Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Marijaus Kursevičiaus ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. (A. K.) prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių pašalinimo – atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 307 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2021 m. kovo 9 d. bausmės vykdymo atidėjimo terminas suėjo ir A. K. buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, laikant, kad jis atliko paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. A. K. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. S. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams, 254 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. šaunamųjų ginklų vagystės) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį (dėl V. S. šaunamojo ginklo laikymo) laisvės atėmimu 1 metams, 180 straipsnio 3 dalį (dėl plėšimo prieš S. K.) laisvės atėmimu 4 metams, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti S. K. turtą) laisvės atėmimu 3 metams, 180 straipsnio 3 dalį (dėl G. ir V. M. turto plėšimo) laisvės atėmimu 3 metams, 180 straipsnio 1 dalį (dėl A. J. turto užvaldymo) laisvės atėmimu 4 metams, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pavogti V. L. turtą) laisvės atėmimu 3 metams, 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. L. turto sugadinimo) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. Š. turto prievartavimo) laisvės atėmimu 4 metams ir baudžiamojo poveikio priemone: turto už 351,17 Eur konfiskavimu; 22 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo užvaldyti A. M. turtą) laisvės atėmimu 5 metams, 289 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir apėmimo būdais, A. K. paskirta subendrinta bausmė: laisvės atėmimas 6 metams ir turto už 351,17 Eur konfiskavimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 metams ir turto už 351,17 Eur konfiskavimą, laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į A. K. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaičiuotas laikas, jo išbūtas kardomajame kalinime nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2014 m. balandžio 25 d.

4. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. vasario 7 d. buvo gautas nuteistojo A. K. prašymas dėl atliktos bausmės laiko įskaitymo į paskirtos subendrintos bausmės laiką. Prašoma į paskirtą galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis pilnai atliko 2021 m. kovo 9 d., t. y. dar iki Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio priėmimo. Nuteistojo teigimu, jis iki 2022 m. kovo 1 d. jau buvo atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, nes pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, laikėsi intensyvios priežiūros sąlygų, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi Lietuvos apeliacinis teismas, subendrinęs bausmes, privalėjo į subendrintos bausmės laiką įskaityti jo atliktos bausmės laiką, tačiau to nepadarė. Prašoma ištaisyti šį nuosprendžio netikslumą.

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos, skundo medžiagos ir Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės atidėjimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2018 m. kovo 9 d. Šios bausmės vykdymo atidėjimo terminas suėjo 2021 m. kovo 9 d. Sutinkama, kad tokiu atveju A. K. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies prasme laikomas atlikusiu 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vis tik, nei Probacijos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir baudžiamasis įstatymas ar kiti teisės aktai nenumato galimybės į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti ne realiai atliktos, o atidėtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

7. Pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, probuojamasis, kuris probacijos laikotarpiu įvykdė auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, laikėsi intensyvios priežiūros sąlygų, nepadarė šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pažeidimų, dėl kurių buvo priimtas sprendimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas, laikomas atlikusiu bausmę.

8. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

9. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi (taip pat ir 4 dalimi), iš dalies sudėdamas, subendrino nuosprendžiu paskirtą bausmę su anksčiau pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Į bausmės laiką nebuvo įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, nes to daryti nebuvo pagrindo. Pažymima, kad aiškinant Probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, galima spręsti, jog asmuo, bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdęs paskirtas pareigas, laikomas atlikusiu bausmę. Nuteistasis tokiu atveju realiai neatlieka jam paskirtos bausmės, tačiau laikydamasis jam paskirtų įpareigojimų ir draudimų, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, prilyginamas (laikomas) bausmę atlikusiam asmeniui. Tuo metu BK 63 straipsnio 9 dalyje aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, jog „įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį“. Tai reiškia, jog įskaitoma tik tokia bausmė, kuri buvo realiai atlikta, o ne bausmė, kuri, įvertinus jos atidėjimo sąlygų įvykdymą, laikytina atlikta.

10. Minėta, kad su bausmės vykdymu susijusiuose teisės aktuose įstatymų leidėjas nėra nustatęs, jog laikotarpis, kai asmuo buvo probuojamas, turi būti įskaitomas į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo terminą. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį ir 66 straipsnį, į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Todėl į paskirtos ir subendrintos bausmės laiką nėra pagrindo įskaityti laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiko. Pažymėtina, kad būtent tokio įstatymo aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-249-531/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-626/2016). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad panašiose situacijose, kai buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiko įskaitymo į realios atliktos bausmės laiką klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad terminas nuo paleidimo iš pataisos namų iki naujo nusikaltimo padarymo nelaikomas atlikta bausmės dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-199/2014). Nukrypti nuo tokios suformuotos teismų praktikos nėra teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo tikslinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį ir priimti atskirą sprendimą dėl į subendrintą bausmę įskaitomo laiko.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. K. prašymą atmesti.

Ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos.