. G., kuris pasakė, kad niekur neranda tėvo, namuose yra kraujo, A. sako, kad kraujas bėgo jam iš nosies, bet Au. tuo nepatikėjo, nes matė kruviną pagalį ir lyg sulaužytą suoliuką bei į vidų atneštą benzininį pjūklą. Kadangi pas juos Al. nebuvo atėjusio, Au. vėl išėjo ir grįžęs maždaug po 10-15 min., pasakė, kad sode po lapais rado negyvą ir jau atšalusį tėvą. Iš inercijos abu su vyru nubėgo pažiūrėti ir pamačius vaizdą abiem pasidarė bloga. Al. lavonas gulėjo nugara ant žemės, Au. jau buvo nuo veido ir krūtinės nužėręs lapus, tai matė, kad veidas kruvinas, krūtinė nuoga, ant jos lyg buvo užmestas kažkoks megztinis, mūvėjo džinsinėmis kelnėmis. Au. paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir informavo apie nužudytą tėvą. A. prie jų ir Al. lavono priėjęs nebuvo, tačiau jau jai su vyru einant iš sodelio namo, A. sodo takeliu ėjo link kaimo keliuko ir tada ji jam pasakė: - A., ką tu padarei?, bet neatsimena ką jis atsakė, akivaizdžiai matėsi, kad jis dar yra labai girtas, svirduliuojantis. Neatsimena dėl to, kad pati patyrė stiprų sukrėtimą nuo pamatyto vaizdo. Apie įvykį kalbėjosi su savo šeimos nariais, bet niekas jokio triukšmo, beldimo ar rėkimo negirdėjo. Šuns neturi.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, I. S. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog nežino, ar įvykio išvakarėse, be Au. dar kas nors buvo atvykę pas G.. Žino, kad Au. kažkokią draugę atsiveždavo, bet ar tą vakarą ji buvo, nematė. Asmens pavarde N. nepažįsta. Kas vyksta pas G. iš jos kiemo nesimato. G. pasakydavo, kad susibardavo, o kodėl susibardavo nesakydavo. G. motina kelis kartus šaukė, kad Al. pradeda kabinėtis prie A.. Jų motina kartais sakydavo, kad broliai konfliktuoja, pasiguosdavo, kad vartoja alkoholį. A. niekada raminti nereikėjo, o Al. daugiau konfliktiškas būdavo. Kieme girdėdavo, kad jie „koliojasi“.

Iš liudytojo G. L. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas G. L. parodė, kad A. G. ir A. G. yra jo žmonos broliai. Būdavo, kad jie išgerdavo. Broliai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime kartu su motina, tačiau jų motina žiemą susirgo ir ją gyventi pasėmė pas save, o jiems liko laisvas gyvenimas, galėjo daugiau gerti. Broliai konfliktuodavo tarpusavyje, tačiau prie jo nesimušė. Tą dieną, kai rado galimai nužudytą Al., į ten nuvykęs nebuvo. Jam skambino A. G. ir pasakė, kad A. G. nužudytas. Pasakė žmonai, šeimos nariams ir viskas. Paskambino per Velykas, šiais metais, apie 10 val. Au. paskambinęs pasakė, kad nužudytas tėvas, kad nužudė A. G., pasakojo nedaug, pasakė, kad atvyko policija ir viskas.

Siekiant patikrinti liudytojo G. L. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 106-109).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-05-08, liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad A. G. ir A. G. yra jo žmonos broliai. Su jais palaikė normalius santykius. Labai artimai nebendravo, tačiau užsukus į žmonos tėviškę, su jos broliais kartu arbatos išgerdavo. Apie tai, kad per Velykas A. nužudė Al., sužinojo iš Al. sūnaus Au., kuris paskambinęs pasakė, kad rado negyvą tėvą. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino. 2023-05-03, trečiadienį, kai žmonai I. L. policijos komisariate buvo atiduotas sodybos raktas, iš karto nuvažiavo į namus, kuriuose gyveno žmonos broliai Al. ir A.. Žmonai betvarkant namus ir beplaunant grindis, ji virtuvėje po lova rado įvairių rakandų, o tarp jų ir plaktuką, kurį paėmęs į rankas norėjo nunešti padėti į traktorių, bet dienos šviesoje ant jo pamatė į kraują panašius pėdsakus, todėl plaktuką pats pristatė prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nežino nuo kada ir kieno kraujas atsiradęs ant plaktuko. Šio plaktuko nebuvo matęs anksčiau, nes nebuvo poreikio naudotis jų namuose buvusiais įrankiais, kadangi pats asmeniškai jokių darbų ten nedarydavo. Nežino ar šis plaktukas kaip nors susijęs su A. padarytu nusikaltimu. Tvarkant namus nepastebėjo peilio ilga siaura smaila geležte, visi peiliai maži, buitinės paskirties.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, G. L. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog namuose rado platuką, ant jo kraujas nebuvo šviežias, nes jau buvo mėnuo laiko nuo įvykio praėjęs, nes rado jį gegužės 8 d. Suprato, kad ant plaktuko kraujas, nes išnešęs plaktuką į lauką tai pamatė. Kraujas buvo tamsiai raudonas. Kad tai kraujas suprato iš spalvos. Nežino, kam buvo naudotas šis plaktukas. Kraują matė ant platuko galvos. Uošvienė nuo sausio mėnesio gyvena pas juos, ji susiskambindavo su jais. Al. buvo agresyvesnis kai išgerdavo, jie pykdavosi dėl visko. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu su A. G. nebendravo. A. ramesnis žmogus, daugiau konfliktų sukeldavo Al.. Al. sodyboje jautėsi labiau šeimininkas. Traktorius buvo Al., nes jį nupirko Al. sūnus.

Iš liudytojo P. B. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas P. B. parodė, kad A. G. atsimena iš įvykio, nes tuo metu dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju ir reagavo į įvykį. Buvo praneša, kad A. G. atvykęs į įvykio vietą rado negyvą savo tėvą. Gavę iškvietimą atvyko į įvykio vietą, kieme pastebėjo du asmenis, tai įtariamąjį ir pranešėją A. G.. Su juo buvo jo kolega E. K. ir kursantas, kurio pavardės tiksliai neatsimena, lyg ir Ignatavičius. Įvykio vietoje priėjo prie asmenų. Įtariamasis sėdėjo ant žemės, akivaizdžiai buvo neblaivus, pastoviai kartojo „užmušiau brolį“. Pranešėjas parodė, kur yra kūnas, jis buvo apie 100 metrų atstumu nuo namo ir apkastas pernykščiais lapais. Įtariamasis buvo sulaikytas, patalpintas į tarnybinį automobilį ir į įvykio vietą buvo iškviesti ekspertai. Buvo nustatytas neblaivumas, koks jis buvo nepamena. Bandė kalbėtis su įtariamuoju, jis sakė, kad vartojo alkoholį iš vakaro abu, susipyko ir su mediniu suoliuku jis trenkė broliui per galvą, kai pamatė, kad brolis negyvas išsigando ir ištempė jį iš namų. Apie peilio panaudojimą nesakė, bet minėjo apie grandininį pjūklą, kad brolis su juo gąsdino. Buvo priėjęs prie lavono, bet detaliau neapžiūrėjo. Lavonas gulėjo ant nugaros, veidas uždengtas buvo megztiniu ar „maike“, bet gal nuo tempimo buvo užsitraukęs megztinis, todėl galvos nesimatė, matėsi nuogas pilvas. Durtinių žaizdų nematė. Sakė, kad konfliktas įvyko namuose, kambaryje. Kambaryje buvo daug kraujo ant žemės, matėsi, kad buvę kažkokios grumtynės. Ant lavono irgi matėsi kraujo. Suoliuko pats neapžiūrėjo, į vidų įėjęs tik pažiūrėjo ar daugiau asmenų nėra ir pan. Peilio neieškojo, akivaizdžiai jo nepastebėjo. Pjūklo įvykio vietoje nepastebėjo. Apie pjūklą įtariamasis sakė, kad konflikto metu buvo užvestas, bet tiksliai nepamena. Įtariamąjį parodė A. G., bet tuo pačiu ir įtariamasis kartojo, kad užmušė brolį. Jis gailėjosi, matėsi liūdesys, verkė, kartojo, kad „ką padariau, gailiuosi“. Nebuvo aišku kiek įvykio metu buvo asmenų, nes iš pradžių minėjo, kad vartojo alkoholį dviese, paskui minėjo, kad kažkoks kaimynas buvo, bet jis išėjo anksčiau, nebuvo nustatytas kaimynas, nes nepasakė nei vardo, nei pavardės. Kokioje padėtyje mušė brolį nepamena ar nurodė. Turėjo vaizdo registratorių ir kolega turėjo. Dėl smūgių nepamena ar minėjo. A. savo sužalojimų jam nerodė.

