Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-25 · Civilinė byla Nr. 2A-100/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-25
Bylos Nr.
2A-100/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danutė Milašienė, Audronė Jarackaitė
Trečiasis asmuo
V., UAB „Restrus“, V. B.
Ieškovas
E. D. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Žaibo ratas Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitas impeks lesma“
Advokatai
Gytis Mekionis, Andrius Bambalas, Karolis Žibas
Kategorijos
  • 35.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-100/2011Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.2.; 44.5.2.; 89.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui K. J. ,atsakovų atstovams K. M. , advokatui Gyčiui Mekioniui,trečiajam asmeniui V. B. ,trečiojo asmens UAB „Restrus“ atstovui advokatui Karoliui Žibui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas netiesioginis ieškinys, civilinėje byloje Nr. 2-3216-104/2010 pagal ieškovės E. D. B. netiesioginį ieškinį bendraieškio bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibo ratas“ naudai, pareikštą atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Žaibo ratas Vilnius“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitas impeks lesma“, tretieji asmenys V. B. , bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žaibo ratas“ bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Restrus“, dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. D. B. 2009 m. vasario 9 d. Vilniaus apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas imeks lesma“ solidariai bendraieškio BUAB „Žaibo ratas“ naudai 4 141 891 Lt nuostolių atlyginimo dėl jų nesąžiningos konkurencijos veiksmų; 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1-14). Nurodė, kad UAB „Žaibo ratas“ specializavosi automobilių gamintojų OPEL, SAAB, CHEVROLET rinkoje (automobilių prekyba, techninė priežiūra, remontas) pagal neišimtinės distribucijos sutartis. Ieškovei priklauso 50 % UAB „Žaibo ratas“ akcijų, po 25 % UAB „Žaibo ratas“ akcijų - UAB „Žaibo ratas“ buvusiai vadovei K. M. ir UAB „Baltijos pieno prekyba“ vadovei L. K. . Be to, K. M. yra UAB „Agrolitas impeks lesma“ vadovė ir akcininkė, L. K. yra UAB „Agrolitas impeks lesma“ akcininkė, o UAB „Agrolitas impeks lesma“ yra vienintelis UAB „Žaibo ratas Vilnius“ akcininkas ir vienas iš BUAB „Žaibo ratas“ kreditorių (t. 1, b. l. 89). Atsakovai veikdami per BUAB „Žaibo ratas“ komercijos direktorių V. B. ir bankroto administratorių bankrutavusios UAB „Žaibo ratas“ atžvilgiu atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kaip antai: privedė UAB „Žaibo ratas“ prie bankroto, perėmė jo sutartis, pavadinimą, patalpas, ryšio duomenis (telefonų numerius), duomenų bazę (interneto svetainės adresą), verslo partnerių kontaktus, persiviliojo darbuotojus, pasinaudojo įmonės komercinėmis paslaptimis, ką draudžia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3-4 punktai. BUAB „Žaibo ratas“ nuostolius negautų pajamų forma sudaro atsakovo UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 34 291 Lt pelnas už 2006 m. ir 4 107 600 Lt pelnas už 2007 m.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. sprendimu netiesioginį ieškinį atmetė (t. 5, b. l. 165-170). Spręsdamas klausimą, ar atsakovai ėmėsi nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimu, kad norint pripažinti atsakovo veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais būtinos dvi sąlygos: pirma, turi būti konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti ir būtent atliekant tokius veiksmus naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitokiais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.) sąmoningai siekiama tapti konkuruojančiu subjektu.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog nagrinėjamoje byloje būtų abi minėtos esminės sąlygos. UAB „Žaibo ratas“ buvo įsteigta 1995 m., bankroto byla jai iškelta 2006 m. balandžio 6 d. Atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ įsteigtas 2006 m. liepos 28 d., įregistruota juridinių asmenų registre 2006 m. spalio 5 d. (t. 1, b. l. 79, 87, 82). Naujai įsteigtam UAB „Žaibo ratas Vilnius“ pavadinimas buvo įregistruotas po to, kai atsakovas UAB „Agrolitas imeks lesma“ 2006 m. liepos 4 d. už 10 000 Lt nusipirko iš UAB „Žaibo ratas“ teisę naudoti žymenį „Žaibo ratas“ (t. 1, b. l. 92). Žymens pirkimo-pardavimo sutarties ieškovė neginčija. Kadangi BUAB „Žaibo ratas“ pasitraukė iš verslo rinkos anksčiau, nei joje atsirado atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“, nėra pagrindo laikyti, kad pastarasis siekė tapti UAB „Žaibo ratas“ konkurentu.

