Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis individualiai, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2024 m. gegužės 28 d., apie 17 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1.67 prom. girtumas), kilusio konflikto tarp jo ir jo blaivios žmonos S. V. metu, tyčia suimdamas rankomis pastarajai už abiejų rankų žastų ir juos spausdamas, padarydamas poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, tokiu būdu savo artimam šeimos nariui - žmonai S. V.sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas prasidėjo po jo tėvuko mirties. Nesutarimai prasidėjo dėl turto, kai sūnui P. padovanojo žemes, perrašė mašinas. Naujus metus sutiko vienas pats kaime, žmona buvo Klaipėdoje. Žmonos klausdavo, ką tas P. daro, kaip jie toliau gyvens. Žmona sakydavo, kad nieko nežino. Jam gaila žmonos, kad pragyveno kartu 35 metus, o ji pasidavė vaikų įtakai. Tai buvo 2024 m. gegužės 28 dieną namuose, (duomenys neskelbtini). Jis norėjo pasakyti žmonai „kaip mes toliau gyvensime, išgirsk mane“, ne iš blogos valios suėmė ją už rankų. Nemanė, kad bus mėlynės, nenorėjo jai skausmo sukelti nei psichologinio, nei fizinio. Paėmė už žastų, tarsi norėdamas apkabinti, nespaudė tiek stipriai. Norėjo, kad žmona išgirstų jį. Jų gyvenimas buvo pakrikęs, žmona nebebūdavo namuose, sūnus nori užgrobti visą turtą, o žmona palaiko sūnų. Tą gegužės 28 dieną, anksti ryte grįžo su vyrais iš miško, žmona dar miegojo. Buvo vieno vyruko gimtadienis, todėl iki pietų, dviese išgėrė vieną butelį degtinės. Išgėręs nuėjo miegoti. Išgirdo, kad kažkas kitame kambaryje šnabžda. Žmona kraustėsi. Sakė jai, - „S., taip negalima, tai mūsų užgyventas turtas“. Delnais buvo apsikabinęs žmoną, kad išgirstų. Nesiskundė žmona, kad skauda. Paskui atvažiavo dukra, sūnus, tam buvo ruoštasi. Gailisi ką padarė. Civilinio ieškinio nėra atlyginęs. Sutinka žmonai sumokėti moralinę žalą. Gali ir daugiau sumokėti, kad tik ji sūnui pinigų neatiduotų. Skyrybų procesas nėra prasidėjęs, jis jo neplanuoja. Pablogėję santykiai su žmona ir turtiniai ginčai teisme turėjo įtakos jo elgesiui. Neturi paaiškinimo kaip nuo jo apkabinimo per žastus atsirado mėlynės, tačiau kaltinimą pripažįsta, gailisi, nenorėjo, kad taip nutiktų. Gailisi, kad nusigyveno iki tokios situacijos, jog dabar yra teisme ir žmona pasidavė sūnaus įtakai. Jų turtiniai nesutarimai iki to privedė. 2023 metų gegužę mirė tėvas. Jis buvo parašęs testamentą, kuriuo seseriai paliko žemę. Sūnus P. pradėjo spausti, kodėl ne jam paliko žemę. Jis parašė sūnui P. generalinį įgaliojimą. 2023 metais nusprendė nebekovoti su seserimi dėl palikimo, tai ir iššaukė konfliktinę situaciją šeimoje. Dukrai taip pat reikėjo turto. Jam įtaisė orderį dėl apsaugos nuo smurto. Praėjusių metų kovo 8-tą dieną kartu su žmona važiavo į Birštono sanatoriją, kartu važiavo dukra su žentu ir anūke. Buvo padaręs staigmeną moterims. Kai grįžo iš Birštono, žmona pasiliko Klaipėdoje pas dukrą, jis grįžo vienas. Įgaliojimą sūnui jis panaikino 2024 metų balandį, nes sūnus sugebėjo jų užgyventą turtą užstatyti kredito unijai. Žmonai sakė, kad panaikintų įgaliojimą, nes bus blogai. Viskas šeimoje buvo gerai iki tėvuko mirties.