Siekiant patikrinti liudytojo P. B. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 112-115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-05-29, liudytoju apklaustas P. B. parodė, kad 2023 m. balandžio 10 d., dirbo ekipaže A1703 kartu su vyriausiuoju patruliu E. K. ir LPM kursantu D. B.. Apie 10.20 val., gavo pranešimą apie žmogžudystę (duomenys neskelbtini) ir išvyko į įvykio vietą. Atvykus į minėtą sodybą, sode laukęs ir A. G. prisistatęs asmuo paaiškino, kad jis iškvietė policiją, nes jo dėdė A. G., kuris pokalbio metu buvo šalia, naktį nužudė savo brolį A. G.. Maždaug už 20 metrų nuo pranešėjo, prie medžio gulėjo vyriškio, pasak pranešėjo - tai A. G. lavonas, apdengtas lapais. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. G. paaiškino, kad 2023-04-09 su savo broliu A. G. ir jo draugu, kurio nepažįsta, vartojo alkoholį. Vėliau, kai draugas jau buvo išvykęs, tarp brolių įvyko konfliktas, ko pasėkoje A. G., atsinešęs kirvį, juo pradėjo grasinti, kad jį sukapos ir supjaustys benzininiu pjūklu. Nesakė, kad Al. būtų grasinęs jam peiliu. Dėl brolio Al. išreikštų grasinimų kirviu ir benzininiu pjūklu, A. pasiėmė suoliuką ir stipriai juo trenkė A. G. į galvos sritį, ko pasėkoje šis nukrito ant žemės. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nenurodė. A. G. sakė, kad Al. buvo atsinešęs benzininį pjūklą ir net parodė savo ranką, ant kurios išorinės dilbio dalies matėsi įbrėžimai, kurie, pasak A., buvo padaryti pjūklo grandine, bet dabar neatsimena kokiomis aplinkybėmis – A. bandant iš Al. pjūklą atimti ar kitomis aplinkybėmis. Pasak A. G., supratęs, kad nužudė brolį ir norėdamas paslėpti įkalčius, savo brolio kūną ištempė į sodą ir paslėpė po lapais. A. pasakojimas atrodė rišlus, aiškus, suprantamas, nors pats buvo stipriai neblaivus. Kadangi A. G. prisipažino nužudęs savo brolį, todėl jį sulaikė, įsodino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą ir alkoholio kiekio matuokliu nustatė neblaivumą. Jo tarnybiniame pranešime dėl darbo įvykio vietoje užfiksuota, kad 2023-04-10, 10.55 val., A. G. buvo nustatytas 2,41 promilės neblaivumas. A. G. paaiškino, kad ryte atvykęs į sodybą, namo viduje pamatė daug kraujo. Neradęs tėvo, nuėjo jo ieškoti pas kaimynus, kurie pasakė, kad Al. nematė ir nežino, kur jis yra. Sugrįžęs į kiemą pastebėjo sode lapų krūvą, kurios anksčiau nebuvo matęs. Priėjęs arčiau pamatė, kad po lapų krūva guli jo tėvas A. G.. Patikrinęs pulsą pajautė, kad pulso nėra, tėvo kūnas jau atšalęs, po ko paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, P. B. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus. Dar patikslino, jog A. rodė sužalojimus. Jeigu jo parodymuose ikiteisminio tyrimo metu taip nurodyta, vadinasi tai taip ir buvo, nes tuo metu geriau viską prisiminė. Nurodė, kad jo 2023-04-10, tarnybiniame pranešime „Dėl darbo įvykio vietoje“, nurodytos aplinkybės yra teisingos (1 t., b. l. 116-118).

Iš liudytojos P. Č. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Liudytoja teisiamojo posėdžio metu apklausta P. Č. parodė, kad A. G. yra jos draugas, sugyventinis. I. L. yra kelis kartus mačiusi. Ji ir A. G. Velykų dieną vyko pas jo tėvą Al.. Atvyko apie 11 val.. A. G. dirbo ant stogo, A. G. remontavo valtį, o ji tvarkė automobilį. A. G. tą dieną atrodė „šaltas“ ir visą dieną nelabai jį ir matė. Pavalgę vakarienę su A. G. išvyko į namus. Tą dieną jiems būnant konfliktų nebuvo. Gražiai sutiko Šv. Velykas, atsisveikino ir išvyko, ir viskas buvo gerai. Sekančią dieną su A. G. į sodybą nevyko. Jis nuvykęs į sodybą paskambino, buvo susijaudinęs ir paprašė, kad susisiekčiau su jo broliu, kol bandė su A. G. susisiekti, A. G. ieškojo tėvo, nes jis namus rado netvarkingus, buvo išmėtyti daiktai, buvo kraujo. Jis jai vėl paskambino po 10 min., ir pasakė, kad tėvą rado, paaiškino, kad rado tėvo kūną, kuris buvo bandytas paslėpti. Ji išsikvietė taksi ir nuvyko į įvykio vietą, ten jau buvo policija ir greitoji pagalba. Tą dieną A. G. nematė, tačiau žinojo, kad jis yra policijos automobilyje. Įėjusi į namo vidų matė labai daug kraujo, daiktai buvo išmėtyti. Išėjusi į lauką, po obelimi pamatė negyvo A. G. kūną. Vėliau ją A. G. giminaičiai parvežė namo, nes jai buvo šokas, o A. G. liko ten. A. G. susijaudino dėl kraujo, išmėtytų daiktų, buvo sulaužytas A. G. telefonas. Tiksliai neatsimena, ar A. G. sakė ar įtaria, ar ne, kad tėvas negyvas, tik pasakė, kad tėvo namie nėra ir jis jo eis ieškoti. Antrą kartą A. G. paskambino po 10 min., ir pasakė, kad rado tėvą, ir kad jo nebėra, kad užmušė tėvą. Nepamena ar jis paminėjo, kas jį užmušė. Buvo priėjusi prie lavono apie pusantro metro atstumu. Užėjusi į namus matė raudonas grindis nuo kraujo, matė šampano butelį, jai pasidarė bloga. Pjūklo nematė, bent nekreipė dėmesio. Didžiausia netvarka buvo virtuvėje. Pamena, kad buvo kruvinos grindys, buvo apvirtusi kėdė, mėtėsi butelis. Kai atvažiavo į sodybą A. G. jau buvo policijos automobilyje. Įvykio vietoje su A. G. apie įvykį nekalbėjo, nes jis bendravo su policijos pareigūnais, tik persimetė keliais žodžiais, kodėl A. G. taip pasielgė. Nekilo abejonių kas galėjo nužudyti A. G., nes broliai anksčiau konfliktuodavo. Kol jų motina būdavo namie, tai ji juos sutramdydavo. Al. ir A. konfliktuodavo, jie pykdavosi. Dieną prieš įvykį A. keistai elgėsi. Kas jam buvo nutikę tą dieną neklausė. Ji tik pasisveikino su juo ir atsisveikino. Daugiau nekalbėjo. Balandžio 9 d., buvo vartojamas alkoholis, bet tik simboliškai. Ar balandžio 9 d., A. G. buvo neblaivus, nežino. Tą dieną Al. ir A. prie jų nesibarė. Apie 22 val., išvyko iš sodybos, o A. G. sekančią dieną į sodybą vyko apie 9-10 val. Kambaryje nepastebėjo kruvino peilio. Kokius gėrimus galėjo vartoti A. G. nežino. A. G. vartojo tuos pačius gėrimus. Prieš jiems išvykstant, į sodybą buvo kažkas užsukę, bet ji nepažįsta to žmogaus, nežino kokiu tikslu jis buvo atvykęs. Ji A. dar paprašė nesipykti su broliu, nes jie pykdavosi, todėl ir paprašė, kad jie gražiai gyventų, be konfliktų. A. tą dieną elgėsi šaltai, išvakarėsi konfliktų nebuvo. Nežino, kuris iš brolių buvo agresyvesnis, tačiau A. yra stipresnis fiziškai, bet psichologiškai, kuris labiau vienas kitą įskaudindavo nežino. Kai vakare išvyko, Al. buvo šiek tiek išgėręs. Su A. tik atsisveikino, todėl nežino ar jis buvo apgirtęs.

