Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Larisos Šimanskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. B. atstovo advokato Irmanto Balčiūno apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimo ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 29 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei J. Z., trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. B., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ab initio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

8.1 Prašymas dėl ekspertizės skyrimo buvo atmestas visiškai pagrįstai, kadangi į bylą nebuvo pateiktas nė vienas naujas duomuo apie testatorės sveikatos būklę. Taip pat netikslinga buvo pakartotinai apklausti ekspertę.

8.2 Teismas pagrįstai konstatavo, jog Ekspertizės aktas yra prieštaringas ir nepatikimas įrodymas.

9. 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atsakovei iš ieškovo.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl testatorės R. B. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, tikrosios jos valios sudarant 2013 m. gegužės 16 d. testamentą.

14. Civiliniame procese šalių ginčui išspręsti tiriami ir vertinami šalių pateikti bei teismo iniciatyva surinkti įrodymai, kurių pagrindu teismas daro išvadą dėl aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo ar neegzistavimo (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. CPK neįtvirtintas baigtinis įrodymų sąrašas. Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnis). Viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių – eksperto išvada (CPK 212–219 straipsniai). Ji pateikiama tada, kai byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių. Ekspertizės išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės, atliktos kompetentingo subjekto (eksperto), akte. Pažymėtina, kad ekspertizės išvada neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje – ji teismui neprivaloma ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų faktorių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2013). Teisė paskirti teismo ekspertizę, taip pat ir papildomą, kai atlikta ekspertizė yra nepakankamai aiški ar neišsami, yra teismo prerogatyva (CPK 219 straipsnio 1 dalis).

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog bylą nagrinėjančiam teismui proceso įstatyme nekeliama reikalavimų atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus byloje, jų turi būti atliekama tiek, kad būtų nustatytos reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti nešališkas išvadas. Kaip ir pažymėta kasacinio teismo praktikoje, kilus abejonių dėl ekspertizės akto patikimumo, teismas gali arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, arba gali atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju nesivadovauja Ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, o išvadą, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojų ir notarių parodymais, pačios testatorės elgesiu jai esant gyvai, jos sudarytais notariniais sandoriais iki testamento sudarymo ir dar po to. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, jų visumą, daro išvadą, jog netikslinga buvo pakartotinai apklausti teismo psichiatrę ekspertę ar paskirti pakartotinę / papildomą ekspertizę, kadangi civilinėje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad testatorė R. B. ginčijamo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus, jų reikšmę ir galėjo juos valdyti, kad ginčijamame testamente išreikšta R. B. valia atitinka tikrąją jos valią visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei visas turtines teises palikti savo dukrai atsakovei J. Z..