Nukentėjusioji S. V. parodė, jog su vyru R. V. išgyveno 35 metus. Gyveno kaime pas uošvius. Jaunystėje jis yra tarnavęs armijoje Afganistane. Jis dažnai būdavo suirzęs, jam pasireikšdavo agresyvumas. Jie kartu ūkininkavo, dirbo, vaikus augino. Kai vyras pradėjo išgėrinėti, vis grasindavo „ginsiu tave iš namų, tau bus chana, tau bus amen, tu pamatysi kas tau bus“. Iš pradžių su tuo taikstėsi, manydavo, kad išgėręs, tylėdavo, nieko nesakydavo. Su metais viskas gylėjo. Paskutiniu metu, jau nuo pernai, pradėjo smarkiai grasinti. Pernai vasarą, gal liepos mėnesį, jis gėrė su darbininkais, o ji buvo kambaryje. Jis įėjo pasipjaustyti užkandos. Įėjęs pasakė, pamatysi kas tau bus. Pasakė, kad iš tų namų ji gyva neišeis. Ji išsigando, paskambino dukrai į Klaipėdą ir pasakė, kad jeigu jai neprisiskambins, reiškia jai kažkas blogai. Dukra su vyru gyvena Klaipėdoje. Dukra klausė kas yra, ji pasakė, kad bijo vyro, nes grasina. Tada dukra iškvietė policiją ir vyrui buvo paskirtas orderis dėl grasinimo. Po to įvykio vyras atsiprašinėjo. Jie susitaikė, nes vyras sakė jog tai nebepasikartos, nebegers. Tačiau vėl kartojosi tas pats. Per tuos metus niekas nepasikeitė į gerąją pusę jos atžvilgiu. Šį pavasarį, nebeištvėrusi, kreipėsi Klaipėdoje pas psichologus. Išvažiavo iš namų, bet jam nesakė, bijojo, nes visą laiką priekaištaudavo, laikė neadekvačia, tyčiojosi. Savaitgalį, prieš tą gegužės 28 dieną, buvo išvažiavusi į Klaipėdą. Po savaitgalio, grįžus į namus, vyras jai grasino, sakė „ko čia grįžai, ko prisisiurbei kaip siurbėlė prie manęs“. Nedavė ramybės, kabinėjosi prie žodžių. Paskui išėjo girtuokliauti, grįžęs sugriebė jai už rankų ir pasakė „pamatysi kas tau bus, amen, chana“. Jis tada parėjo iš lauko, o ji stovėjo priešais jį, virtuvėje. R. V., reikšdamas priekaištus, suėmė jai už rankų, suspaudė stipriai ir paleido. Ji labai išsigando, nei žodžio neištarė. Labai skaudėjo. Buvo su treningais, rankos nebuvo plikos. Jis nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė, o ji išėjo į lauką. Iš streso nebežinojo ką daryti, imtis darbų ar ne, ir į kambarį bijojo grįžti. Paskui, po kiek laiko, grįžo į kambarį, labai skaudėjo rankos. Buvo pasimetusi, išsigandusi, pradėjo krautis daiktus, nes bijojo ten pasilikti. Kai pradėjo dėtis asmeninius daiktus, R. V., išėjęs iš kambario, paklausė ką ji daro. Tą dieną, dar iki rankų suspaudimo, buvo bendravusi su sūnumi telefonu. Sūnus suprato iš intonacijos, kad jai yra blogai, todėl abu vaikai atvažiavo. Kai vaikai atvažiavo, vyras buvo lauke, jis pasitiko dukrą, o ji buvo kambaryje. Dukra iškvietė policiją, nes vyras jos neįleido į kambarį. Atvykus policijai, ji pasakė, kad jai grasina ir gąsdina. Policininkas pamatė jos rankas ir paklausė kas buvo, tada ji papasakojo kas įvyko. Vaikai ją išsivežė, daugiau nebegrįžo. Po to įvykio naktimis nepamiegojo, nes įpratusi miegoti ant šono, o jai ypač skaudėjo kairę ranką. Rankas jai suspaudė per žastus, net suvirpėjo, galvą timptelėjo. Iš pradžių, ant rankų buvo raudonos dėmės, paskui pamėlynavo. Po tų įvykių gulėsi į ligoninę, kairė ranka labai skaudėjo, tirpo, visas skausmas kilo į viršų ir galvą pradėjo skaudėti. Iki tol nesiskundė skausmais. Ir dabar patirpsta ranka, užspaudė nervus ar sausgysles. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 3000 eurų sumai palaiko. Ir šiandien blogai jaučiasi, negali pamiršti to įvykio, grasinimų. Jai reikalinga psichologų pagalbą. Gyvena iš neįgalumo pensijos 276 eurų. Neįgalumas nustatytas dėl stuburo ir širdies. Su vyru nebendrauja, nes bijo su juo susitikti, bijo net balsą išgirsti. Vyras smurtaudavo ir anksčiau, bet vis susitaikydavo, niekur nesikreipdavo. Gegužės 28 dieną buvo paskutinis lašas. Prieš tai buvo žiemą užsirakinęs duris ir jos neįsileido. Liko vakare stovėti už durų, gerai, kad pagalbinėse patalpose turėjo raktą. Laukė, vis žiūrėdama pro langą, kol jis užmigs, tada tyliai grįžo. Ji jau prieš tą įvykį kreipėsi į psichologus, nes jis ją žemindavo, nebeištvėrė. Dėl rankų kreipėsi į šeimos gydytoją. Vyras po savo tėvo mirties gėrė diena iš dienos. Alkoholis turėjo įtakos jo agresyviems veiksmams.

