- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-30
- Bylos Nr.
- ATP-673-174/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00602-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- D. M.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo, kuriuo D. M. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 868 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. rugpjūčio 15 d. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2015 m. rugpjūčio 15 d., apie 06.36 val., A. V. g., Plungėje, vairuodama automobilį „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesustojo, dėl to atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais D. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 219 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu D. M. pripažino kalta padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jai pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur baudą bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą ir už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, sumažinti jai paskirtą piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones arba skirti trumpesnį, nei sankcijoje numatytas minimalus, šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Apeliantės teigimu, Plungės rajono apylinkės teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai neįvertino visų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, nesivadovavo aktualia teismine praktika ir nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ str. nuostatų.
D. M. nurodo, kad ji pripažįsta savo kaltę dėl jai inkriminuotų pažeidimų padarymo, t. y. neneigia, kad administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apgadino svetimą automobilį, kurį apgadino sukdama į gatvelę, kai jos automobilis užgeso ir kartu išsijungė vairo stiprintuvas bei vairas užstrigo, dėl to ji nebesugebėjo pasukti vairo ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį. Visas įvyko staiga. Pamačiusi, kad atsitrenkė į kitą automobilį, ji labai išsigando ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Praėjus 3–4 valandoms ji apsiramino ir suprato, kad būtina važiuoti į policiją pranešti apie padarytą eismo įvykį. Tačiau pati nespėjo pranešti apie pažeidimą, nes važiuodama Stoties gatve ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, tada ji prisipažino padariusi eismo įvykį, paaiškino eismo įvykio aplinkybes ir kodėl pasišalino. Kartu su pareigūnais nuvykus į eismo įvykio vietą buvo apžiūrėti abu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai. Eismo įvykio vietoje ji atsiprašė nukentėjusiojo I. N..
D. M. pažymi, kad savo poelgį vertina labai kritiškai ir labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Aiškina, kad nieko nuslėpti ji nenorėjo, tiesiog labai išsigando, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Pasišalinimą lėmė klaidingas susiklosčiusios situacijos įvertinimas bei emocinė būsena. Priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvo, nes eismo įvykio metu ji buvo blaivi, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, jos vairuotas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas (įrodymai pridedami). Pareigūnams taip pat nekilo abejonių dėl jos blaivumo. Jeigu ji būtų norėjusi išvengti administracinės atsakomybės, tikrai būtų nesirodžiusi Plungėje ilgai laiką, galėjo bandyti slėpti automobilį, šalinti automobilio apgadinimus. Tačiau to nedarė, o apsiraminusi vyko prisipažinti dėl pažeidimo. Po eismo įvykio ji vėl susitiko su nukentėjusiuoju, dar kartą jo atsiprašė, šis jai atleido ir jokių pretenzijų neturi. Tai patvirtina prie apeliacinio skundo pridėtas nukentėjusiojo I. N. paaiškinimas, kuriame, be kita ko, jis nurodė, kad dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio pretenzijų jai neturi, ir prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliantė nurodo, kad teisė vairuoti jai būtina, nes kiekvieną savaitgalį ji privalo važiuoti į Plungę prižiūrėti močiutę, tai ji patvirtino savo raštu, kuris pridėtas prie skundo. Važiuodama iš Šiaulių ji kartu veža ir kitus studentus, važiuojančius Plungės kryptimi, tokiu būdu ji papildomai užsidirba pinigų. Jos finansinė padėtis yra labai sunki, jokio kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ji neturi. Finansiškai ją remia mama ir močiutė, ši duoda jai pinigų maistui, susimokėti už nuomojamąjį butą Šiauliuose. Kai mokosi, ji nedirba. Mokslai jai kainuoja 1 100 Eur metams (įrodymai pridedami). Už mokslus jai sumoka mama. Be to, ji turi paėmusi 750 Eur vartojimo paskolą (įrodymai pridedami). Nukentėjusiajam padarytą 350 Eur žalą ji atlygino iš skolintų pinigų. Taigi, atsižvelgiant į jos sunkią finansinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus, negaudama jokių pajamų, ji neturės galimybės susimokėti teismo paskirtą labai didelę baudą.
Be to, D. M. pažymi, kad jos vairavimo stažas yra dveji metai, per visą šį laikotarpį jokių pažeidimų nepadarė, tai rodo, kad ji nėra piktybiška KET pažeidėja. Niekada nebuvo teista. Ji mokosi, charakterizuojama teigiamai (kaip pareigingą, drausmingą, paslaugią ją charakterizuoja buvęs darbdavys J. K.; darbščia, kūrybinga, aktyvia ją įvardija (duomenys neskelbtini) kolegijos administracija (įrodymai pridedami). Neturi problemų su alkoholiu, nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų. Šios aplinkybės yra svarbios ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, į jas būtina atsižvelgti (nutartis Nr. A TP-466-245/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nesivadovavo sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgė į pažeidimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7- 4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013). D. M. teigimu, šiuo atveju nurodyta teisinga pusiausvyra buvo pažeista.