16. Civilinėje byloje buvo pateiktas Ekspertizės aktas, kuriame padaryta kategoriška išvada, jog R. B. testamento pasirašymo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (F00.1); R. B. testamento pasirašymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti dėl didelio pažintinių funkcijų defekto. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl šiuo Ekspertizės aktu nesivadovauja, t. y. Ekspertizės akto išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Ekspertizė buvo atlikta tik pagal medicininius dokumentus, išsamiai aprašius mirusiosios medicininiuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, jų visuma buvo vertinama ir išvados daromos ne šios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, standartizuotai, apibendrintai. Be to, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, Ekspertizės akto išvados ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsirado dėl to, kad testatorė R. B., siekdama gauti didesnę išmoką iš valstybės, apkalbėjo save, pateikė neteisingus duomenis medikams, kaip tai nurodė atsakovė, tai yra simuliavo ligos simptomus. Taip atsirado medikų įrašai R. B. sveikatos istorijoje, o pagal medikų įrašus jai buvo nustatyta visiška negalia, todėl Ekspertizės akto išvada nesutampa su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi Ekspertizės aktą ir išklausiusi 2019 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu teismo psichiatrės ekspertės S. Š. duotus paaiškinimus, nustatė, jog ekspertizė buvo atlikta ir išvados padarytos remiantis išimtinai testatorės R. B. medicininiais dokumentais, tą teismo posėdžio metu pripažino ir teismo psichiatrė ekspertė S. Š.. 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu pastarajai uždavus klausimą, ar vertino civilinės bylos duomenis, kad testatorė buvo vaikščiojanti, atliko notarinius veiksmus, 2013 m. kovo mėn. pati vyko pas notarą, teismo medicinos ekspertė nurodė, jog negali atsakyti. O atsakydama į klausimą, ar keistųsi Ekspertizės akto išvada, jei paaiškėtų, kad medicininiuose dokumentuose esantys duomenys yra klaidingi, kad R. B. vis dėlto galėjo vaikščioti, teismo psichiatrė ekspertė S. Š. nurodė, jog jos Ekspertizės akto išvada nesikeistų, nes ji nemano, kad šiuo atveju liga buvo simuliuojama. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ekspertizė buvo atlikta ir išvados padarytos ne šios konkrečios bylos ir jos aplinkybių kontekste, bet abstrakčiai, įvertinus vien tik R. B. medicininius dokumentus, nors civilinėje byloje atliekant ekspertizę buvo duomenų, kad testatorė simuliavo psichikos ligos požymius, t. y. 2019 m. kovo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė J. Z. buvo nurodžiusi, kad jos mama R. B. simuliavo ligą tam, kad jai būtų nustatyta visiška negalia ir gautų daugiau pinigų dėl ligos, psichiatras A. P. padėjo susitvarkyti dokumentus, jis žinojo, kad R. B. simuliuoja ligą, tai buvo daroma atlygintinai. Kadangi teismo psichiatrė ekspertė vieną kartą buvo apklausta teismo posėdyje, davė paaiškinimus dėl atlikto tyrimo, nurodė, jog nesikeistų jos padaryta išvada, net jei paaiškėtų, kad medicininiuose dokumentuose esantys duomenys yra klaidingi, nes ji nemano, kad šiuo atveju liga buvo simuliuojama, teisėjų kolegijos nuomone, pakartotinai apklausti teismo posėdyje teismo psichiatrę ekspertę nebuvo tikslinga, tam nebuvo jokio pagrindo. Nebuvo pagrindo ir pakartotinei ar papildomai ekspertizei, kadangi naujų testatorės R. B. medicininių dokumentų byloje nebuvo pateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, civilinėje byloje yra surinkta pakankamai kitų leistinų įrodymų, kurie leidžia konstatuoti, kad testatorė R. B. ginčijamo testamento sudarymo metu suvokė savo veiksmus, jų prasmę.

18. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad testatorė R. B. net kelerius metus simuliavo psichikos ligą, kad galėtų gauti didesnę išmoką iš valstybės, todėl medikams apie save pateikė klaidingus duomenis. Tačiau, anot apelianto, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra visiškai nepagrįsta, nes prieštarauja byloje esančiam įrodymui, objektyviai atspindinčiam faktinę testatorės R. B. smegenų būklę likus daugiau nei pusmečiui iki ginčijamo testamento sudarymo, – 2012 m. lapkričio 27 d. atliktam radiologiniam testatorės galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimui ir teismo psichiatrės ekspertės S. Š. paaiškinimui dėl šio tyrimo. Pažymi, jog pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo ekspertė psichiatrė S. Š. paaiškino, jog svarbiausia diferencinė diagnostika Alzeimerio ligos atveju yra kompiuterinė tomografija, kurią atlikus galima nustatyti, ar žmogaus smegenyse vyksta atrofija, t. y. smegenų nykimas. Iš tiesų, 2012 m. lapkričio 27 d. atlikus testatorei radiologinį tyrimą – galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, testatorei R. B. buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos. Tačiau pastebėtina, jog nors gydytojas radiologas S. J. ir nustatė minėtus pakitimus, tyrime nėra konstatuota, kad minėti pakitimai trukdė testatorei suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustatyti pakitimai niekaip nepatvirtina fakto, kad dėl šių pakitimų testatorė R. B. buvo neveiksni ir negalėjo išreikšti savo valios, kam palikti savo palikimą. Pažymėtina ir tai, jog 2019 m. lapkričio 14 d. vykusio teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. Š., atsakydama į atsakovės atstovo klausimą, ar nustatytas faktas – atrofija – savaime lemia, kad asmuo negali suprasti aplinkos, teismo psichiatrė ekspertė S. Š. paaiškino, jog ne, nurodė, jog ji kalba apie duomenų visumą (t. y. duomenų, esančių medicininiuose dokumentuose, visumą). Taigi, nors 2012 m. lapkričio 27 d. testatorei R. B. ir buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, kurios metu buvo nustatyti atrofiniai pakitimai galvos smegenyse, smegenėlėse, kraujagyslinės encefalomaliacijos zonos, tačiau šis faktas nepatvirtina, kad dėl šių pakitimų testatorė nebegalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