Liudytoja I. V. parodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus. Sūnus su marčia tankiai ginčydavosi. Kad sūnus ją muštų, to negalėtų pasakyti. Marti buvo aprūpinta, mašina buvo nupirkta, atostogauti visur išsiveždavo. Ji buvo gerbiama ir mylima. Ji su sūnumi ir marčia gerai sutardavo, net prie vieno stalo valgė. Kai sūnaus vaikai užaugo, prasidėjo ginčai. Vaikai pradėjo spausti jos sūnų, buvo dideli reikalavimai. Girdėjo, kad bardavosi, bet kad muštųsi nematė. Gyveno vieni viename gale, kiti kitame, nematydavo ar sūnus išgerdavo. Gal ir išgerdavo, juk jis suaugęs vyras. Kai marti sugalvojo skirtis, pradėjo policija važinėtis. Nesutarimai prasidėjo nuo gegužės ar balandžio mėnesio. Tą dieną, pareidama nuo savo braškių, užėjo rožių pažiūrėti. Žiūri marti S. pasilenkusi rauna gėles lauk. Paklausė kodėl neleidžia joms žydėti, ji atsistojo į kastuvą įsirėmusi, pažiūrėjo, bet nieko nesakė. Ji nežinojo, kad jie yra susipykę. Įėjusi į kambarį, pamatė, kad įvažiuoja policija, nustebo. Buvo tada abu anūkai atvažiavę. Jie atvykę sakė, kad mamytė išvažiuoja, nebebus, tėtukas puola ant mamytės. Ji tik nustebo, kad policija atvažiavusi suėmė sūnų ir vedė į mašiną uždaryti. Priėjusi prie mašinos paklausė kodėl suėmė, pasakė, kad narkotikus tikrina. P. padėjo mamai daiktus nešti, o D. po lauką vaikščiojo. Priėjusi D. paklausė ar ji nematė, kad tėtukas alkoholį gėrė. Ji pasakė, kad nematė. Vaikai nesuprato, kad gerą tėvą turėjo, kad buvo mylimi. Dukrai padėjo butą nusipirkti, mašinos buvo nupirktos. Išvažiuodama marti S. priėjusi pasakė, kad palieka jai vištas. Nesakė, kad ją mušė.