Be to, apeliantė pažymi, jog yra daugybė bylų, kai pažeidėjai neigia jutę kontaktą ir iš eismo įvykio vietos išvažiuoja neva nesupratę, kad apgadino kitą automobilį, tačiau net ir jiems yra taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos (LAT 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje 2AT-36-2013; 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-10/2014). Šioje byloje ji nuo pat pradžių buvo sąžininga ir nuosekli, neginčijo ir nesiteisino apgadinusi svetimą automobilį ir iš eismo įvykio vietos išvažiavusi.
Pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybės, suteikiančios teismui teisę pažeidėjui taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, yra šios: nedidelis veikos pavojingumas, nesukelta avarinė situacija, pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo (LAT 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-2013), nebuvo sužaloti žmonės, nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis. Tai lemia ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos mažesnį pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013); byloje duomenų, kad ji tiek su policija, tiek su nukentėjusiuoju geranoriškai nebendradarbiavo, nėra (LAT 2014 m. vasario 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-10-2014), teigiama pažeidėjo charakteristika (nutartis Nr. ATP-466-245/2014) ir kt.
D. M. nuomone, šiuo atveju jai paskirta administracinė nuobauda prieštarauja teisingumo principui. Pažeidimui įtakos turėjo išgąstis bei jos, kaip asmenybės, psichologinis silpnumas, jaunas amžius ir nepatyrimas. Už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą jai buvo atimta teisė vairuoti netgi 3 metams ir paskirta 868 Eur piniginė bauda. Asmenims, vairuojantiems neblaiviems, kurių neblaivumas gali siekti netgi 1,5 promilės, atimama teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams, nors tokio pobūdžio pažeidimai, kai asmenys vairuoja neblaivūs, yra labai pavojingi, daug žmonių žūsta dėl girtų vairuotojų kaltės. Asmenys, vairuojantys neblaivūs, suvokia, kad daro pažeidimą ir ignoruodami taisykles, visuomenės saugomą gėrį, sėda prie vairo ir vairuoja automobilį, nors už tokio pobūdžio pažeidimus specialioji teisė atimama žymiai trumpesniam laikotarpiui. Be to, nepaisant to, kad pažeidėjai vairuoja neblaivūs (netgi pakartotinai) ir tik atsitiktinumo dėka išvengia nelaimių, jiems yra taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir skiriamas trumpesnis specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas (žr. pvz. nutartis Nr. ATP-111-337/2015; Nr. ATP-465-491/2014, Nr. ATP-130-135/2015) arba neblaiviam pažeidėjui taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos, kai šis vienu metu padaro du KET pažeidimus (nutartis Nr. ATP-266-361/2014, ATP-258-519/2014; ATP-177-354/2013 ir kt.) arba pažeidimo metu pažeidėjas turi galiojančias dvi nuobaudas (nutartis Nr. ATP-155-309/2014).
Apeliantė sutinka, kad administracinė nuobauda skiriama siekiant nubausti ir auklėti pažeidėją, tačiau kiekviena nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei. D. M. teigimu, Plungės rajono apylinkės teismas, paskirdamas jai labai didelę piniginę baudą ir net 3 metams atimdamas teisę vairuoti transporto priemones, visiškai nepagrindė, kokios aplinkybės lėmė būtinumą paskirti tokią didelę nuobaudą. Nemotyvavo, kodėl būtent tik taikant tokią nuobaudą bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Byloje nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nuspręsti, jog paskiriant jai mažesnę piniginę nuobaudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones ar atimant šią specialiąją teisę trumpesniam laikotarpiui, nei numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.