19. Anot apelianto, aplinkybė, kad notarams ir kitoms sandorių šalims testatorė išoriškai galėjo sudaryti psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, negali paneigti radiologiniu tyrimu ir kitais medicininiais tyrimais nustatyto testatorės smegenų nykimo proceso, gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti netekimo. Kokie tie kiti medicininiai tyrimai, kuriais, anot apelianto, buvo nustatytas testatorės galvos smegenų nykimo procesas, gebėjimo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti netekimas, apeliantas nekonkretizuoja. Be 2012 m. lapkričio 27 d. radiologinio tyrimo – galvos smegenų kompiuterinės tomografijos duomenų, byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad testatorei R. B. buvo atliekami kokie tyrimai, kurie būtų nustatę galvos smegenų nykimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kritiškai vertinant vienus ar kitus įrodymus, teismo padarytas išvadas, reikia konkrečiai nurodyti, kokius įrodymus, anot apelianto, teismas įvertino netinkamai, kokios teismo išvados galbūt yra nepagrįstos, o ne teigti abstrakčius ir deklaratyvius teiginius, kurie yra teisiškai nereikšmingi.

20. Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ne tik Ekspertizės aktu, bet ir išrašais iš testatorės R. B. medicininių dokumentų. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė, kodėl nesivadovauja medicininiais dokumentais. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nustatyti akivaizdūs prieštaravimai tarp medicininiuose dokumentuose esančių duomenų, Ekspertizės akto išvados ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių atsirado dėl to, kad testatorė R. B., siekdama gauti didesnę išmoką iš valstybės, apkalbėjo save, pateikė neteisingus duomenis medikams, kaip tai nurodė atsakovė, tai yra simuliavo ligos simptomus. Taip atsirado medikų įrašai R. B. sveikatos istorijoje, o pagal medikų įrašus jai buvo nustatyta visiška negalia. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, jog atsakovė J. Z. tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje, tiek bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje paaiškino, kad testatorė R. B. simuliavo psichikos ligos simptomus. Atsakovė J. Z. 2019 m. kovo 13 d. teismo posėdyje parodė, jog mama R. B. simuliavo ligą, kad gautų visišką negalią. Nurodė, jog mama norėjo gauti daugiau pinigų, o ji mamai padėjo. Ji pati pamokino mamą R. B., ką sakyti atvykusiam į namus psichologui. Psichiatras A. P. už atlygį viską sutvarkė, jis žinojo, kad R. B. simuliuoja. 2020 m. birželio 19 d. teismo posėdyje atsakovė J. Z. paaiškino, jog mama R. B., sirgdama onkologine liga, gavo mažas išmokas, apie 180 Lt, todėl, norėdama gauti didesnes išmokas, kurios siekė apie 900 Lt, simuliavo ligą, nusišnekėdavo. Psichiatras A. P. viską žinojo, mama jam buvo sumokėjusi. Gydytojas žinojo, ką reikia parašyti, kad mama gautų visišką negalią. 2013 m. sausio mėn. atvykusiai į namus psichologei mama specialiai kalbėjo nesąmones, apsimetinėjo, o psichologė patikėjo. 2013 m. kovo 7 d. mamai R. B. buvo nustatyta visiška negalia. Tokį atsakovės aiškinimą patvirtina aplinkybė, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniam skyriui, kuris 2013 m. kovo 7 d. bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo aktu Nr. SP–791 R. B. nustatė specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, buvo pateiktos būtent gydytojo psichiatro A. P. antspaudu patvirtintos R. B. medicininių dokumentų kopijos (t. y. 2012 m. lapkričio mėn. gydytojo neurologo konsultacijos kopija, 2012 m. lapkričio 27 d. radiologinio tyrimo kopija, psichologės 2013 m. sausio 28 d. konsultacijos kopija). Pastebėtina ir tai, jog 2013 m. kovo 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP–791 nurodyta tokia informacija apie R. B. būklę: „Pasak dukros <...