Siekiant patikrinti liudytojos P. Č. parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 94-97).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-04-18, liudytoja apklausta P. Č. parodė, kad su A. G. draugauja vienerius metus. Per šiuos draugystės metus su Au. kartu nuvykdavo pas jo tėvą A. G., gyvenusį viename name su broliu A. ir motina, kuri šiais metais išvyko pas dukrą į Marijampolę ir iki šio laiko ten gyvena, nes yra garbaus amžiaus, turi lėtinių ligų, sunkiai vaikšto. 2023-04-09, apie 9.00 val., ji su Au. atvyko pas jo tėvą. Au. nuėjo dirbti, ruošė dengimui garažo stogą, o ji buvo name, padėjo tėvui ruošti pietus. Jiems atvažiavus, A. kažkur išėjo ir grįžo po keleto valandų su krepšeliu bei prisiskynęs kažkokių pilkai išsprogusių šakelių. Ką turėjo krepšelyje, ji nežino, viską nusinešė į kambarį, esantį šalia virtuvės. Keletą kartų A. išėjo į kiemą, buvo nuėjęs prie dirbančio Au.. Tą dieną A. atrodė neįprastai rimtas, ramus, net šiek tiek išbalusio veido. Ankstesniais kartais A. prieidavo, apsikabindavo, vadindavo ją dukra. O pirmą Šv. Velykų dieną jis buvo labai šaltas, nebendraujantis. Atvažiuodama į svečius, atsivežė butelį šampano, kurį virtuvėje gurkšnojo kartu su Au. tėvu. Neatsimena ar kas nors jam dienos metu buvo atvežęs alaus, bet prie stalo matė padėtą pakuotę alaus plastikiniuose buteliuose su raudona etikete. Kiek pakuotėje buvo butelių, neatsimena. Baigus gerti šampaną, tėvas gėrė alų. Ji su Au. namo išvažiavo apie 21.00 val., tėvas dar turėjo alaus, tačiau neatsimena kiek butelių pakuotėje buvo likę. Nežino ar tėvas vakare prašė ką nors atvežti jam alaus. Jiems išvažiuojant, tėvas buvo apsvaigęs, bet neatrodė girtas, ant kojų stovėjo normaliai, nesvirduliavo į šonus. Prieš išvažiuojant, su Au. užėjo į kambarį atsisveikinti su A., kuris jau gulėjo savo lovoje ir iki pusės buvo užsiklojęs antklode, bet viršutinių drabužių nenusirengęs. A. dar paprašė nesipykti su broliu. Sekančios dienos ryte, apie 9.00 val., Au. vėl išvyko dirbti į tėvo sodybą, o ji liko namuose. Nuvažiavęs į sodybą, iš ten jai paskambino ir paprašė paskambinti jo broliui Ai., gyvenančiam Anglijoje, paklausti gal šis telefonu bendravo su tėvu ir gali žinoti kur tėvas yra, nes niekur neranda tėvo, A. jam pasakęs, kad tėvas kažkur išėjo. Pasak Au., jis apžiūrėjo ūkinius pastatus, nuėjo pas kaimyną pasiklausti, bet tėvo nerado. Su Ai. jai nepavyko susisiekti. Po to jai vėl paskambino Au. ir paprašė atvažiuot į sodybą, pasakė, kad rado mirusį tėvą. Atvykusi į sodybą, rado atvykusius policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Įėjusi į namo vidų, prieangyje ant grindų pamatė į tempimo ar vilkimo žymes panašius kraujo pėdsakus. Virtuvėje ant grindų buvo numestas šampano butelis ir kiti daiktai, kurių neatsimena ir negali įvardinti. Buvo trumpam įėjusi ir į kambarį, bet neatsimena ką jame matė. Kiek prisimena, tai rankomis jokių daiktų nelietė, nuo grindų nieko neėmė, peilio rudu mediniu kotu ilga geležte nematė. Iš vakaro virtuvėje naudojosi keliais peiliais. Žino, kur sudėti stalo įrankiai, tačiau jų apibūdinti tiksliai negali. Maždaug likus savaitei iki Šv. Velykų, matė kaip kambaryje A. laikė peilį lyg mediniu kotu ir ilga smailėjančia geležte. Dabar neprisimena kokiam kontekste tą peilį pamatė A. rankose, ar jis jai jį parodė, ar su juo kažką darė, bet šio peilio bent 2023-04-09 virtuvėje nematė ir juo nesinaudojo. Iki padaryto nusikaltimo tarp brolių žodinius konfliktus girdėjo daug kartų, A. barnio metu vis grasindavo užmušti Al.. Puldavo vienas kitą žodžiais, bet fizinio smurto panaudojimo nematė. Girdėjo kaip A. A. sakydavo: Tu nieko neturi, pas mane vaikai atvažiuoja, marti atvažiuoja, o tu ją dukra vadini, ji mano marti, bet ne tavo dukra ir pan. Mano, kad dėl tokių žodžių A. jautėsi pažemintas, jam kaupėsi pyktis, pavydas ir agresija. Su ja ir Au. A. buvo malonus, mandagus.

Po parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pagarsinimo, P. Č. teismui pareiškė, jog patvirtina ir palaiko šiuos savo parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 172-175).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-08-30, liudytoju apklaustas A. N. parodė, kad A. G. pažinojo apie 15 metų ir palaikė su šiuo normalius santykius. Bendraudavo retai, tais atvejais kai šis paprašydavo kažkur nuvežti arba parvežti. Al. brolį A. taip pat pažinojo, pasisveikindavo, tačiau artimiau nebendraudavo. Kokie santykiai buvo tarp brolių artimoje aplinkoje, jis nežino. Taip pat pažįsta ir abu Al. sūnus – Ai. ir A. G.. Žino, kad Ai. dažnai atsiųsdavo tėvui pinigų ir jam asmeniškai atsiųsdavo, kad tėvui nupirktų ir nuvežtų cigarečių, tačiau prašydavo nepirkti ir nevežti Al. alaus. 2023 m. balandžio mėnesį, likus maždaug trims dienoms iki Šv. Velykų, jis Al. parvežė iš L. kaimo labai girtą, nuo girtumo net griuvinėjo. Su savimi Al. turėjo apie tris „tašes“, iš kurių vienoje pamatė alaus butelius po 1 l talpos. Kadangi Al. buvo labai girtas ir jis nenorėjo, kad šis girtavimą tęstų namuose, jis išprašė, kad Al. alų paliktų pasaugoti jo mašinoje. Šis sutiko ir „tašę“ su alumi paliko. Grįžęs į Alytų, tą „tašę“ su alumi jis nunešė ir padėjo ankstesnėje savo gyvenamoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Neatsimena kiek tiksliai alaus butelių buvo, bet apie 5-6 buteliai „Tauro“ alaus po 1 l talpos. Pirmąją Šv. Velykų dieną, t. y. balandžio 9 d., jam į mobilųjį telefoną A. G. skambino mažiausiai penkis kartus ir primygtinai prašė atvežti alaus. Jis labai neturėjo laiko ir vis atsikalbinėjo, kol galų gale sutiko ir tą pas jį pasaugoti paliktą alų nuvežė Al. į gyvenamąją vietą. Sustojo ant kelio, prie įvažiavimo į kiemą, kuriame stovėjo mėlynos spalvos lengvasis automobilis ir girdėjo, kaip ant stogo kažkas kažką kala. Al., priėjęs pasiimti alaus, pasakė, kad Au. dirba ant stogo. Jis pats asmeniškai Au. nematė, tik girdėjo kalimą. Su Al. bendravo pro atidarytą langą, iš mašinos išlipęs nebuvo. Al. iš bagažinės pasiėmė krepšį su alumi ir nuėjo namo. Matėsi, kad buvo pagiringas arba lengvai išgėręs, bet tikrai tuo metu nebuvo girtas, negriuvinėjo. Atrodė normaliai, nebuvo ant Al. matyti jokių sužalojimo žymių. Alų Al. nuvežė po paskutinio pokalbio telefonu, tai galėjo būti apie 20.30 val. Nuvežė visą alų, kurį buvo pas jį palikęs, tai yra apie 5-6 litrus. Į kiemą ir į namą užėjęs nebuvo, dar paprašė Al., kad daugiau šis jam neskambintų, nes daugiau tikrai jam alaus neveš. Sekančią dieną A. G. jam parašė žinutę, kad mirė tėvas. Apie A. G. nužudymo aplinkybes nieko nežino. Iki šio laiko jaučiasi nesmagiai, kad paklausė Al. prašymų ir tą alų šiam nuvežė.