Liudytoja D. R. parodė, kad tėvai daug metų pykstasi. Tėvas yra išgeriantis. Jis mamą psichologiškai terorizuodavo, žemindavo ją, tai trunka keli metai. Ji pas tėvus nebegyvena. Su mama kasdien bendraudavo telefonu, ji guosdavosi. Paskutiniu metu dažnai atvykdavo pas ją į Klaipėdą. Grįžusi namo, gaudavo replikas „ko čia grįžai, varyk iš kur parvariusi“. Daug kartų bandė juos taikyti. Tėtis sakydavo, kad mama jo nesupranta, kad jie pykstasi dėl brolio. Praėjusią vasarą mama paskambino verkdama, pasakė, kad jeigu jai kas nors atsitiks, tai čia tėčio darbas. Ji paskambino broliui ir paklausė ar jis galėtų nuvažiuoti pažiūrėti kas ten vyksta. Brolis pasakė, kad yra išvažiavęs, ji išsigandusi vėl skambino mamai, mama nebekėlė, tada paskambino policijai ir paprašė nuvažiuoti patikrinti. Tada buvo išduotas orderis. Gegužės 28 dienos išvakarėse, mama buvo atvažiavusi pas ją į Klaipėdą, nes ji buvo su tėčiu susipykusi. Sekmadienį su traukiniu išvažiavo į Telšius. Vakare jai paskambino paklausti kaip grįžo, ką tėtis veikia. Pasakė, kad tėtis yra išgėręs, dabar miega. Klausė ar pyko, sakė, kad pabambėjo. Ryte vėl paskambino mamai. Mama sakė, kad tėvas vėl piktas, pagiežingas, kad ją išvarė, kad atėjo jo darbininkas ir vėl išėjo gerti. Per pietus paskambino brolis ir pasakė, kad kažkas negerai pas tėvus, paklausė ar ji galėtų grįžti. Grįžus vyrui iš darbo, paliko jam vaiką ir nuvyko pas tėvus. Kai abu su broliu atvažiavo į kaimą, brolis išlipęs nuėjo prie kitos mašinos, o ji nuėjo pas tėvus. Iš karto atėjo tėvas, pilnas priekaištų: „ko tu čia atvažiavai, tu čia nesi deklaruota, tu čia negyveni“. Tėvas buvo neblaivus. Ji pasimetė, nes tėvas niekada prieš tai nėra išvaręs. Paklausė kur mama, jis vėl grasino „pamatysit kas jums bus“. Ji pasakė, kad kvies policiją ir iškvietė. Po kiek laiko priėjo brolis ir pasakė, kad lygtai mama su tėčiu mušėsi. Jie nieko nematė kada tai buvo. Tėvas jos į namus neįleido. Paskui mama išėjo į kiemą ir kartu laukė policijos. Mama sakė, kad tėvas atsikėlęs ir pamatęs, kad ji daiktus dedasi, sukonfliktavo. Mama užsiminė, kad kažkas ten buvo, kad ją sugriebė, bet tiksliai nesakė. Kai grįžo pas ją į namus Klaipėdoje, mama buvo šoke, nežinojo kaip gyvens. Kitą rytą ji pasakojo, kad tėvas ant jos šaukė, rėkė, kad pagriebė už rankų. Matė, kad pas mamą ant rankų buvo mėlynės. Sakė, kad jai iš peties skauda, prašė vaistų nuo skausmo. Dabar mama gyvena pas ją, su jos šeima, kartais grįžta pas savo mamą į Telšius. Jos emocinė būklė tragiška, nemiega naktimis, visada verkia. Ji yra emociškai sužlugdyta. Šis įvykis buvo kritinis taškas, nors emocijų buvo ir iki tol.

Liudytojas P. V. parodė, kad tėvas, kai išgerdavo, būdavo neadekvatus, puldavo mamą. Vieną dieną, tikslios datos neprisimena, mama paskambino kaip nesava, sunkiai rezgė sakinius. Jam iškarto kilo įtarimas, pradėjo jos klausinėti kas buvo. Telefono fone girdėjosi kaltinimai. Mama paklausė ar jis neplanuoja grįžti, nes namuose negerai. Jis pasiskambino sesei, pasiūlė atvažiuoti į Telšius ir nuvykti į kaimą pas tėvus. Nuvažiavo kartu su sese į kaimą, pamatė, kad tėvas girtas, užbaltavęs, akys persivertusios. Buvo daug kaltinimų visiems, rėkė, šaukė. Norėjo įeiti į namus, pažiūrėti kas vyksta, bet tėvas neįleido, sakė, kad esate nepageidaujami. Sutikęs mama pamatė, kad ji kaip panikos priepuolyje, bijojo net į akis pažiūrėti, buvo baisiai pasimetusi. Sesuo pasiūlė mamai vykti su ja į Klaipėdą, kol tėvas išsipagirios ir apsiramins. Mama dėjosi daiktus. Kadangi tėvas sesers neįleido į namus, sesuo iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai išsivedė tėvą girtumui patikrinti. Tėvas ir anksčiau mamą stumdydavo, sugriebdavo ją, grasindavo, kad papjaus ar sudegins. Jis pastebėjo, kad mamos rankos raudonos, tada pakvietė pareigūnus, kad pažiūrėtų. Pareigūnai apžiūrėję, pasakė, kad yra smurto žymių. Vienas pareigūnas apklausinėjo mamą, kitas - tėvą. Tėvas viską neigė. Tėvas sakydavo, kad jeigu jis Afganistane galėjo vaiką ant mamos rankų nušauti, tai gali visus nužudyti. Tėvas visą jo vaikystę sutraumavo. Mama nieko nesakė, kad tėvas smurtavo, tai suprato tik iš jos elgesio. Tėvas išgėręs nuolatos mamą stumdydavo, į namus neįleisdavo. Vaikystėje teko stoti tarp tėvų į tarpą. Po to įvykio mama išvažiavo pas seserį. Po to įvykio tėvas ir jį su seserimi išvarė iš to kaimo, teko ir techniką išsivaryti. Jis jokio turto neužvaldė, turtą, kurį turi gavo per projektus. Turtiniai ginčai prasidėjo kai tėvas po senelio mirties sužinojo, kad visas ūkis yra perrašytas seseriai I. V.. Tėvas apskundė tą testamentą. Po to karto prasidėjo teisminiai procesai. Rezultate to, jis pradėjo stipriai gerti. Paskui pasikeitė tėvo pozicija, tėvas pradėjo ant jo pykti, jam grasinti. Sakė jeigu jis nesutinka visko perrašyti I. V., bus išvarytas iš namų. Jis nesutiko, pasakė, kad turi įsipareigojimų, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nebegrįžo ten gyventi. Iš jo pusės konfliktinės situacijos nėra, jis tik yra nusivylęs visa gimine.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolu nustatyta, kad nukentėjusioji S. V. parodė, jog 2024 m. gegužės 28 d., apie 17 val., namuose neblaivus sutuoktinis R. V. ėmė konfliktuoti su ja, sakyti, jog nei ji, nei jų bendri vaikai į jo namus kojos neįkels, kad jis visus sunaikins ir pats susinaikins. Jai paklausus, kaip jis drįsta taip kalbėti, jis sugriebė jai abejomis rankomis už jos rankų ir stipriai suspaudė, sukeldamas fizinį skausmą. Ji išsigando ir nieko jam nebesakė (1 t., b. l. 6-8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas. Namo viduje ir kieme reikšmingų įvykiui objektų nepastebėta, visur tvarkinga (1 t., b. l. 16-23).