> guli per dienas lovoje, su kojomis visai blogai, nuo praeitų metu vasaros nebeišeina iš namų, vienos nebegalima palikti. <...> Atmintis silpnėja 2–3 metus, diagnozuota demencija, buvo skirta spec. nuolatinė priežiūra. Paskutiniu metu nevaikštanti, pilnai slaugoma – šukuojama, prausiama, perrengiama, maitinama. Sutrikusi orientacija laike, vietoje, dažnai neatpažįsta artimųjų. Išsako kliedesius vyro ir dukters atžvilgiu.“ Tačiau jau po to, kai R. B. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ji 2013 m. spalio 17 d. buvo apžiūrėta gydytojo, jos būsena aprašyta taip: „Savijauta bloga, skundžiasi nerimu. Psichozės nėra. Mąstymas konkretus. Atmintis bloga.“ Taigi, 2013 m. spalio 17 d. aprašyta R. B. sveikatos būklė nebeatspindėjo jos itin prastos sveikatos būklės, aprašytos 2013 m. kovo 7 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus bendro pirminio specialiųjų poreikių vertinimo akte Nr. SP–791. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės J. Z. nurodytas aplinkybes apie tai, jog testatorė R. B. simuliavo psichikos ligos simptomus, atsižvelgusi į tai, jog testatorė tiek prieš testamento sudarymą, tiek po testamento sudarymo ne kartą lankėsi notarų biuruose, sudarinėjo notarinius sandorius, nei notarams, nei sandorių šalims jokio įtarimo dėl savo sveikatos, gebėjimo suvokti savo veiksmus ir juos valdyti nesukėlė, po pusmečio surašytame medicininiame dokumente nurodyta, jog R. B. psichozės nėra, jos mąstymas konkretus, daro išvadą, jog R. B. 2013 m. pradžioje simuliavo psichikos ligos simptomus, kad iš valstybės gautų didesnes išmokas, todėl jos medicininiuose dokumentuose atsirado duomenys, neatspindintys tikrosios R. B. sveikatos būklės.

21. Apeliantas pažymi, jog medicininius dokumentus rengė skirtingi, tarpusavyje nesusiję gydytojai ir specialistai, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo abejoti jų patikimumu. Tačiau pažymėtina, jog, kaip anksčiau aptarta, 2012 m. lapkričio 27 d. pagal gydytojo neurologo A. K. siuntimą atlikus testatorei R. B. radiologinį tyrimą – galvos smegenų kompiuterinę tomografiją, gydytojas radiologas S. J. nekonstatavo, jog nustatyti pakitimai jau tuo metu trukdė testatorei suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Kaip anksčiau aptarta, atsakovė J. Z. nurodė, jog 2013 m. sausio mėn. atvykusiai į namus psichologei R. B. specialiai kalbėjo nesąmones, apsimetinėjo, o psichologė patikėjo. Taip pat nurodė, jog psichiatras A. P. žinojo, kad liga simuliuojama, jis žinojo, ką įrašyti į medicininius dokumentus. Pastebėtina ir tai, jog Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritoriniame skyriuje R. B. specialiųjų poreikių vertinimas buvo atliktas jos tiesiogiai neapžiūrėjus ir nebuvus su ja jokio pokalbio, o remiantis pateiktais medicininiais dokumentais ir J. Z. nurodyta informacija apie R. B.. Taigi, nors medicininiai dokumentai, kurie buvo išduoti dar iki testamento sudarymo ir kuriais remiantis R. B. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir buvo išduoti skirtingų gydytojų, tai nepaneigia fakto, kad R. B., turėdama savanaudiškų ketinimų, padedama dukros ir psichiatro, simuliavo psichikos ligos simptomus, dėl to gydytojams bei specialistams buvo pateikta tikrosios R. B. sveikatos būklės neatspindinti informacija.