Iki bankroto bylos UAB „Žaibo ratas“ vertėsi automobilių OPEL, SAAB, CHEVROLET prekyba ir aptarnavimu. Kai UAB „Žaibo ratas“ buvo iškelta bankroto byla, jis užbaiginėjo vykdyti sudarytas sutartis; galutinai ūkinę komercinę veiklą nutraukė 2006 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. l. 137). Atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ sudarė sutartis dėl OPEL, CHEVROLET automobilių platinimo ir taisymo 2006 m. gruodžio 11 d., dėl SAAB automobilių – 2007 m. sausio 29 d., t. y. kai BUAB „Žaibo ratas“ jau nebevykdė ūkinės komercinės veiklos.

Nors ieškovė teigė, kad atsakovai perėmė BUAB „Žaibo ratas“ komercines paslaptis – verslo partnerių kontaktus, bendradarbiavimo su tiekėjais ir klientais sąlygas, tačiau byloje nėra įrodymų, jog BUAB „Žaibo ratas“ buvo nustatytas komercinių paslapčių sąrašas. Buvusi UAB „Žaibo ratas“ K. M. nurodė, kad visi UAB „Žaibo ratas“ klientai buvo viešai žinomi.

Aplinkybės, kad atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ veikė buvusiame BUAB „Žaibo ratas“ salone, esančiame Verkių g. 39, Vilnius, kad naudojosi BUAB „Žaibo ratas“ telefonais ir interneto svetainės adresu www.zaiboratas.lt ir kad į UAB „Žaibo ratas Vilnius“ perėjo visi BUAB „Žaibo ratas“ darbuotojai, nevertinamos kaip nesąžininga konkurencija. Bankrutuojančios įmonės darbuotojų priėmimas į darbą pas atsakovą UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ne pažeidžia įstatymą, bet vertinamas kaip visuomenės socialinės programos vykdymas ir viešojo intereso gynimas.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės išvardinti atsakovų veiksmai negalėjo pakenkti BUAB „Žaibo ratas“ galimybėms konkuruoti, todėl negali būti vertinami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai ir nėra pagrindo priteisti nuostolių atlyginimą.

Šalies argumentai

Ieškovė E. D. B. apeliaciniu skundu (t. 5, b. l. 195-203) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netiesioginį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo patenkinti. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas suvaržė ieškovės konstitucinę teisę į teisminę gynybą, nes 2010 m. vasario 18 d. paskelbtą sprendimą ieškovės atstovei atsiuntė 2010 m. vasario 8 d., todėl ji turėjo tik 12 d. iš 30 d. parengti apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bet nenurodė tikslios kasacinio teismo nutarties, kuria rėmėsi, datos ir numerio, kas taip pat apsunkino ieškovės galimybes tinkamai surašyti apeliacinio skundo argumentus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime citavo teiginius iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutarties (civilinės bylos Nr. 3K-3-475/2008). Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos pasinaudojant svetimu prekės ženklu ir vartotojų klaidinimo dėl tapataus produkto. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar sąmoningas įmonės žlugdymas, įmonės sutarčių, pavadinimo, kontaktų, duomenų bazių perėmimas, darbuotojų perviliojimas laikytini nesąžiningos konkurencijos veiksmais. Kadangi šių bylų ratio decidendi nesutampa, nebuvo teisinio pagrindo vadovautis nurodyta kasacinio teismo nutartimi.

3. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų priešingai, t. y. kad buvo pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-475/2008) pateiktu Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto aiškinimu, ieškovės nuomone, šioje byloje yra abi esminės normos taikymo sąlygos.

