Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-1476-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2-1476-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00969-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „LIUXUS“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vlamarkas“
Civilinė byla Nr. e2-1476-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00969-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.10; 3.1.18.8.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIUXUS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIUXUS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlamarkas“ dėl nuosavybės į reikalavimo teisę pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „LIUXUS“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Vlamarkas“, kuriuo prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į atsakovei BUAB „Vlamarkas“ priklausiusią reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 bei priteisti ieškovės naudai iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje paaiškino, kad atsakovė viešai pasiūlė įsigyti jai priklausančią reikalavimo teisę. Viešame skelbime patalpintame tinklapyje www.plius.lt buvo nurodyta, kad pasiūlymai yra renkami iki 2020 m. gegužės 22 d. Ieškovė 2020 m. gegužės 21 d. pateikė atsakovės bankroto administratorei pasiūlymą dėl reikalavimo teisės pirkimo. Savo pasiūlyme ieškovė nurodė, kad už reikalavimo teisę yra pasirengusi sumokėti 10 300 Eur. Atsakovė patvirtino ieškovės pasiūlymo gavimą ir pradėjo rengti sutarties projektą, tačiau vėliau ieškovė buvo informuota, kad sutartis sudaroma nebus, nes kreditorius pateikė prieštaravimus. Reaguodama į savo interesų pažeidimą ieškovė 2020 m. birželio 4 d. pateikė reikalavimą administratorei nedelsiant pateikti jai reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutarties projektą ir apskritai užbaigti abiejų šalių jau suderintą sandorį. Administratorė į minėtą reikalavimą visiškai nesureagavo.

3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti BUAB „Vlamarkas“ perleisti reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 kitiems asmenims, išskyrus ieškovę UAB „LIUXUS“, bei įgyvendinti reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017.

4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė, veikdama nesąžiningai, reikalavimo teisę gali nevaržomai perleisti asmenims, kurie taptų sąžiningais įgijėjais. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai ieškovei susigrąžinti jai priklausančią reikalavimo teisę taptų problematiška ar net neįmanoma, nes reikalavimo teisės išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo būtų iš esmės apsunkintas. Be to, pati atsakovė gali įgyvendinti reikalavimo teisę. Tokiu atveju priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jo įgyvendinimas taptų neįmanomas, kadangi nuosavybės teisė ieškovei būtų pripažinta į jau realizuotą reikalavimo teisę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys laikytinas atitinkančiu tokiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, grindžiamas leistinais įrodymais, yra įmanomas toks prašomas civilinių teisių gynybos būdas, todėl jis laikytinas preliminariai pagrįstu.

7. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė konkrečiu atveju nurodo, kad egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes ginčo nagrinėjimo metu atsakovė gali realizuoti reikalavimo teisę arba perleisti ją tretiesiems asmenims, kurie taptų sąžiningais įgijėjais ir šios reikalavimo teisės išsireikalavimas būtų apsunkintas. Teismas įvertinęs tokius ieškovės argumentus pažymi, jog nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, t.y. nepagrįsti jokiomis realiomis aplinkybėmis arba įrodymais, todėl neįrodo realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ar atsakovės nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog konkrečiu atveju yra sprendžiama, ar yra bent tikėtinų duomenų, jog atsakovė elgėsi ar gali elgtis nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, todėl vien tai, jog praktikoje pasitaiko atvejų, kai tokiose situacijose atsakovai elgiasi nesąžiningai ir perleidžia reikalavimo teises tretiesiems asmenims arba jas realizuoja, neįrodo, jog atsakovė ketina elgtis nesąžiningai ir esant ginčui dėl reikalavimo teisės, ją realizuoti arba perleisti tretiesiems asmenims.

8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, kad neturint byloje duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ar keliamą grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemptų neproporcingą atsakovės teisių suvaržymą, kuris šioje bylos stadijoje nėra tikslingas. Taigi, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „LIUXUS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – BUAB „Vlamarkas“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones uždraudžiant perleisti reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017 kitiems asmenims, išskyrus ieškovę UAB „LIUXUS“, bei įgyvendinti reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017.