22. Tad vadovautis Ekspertizės aktu ir joje pateiktomis išvadomis ar tik iš dalies remtis Ekspertizės aktu, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo, nes ekspertizė atlikta remiantis ir tais medicininiais dokumentais, kuriuose testatorės R. B. sveikatos būklė aprašyta jai simuliuojant psichikos ligos simptomus.

23. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pirmenybę suteikė parodymams liudytojų (įskaitant ir notarų), kurie su testatore R. B. bendravo ne nuolatos, o tik epizodiškai. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, vertino, analizavo ir rėmėsi liudytojų R. K., B. M., J. K., V. Z., R. B., S. V. bei notarių V. S., S. B., A. B. parodymais, o liudytojų J. B. (ieškovo sutuoktinės), R. Z. (ieškovo pusbrolio) ir J. B. (testatorės kaimyno) parodymus teismas vertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, kodėl minėtų liudytojų parodymais nesivadovauja. Taip pat nustatyta, jog ne visi liudytojai, kurių parodymais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, su testatore R. B. bendravo tik epizodiškai, kaip kad teigia apeliantas. Dar kartą pažymėtina, jog liudytoja B. M. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji po V. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), apie savaitę laiko prižiūrėjo R. B., pastaroji atpažindavo savo vaikus. Iki V. B. mirties buvo skirtumas, kaip R. B. bendravo, mano, jog galbūt po laidotuvių tapo sunkiau bendrauti. Liudytoja V. Z. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji R. B. prižiūrėjo 3 metus po jos sutuoktinio V. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). Liudytoja patvirtino, kad R. B. iš pradžių buvo gerai protaujanti, priežiūros pradžioje R. B. laidiniu telefonu dar kalbėdavosi su draugėmis iš Kauno ir tik 2016 m. pabaigoje pradėjo nusikalbėti, neatpažindavo kaimynų, pasidarė sunku bendrauti. Liudytoja R. K. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nuo 2017 m. balandžio mėn. slaugė R. B., padėdavo jai atsikelti, apsirengti, paduodavo maisto, ji susikalbėdavo su R. B., nors jau būdavo, kad ir ne taip kažką pastaroji pasakydavo. Taigi, šios liudytojos su testatore R. B. bendravo gerokai jau po ginčijamo testamento sudarymo, jos bendravo ne epizodiškai, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, o prižiūrėdavo testatorę dienomis, bendraudavo su testatore, su ja susikalbėdavo. Nors kiti liudytojai, t. y. notarės S. B., V. S., A. B. ir liudytojai J. K., R. B., S. V., su testatore bendravo tik epizodiškai, tačiau jų parodymai apie testatorės R. B. būklę, gebėjimą susikalbėti su ja sutampa su liudytojų, kurios bendravo su testatore daug daugiau, parodymais, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jais vadovavosi, kaip papildančiais vieni kitus. Nė vienas iš liudytojų, kurių parodymais pirmosios instancijos teismas rėmėsi, nepatvirtino, jog testamento sudarymo metu R. B. buvo praradusi gebėjimą orientuotis, valdyti savo veiksmus ir suvokti jų reikšmę.

24. Anot apelianto, kritiškai reikėtų vertinti notarės V. S. ir liudytojo R. B. parodymus, kadangi, pasak apelianto, tarp jų yra prieštaravimų, t. y. notarė V. S. parodė, jog testatorė R. B. į jos notaro biurą Šilalėje atvyko pati, o liudytojas R. B. parodė, jog testatorę R. B. į Šilalę atsivežė iš jos namų. Išklausius teismo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 19 d., įrašą, nustatyta, jog notarė V. S. nuodydama, kad testatorė 2013 m. kovo 6 d. į notarų biurą atvyko pati, turėjo omenyje tai, jog testatorė į notarų biurą įėjo pati, savarankiškai, o ne įvažiavo su neįgaliojo vežimėliu ar buvo įnešta.