Asmens apžiūros metu S. V. kūne buvo matomi šie sužalojimai: ant dešinės rankos žasto matomos kraujosruvos - mėlynės, ant kairės rankos žasto matomos kraujosruvos - mėlynės (1 t., b. l. 102-107).

Valstybinės teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 593/2024 (04) ir Nr. pG 808/2024(04) S. V. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose; odos nubrozdinimas kairiame žaste. Papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuose naujų sužalojimų, susijusių su 2024-05-28 įvykiu, nediagnozuota. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir padaryti 11 trauminių poveikių metu. Odos nubrozdinimas kairiame žaste padarytas prieš 7-14 parų iki 2024-05-30 ir negalėjo būti padarytas užduotyje nurodyti laiku. S. V. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 85, 96-97).

Iš Kitų abjektų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus du garso įrašus iš bendrojo pagalbos centro nustatyta, jog pirmas skambutis priimtas 2024-05-28, 19.47 val., moteris, prisistačiusi D. R., prašė policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini); antras skambutis primtas 2024-05-28, 19.59 val., skambino ta pati moteris, nurodė, jog jau kvietė policiją adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog yra atvykusi iš Klaipėdos iškraustyti mamos, tačiau tėvas yra girtas, grasina, tėvas nuėjo su mama į namus, jų neįleidžia, nežino ką užsidaręs daro mamai, grasina pasikarti, viską sudeginti. Ji su broliu stovi lauke. Taip pat apžiūrėti ir aprašyti 5 vaizdo įrašai, daryti 2024-05-28 įvykyje buvusių policijos pareigūnų kūno kameromis (1 t., b. l. 111-126).

Teismo posėdžio metu peržiūrėti penki policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, esantys laikmenoje voke prie bylos 2 tomo viršelio. Apžiūros metu nustatyta, kad paminėtame Kitų abjektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 111-126) detaliai ir teisingai nurodyta kas matyti vaizdo įrašuose. Apibendrinant vaizdo įrašus, trumpai akcentuotina, jog:

vaizdo įraše “PSS-20240528-2006500UTC+0300.mp4” matyti, kaip policijos pareigūnai atvyksta prie gyvenamojo namo, juos pasitinka liudininkė D. R., nupasakoja situaciją, dėl ko vyksta konfliktas. Nukentėjusioji S. V. pasakoja, jog bijo būti, nori pasiimti savo asmeninius daiktus, aiškinasi kokius daiktus gali pasiimti. Kaltinamasis nuolat visiems replikuoja, jog turtas sugyventas, bendras, konfliktuoja su nukentėjusiąja su sūnumi P. V.. Nukentėjusioji pasakoja, jog vyras jai grasina ir pats grasina nusižudyti, net virvę buvo pririšęs, ji kažkur turinti net nuotrauką. Policijos pareigūnas pasiūlo pasitikrinti R. V. girtumą, R. V. nesutinka;