Iš ekspertės L. A. parodymų duotų teisiamojo posėdžio metu. Ekspertė L. A. parodė, kad A. G. buvo atvykęs pas ją gyvai, ji turėjo bylos medžiagą. Dėl ekspertizės skyrimo, tai jokių papildomų duomenų apie A. G. sveikatos būklę nėra. Kai jis buvo atvykęs 2023 m. gegužės 10 d., jokių psichikos sutrikimų ar simptomų, kurie galėtų leisti galvoti apie psichikos sutrikimą nebuvo rasta. Pažymėtina, kad jam atvykus nebuvo sutrikusi orientacija – gebėjimas orientuotis laike ir vietoje, jis į klausimus atsakė greitai ir aiškiai. Dėl afekto, tai jis veikos metu buvo neblaivus ir neturėjo jokių afekto stadijų, kurios yra būtinos, jog būtų galima įtarti afektą. Jokios kalbos apie afektą negali būti, nes kai žmogus yra neblaivus nėra galimybės atskirti, kur yra afektinė būsena, o kur neblaivumo įtakotas elgesys. Nėra jokių duomenų apie iš karto po įvykio A. G. užmigimą, nes tai aktualu po afekto, nesiorientavimo, jis sklandžiai prisiminė aplinkybes. Afekto būsenoje žmogus neturi galimybės suteikti duomenų. Dėl tam tikrų neprisimenamų aplinkybių, tai neblaivumas lemia atminį. Jokių duomenų, jog reikėtų įtarti psichikos ar psichologinį sutrikimą nepastebėta. Palaiko savo 2023 m. gegužės 10 d., išvadą. Ar asmuo pavartojęs alkoholio agresyvėja ar labiau yra slopinamas, tai yra asmenybiniai ypatumai, visus alkoholis veikia skirtingai arba žmogus rimsta arba agresyvėja, bet tai nėra psichiatrinis vertinimas. Dėl afekto būsenos negali būti prielaidinių atsakymų. Neblaivumas atmeta galimybę afekto reakcijai. Tiriamojo elgesys po įvykio leidžia manyti, kad afekto būsenos nebuvo, o aplinkybių tam tikrų galima neprisiminti esant neblaiviam. Dėl sąmonės aptėmimų, tai gali būti, bet sąmonė gali aptemti ir dėl alkoholio vartojimo. Taip pat asmuo gali sąmoningai nutylėti žinomas aplinkybes. Ar pastovūs konfliktai gali labiau išvestų žmogų iš pusiausvyros ar pripratina prie to, tai išvedimas arba pripratinimas priklauso nuo asmenybės, ar jis yra pasyvus, ar negali priešintis, tai sprendžia ar jis kaupia pyktį ir paskui paleidžia ar epizodiškai turi galimybę aiškintis. Adekvatumas nėra psichiatrinio tyrimo dalykas. Byloje nebuvo duomenų, kad kumuliuotųsi afektas ir paskui jis būtų prasiveržęs. Ekspertas vertina ar asmuo gali suprasti savo veiksmus, ar turi pakankamai valios jiems pasipriešinti. Baimės, nerimas ir kt., nereiškia, kad asmuo negali pasipriešinti. Jokių abejonių dėl A. G. gebėjimo priešintis nekyla. Kad žmogus nekviečia pagalbos dar nereiškia, kad jis jos negali kviesti, nes tai yra apsisprendimas, o ne valios sutrikimas.

Iš 2023-04-10, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybiniame pranešime „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2023 m. balandžio 10 d., 10.20 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad pranešėjo tėvą, gimusį (duomenys neskelbtini) metais, užmušė jo brolis. Tėvo kūnas jau atšalęs. Konfliktas įvyko vakar. Sode prie namų rastas A. G., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, lavonas su smurto žymėmis: kraujas, mėlynės, kūnas apdengtas lapais. GMP kvietė sūnus, pranešta 0106 GMP brigadai. Apie įvykį pranešė A. G.. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) , netoli namo, sode, prie obelies, apdengtas lapais rastas gulintis ant nugaros, miręs A. G.. Ant veido matėsi kraujosruvos, sukrešėjęs kraujas. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas, paskirta objektų apžiūra. Sulaikytas įtariamasis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuriam 2022 m. balandžio 10 d., 10.55 val., nustatytas 2.41 prom., girtumas (1 t., b. l. 1-6).

Iš 2023-04-11, įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta: namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nužudytas A. G. bei apžiūrėta sodyba, kurios sode, prie medžio rastas A. G. lavonas, apdengtas medžių lapais. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta kraujo pavyzdžiai, malkos pliauska, alaus skardinės, alkoholio buteliai, kirvis, medinis suoliukas, dviejų mobiliųjų telefonų „Doro“ dalys, spynos raktas. Įvykio vieta nufotografuota (1 t., 14-48).

Iš 2023-04-10, lavono apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sode prie medžio rastas ir apžiūrėtas A. G. lavonas. Čiuopiant skeleto kaulai nelūžę, išskyrus viršugalvio užpakalinės dalies dešinėje pusėje – čiuopiant jaučiama kaulų krepitacija, pakaušio srityje daugybinės muštinės žaizdos (1 t., b. l. 49-51).

Iš 2023-04-10, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. B. tarnybiniame pranešime „Dėl darbo įvykio vietoje“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad 2023-04-10, dirbo ekipaže šaukimu Al 703 kartu su reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu E. K. ir LPM kursantu D. B. nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini) mieste. Apie 10 val. 20 min., buvo gautas A kategorijos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , pranešėjo tėvą užmušė jo brolis. Tėvo kūnas jau atšalęs. Konfliktas įvyko vakar. Pranešėjas tik šiandien atvyko į vietą. Kaltininkas vietoje. Atvykus nurodytu adresu sodybos kieme buvo pastebėtas pranešėjas, tai buvo A. G.. Pranešėjas paaiškino, kad jis kvietė policiją, kadangi jo dėdė A. G., kuris buvo kieme šalia jo, nakties metu nužudė savo brolį A. G.. Šalia asmenų, maždaug 20 metų atstumu, prie obelies buvo matoma sugrėbta lapų krūvą, kurioje buvo pastebėtas A. G. kūnas, ant kurio galvos buvo matomos smurtinės žymės. A. G. pasakė, kad jis nužudė savo brolį, todėl jis buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinio automobilio Al703 laikino sulaikymo kamerą. Alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510, ARPK0084, patikros Nr. 1751600, A. G. 10 val. 55 min., buvo nustatytas 2.41 prom., neblaivumas. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. G. paaiškino, kad 2023-04-09 vartojo alkoholį su savo broliu A. G. ir jo draugu, kurio nepažįsta. Vėliau, tiksliai nenustatytu nakties metu, tarp brolių vyko konfliktas, ko pasėkoje A. G. atsinešė kirvį ir pradėjo gąsdinti A. G., kad jį sukapos ir supjaustys benzininiu pjūklu. Pasak A. G., prieš įvykstant konfliktui tarp brolių, trečiasis asmuo jau buvo išvykęs iš sodybos, todėl konflikto tarp brolių nematė. A. G. paaiškino, kad dėl šių brolio gąsdinimų A. pasiėmė suoliuką ir su šiuo trenkė A. G. į galvos sritį. Kiek tiksliai smūgių sudavė, A. G. nenurodė, tačiau paminėjo, kad trenkė stipriai, kad brolis nukrito ant žemės. Vėliau A. G. paaiškino, kad daugumos dalykų neatsimena, tiesiog norėjo paslėpti įkalčius ir ištempė savo brolį į sodybos kiemą, bei bandė jį užmaskuoti užkasdamas medžių lapais. A. G. paaiškino, kad ryte, maždaug valanda laiko prieš paskambinant į policiją atvyko į sodybą, kurioje gyveno jo tėvas A. G. su savo broliu A. G.. A. G. atvykęs pamatė, kad sodybos viduje yra daug kraujo ant žemės, bei namuose nėra jo tėvo Al.. Pranešėjas pradėjo ieškoti savo tėvo, buvo nuėjęs pas kaimynus, tačiau kaip jis paaiškino, kaimynai jo tėvo nematė ir nežino kur jis yra. Vėliau A. G. sugrįžęs į sodybos kiemą pastebėjo sode esančią sugrėbtų lapų krūvą, kurios anksčiau nepastebėjo. Priėjęs arčiau krūvos, pamatė, kad joje guli jo tėvas A. G.. Suprato, kad tėvas miręs. Pranešėjas paskambino į BPC, pranešė apie įvykį. Įvykis filmuotas kūno kamera. Vaizdo įrašas prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 116-118; 119-120).