Apeliantės nuomone, jos padarytas pažeidimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės nuomone, yra pagrindas skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti jai švelnesnę administracinę nuobaudą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinio skundo ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2015-08-28 nutarimą. Institucijos nuomone, pažeidėjai D. M. nuobauda paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn patraukta D. M. teigia, kad jai pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir jos asmenybei, nes ji, nors iš karto po sukelto eismo įvykio, kurio metu apgadino nukentėjusiojo automobilį, būdama labai išsigandusi, išvažiavo, tačiau praėjus 3–4 valandoms nusprendė pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau nespėjo to padaryti, nes važiuodama į policiją buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kuriems iš karto prisipažino padariusi pažeidimą bei paaiškino visas su padarytu pažeidimu susijusias aplinkybes, nuvykus į eismo įvykio vietą atsiprašė nukentėjusiojo ir atlygino jam žalą. Apeliantės D. M. nuomone, šios aplinkybės yra pagrindas paskirti jai švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones bei, atsižvelgiant į sunkią jos finansinę padėtį, sumažinant paskirtą piniginę baudą.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – D. M. – asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebausta, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad D. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nenustatęs pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė jai minimalias ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas, kurias subendrinęs paskyrė galutinę subendrintą administracinę nubaudą – 868 Eur baudą – ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui – trejiems metams.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Plungės rajono apylinkės teismo sprendimas D. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymą skirti 868 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams nėra teisingas, priimtas nepakankamai atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą bei pažeidėjos asmenybę. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas pažeidėjai D. M. paskyrė pernelyg griežtą ir neproporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą.
Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. LAT atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju D. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. patraukta už tai, kad vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesustojo, dėl to atsitrenkė į šalikelėje stovėjusį automobilį bei jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Už šių pažeidimų padarymą D. M. paskirtos minimalios sankcijose numatytos nuobaudos: pagal ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., D. M. paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Nagrinėjamojoje administracinėje byloje nustatyta, kad D. M. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jos sukeltas eismo įvykis mažareikšmis (jos veiksmais kokia nors reikšminga žala eismo saugumui nebuvo padaryta, nes jos padaryti pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių), eismo įvykio metu nežymiai apgadintas kitas automobilis, nukentėjusiajam I. N. padaryta žala atlyginta, šis pretenzijų D. M. nereiškia ir prašo neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 45). Nors D. M. iš eismo įvykio vietos išvažiavo nepranešusi policijai, tačiau, kaip matyti iš pastarosios paaiškinimo policijai, taip ji pasielgė dėl eismo įvykio metu patirto šoko, nes tokioje situacijoje buvo pirmą kartą (per dvejų metų vairavimo stažą jokių eismo įvykių nebuvo sukėlusi, administracine tvarka buvo baudžiama pirmą kartą), tačiau praėjus 4–5 valandoms nusprendė važiuoti į policiją pranešti apie padarytą eismo įvykį, tada buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kuriems, nuvykus į eismo įvykio vietą, nuosekliai nurodė pažeidimų padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo, šis jai pretenzijų nereiškia. Nors tai nešalina pažeidėjos atsakomybės, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, D. M. ir neneigė savo kaltės ir dėl KET pažeidimo, sukėlusio kito automobilio sugadinimą, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, pasitraukdama iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jos padarytus KET pažeidimus, kuriems, atsižvelgiant į nedidelį jos vairavimo stažą, įtakos turėjo patirties stoka. Pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi jai inkriminuotus pažeidimus (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), administracine tvarka buvo baudžiama pirmą kartą, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. M. studijuoja Šiauliuose, gyvena Plungėje, todėl teisė vairuoti jai reikalinga studijuojant, taip pat rūpinantis Plungėje gyvenančia sergančia močiute O. G., kuriai nustatytas 35 proc. darbingumas.
Apygardos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad D. M. pagal ATPK 130 str. 1 d. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir 868 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežtos ir neproporcingos nuobaudos. ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.
Įvertinęs šių aplinkybių visumą, D. M. padarytų pažeidimų pavojingumą, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka nebausta, neteista, studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, mokymosi įstaigos administracijos ir buvusio darbdavio charakterizuojama teigiamai), kartu atsižvelgęs į pažeidėjos turtinę padėtį (yra studentė, studijų kaina už vienerius metus 1 100,59 Eur (b. l. 36, 37), nuo 2014-07-28 iki 2014-08-28 dirbo UAB „Plungės papartis“ (b. l. 44), turi finansinių įsipareigojimų bankui pagal vartojimo kredito sutartį (b. l. 42), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos nuobaudos – 868 Eur baudos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams – paskyrimas D. M. būtų neproporcinga poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 str. 1 d. D. M. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, todėl neteisinga. Šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir D. M. paskirti švelnesnę nuobaudą, nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, netaikant D. M. ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinant paskirtą 868 Eur piniginę baudą. Apygardos teismo vertinimu, už šį pažeidimą 290 Eur bauda nebus per švelni ir bus pakankama įgyvendinant administracinės nuobaudos tikslus, t. y. nubaudžiant D. M. už padarytą pažeidimą bei Plungės rajono miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas keistinas dėl netinkamai paskirtos nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą, kuriuo D. M. nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 Eur bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones trejiems metams, pakeisti:
D. M. pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str. 1 d., paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 290 Eur bei panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., D. M. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir nustatyti galutinę subendrintą nuobaudą – 290 Eur baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.