25. Apeliantas teigia, jog kaip liudytojos apklaustos su testatore R. B. sudarytų sandorių šalys suinteresuotos tų sandorių tęstinumu ir išsaugojimu. Tačiau pažymėtina, jog tiek liudytojas R. B., tiek liudytojas S. V. nurodė, kad ginčo šalių visiškai nepažįsta, jie 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu nuosekliai nurodė, kokiu būdu buvo sudaromi sandoriai su R. B., kaip buvo vykstama pas notarus, kaip buvo atsiskaityta su R. B.. Byloje nėra keliamas jokių kitų testatorės sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, jie nėra kvestionuojami, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šie liudytojai dėl vienokių ar kitokių priežasčių duoda palankius parodymus atsakovės naudai.

26. Apelianto nuomone, liudytojų testatorės kaimynės B. M., marčios J. B. ir socialinės darbuotojos J. K. parodymai koreliavo su medicininiuose dokumentuose nurodytais duomenimis apie prastą testatorės fizinės ir psichinės sveikatos būklę, t. y. duomenimis, kad testatorė vaikščiojo sunkiai arba apskritai nevaikščiojo, nesiorientavo aplinkoje, elgėsi neadekvačiai, turėjo atminties sutrikimų, tačiau pirmosios instancijos teismas į šių liudytojų parodymus, anot apelianto, neatsižvelgė. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai, negu teigia apeliantas, šių liudytojų parodymus įvertino ir tik vienos liudytojos, t. y. marčios J. B., parodymus vertino kritiškai, teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, jog liudytoja J. B. yra ieškovo sutuoktinė, ji suinteresuota padėti sutuoktiniui įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Be to, šios liudytojos parodymai abstraktūs, nekonkretūs, liudytoja pripažino, kad su testatore R. B. bendraudavo retai, kad viską žino iš savo sutuoktinio ir uošvio pasakojimų. Tuo tarpu liudytojų B. M. ir J. K. parodymai įrodo ne prastą testatorės fizinę ir psichinę sveikatos būklę, o tai, kad pastaroji dar po savo vyro laidotuvių, t. y. po (duomenys neskelbtini), ir vėliau (2016 m.) susikalbėjo su minėtomis liudytojomis, galėjo vaikščioti, neįgaliojo vežimėlio nereikėjo. Kaip minėta, liudytoja B. M. 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, kad ji po V. B. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini), apie savaitę laiko prižiūrėjo R. B., pastaroji atpažindavo savo vaikus. Iki V. B. mirties buvo skirtumas, kaip R. B. bendravo, mano, jog galbūt po laidotuvių tapo sunkiau bendrauti, tačiau R. B. vis sakydavo, kad atvažiuos dukra. Ji R. B. į lauką išvesdavo prilaikydama už rankos, neįgaliojo vežimėlio nereikėjo. Liudytoja J. K., dirbanti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausiąja specialiste, 2020 m. liepos 3 d. teismo posėdžio metu parodė, jog prisimena, kad 2016 m. buvo nuvykusi pas R. B., R. B. sėdėjo virtuvėje prie stalo, ji klausė pastarosios, ar pageidauja, kad V. Z. būtų jos rūpintoja, ją prižiūrėtų, R. B. pasakė, jog norėtų. Tačiau, nuvykus 2017 m. pavasarį, R. B. jau atrodė sunkus ligonis, gulėjo lovoje. Kaip matyti iš šių liudytojų parodymų, testatorė turėjo sveikatos problemų, tačiau neteisinga būtų jos itin sunkią sveikatos būklę 2017 m. sieti su nagrinėjamam atvejui svarbiu laikotarpiu – 2013 m. gegužės 16 d. ginčijamo testamento pasirašymo momentu. Teisėjų kolegijos nuomone, 2017 m. buvusi testatorės itin prasta sveikatos būklė neįrodo, kad jos sveikatos būklė itin prasta buvo ir ginčijamo testamento pasirašymo momentu.