vaizdo įraše “PSS-20240528-203337UTC+0300.mp4” matyti vaizdai sodybos kieme, kaip nešami daiktai į automobilį, o kaltinamasis aiškinasi santykius su sūnumi P. V.. R. V. kalba nerišliai, nurodo, kad kitą dieną bus blaivus ir parašys pareiškimą ant sūnaus. Tuo metu iš namo išeina pareigūnas ir priėjęs prie kito pareigūno pasako, jog matosi šviežios mėlynės. Antras pareigūnas nueina į namo vidų, klausia nukentėjusios ar yra likusios mėlynės, moteris pakelia palaidinės rankoves, rodo rankas. Pareigūnas klausia ar buvo sukeltas fizinis skausmas, moteris atsako, jog bijo jo, jog suėmė už rankų, buvo skausmas ir dabar dar jaučia skausmą. Pareigūnas, išėjęs į kiemą, klausia ar kas nors matė, kaip S. V. buvo sugriebta už rankų, nukentėjusiosios dukra D. R. atsako, kad nematė. Pareigūnas klausia R. V., ar jis buvo žmonai sugriebęs už rankų. R. V. atsako, kad nebuvo sugriebęs, sako tegu tai patvirtina teismo ekspertizė;

vaizdo įraše “PSS-20240528-204900UTC+0300.mp4” matyti kap nukentėjusioji S. V. pasakoja pareigūnui, jog apie 17 val. virtuvėje R. V. jai grasino, jog visus sunaikins, ir ją ir vaikus, paskui suėmė abiem rankom jai už žastų stipriai suspaudė ir supurtė, jai net drebėjimas yra likes vienoje rankoje, ir dabar skauda bei peršti tas vietas;

vaizdo įraše “PSS-20240528-210401UTC+0300.mp4” matyti kaip pareigūnas namo virtuvėje apklausia nukentėjusiąją ir surašo protokolą. Aiškinasi kokiu adresu ji gyvena, kur deklaruota gyvenamoji vieta, paskui tikslina įvykio aplinkybes kaip R. V. jai sugriebė už rankų, ką sąkė sugriebdamas. Nukentėjusioji nurodė, jog vyras gėrė lauke, paskui atėjo į virtuvę, o ji buvo virtuvėje. Pradėjo grasinti, kad bus blogai, bus skyrybos, nei vienas kojos neįkels, sunaikins visus ir vaikus. Ji pasakė “kaip tu taip ant vaikų gali šnekėti”, bet jis keikėsi ir sugriebęs jai už rankų suspaudė. Ji nieko nebesakė, paliko stovėti, išsigando. R. V., paleidęs jos rankas, nuėjo atsigulti. Ji nebežinojo kaip elgtis, buvo labai pasimetusi. Ji jau seniai patiria šeimoje tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą;

vaizdo įraše “PSS-20240528-213401UTC+0300.mp4” matyti kaip policijos pareigūnas skaito protokolą, tikslina nukentėjusiosios parodymus.

Nukentėjusiosios atstovė pateikė rašytinius įrodymus apie nukentėjusios psichologinę būseną iš kurių matyti, jog S. V. 2024 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą dėl patiriamo sisteminio smurto iš sutuoktinio R. V.. Jai nuo 2024 m. gegužės 23 d. buvo suteiktos 5 psichologinės konsultacijos. Konsultacijų metu moteris nurodė, jog sutuoktinis ją nuolat įžeidinėjo, žemino, vadino netikusia, ji nuolat jautėsi nesaugi, bijojo būti savo namuose, nes sutuoktinis yra grasinęs peiliu, fiziškai smurtavęs. Dėl jos emocinės savijautos rekomenduoja vengti tiesioginio kontakto su sutuoktiniu R. V. (3 t., b. l. 85); Biudžetinė įstaiga Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras pateikė informaciją, jog 2024 m. gegužės 29 d. į centrą kreipėsi S. V. dėl patirto fizinio, psichologinio smurto nuo sutuoktinio R. V.. Pirminės konsultacijos su socialine darbuotoja metu pastebimos mėlynės ant moters kūno, S. V. buvo emociškai išsibalansavusi, nerimastinga, jautri. Moteris jautė nesaugumą, stresą, todėl išvyko gyventi pas dukrą į Klaipėdą, taip siekdama išvengti kontakto su smurtaujančiu vyru. Moteriai teikiama specializuota kompekleksinė pagalba apimanti psichologo, socialinio darbuotojo paslaugas (3 t., b. l. 92).