Pirma, konkurencijos santykis egzistavo tiek tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovo UAB „Žaibo ratas Vilnius“, tiek tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovo UAB „Agrolitas imeks lesma“, nes visi jie tiesiogiai ar netiesiogiai veikė automobilių rinkoje. L. K. ir K. M. tiesiogiai ar per savo valdomas įmones turi kontrolinį (63 %) UAB „Agrolitas imeks lesma“ akcijų paketą. Pagrindinė UAB „Agrolitas imeks lesma“ veikla yra susijusi su pieno sektoriumi, bet jis įsteigė dukterinę įmonę - UAB „Žaibo ratas Vilnius“, kuri veikė toje pačioje automobilių rinkoje kaip ir BUAB „Žaibo ratas“. Nuosekliai chronologine tvarka vertinant atsakovo UAB „Agrolitas imeks lesma“ veiksmus matyti, kaip jis siekė pirmiausia sužlugdyti sėkmingai veikusį UAB „Žaibo ratas“ iškeldamas jam bankroto bylą, kad būtų sukurtos sąlygos naujai įsteigtam UAB „Žaibo ratas Vilnius“ perimti iš BUAB „Žaibo ratas“ verslą. Kitaip tariant, UAB „Žaibo ratas“ bankrotas buvo UAB „Žaibo ratas Vilnius“ verslo plano dalis. Sprendimus dėl bankroto bylos UAB „Žaibo ratas“ inicijavimo ir tolesnių veiksmų bankroto procese faktiškai priėmė tie patys asmenys – K. M. ir L. K. , kurios kaip bankrutavusios UAB „Žaibo ratas“ kreditorių UAB „Agrolitas imeks lesma“ bei UAB „Baltijos pieno prekyba“ atstovės yra išrinktos į BUAB „Žaibo ratas“ kreditorių komitetą ir kurios abi dabar vykdo veiklą naujai įsteigtoje ir sėkmingai automobilių rinkoje veikiančioje UAB „Žaibo ratas Vilnius“. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. lapkričio 24 d. priimtoje nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-519/2009) išaiškino, kad taikant Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą būtina nustatyti, ar yra pakankamai duomenų apie reikšmingas aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą apie sąžiningos konkurencijos pažeidimą: ar ginčo šalys yra konkuruojantys subjektai, ar atsakovas siūlė ieškovo darbuotojams pereiti dirbti pas jį, ar siūlymu siekė sumažinti kito ūkio subjekto gebėjimą konkuruoti, ar tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui, ar dėl to padidėjo atsakovo konkurencinės galimybės. Pirmosios instancijos teismas susidariusią situaciją vertino per daug formaliai, neatsižvelgdamas į ūkio subjektų, jų vadovų, akcininkų sąsajas ir atliktų veiksmų reikšmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 29 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-360/2006) nurodė, kad sprendžiant, ar darbuotojui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį, reikia vadovautis tikraisiais darbo sutarties šalių ketinimais sutarties nutraukimo metu, o ne jų subjektyviais aiškinimais; ketinimai gali būti nustatyti pagal tai, kaip šalys elgėsi iki ir po sutarties nutraukimo, nors aiškino, kad darbo sutarties nutraukimas neturi nieko bendra su konkuravimu. Kai yra daugiau įrodymų (ne tik darbo sutarties vienoje įmonėje ir įsidarbinimo kitoje įmonėje faktai), patvirtinančių kryptingą darbuotojų ruošimąsi pereiti dirbti pas konkurentą, darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iš karto įsidarbinama konkuruojančiame ūkio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, šie darbuotojai turi reikšmingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranašumą, palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, turi spręsti dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvimo ar nebuvimo įrodytumo.

Bankroto bylos iškėlimas ne absoliučiai visais atvejais reiškia juridinio asmens pabaigą, todėl bankroto procedūrų įmonėje vykdymas negali būti traktuojamas kaip įmonės pasitraukimas iš rinkos, į kurią atėjo atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“. Tik nuo juridinio asmens išregistravimo juridinių asmenų registre jis nustoja egzistuoti kaip ūkio subjektas ir išnyksta kaip civilinių teisinių santykių subjektas.

Antra, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad BUAB „Žaibo ratas“ jau nebevykdė veikos, tik baigė vykdyti pasirašytas sutartis, todėl su naujai įsteigtu UAB „Žaibo ratas Vilnius“ nekonkuravo. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas suteikia bankrutuojančiai įmonei teisę tęsti veiklą iškėlus bankroto bylą, jei ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. Byloje pateikti įrodymai, kad, iškėlus bankroto bylą, BUAB „Žaibo ratas“ toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą, o ne tik užbaiginėjo anksčiau sudarytas sutartis (t. 4, b. l. 21-49). Pvz., 2006 m. lapkričio 24 d. BUAB „Žaibo ratas“ su GMAC Bank GmbH pasirašė sutartį dėl transporto priemonių finansavimo, nurodydamas, jog UAB „Žaibo ratas Vilnius“ perims BUAB „Žaibo ratas“ teises. Netrukus po to BUAB „Žaibo ratas“ pasirašė distribucijos sutartis su Chevrolet Southeast Europe LLC ir General Motors Southeast Ltd. (t. 4, b. l. 89-147). BUAB „Žaibo ratas“ įdarbino V. B. komercijos direktoriumi (t. 1, b. l. 28-30), organizavo darbuotojų mokymus (t. 1, b. l. 139-143; t. 4, b. l. 50-61), siuntė juos į komandiruotes (t. 1, b. l. 139-143), 2006 m. gruodžio 22 d. rengė reprezentacinį vakarą savo klientams (t. 4, b. l. 76-81). Taigi BUAB „Žaibo ratas“ veikla buvo orientuota sudaryti sąlygas startuoti UAB „Žaibo ratas Vilnius“, kurioje iki 2006 m. pabaigos dirbo tik vienas asmuo – K. M. . BUAB „Žaibo ratas“ 2006 m. gautos 0,5 mln. Lt pajamos buvo generuotos kaip UAB „Žaibo ratas Vilnius“ pajamos.