Iš 2023-05-30, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas, užfiksuotas į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno P. B. kūno kamera. Vaizdo ir garso įraše matyti ir girdėti A. G. paaiškinimas, kokiomis aplinkybėmis užmušė brolį. Jis aiškina, kad brolis atbėgo su benzininiu pjūklu, jį užvedė, sakė, kad supjaustys gabalais. Jis griebė už benzininio pjūklo, susibraižė į jo grandinę ranką. Tada broliui trenkė suoliuku per galvą ir brolis nugriuvo. Tada tuo pačiu suoliuku dar du ar tris kartus trenkė broliui. Daugiau nieko nebeatsimena. Brolis pas jį iš pradžių atėjo nešinas kirviu, sakė, kad sukapos, o paskui atsinešė benzininį pjūklą. A. G. patvirtino, kad brolio kūno į sodą atitempė jis (1 t., b. l. 121-123).

Iš 2023-05-08, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad liudytojas G. L. savanoriškai, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė plaktuką su mediniu kotu (1 t., b. l. 124-126).

Iš 2023-05-08, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ant liudytojo G. L. pateikto plaktuko galvos ir koto matyti į kraują panašios dėmės. Plaktukas nufotografuotas (1 t., b. l. 127-130).

Iš 2023-05-11, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėtas iš įvykio vietos paimtas kirvis. Ant kirvio kraujo pėdsakų nerasta. Kirvis nufotografuotas (1 t., b. l. 131-135).

Iš 2023-05-02, reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad iš VTMT Alytaus skyriaus paimti A. G. drabužiai (1 t., b. l. 136-140).

Iš 2023-05-09, daiktų apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad buvo apžiūrėti nužudytojo A. G. drabužiai, kuriais jis buvo apsirengęs prieš nužudymą ir su kuriais jis buvo rastas jau nužudytas. Apžiūros metu nustatyta, kad džinsinės kelnės ir pilkas džemperis gausiai sutepti krauju. Juodos spalvos golfo nugaros kairėje pusėje yra kiauryminis audinio pažeidimas. Drabužiai nufotografuoti (1 t., b. l. 141-148).

Iš 2023-04-12, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos D. M. tarnybiniame pranešime „Dėl skambučio/pranešimo bendrajam pagalbos centrui įrašo prijungimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos“ užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui buvo pateikta įvykio ROIK 01230001966356 informacija, 4 lapai ir skambučio/pranešimo garso įrašas, įrašytas į kompaktinę plokštelę (1 t., b. l. 149-154).

Iš 2023-04-12, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad apžiūros objektas yra 2023-04-12, tarnybinio pranešimo priedas, 2023-04-10, skambučio/pranešimo BPC garso įrašas. Pokalbio pradžia 2023-04-10, 10:17:36 val., trukmė 1 min. A. G. pranešė bendruoju pagalbos telefonu apie nužudytą tėvą A. G.. Nurodė, kad A. G. užmušė jo brolis A. G. (1 t., b. l. 155-157).

Iš 2023-04-11, reikalaujamų daiktų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad A. G. laisvanoriškai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė savo marškinėlius trumpomis rankovėmis, kelnes, diržą, gumines šlepetes ir languotus marškinius ilgomis rankovėmis (1 t., b. l. 158-160).

Iš 2023-04-11, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad lyginamajam tyrimui iš A. G. buvo paimtas seilių pavyzdys, rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiai (1 t., b. l. 161-164).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 218/2023(01) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ant benzininio pjūklo „Huqsvarna“ (1 mėg.), medinio suoliuko (4 mėg.), A. G. marškinėlių (5 mėg.), šlepečių (6 mėg.) ir kelnių (8 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su A. G. DNR profiliu 99,999999999999996% tikimybe. Ant A. G. marškinių (7 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas DNR profilis sutampa su A. G. DNR profiliu 99,99999999999998% tikimybe. Ant benzininio pjūklo „Huqsvarna“ (2 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Ant benzininio pjūklo „Hugsvarna“ (3 mėg.) žmogaus kraujo nerasta (1 t., b. l. 178-187).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 245/2023(01) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad ant plaktuko (1 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas DNR profilis sutampa su A. G. DNR profiliu 99,999999999999996% tikimybe, o kitas DNR profilis sutampa su A. G. DNR profiliu su 99,99999999999996% tikimybe. Ant plaktuko (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas; ant plaktuko (3 mėg.) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su A. G. DNR profiliu su 99,999999999999996% tikimybe (1 t., b. l. 192-196).

Iš 2023-04-11, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 154/2023(06) užfiksuotų domenų, kur nurodyta, kad A. G. nustatyti paviršiniai linijiniai odos nubrozdinimai abiejuose dilbiuose ir kairiame žaste galėjo būti padaryti kieto buko, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje. A. G. nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti tiek pačiam susižalojant, tiek tiesioginio pašalinio poveikio metu. Sužalojimai tiek vienumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 3).

Iš 2023-06-12, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 81/2023 (06) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad A. G. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo (kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninėje skiltyje žievėje ir požievyje), kraujo išsiliejimų po kietuoju galvos smegenų dangalu ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimų, kairio plaučio apatinės skilties durtinio – pjautinio sužalojimo, lydimo vidinio ir išorinio nukraujavimo, politraumos pasėkoje. A. G. mirtis galėjo įvykti paros bėgyje iki apžiūros įvykio vietoje (įvykio vietos apžiūros 2023-04-10 12:59 val. – 13:20 val.). A. G. lavono kraujyje rasta 3,30 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 4,03 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyviems asmenims tai atitinka sunkų girtumą. A. G. kūne rasta: galvos smegenų sumušimas, kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninėje skiltyje žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, dalinai smilkinines ir pakaušines skiltis, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, muštinės žaizdos kairio momens srityje, momens vidurinėje linijoje, momens dešinėje, dešinio antakio srityje, durtinė - pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kairio antakio srityje, krūtinės dešinėje, krūtinės kairėje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairėje. Durtinė – pjautinė krūtinės nugaros srities žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu padaryta aštraus duriančio daikto poveikyje. Visi likusieji sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti paros bėgyje iki apžiūros įvykio vietoje (įvykio vietos apžiūros 2023-04-10 12:59 val. – 13:20 val.). Galvos smegenų sumušimas, kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninėje skiltyje žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, dalinai smilkinines ir pakaušines skiltis, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, durtinė - pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 15-17).

Iš 2023-06-12, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pM 3-81/2023 (06) užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad sužalojimai galvos srityje, sukėlę A. G. mirtį, padaryti ne mažiau trimis trauminiais poveikiais. Durtinė -pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Durtinė – pjautinė kiaryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu padaryta aštraus – duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu. Muštinės žaizdos galvos srityje padarytos kietais bukais, plokščią ribotą, pailgos formos paviršių turinčiu daiktu ar įrankiu. Visi likusieji sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti vertikalioje, tiek horizontalioje, tiek ir artimose joms padėtyse. Paviršinis odos nubrozdinimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje IV delnakaulio projekcijoje galėjo būti padarytas savigynos metu. Sužalojimai padaryti trumpame laiko tarpe vienas po kito. Konkrečiai nustatyti sužalojimų padarymo eiliškumą nėra galimybės. Esant daugybiniams atviriems kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimams su galvos smegenų sužalojimu mažai tikėtina, jog nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (eiti). Nuo sužalojimų padarymo iki mirties galėjo praeiti nuo minučių iki kelių - keliolikos valandų laiko tarpas. Galvos smegenų sumušimas, kontūziniai židiniai dešinio galvos smegenų pusrutulio momeninėje skiltyje žievėje ir požievyje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais apimant abiejų galvos smegenų pusrutulių momenines, dalinai smilkinines ir pakaušines skiltis, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimas, durtinė - pjautinė kiauryminė nugaros kairės pusės žaizda su kairio plaučio apatinės skilties sužalojimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos nubrozdinimai kairio skruosto srityje, kairio antakio srityje, krūtinės abiejose pusėse, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pilvo kairėje tiek ir imant juos kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 21-22).

