- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- 1S-249-531/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00027-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. B. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino įskaitymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pasvalio rajono apylinkės teisme 2017-09-04 buvo gautas ir išnagrinėtas nuteistojo R. B. prašymas į jam Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką įskaityti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laiką. Skundžiama Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartimi minėtas nuteistojo prašymas atmestas.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino įskaitymo tenkinti. Mano, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teigia, kad jo probacijos laikas vykdant Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtą bausmę (nuo 2014-12-17) turi būti įskaitytas į Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, mano, kad būtent nuo 2014-12-17 turėjo būti skaičiuojamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, o atsižvelgiant į BK 75 str., probacija jo atžvilgiu negali būti tęsiama ilgiau kaip trejus metus ar iki 2017-12-17. Nuteistojo teigimu, jo teisių suvaržymas daugiau, nei tai maksimaliai nustato imperatyvi teisės norma, negali būti pateisinamas tuo, jog įstatymas nenumato bausmės vykdymo atidėjimo termino įskaitymo į vėlesniu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Pažymi, kad teismas visiškai nepasisakė dėl jo argumentų apie jam per ilgai taikomą laisvių bei teisių apribojimą, pareigų nustatymą. Taipogi nurodo, kad serga sunkia onkologine liga, kurios gydymui trukdo labai ilgai tęsiami jam nustatyti teisių ir laisvių apribojimai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Nuteistasis skunde kelia klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino įskaitymo į vėlesniu nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, dėstydamas savo manymą apie probacijos institutą ir BK 75 str. įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo terminą, teigia apie pernelyg ilgą jam taikomo teisių suvaržymo laikotarpį.
Išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus pateiktos medžiagos kontekste, aukštesnysis teismas minėtus nuteistojo teiginius atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio (ne)įskaitymo į paskirtos bausmės laiką, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 75 str.), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad nuteistasis Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu buvo nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams 15 dienų, jos vykdymą atidedant 2 metams BK 75 str. pagrindu. Vėliau R. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu buvo nuteistas subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; ši bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, jos vykdymą pagal BK 75 str. atidedant 3 metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Nuteistasis skundu siekia, kad į jam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams, būtų įskaitytas laikas, kuomet jis, kaip probuojamasis asmuo, buvo prižiūrimas probacijos tarnybos, t. y. laikotarpis nuo 2014-12-17 iki 2016-05-05. Tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, jog tokį įskaitymą atlikti nėra jokio teisinio pagrindo.
Bausmės vykdymo atidėjimas yra baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma, suteikianti galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu jis per bausmės vykdymo atidėjimo, vadinamąjį bandomąjį laikotarpį, laikysis jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) vieno ar kelių baudžiamajame įstatyme numatytų ir teismo paskirtų įpareigojimų.
Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kurio 2 str. 5 d. skelbia, kad probacija yra sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, įskaitant bausmės vykdymo atidėjimą, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Jeigu probuojamasis asmuo probacijos laikotarpiu įvykdo auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas ir nepadaro pažeidimų, kai sueina bausmės vykdymo atidėjimo laikas, jis laikomas atlikusiu bausmę (Probacijos įstatymo 30 str. 1 d.).
Iš turimų duomenų seka, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-11-06 nuosprendžiu ir vėliau Panevėžio apygardos teismas 2016-05-05 nuosprendžiu, paskyrę nuteistajam R. B. bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas prieš Pasvalio rajono apylinkės teismui priimant 2014-11-27 nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo nuostatų subendrino bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir, esant BK 75 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms, nuteistajam R. B. vėl atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Sutinkamai su baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir teismų praktika, tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti ilgesnis už terminą, nustatytą pirmuoju nuosprendžiu, bet neviršijantis trejų metų, ir tokio termino eiga prasideda nuo paskutiniojo nuosprendžio paskelbimo. Iš Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžio matyti, kad teismas taip ir padarė – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę vadovaudamasis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrino su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir nuteistajam paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą pagal BK 75 str. atidėjo 3 metams.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad baudžiamoji ir baudžiamojo proceso teisė yra priskiriamos viešosios teisės šakoms, jų normos yra apsauginės, reguliavimo metodas – imperatyvus ir joje vadovaujamasi principu, kad draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Tai reiškia, kad baudžiamosios taisyklės įstatymo leidėjo yra tiksliai apibrėžtos, jos negali būti pakeičiamos šalių susitarimu, jų privalu laikytis, jas taikyti ir vykdyti. Atsižvelgiant į tai aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, nei Probacijos įstatyme įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad laikotarpis, kai asmuo buvo probuojamas, įskaitytinas į teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimą, o pagal BK 63 str. 9 d. ir 66 str. į paskirtą bausmę gali būti įskaitomas tik kardomasis kalinimas arba ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai ar iš dalies atlikta bausmė. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad įstatymas numato tik paskirtos ir atliktos bausmės atlikimo dalies įskaitymą į vėlesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, o bausmės atidėjimo laiko įskaitymo nenumato.
Pagal aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, pagrindas į nuteistajam Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaityti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę atsirastų tik iki naujo nuosprendžio priėmimo pasibaigus Pasvalio rajono apylinkės teismo nustatytam 2 metų probacijos terminui. Tuo tarpu šiuo atveju probacijos terminas nebuvo pasibaigęs, naujas apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas vykdant probaciją ir jos terminui dar nepasibaigus, t.y. jam Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikus.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nei šios bausmės vykdymo atidėjimo terminai į nuteistajam R. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-11-06 nuosprendžiu ir jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2016-05-05 nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę ar nustatytą jos vykdymo atidėjimo laikotarpį neįskaitytini.
Vien nuteistojo subjektyvi nuomonė dėl baudžiamojo įstatymo normų, susijusių su bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio (ne)įskaitymo į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taipogi jo nurodomos aplinkybės dėl sveikatos problemų nėra priežastis panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą apskųstą teismo nutartį. Todėl nuteistojo skundas atmestinas, o apskųstoji nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-10-02 nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.