Nukentėjusiosios atstovė pateikė nuotrauką, kurioje matyti pririšta virvė prie įėjimo į S. ir R. V. namą (3 t., b. l. 111-113), kurią prašė vertinti kaip įrodymą, jog kaltinamasis nuolat baugino artimuosius, tačiau teismas nevertina šios nuotraukos kaip charakterizuojančios kaltinamąjį, nes trūksta objektyvių duomenų kas ir kokiomis aplinkybėmis pakabino nuotraukoje matomą virvę.

Tiek kaltinamojo pripažinimas, jog jis suspaudė nukentėjusiajai rankas, tiek visuma paminėtų įrodymų: nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, nukentėjusiosios apžiūra įvykio vietoje, policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, specialistų išvados nuosekliai patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl jo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis, savo artimam šeimos nariui - žmonai S. V., sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas nepripažįsta kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis formaliai pripažino tik patį faktą, jog suspaudė nukentėjusiajai rankas. Kaltinamasis nurodė, jog iš esmės jam labai gaila, kad susiklostė konfliktiški santykiai su sutuoktine, kad vaikai sutuoktinei daro blogą įtaką, kad ji klauso vaikų, ir kad jų santuoka byra, tačiau neišreiškė gailesčio dėl savo veiksmų, dėl to, jog smurtavo jos atžvilgiu. Pasak kaltinamojo, jis tik norėjo pasikalbėti su žmona, apkabinti žmoną už rankų, ir vyriškai per stipriai suspaudė. Ši kaltinamojo pozicija rodo, jog jis savo veikos net nevertina kaip nusikalstamos. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės kardinaliai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams kokio pobūdžio ginčas vyko tarp jos ir kaltinamojo prieš panaudojant fizinį smurtą. Bylos medžiaga leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo elgesys nebuvo atsitiktinis ir spontaniškas. Kaltinamasis visa tą dieną buvo agresyviai nusiteikęs, nes net vaikai, išsigandę atvažiavo pažiūrėti ar kas nenutiko jų mamai, tačiau kaltinamasis vaikų neįsileido į namus, sudarė nesaugią, bauginančią situaciją ir buvo reikalingas policijos pareigūnų įsikišimas. Visa tai leidžia pagristai tikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis kaip su ja elgėsi kaltinamasis ir kaip jos atžvilgiu buvo smurtaujama.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamojo gynėjas prašė pripažinti, jog R. V. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atvilgiu nutraukti. Paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones, kurios padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Akcentavo, jog teismų praktikoje neretai ir sunkesnes pasekmes žmogaus sveikatai sukėlę veiksmai buvo vertinti kaip mažareikšmiai. Nurodė, jog kaltinamasis prisipažįsta, kad padarė kraujosruvas ir nesvarbu kaip jis formuluoja prisipažinimą. Jis sukėlė tik momentinį fizinį skausmą, tačiau jokių sunkesnių pasekmių nesukėlė. Pati nukentėjusioji po patirto fizinio skausmo niekur nesikreipė, niekam nepranešė, atsitiktinai paaiškėjo šios aplinkybės, kas ir rodo, kad padaryta veika mažareikšmė, nes pati nukentėjusioji šios veikos nesureikšmino. Šeimoje vyksta turtiniai nesutarimai, kurie kelia tarpusavio aistras, kas paskatino nukentėjusiąją sutirštinti įvykio aplinkybes.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020, 2K-112-648/2022, 2K-195-976/2022, 2K-27-976/2023 ir kt.).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ar kaltinamojo veika gali būti pripažinta mažareikšme, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai kaip nusikalstamą veiką vertina pati nukentėjusioji. Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama ir į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnio 1 punktas). Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, paminėtos rašytinės baudžiamosios bylos medžiagos yra nustatyta, jog kaltinamasis jau kurį laiką naudoja nukentėjusiosios atžvilgiu psichologinį smurtą, 2023 m. liepos 9 d. S. V. buvo skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skiriant smurto artimoje aplinkoje pavojų keliančiam asmeniui R. V. įpareigojimus; kaip kad nurodė nukentėjusioji, 2024 m. gegužės 28 d., kaltinamasis jai grasino, rankas jai suspaudė tyčia, smurtaudamas, tai nebuvo atsitiktinis neapskaičiuotas rankų spustelėjimas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareikštas prašymas taikyti mažareikšmiškumo institutą yra nepagrįstas ir, vertinant bylos aplinkybių visumą, netaikytinas.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis yra neteistas, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 61 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.)).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikaltimą, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72 ² straipsnis (įstatymo galiojusio iki 2025-02-01 redakcijos).