10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Savo ieškiniu ieškovė reikalauja pripažinti jai nuosavybės teisę į reikalavimo teisę. Atsižvelgiant tai, ypatingai svarbu užtikrinti, kad atsakovė per laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos neperleistų reikalavimo teisės kitiems asmenims. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atlikti šių veiksmų atsakovė, veikdama nesąžiningai, reikalavimo teisę gali nevaržomai perleisti trečiųjų asmenų atžvilgiu, kurie galimai taptų sąžiningais įgijėjais. Tokiu atveju susidarytų situacija, jog ieškovei susigrąžinti ja priklausančią reikalavimo teisę taptų iš esmės problematiška arba net neįmanoma, kadangi reikalavimo teisės išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo būtų iš esmės apsunkintas.

10.2. Rengdama šį atskirąjį skundą ieškovė patikrino internete pateikiamą informaciją ir aptiko duomenis, kad jau po to, kai atsakovė buvo informavusi ieškovę apie sutarties pateikimą, atsakovė internete dar kartą patalpino skelbimą apie reikalavimo teisės pardavimą. Minėtame skelbime jau buvo nurodyta, kad pasiūlymus dėl reikalavimo teisės įsigijimo suinteresuoti asmenys galėjo pateikti iki 2020 m. birželio 6 d. (prieš tai buvusiame atsiliepime buvo nurodyta, kad pasiūlymų pateikimo terminas 2020 m. gegužės 22 d.). Negana to, iš to paties skelbimo matyti, kad jis paskutinį kartą buvo redaguotas 2020 m. birželio 18 d.. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė iš tiesų bet kuria kaina siekia realizuoti reikalavimo teisę, todėl nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nebus įmanoma įvykdyti ieškovei palankaus teismo sprendimo.

10.3. Nėra jokio pagrindo abejoti, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų, tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus. Tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, atsakovė bet kuriuo atveju už reikalavimo teisę gautų tinkamą atlygį, su kuriuo pati buvo sutikusi. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo kalbėti apie neproporcingai atsakovės interesus pažeidžiančias laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarties, kuria spręsta netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

15. Kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo nustatęs, kad ieškovės ieškinys preliminariais pagrįstas, tačiau nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, o ieškovė atskirajame skunde įrodinėja esant šią grėsmę, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.

Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui

16. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių teisių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktikoje“ Nr. 34, 2011).

17. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, konkrečiai – užtikrina tų reikalavimų įvykdymą ieškinio patenkinimo atveju.

18. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu siekdama pripažinti jai reikalavimo teisę į atsakovei priklausiusią reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei perleisti reikalavimo teisę kitiems asmenims, išskyrus ieškovę, bei įgyvendinti reikalavimo teisę civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek atskirąjame skunde teigė, kad yra reali grėsmė, kad atsakovė šią reikalavimo teisę perleis kitiems asmenims, kurie gali tapti sąžiningais įgijėjais ir taip sprendimo įvykdymas gali tapti nebeįmanomas.

19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos ir galioja tik į ateitį, t. y. jos neveikia retrospektyviai. Šiuo atveju, pati ieškovė 2020 m. rugsėjo 21 d. patikslino ieškinį ir nurodė, kad minėta reikalavimo teisė 2020 m. birželio 22 d. (dar iki pradinio ieškinio byloje parteikimo), buvo perleista trečiajam asmeniui UAB „EDS PROJECTS“. Tai reiškia, kad klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, atsakovė BUAB „Vlamarkas“ jau neturėjo reikalavimo teisės civilinėje byloje Nr. e2-1332-803/2017, todėl teismas negalėjo uždrausti tokią reikalavimo teisę perleisti.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės šioje situacijoje negalėtų būti realiai vykdomos, nesukeltų jokių teisinių padarinių ir niekaip neužtikrintų tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai ir teisingai įvertino ginčo situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą

Teisėja Agnė Tikniūtė