Iš 2023-04-17, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotų duomenų, kur nurodyta, kad A. G. parodė virtuvėje esantį stalą, prie kurio dienos metu brolis Al. su sūnaus drauge vartojo alkoholį, po to parodė šalia virtuvės esančiame kambaryje prie lango stovinčią lovą, ant kurios jis pats sėdėjo, žiūrėjo televizorių, gėrė „Bajorų“ degtinę ir alų bei parodė tuščią minėtos degtinės butelį, pakištą po šalia esančia lova ir ant lovos numestą tuščią plastikinį alaus butelį. Toliau A. G. paaiškino, kad vaikams išvažiavus, į kambarį atėjo Al. su alaus buteliu, atsisėdęs ant lovos, stovinčios priešingoje kambario pusėje, prie sienos ir įėjimo durų, pradėjo jį visokiais žodžiais koneveikti, po to vėl išėjo į virtuvę atsigerti alaus. Po kiek laiko Al. atėjo su peiliu ir pasakė, kad jį suraižys ar supjaustys. Paprašius A. parodyti tą peilį, apžiūrimas spintelėje esantis įrankių stalčius, kuriame sudėti peiliai, ant stalo matomi peiliai, tačiau A. G. paaiškino, kad tai ne tas peilis, kurį rankoje turėjo Al.. Dar A. G. paaiškino, kad virtuvėje, ant grindų buvo išmėtyti telefonai, kuriuos jis surinko, bet Al. juos sudaužė, sutrynė kojomis paskui. Peilis buvo rudu kotu, ilgas, smailas. Peilio neradus, tęsiamas parodymų patikrinimas. A. G. paaiškino, kad kai Al. iš virtuvės atėjo rankoje laikydamas peilį ir stovėdamas prie durų kalbėjo, kad jį supjaustys ar suraikys, tada jis pagriebė netoli savo lovos stovėjusį suoliuką ir jį paleido į Al., pataikė Al. tiesiai per nagus, peilis iškrito ant grindų, po ko Al. keikdamasis nuėjo į virtuvę, kurioje pagėręs alaus, išėjo į sandėliuką ir atsinešęs „družbą“ pasakė, kad jį suraižys ar supjaustys gabalais ir šunims sušers. „Družbą“ Al. bandė užvesti virtuvėje, prie lovos, griuvo, galva trenkėsi į lovą ir, matyt, čia į lovą prasikirto galvą. Po to Al. „družbą“ atsinešė į kambarį ir kai bandė ją užkurti, jis Al. suoliuku trenkė per rankas, po to sugriebė už „družbos“ rankenos ar už užkūrimo, už ko galėjo, už to stvėrė ir nusviedė ją toliau, link kambaryje stovinčios spintos. Po to, A. G. pagalvojęs, patikslina aplinkybę, kad kai Al. kambaryje bandė užvesti pjūklą, jis šiam suoliuku vieną ar du kartus trenkė ne į rankas, o į galvą, tada Al. persivertė ir griuvo ant grindų, galva į virtuvės pusę. Nugriuvusiam dar sudavė smūgius suoliuku, gal ir koja - kaip papuolė, taip ir sudavė. Paklausus kiek smūgių sudavė, įtariamasis paaiškino, kad ne vieną ir ne du, tikrai daugiau, tačiau kiek tiksliai - neatsimena, nes buvo stipriai girtas. Paklausus apie peilį, A. G. paaiškina, kad jis turi tik „tokią mintį“, kad po Al. nugriuvimo jis rankoje turi peilį, bet neatsimena ką su juo darė, kad būtų juo broliui dūręs. Paklausus ką toliau darė, kai sudavė suoliuku per galvą, įtariamasis atsakė: Tol mušiau, kol jisai visai sukniubo, jisai gulėjo ir aš iš pradžių nieko nesupratau, nuėjau išgėriau dar gal porą „čierkų“, paskui sakau: - Nu gana vaidyt, kelkis. Pajudino, kad jisai negyvas. Ant savęs parodė, kad pirštais palietė Al. kaklą ir paaiškino, kad kakle niekas nejudėjo, nebuvo pulso. Paaiškino, kad išsigandau ir pasirodo ištempė, bet tik neatsimena kur ištempė, žino, kad tempė kažkur į lauką. Neatsimena ar į lauką ištempė brolį suėmęs už rūbų, kojų ar pažastų, paaiškino, kad kažkaip ištempė. Kiek laiko praėjus po smūgių sudavimo ištempė į lauką, neatsimena, bet jam atrodo, kad ne iš karto, nes po to dar gėrė, galvojo, kad susitaikys, po to pamatė kraują ir kad Al. negyvas. Brolį iš namo ištempė ko gero naktį. Išėjus į lauką, įtariamasis parodė sode medį, prie kurio atitempė ir numetė brolį, parodė seną krūvą lapų, kuriuos glėbiu nešė ir užmetė ant jo. Po to nubėgo pas kaimynus ir beldė į Irutės langą, nes A. negirdi, sakė: - Kelkitės, kaimynai, padariau nusikaltimą, nužudžiau brolį, skambinkit policijai. Po to įtariamasis A. G. parodė sandėliuke stovintį benzininį pjūklą, kuriuo Al. grasino jį supjaustyti ir sušerti šunims. Išsinešus pjūklą į lauką, dienos šviesoje ant rankenos matyti rudos spalvos dėmių, panašių į kraują. Pjūklas „(duomenys neskelbtini) paimamas tolimesniam tyrimui. A. G. į klausimą atsakė, kad Al. buvo apsirengęs, bet neatsimena kokiais rūbais ir gali būti, kad tempimo metu iš jų išsinėrė (2 t., b. l. 75-77).

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyrus šiuos baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas A. G. dėl nužudymo savo artimo giminaičio, pasitvirtino.

Kaltinamasis A. G. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, jog jis prisipažįsta, jog kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nužudė savo brolį A. G., davė išsamius parodymus dėl įvykio, tik teigia, jog jo nenorėjo nužudyti, nurodo, jog gynėsi nuo A. G., todėl ir trenkė jam suoliuku per galvą, neatsimena, kad dūrė jam peiliu į nugarą, nors to ir neneigia, nes niekas kitas, išskyrus jį, negalėjo broliui įdurti. Konflikto metu jų namuose jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo.

Baudžiamojoje byloje esantys objektyvūs įrodymai, kurie buvo ištirti šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, tiksliai įrodo, kad A. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir būdu nužudė savo brolį A. G..

Baudžiamosios bylos duomenimis tiksliai nustatyta, kad broliai A. G. ir A. G. gyveno kartu viename name. Jie tarpusavyje nuolatos konfliktuodavo, abu vartojo alkoholinius gėrimus, pykdavosi dėl smulkmenų. Jų tarpusavio konfliktai, alkoholio vartojimas, barniai, tęsėsi jų viso bendro gyvenimo kartu metu. Konflikto dieną jie abu taip pat vartojo alkoholį, abu buvo stipriai neblaivūs. Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad abiejų brolių konflikto metu, jų namuose jokių kitų pašalinių asmenų nebuvo. Kad broliams pasilikus vieniems namuose, tarp jų įvyko konfliktas, patvirtina paties A. G. parodymai bei objektyvūs baudžiamosios bylos duomenys, kurie tiksliai sutampa su A. G. nurodytomis aplinkybėmis susijusiomis su minimu įvykiu. Netikėti A. G. nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo. A. G. tiksliai nurodė, kad jiems likus su broliu vieniems namuose, A. G. pradėjo su juo konfliktuoti. Buvo atsinešęs ir jam demonstravo peilį, sakė, kad A. G. papjaus, taip pat į A. G. kambarį atsinešė benzininį pjūklą, jį bandė užvesti, sakydamas, kad A. G. supjaustys į gabalus. Kad tokios A. G. nurodytos aplinkybės yra teisingos, įrodo įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės: įvykio vietoje rasti tušti alkoholinių gėrimų buteliai, netvarka, kraujo dėmės, sulaužyti telefonai, rastas ir paimtas medinis suoliukas su kraujo dėmėmis, kuriuo buvo suduota A. G.. Taip pat baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad brolių namuose buvo ir benzininis pjūklas, kuriuo A. G. grasino A. G.. Šios nustatytos aplinkybės tiksliai patvirtina, kad tarp brolių kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo konfliktas, apie kurį tiksliai papasakojo ir pats kaltinamasis. Jo nurodytos konflikto aplinkybės sutampa su visų byloje esančių įrodymų visetu. Natūralu, kad konfliktiškas A. G. elgesys sukėlė A. G. grėsmės pjūtį, pykti, agresiją, todėl jis jam trenkė keletą kartų suoliuku per galvą, dūrė peiliu jam į nugarą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad A. G. įvykio metu buvo neblaivus, todėl visiškai neadekvačiai ir neteisingai galėjo įvertinti nužudytojo A. G. elgesį jo atžvilgiu. Tuo labiau, kad broliai konfliktavo jau ilgą laiką. Nukentėjusieji I. L., A. G., liudytojas G. L., kurie yra nužudytojo ir kaltinamojo giminaičiai patvirtino, jog A. G. buvo labiau konfliktiška asmenybė, negu A. G.. Jis jautėsi namų šeimininku, menkino A. G., neleido jam naudotis jo daiktais. I. L. patvirtino, kad A. G. yra ir ją gąsdinęs benzininiu pjūklu, taip pat ir A. G.. Toks A. G. konfliktiškas, ilgalaikis elgesys galėjo sukelti neigiamus jausmus, agresiją, pyktį A. G.. Tačiau, kad ir kaip provokuojančiai A. G. atžvilgiu elgėsi A. G., A. G. negalėjo jo atžvilgiu taip smurtauti. Būdamas suaugusiu protingu žmogumi, suprasdamas, jog A. G. yra nusiteikęs konfliktiškai, turėjo vengti konflikto, kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus, ieškoti kitų protingų būdų, kad išvengti konflikto su broliu, tačiau taip jis nepasielgė, ir atsakydamas į brolio užgauliojimus taip pat agresija, jį nužudė be jokios pateisinamos ir svarbios priežasties. Tokio jo elgesio negalima pateisinti.