27. Apeliantas nurodo ir tai, jog pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atstovas pateikė išrašą iš testatorės R. B. kompensuojamųjų vaistų knygelės, patvirtinantį, jog testatorei buvo skiriami ir perkami vaistiniai preparatai, skirti psichikos sutrikimams gydyti, tačiau dėl šio rašytinio įrodymo skundžiamame sprendime apskritai nepasisakyta. Iš tiesų, civilinėje byloje yra pateiktas 2020 m. birželio mėn. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsakymas apie tai, jog R. B. 2011–2016 m. buvo išduoti du kompensuojamųjų vaistų pasai. Taip pat nurodyta, jog už minimo asmens per 2011–2016 metus įsigytus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo kompensuota: 1. 2012 m. – 146,16 Lt (42,33 Eur); 2. 2013 m. – 1170,66 Lt (339,03 Eur), paciento priemoka – 99,96 Lt (28,95 Eur); 3. 2014 m. – 1180,35 Lt (341,84 Eur), paciento priemoka – 114,50 Lt (33,19 Eur); 4. 2015 m. – 219,71 Eur, paciento priemoka – 20,69 Eur; 5. 2016 m. – 290,79 Eur, paciento priemoka – 5,95 Eur. Kompensuojamieji vaistai ir MPP buvo išrašyti VšĮ Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centre (2012 m.) ir VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre (2013–2016 m.). Taip pat nurodyta, jog dėl tikslios ir išsamios informacijos rekomenduojama kreiptis į anksčiau paminėtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose yra saugomos pacientų asmens sveikatos istorijos. Iš pateikto atsakymo negalima nustatyti, kokios medicinos pagalbos priemonės ar kokie vaistai buvo perkami ir kad pirkti vaistai būtų susiję vien tik su psichikos sutrikimų gydymu. Bylos duomenimis nustatyta, jog testatorė R. B. sirgo ir onkologine liga, kaip jos mirties priežastis (duomenys neskelbtini) mirties įraše Nr. 409 nurodyta ne psichikos liga, o onkologinė – (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, jog testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos problemų (to neneigia ir atsakovė) ir jau tais metais buvo perkami kompensuojamieji vaistai ir (ar) medicinos pagalbos priemonės, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad tuo metu R. B. nebesuvokė savo veiksmų ir nebegalėjo jų valdyti.

28. Apelianto nuomone, skundžiamame sprendime nurodyta aplinkybė, jog testatorė nuo ginčijamo testamento sudarymo iki savo mirties nepakeitė testamente išreikštos valios, nebūtinai reiškia, jog testatorės valia ginčijamame testamente buvo išreikšta tinkamai, nurodyta aplinkybė taip pat gali reikšti, kad, progresuojant Alzheimerio ligai, testatorė neteko gebėjimo formuluoti ar keisti savo valios. Tačiau šiuos apelianto argumentus paneigia byloje apklaustos liudytojos R. K. parodymai, kuri 2019 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje parodė, kad ji R. B. prižiūrėjo nuo 2017 m. pavasario, pastaroji sakė, kad viską paliks dukrai, R. B. niekada savo nuomonės nebuvo pakeitusi. Be to, atsakovė J. Z. viso proceso metu teigė, jog mama jau 2007 m. buvo nurodžiusi, kad visą savo turtą paliks būtent jai. Kaip matyti, testatorė R. B. turėjo suformavusi aiškią savo valią dėl savo turto palikimo po mirties ir šios savo valios niekada nepakeitė ne dėl to, kad nebūtų galėjusi dėl sveikatos problemų, o dėl to, kad neturėjo ketinimo keisti savo valią.