Nukentėjusiosios atstovė prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens bei nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, nes nukentėjusioji bijo kaltinamojo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusioji negyvena šeimos namuose, gyvena Klaipėdos mieste. Nėra duomenų, jog pradėjus gyventi skyrium kaltinamasis būtų persekiojęs nukentėjusiąją, ar daręs jai kokį poveikį. Atkeiptinas dėmesys, kad baudžiamojo poveikio priemonė negali būti paskirta neribotam laikui. Nesant pakankamam pagrindui manyti, jog kaltinamasis persekios nukentėjusiąją ar darys jos atžvilgiu naujas nusikalstamas veikas, ši baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Nukentėjusioji S. V. pareiškė civilinį ieškinį 96,48 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur sumai neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 49-59). Nurodė, jog turtinę žalą sudaro: 36,48 Eur už pirktus vaistus ir 60 Eur kelionės išlaidos į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę. Patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Eur, nes dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, todėl dvasinis skausmas ir išgyvenimai turi būti teisingai kompensuoti pinigine išraiška.

Kaltinamasis formaliai su ieškiniu sutiko, tačiau patikslino, jog sumokės nukentėjusiajai tiek, kiek priteis teismas. Kaltinamojo gynėjas nurodė, jog formalus kaltinamojo ieškinio pripažinimas nereiškia, kad kaltinamasis sutinka atlyginti pareikštą 3000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas ir šiose kaltinimo ribose turi būti sprendžiamas klausimas dėl nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų. Nors nukentėjusioji teikė medicininius dokumentus dėl savo psichologinės būklės, papildoma specialisto išvada nenustatė nukentėjusiajai jokių kitų sužalojimų. Pareikštas civilinis ieškinys išpūstas, ženkliai viršija suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, todėl prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimui ne daugiau kaip 500 Eur. Su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nukentėjusioji po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi į gydymo įstaigas, jai buvo paskirti vaistai, psichologo konsultacijos, ji patyrė kelionės išlaidas, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 96,48 Eur turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnis).

Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinį skausmą. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką.

Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, išgyvena nerimą, baimę, nepatogumus, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 3000 Eur. Atsižvelgiant į padaryto sužalojimo sunkumą - nežymus sveikatos sutrikdymas, į patirtą nukentėjusios skausmą, kuris nebuvo ilgalaikis (medicininiais dokumentais nėra pagrįsta, jog būtent kaltinamojo veiksmai sukėlė sunkesnes pasekmes, lėtinių ligų paūmėjimą), taip pat į tai, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai emocinį skausmą ir ilgalaikius neigiamus išgyvenimus dėl ją žeminančio sutuoktinio elgesio, dėl pagarbos ir tolerancijos nebuvimo, todėl siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros ir atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš R. V. nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) (CK 1.5 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiosios atstovė prašė priteisti atstovavimo išlaidas iš kaltinamojo. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji už teikiamas teisines paslaugas patyrė 2710 Eur išlaidas (1 t., b. l. 58-59; 3 t., b. l. 90-96). Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nukentėjusioji buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokate Julija Manako-Gelmine, kuriai sumokėjo 1500 Eur už konsultaciją, prašymo surašymą ir civilinio ieškinio surašymą; vėliau sudarė sutartį su advokate Diana Navickiene, kuriai už atstovavimą pirmos instancijos teisme sumokėjo 1210 Eur. Nukentėjusioji turi teisę į tinkamą atstovavimą, atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro nustatytų rekomenduojamų dydžių, todėl nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. V. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktiniai įrodymai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: dvi laikmenos, esančios prie bylos 2 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2024-05-28 iki 2024-05-29 (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025-02-01) bei 72 ² straipsniu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2025-02-01), R. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per septynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio vykdymo R. V. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti R. V., kad jeigu jis vengs įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,48 Eur (devyniasdešimt šešis Eur 48 ct) turtinės žalos atlyginimui, 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui bei 2710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt Eur) patirtas proceso išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2 laikmenas su garso ir vaizdo įrašais, esančias prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.