Įvertinus paties kaltinamojo nurodytas įvykio aplinkybes, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, taip pat įvertinus visus baudžiamosios bylos duomenis, sprendžiama, kad A. G. kaltė dėl jo brolio A. G. nužudymo yra įrodyta.

Nors A. G. ir nurodo, jog jis nenorėjo nužudyti savo brolio A. G., tačiau jo suduotų suoliuku smūgių jėga, jų intensyvumas, dūris peiliu į nugarą leidžia pagrįstai spręsti, jog jo veiksmai buvo tikslingi, ypatingai pavojingi. Darytina išvada, jog suduodamas stiprius smūgius suoliuku, durdamas jam peiliu į nugarą, A. G. suvokė, kad jo tokie veiksmai gali sukelti kito žmogaus, šiuo atveju A. G., mirtį.

Neabejojama, kad A. G. būdamas suaugusiu, sąmoningu, protingu žmogumi, suduodamas stiprius smūgius suoliuku kitam žmogui į jam gyvybiškai svarbią kūno vietą - galvą, durdamas peiliu jam į nugarą, tiksliai suprato ir numatė, kad jo elgesys A. G. gali sukelti net tik fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, bet ir jo mirtį.

Toks kaltinamojo elgesys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. G. tiksliai suprato savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų pavojingumą, numatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, t. y. jis veikė neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nužudymas yra neteisėtas gyvybės atėmimas kitam žmogui tyčia. Objektyviai nužudymas galimas tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu. Nužudymas laikomas baigtu nusikaltimu atsiradus padariniams – mirus nukentėjusiajam. Tarp kaltininko veikos ir nukentėjusiojo mirties turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys, nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nužudymo sudėčiai reikšmės neturi, po kiek laiko nuo veikos padarymo nukentėjusysis mirė. Svarbu tai, kad tai įvykio dėl kaltininko veikos.

Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, jų siekia, o netiesioginės tyčios atveju, nors ir nesiekia tokių padarinių, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti. Tyčia gali būti ir dažnai būna neapibrėžta, nekonkretizuota (pavyzdžiui mušdamas kitą žmogų kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo iki mirties). Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla tik už faktiškai padarytą žalą. Nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nužudymo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 14 metų amžiaus fizinis asmuo.

Savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymas inkriminuojamas tais atvejais, kai nukentėjusiuoju buvo kaltininko artimas giminaitis arba šeimos narys.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (aktuali straipsnio redakcija nuo 2023-06-01). Tokia pati artimųjų giminaičių sąvoka buvo įtvirtinta ir iki 2023-06-01, galiojusioje šio straipsnio dalyje.

Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta, kad A. G. ir A. G. buvo broliai (2 t., b. l. 39-41).

Baudžiamojoje byloje esantys, ir šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, kurie yra aprašyti šiame nuosprendyje, tiksliai įrodo, kad A. G. mirė dėl A. G. atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų jo atžvilgiu. Tai nustačius yra pagrindas konstatuoti, jog tarp A. G. veikos ir A. G. mirties yra juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Šiuo atveju A. G. mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis A. G. veikos padarinys.

Išanalizavus visus aukščiau aprašytus įrodymus, nekyla abejonių dėl A. G. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nes byloje esantys ir teismo patikrinti visi paminėti duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo A. G. kaltei pagrįsti dėl jam pareikštame kaltinime nurodytų aplinkybių.

Visi teismo nurodyti įrodymai ir paminėtos veikos kvalifikavimo aplinkybės patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryta A. G. inkriminuota nusikalstama veika ir kad ją padarė kaltinamasis A. G.. A. G. inkriminuota nusikalstama veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Prokuroras siūlė teismui A. G. skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis A. G. buvo laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2023-04-10, 10 val. 40 min., iki 2023-04-12 (imtinai) (2 t., b. l. 92-96; 104-107). Laikinojo sulaikymo laikas 2 (dvi) paros.

2023-04-12, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. G. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas 3 mėnesiams, nuo 2023-04-10 iki 2023-07-10 (2 t., b. l. 104-107).

2023-07-05, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, iki 2023-09-10 (2 t., b. l. 118-121).

2023-09-06, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, iki 2023-10-10 (2 t., b. l. 183-186).

2023-10-09, Kauno apygardos teismo nutartimi A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, iki 2024-01-10 (3 t., b. l. 47-50).

2023-12-21, Kauno apygardos teismo nutartimi A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, iki 2024-04-10 (3 t., b. l. 104-107).

A. G. skirtos kardomosios priemonės - suėmimo taikymo termino pabaiga 2024-04-10.

Ši A. G. taikoma kardomoji priemonė turi būti palikta taikyti iki šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti ši kardomoji priemonė turi būti panaikinta.

Kaltinamasis A. G. yra neteistas (teistumas išnykęs) (2 t., b. l. 42-43; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 44-46), iki suėmimo taikymo pradžios nedirbo (2 t., b. l. 47).

Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo A. G. nepakaltinamumą.

2023-05-10, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-506/2023 yra konstatuota: kadangi pateiktoje ikiteisminio tyrimo dokumentacijoje bei tyrimo metu nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o įvykio metu buvo neblaivus, todėl A. G. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 62). Kad A. G. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę, teisiamajame posėdyje patvirtino ir ekspertė L. A..

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog A. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme prisipažino, kad būtent jis nužudė savo brolį A. G., išsamiai paaiškino A. G. nužudymo aplinkybes. Klausantis A. G. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių buvo juntamas jo nuoširdus, o nedirbtinis ar formalus, gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo, todėl teismo vertinimu yra teisinis pagrindas A. G. atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Taip pat A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jo nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis A. G. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Baudžiamosios bylos duomenimis yra tiksliai nustatyta jog A. G., prieš neteisėtų A. G. veiksmų atlikimą jo atžvilgiu, jį vadino negražiais žodžiais, jį įžeidinėjo, engė, menkino. Įvykio dieną jį gąsdino peiliu, benzininiu pjūklu, grasino susidorojimu. Teismo vertinimu taip elgdamasis nužudytasis A. G. provokavo A. G. smurtiniam elgesiui prieš jį. Todėl sprendžiama, jog yra teisinis pagrindas A. G. atžvilgiu taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veika padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kad girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pripažino pats A. G..

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, A. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl A. G. atžvilgiu nėra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BPK 273 straipsnio 1 dalis, BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje yra numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagrindo taikyti A. G. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatų nėra.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamojo asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo.

Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

A. G. nors anksčiau ir nebuvo teistas, tačiau būdamas laisvėje piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir jo neblaivumas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, taip pat būdamas neblaivus darė administracinius nusižengimus. A. G. nėra sukūręs šeimos, neturi nepilnamečių vaikų, jo santykiai su artimaisiais nėra tvirti. Apie rimtus A. G. sveikatos sutrikimus byloje duomenų nėra. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie legalų A. G. pragyvenimo šaltinį, nes iki suėmimo taikymo pradžios kaltinamasis niekur oficialiai nedirbo, gyveno kartu su savo nužudytu broliu savo tėvų namuose, kuriuose ir įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Jo padarytos nusikalstamos veikos motyvai yra menkaverčiai, nepateisinami, nes jis smurtavo prieš savo brolį, su kuriuo kurio kartu gyveno, kuris buvo silpnesnės sveikatos, fiziškai silpnesnis už jį.