29. Siekiant nuginčyti testamentą, kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti ir jų valdyti asmens, turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013), tad negalima byloje išimtinai remtis ir vertinti vien tik medicininius duomenis ir atmesti liudytojų parodymus, pačios testatorės buvusį elgesį, kurie parodo buvus tam tikrus juridinius faktus. Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

30. Bylos duomenimis nustatyta, jog testatorė R. B. tiek iki ginčijamo testamento sudarymo (t. y. 2004 m. sausio 28 d., 2005 m. rugsėjo 14 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 27 d., 2011 m. gegužės 31 d. 2013 m. kovo 6 d.), tiek po to (t. y. 2013 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. birželio 26 d., 2015 m. liepos 15 d.) pakankamai dažnai lankėsi įvairių notarių biuruose ir sudarinėjo notarinius sandorius, išdavė įgaliojimus. Ji bendravo su notarėmis, su sandorių šalimis, su ją prižiūrėjusiomis liudytojomis ir niekam nekilo įtarimų dėl R. B. gebėjimo suvokti savo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad testatorė testamento sudarymo metu 2013 m. gegužės 16 d. gebėjo bendrauti, orientavosi aplinkoje ir laike, todėl galėjo išreikšti ir savo tikrąją valią dėl testamento turinio.

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti ne tik į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes), bet ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).

32. Byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl to paties fakto, kurio patikrinti objektyvių galimybių nėra, nes testatorė mirusi, teismas vertino visas su byla susijusias faktines aplinkybes, kurios padėjo susidaryti pagrįstą nuomonę apie testatorės gyvenimo sąlygas ir būdą, santykius su įpėdine, kuriai paliktas turtas, ir įpėdiniu, ginčijančiu testamentą. Bylos duomenimis nustatyta, jog testatore R. B. rūpinosi atsakovė J. Z., kuri yra testatorės dukra. Pastaroji du kartus per dieną atvykdavo pas testatorę, atveždavo maisto produktų, pasiimdavo į savo namus pietauti, ieškojo mamai prižiūrėtojų, rūpinosi mamos sveikata, veždavo pas gydytojus, rūpinosi mamos rūpybos klausimais. Tuo tarpu ieškovo S. B. (testatorės sūnaus) ir testatorės santykiai nebuvo labai artimi, jis mamą lankydavo retai, šeimos gydytoja K. P. 2020 m. liepos 8 d. teismo posėdžio metu parodė, jog ieškovo nepažįsta, visą laiką mama rūpinosi J. Z.. Taigi, pagrįstai galima spręsti, jog tarp testatorės ir atsakovės buvo susiformavęs artimas ryšys, dėl kurio testatorė norėjo palikti savo turtą atsakovei. Tai, kad ieškovo norai nesutampa su testatorės poelgiu palikti visą turtą atsakovei, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į testatorės išreikštą valią.

33. Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) ir įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Testamento pripažinimas negaliojančiu dėl to, kad jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties neatitinka tikrosios sandorio šalies valios, galimas tik išskirtiniais atvejais, teismo išvada, jog testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei gaunami patikimi duomenys apie asmens negebėjimą išreikšti savo valią ir (arba) išreikštosios valios neatitiktį tikrajai valiai, pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikties jo tikrajai valiai.

34. Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias testamento sudarymo sąlygas, vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, jog testatorės R. B. sudarytas 2013 m. gegužės 16 d. testamentas atitinka jos tikrąją valią. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovo apeliaciniame skunde buvo nurodoma, jog skundas yra teikiamas ir dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 29 d. papildomo sprendimo, tačiau skunde nebuvo nurodyta jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 29 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jam jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

38. Iš byloje esančio 2020 m. rugsėjo 21 d. atsakovės atstovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateiktų PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymo kopijų matyti, jog atsakovė J. Z. advokatui Gintarui Aleknavičiui už teisines paslaugas 2020 m. rugsėjo 21 d. sumokėjo 1 415 Eur. Nors 2020 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta mokėtina suma yra 1 452 Eur, tačiau realiai sumokėta ir įrodymai pateikti dėl 1 415 Eur sumos. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovei iš ieškovo priteistinos 1 415 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 28 d. sprendimą ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. liepos 29 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovei J. Z. iš ieškovo S. B. 1 415 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.