Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjai T. M. H. ir N. H. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą pateikti prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 įvykdymo termino pratęsimo, nustatant 3 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prašymui pateikti; ir 2) atnaujinti terminą pateikti prašymą teismui dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 įvykdymo termino pratęsimo.

2. Pareiškime nurodė, kad pareiškėjams 1995 m. rugsėjo 26 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P25/99-0489 buvo parduotas 0,18 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje. 2004 m. gegužės 20 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 127 patvirtino žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriuo buvo numatyta racionali kvartalo struktūra ir galimybė esamų sklypų savininkams išsipirkti papildomą valstybinės žemės plotą. Pagal Detalųjį planą pareiškėjų sklypas buvo suplanuotas išplėsti nuo 18 arų iki 40 arų, pakeičiant jo ribas ir formą bei numatant galimybę jį aptverti tvora. Buvo pradėtos žemės sklypo ploto padidinimo procedūros: suformuotas 40 arų sklypas, patvirtinti jo planas ir kadastro duomenys. Vadovaudamiesi patvirtintu ir suderintu Detaliuoju planu, taip pat žodžiu gavę Palangos miesto savivaldybės vyriausiojo architekto pritarimą, pareiškėjai aptvėrė Detaliajame plane numatytą 40 arų sklypą tvora, sutvarkė teritoriją ir įvažiavimą. Pareiškėjai veikė sąžiningai, laikydamiesi galiojusio teritorijų planavimo reglamentavimo, todėl laikė, kad tvoros statyba yra teisėta. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. sprendime konstatavo, kad tvorai statybos leidimas nebuvo reikalingas. Nuo 2011 m. prasidėjo intensyvūs teisminiai ginčai: buvo ginčijami administraciniai aktai, Detalusis planas ir pareiškėjų namo teisinė situacija. 2011 m. vasario 18 d. Inspekcija surašė savavališkos statybos aktą (toliau – Aktas), o 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 (toliau ir Reikalavimas), kuriuo pareiškėjai įpareigoti nugriauti tvorą. 2016 m. liepos 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti sprendimą panaikinti Detalųjį planą dalyje dėl sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nors anksčiau prašymas dėl plano panaikinimo buvo atmestas. Pareiškėjų vertinimu, būtent šis sprendimas iš esmės pažeidė jų teisėtus lūkesčius. Bylos dėl Akto ir Reikalavimo teisėtumo nagrinėjimas truko beveik 10 metų ir buvo stabdomas dėl kitų teisminių procesų, perduodamas tarp skirtingų teismų. 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos teismas galutine nutartimi paliko galioti sprendimą atmesti pareiškėjų ieškinį dėl Akto ir Reikalavimo panaikinimo.

3. Pareiškėjai nurodė, kad Reikalavimas buvo surašytas vadovaujantis Statybos įstatymo redakcija, galiojusia 2010–2011 m., pagal kurią Inspekcija, reikalavimui neįvykdžius, privalėjo kreiptis į teismą. Reikalavimas nebuvo vykdomasis dokumentas. Ginčų nagrinėjimo laikotarpiu įsigaliojo Statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kuriuo Inspekcijos reikalavimams (privalomiesiems nurodymams) buvo suteikta vykdomojo dokumento galia. 2021 m. kovo 31 d. Inspekcija priėmė potvarkį, kuriuo papildė 2011 m. Reikalavimą, nustatydama galimybę jį vykdyti priverstinai. Pareiškėjų nuomone, tokiu būdu Inspekcija ir teismai neteisėtai pritaikė naują teisinį reguliavimą atgaline tvarka, pažeisdami lex retro non agit principą. Suteikus Reikalavimui vykdomojo dokumento galią, buvo eliminuota pareiškėjų teisė: pateikti įrodymus apie tvoros įteisinimo veiksmus; prašyti nustatyti ar pratęsti Reikalavimo įvykdymo terminą; naudotis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta teise prašyti termino pratęsimo. Inspekcija tiesiogiai kreipėsi į antstolius, inicijuodama vykdomąją bylą Nr. 0075/23/00075. Nuo 2019 m. pareiškėjai aktyviai vykdo teritorijų planavimo procedūras, rengiant Nemirsetos ir gretimų sklypų detaliojo plano keitimą (TPD Nr. KVT-25-19-443), kuris sudarytų teisines prielaidas įteisinti tvorą. 2024 m. balandžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino detaliojo plano koncepciją. Detaliojo planavimo procedūrų trukmė nepriklauso nuo pareiškėjų valios. 2024 m. vasario 20 d. pareiškėjai pasiūlė Inspekcijai sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, numatant bent dvejų metų terminą detaliojo plano procedūroms užbaigti. Nors anksčiau Inspekcija deklaravo, kad jos tikslas nėra tvoros nugriovimas, 2024 m. kovo 15 d. ji atsisakė sudaryti taikos sutartį ir inicijavo priverstinį vykdymą. Pareiškėjai nurodė, kad terminas praleistas ne dėl pareiškėjų kaltės, o dėl daugiau nei dešimtmetį trukusių teisminių ginčų, pasikeitusio teisinio reguliavimo, institucijų veiksmų, eliminavusių pareiškėjų procesines teises, ilgamečių ir nuo pareiškėjų nepriklausančių teritorijų planavimo procedūrų. Tvora pastatyta daugiau nei prieš 20 metų, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių, teritorijoje susiformavusi stabili antropogeninė ir gamtinė aplinka. Pareiškėjų nuomone, susiklostė išskirtinė ir ekstraordinari situacija, kai pareiškėjams dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių aplinkybių buvo eliminuota jų įstatyminė teisė prašyti Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo. Termino atnaujinimas yra būtinas siekiant apginti pareiškėjų teises, užtikrinti teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus bei išvengti neproporcingos – tvoros nugriovimo – pasekmės.