Teismas, skirdamas bausmę A. G., atsižvelgia į kaltinamojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant neapibrėžtai tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis A. G. darydamas nusikalstamą veiką siekė savanaudiškų tikslų, nes smurtavo savo brolio atžvilgiu dėl menkaverčių, tik jam vienam suprantamų motyvų, nevengė konflikto, neieškojo nesmurtinių jo sprendimo būdų), į nusikalstamos veikos stadiją (A. G. padarytas labai sunkus nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (A. G. yra neteistas, šioje baudžiamojoje byloje minimą nusikalstamą veiką padarė dėl mažareikšmių ir tik jam vienam atrodančių teisingų motyvų, turėdamas tikslą smurtiniu elgesiu savotiškai „pamokyti“ nužudytąjį, jį „nuraminti“. Smurtaudamas prieš už jį fiziškai silpnesnį nužudytąjį elgėsi grubiai, agresyviai. Tokiam jo elgesiui nėra jokio objektyvaus pateisinimo. Teismo vertinimu A. G. nužudytojo atžvilgiu smurtavo be jokios svarbios priežasties. Akivaizdu, kad taip elgdamasis jis netramdė savo emocijų, elgesio. Toks A. G. elgesys įrodo jo neteisingas moralines nuostatas. Kaip minėta jis yra baustas administracine tvarka); į nusikalstama veika padarytą žalą (nužudytas žmogus, jam atimta gyvybė ir tuo sukeltos negrįžtamos pasekmės).

Paminėtos aplinkybės, neigiamai apibūdinančios kaltinamąjį, įrodo, kad jo nusikalstamas elgesys buvo įžūlus, nekontroliuojamas ir tuo pavojingas, orientuotas į kito žmogaus gyvybę, jo sveikatą.

Visos šios paminėtos aplinkybės įrodo, kad A. G. yra linkęs nusikalsti, negerbti įstatymo saugomų vertybių, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir priežastis, norint, kas jis pasitaisytų, kaltinamajam A. G. parenkama terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip ir yra numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Nustatant bausmės terminą, atsižvelgiama į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nustatant skiriamos bausmės terminą taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl kaltinamajam nustatomas mažesnis už vidurkį, bausmės numatytos jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje, terminas.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaitytas laikas A. G. išbūtas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2023 m. balandžio 10 d. (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 15 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia A. G. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 15 d.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikomas.

Proceso išlaidos susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu A. G.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2024-01-11 teismui pateikė 2024-01-11 pažymą Nr. APD-2024-00412, kurioje nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024-01-10 gavo advokato Vaido Jurčikonio prašymą Nr. ATP-2024-01312 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. pagal 2023-09-25 sprendimą Nr. KTS-2023-05552.

Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 1054,13 Eur (3 t., b. l. 121-124).

BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam A. G. šioje baudžiamojoje byloje yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas, jo laisvė yra suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Be to, kaltinamasis A. G. šiuo metu nedirba, yra suimtas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad šio kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme kaltinamojo A. G. teises ir teisėtus interesus, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atstovavo advokatas Vaidas Jurčikonis (3 t., b. l. 18-20; 36-37; 39).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. G. valstybės naudai nepriteisiamos, nes šiuo atveju gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas, tai pat kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. 2023-05-25, nutarimu perduota saugojimui į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą (2 t., b. l. 26-28): 2023-04-10, įvykio vietos apžiūros metu paimti kraujo pėdsakai, malkos pliauska, alaus skardinės, stiklinis butelis ant kurio yra etiketė „Aviečių skonio degtinė“, šampano butelis ant kurio yra etiketė „Auksinis Muskatinis“, alaus buteliai, ant kurių yra etiketė „Tauras tradicinis“, kirvis, medinis suoliukas, dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Doro“ atskiros dalys; 2023-04-17 įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo metu paimtas benzininis pjūklas „Husqvarna“; 2023-05-02 reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš VTMT Alytaus skyriaus paimti nužudytojo A. G. rūbai: džinsinės kelnės su diržu, juodas megztinis, juodas golfas, pilkas džemperis, kojinės, trumpikės; 2023-04-11 reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš įtariamojo A. G. paimti jo rūbai: alyvinės spalvos marškinėliai, rudos spalvos velvetinės kelnes „Livergy“ su rudos spalvos diržu, pilkos spalvos guminės šlepetės, languoti marškiniai ir lyginamajam tyrimui paimtas seilių pavyzdys; 2023-05-08 savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo G. L. paimtas plaktukas; 2023-04-11 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimti A. G. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžiai (daktiloskopinė kortelė).

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros protokolo priedas – kompaktinė plokštelė, kurioje įrašyta įvykio vietos vaizdo medžiaga; 2023-04-12, tarnybinio pranešimo priedas – kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašo failas; 2023-05-30, kitų objektų apžiūros protokolo priedas - kompaktinė plokštelė, kurioje įrašytas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas garso/vaizdo įrašo failas.

Šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti šių daiktinių įrodymų likimas turi būti išspręstas taip:

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros protokolo priedus: kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta įvykio vietos vaizdo medžiaga; 2023-04-12, tarnybinio pranešimo priedą: kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašo failas; 2023-05-30, kitų objektų apžiūros protokolo priedą: kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas garso/vaizdo įrašo failas, laikomus prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį, 2023-04-17, įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo metu paimtą benzininį pjūklą „Husqvarna“; 2023-05-08, savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo G. L. paimtą plaktuką, 2023-05-25, nutarimu perduotus saugoti į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti nukentėjusiajam A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2023-04-11, reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš įtariamojo A. G. paimtus jo drabužius: alyvinės spalvos marškinėlius, rudos spalvos velvetinės kelnes „Livergy“ su rudos spalvos diržu, pilkos spalvos gumines šlepetes, languotus marškinius, 2023-05-25, nutarimu perduotus saugoti į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros metu paimtus kraujo pėdsakus, malkos pliauską, alaus skardines, stiklinį butelį ant kurio yra etiketė „Aviečių skonio degtinė“, šampano butelį ant kurio yra etiketė „Auksinis Muskatinis“, alaus butelius, ant kurių yra etiketė „Tauras tradicinis“, medinį suoliuką, dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Doro“ atskiras dalis; 2023-05-02, reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš VTMT Alytaus skyriaus paimtus nužudytojo A. G. drabužius: džinsines kelnes su diržu, juodą megztinį, juodą golfą, pilką džemperį, kojines, trumpikes; 2023-04-11, reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš įtariamojo A. G. lyginamajam tyrimui paimtą seilių pavyzdį; 2023-04-11, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus A. G. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžius (daktiloskopinę kortelę) 2023-05-25, nutarimu perduotus saugoti į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam bausmę – 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi (vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginat vienai laisvės atėmimo parai), į šiuo nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 10 d. (imtinai) iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. vasario 15 d..

Laisvės atėmimo bausmės pradžią A. G. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 15 d.

Kardomąją priemonę suėmimą skirtą A. G. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o šį teismo nuosprendį pradėjus vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nepriteisti iš A. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros protokolo priedus: kompaktinę plokštelę, kurioje įrašyta įvykio vietos vaizdo medžiaga; 2023-04-12, tarnybinio pranešimo priedą: kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašo failas; 2023-05-30, kitų objektų apžiūros protokolo priedą: kompaktinę plokštelę, kurioje įrašytas policijos pareigūno kūno kamera užfiksuotas garso/vaizdo įrašo failas, laikomus prie šios baudžiamosios bylos ir šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti prie šios baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros metu paimtą kirvį, 2023-04-17, įtariamojo A. G. parodymų patikrinimo metu paimtą benzininį pjūklą „Husqvarna“; 2023-05-08, savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš liudytojo G. L. paimtą plaktuką, 2023-05-25, nutarimu perduotus saugoti į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti nukentėjusiajam A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2023-04-11, reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš įtariamojo A. G. paimtus jo drabužius: alyvinės spalvos marškinėlius, rudos spalvos velvetinės kelnes „Livergy“ su rudos spalvos diržu, pilkos spalvos gumines šlepetes, languotus marškinius, 2023-05-25, nutarimu perduotus saugoti į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, pasirašytinai grąžinti A. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

2023-04-10, įvykio vietos apžiūros metu paimtus kraujo pėdsakus, malkos pliauską, alaus skardines, stiklinį butelį ant kurio yra etiketė „Aviečių skonio degtinė“, šampano butelį ant kurio yra etiketė „Auksinis Muskatinis“, alaus butelius, ant kurių yra etiketė „Tauras tradicinis“, medinį suoliuką, dviejų mobiliojo ryšio telefonų „Doro“ atskiras dalis; 2023-05-02, reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš VTMT Alytaus skyriaus paimtus nužudytojo A. G. drabužius: džinsines kelnes su diržu, juodą megztinį, juodą golfą, pilką džemperį, kojines, trumpikes; 2023-04-11, reikalaujamų pateikti daiktų protokolu iš įtariamojo A. G. lyginamajam tyrimui paimtą seilių pavyzdį; 2023-04-11, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus A. G. rankų pirštų ir delnų atspaudų pavyzdžius (daktiloskopinę kortelę) 2023-05-25, nutarimu perduotus saugoti į Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugyklą, šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).