4. Ta aplinkybė, kad bankrutavusioje UAB „Žaibo ratas“ nebuvo patvirtintas komercinių paslapčių sąrašas, nereiškia, jog tokių paslapčių BUAB „Žaibo ratas“ neturėjo. Pareigą tvirtinti bendrovės komercinių paslapčių sąrašą turi bendrovės vadovas (ABĮ 34 str. 3 d.), kuriuo tuo metu buvo V. B. . Šiam to nepadarius, susidarė paradoksali situacija, kai pareigos patvirtinti komercinių paslapčių sąrašą nevykdymu yra pateisinamas atsakomybės dėl komercinių paslapčių atskleidimo išvengimas, buvusiam vadovui perėjus dirbti pas konkuruojantį ūkio subjektą.

Atsiliepimas

Bendraieškis BUAB „Žaibo ratas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 5-12) su skundu nesutinka ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog konkurencija – tai aktyvūs konkurentų veiksmai, vykdant gamybos ir/ar prekybinę veiklą, siekiant gauti pelno ir užimti kuo didesnę rinkos dalį. BUAB „Žaibo ratas“ nuo 2006 m. balandžio 19 d., kai įsiteisėjo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą, nevykdė automobilių prekybos ar kitos ūkinės komercinės veiklos, todėl tarp jo bei atsakovų nesusiklostė ir negalėjo susiklostyti konkurencijos santykis. Išvadą, kad BUAB „Žaibo ratas“ nevykdė jokios veiklos, taip pat patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos BUAB „Žaibo ratas“ bankroto byloje Nr. B2-498-45/2007 (t. 2, b. l. 261-263), teiginys, jog BUAB „Žaibo ratas“ 2007 m. pelno negavo. Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis įsiteisėjusi, todėl nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 str. 2 p.). Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl bankroto bylos nutraukimo ir dėl UAB „Žaibo ratas“ veiklos atnaujinimo, nes UAB „Žaibo ratas“ pripažinta bankrutavusia (ĮBĮ 28 str. 3 d.). Įmonės išregistravimas iš juridinių asmenų registro reiškia tik teisinę juridinio asmens pabaigą, bet faktiškai įmonė jau anksčiau nustoja veikusi atitinkamoje rinkoje ir vykdžiusi ūkinę komercinę veiklą. Juo labiau kad BUAB „Žaibo ratas“ neišregistruojama tik dėl ieškovės atitinkamų veiksmų BUAB „Žaibo ratas“ bankroto byloje.

UAB „Agrolitas imeks lesma“ pagrindinė veiklos sritis susijusi su pienu ir jo produktais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad UAB „Agrolitas imeks lesma“ veikia automobilių rinkoje. Tai, kad UAB „Agrolitas imeks lesma“ turi įmonių, prekiaujančių automobiliais, akcijų ar įsigijo automobilių iš BUAB „Žaibo ratas“, nereiškia, jog ji pati veikia automobilių rinkoje ir konkuruoja (konkuravo) su BUAB „Žaibo ratas“.

UAB „Žaibo ratas Vilnius“ buvo įsteigta 2006 m. rugpjūčio 10 d., t. y. po to, kai UAB „Žaibo ratas“ buvo iškelta bankroto byla. Kadangi UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2006 m. dirbo vos vienas darbuotojas (K. M. ), UAB „Žaibo ratas Vilnius“, besiverčianti automobilių pardavimu ir servisu, negalėjo efektyviai veikti ir konkuruoti su BUAB „Žaibo ratas“. BUAB „Žaibo ratas“ bankrutavo ne dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, o dėl to, kad įmonės akcininkai nepadidino jos įstatinio kapitalo ir nesuteikė įmonei papildomų lėšų. Neigia, kad UAB „Žaibo ratas“ perdavė savo teises ir pareigas, susijusiais su klientais ar distributoriais, UAB „Žaibo ratas Vilnius“ - UAB „Žaibo ratas Vilnius“ pati sudarė naujas sutartis su finansuotoju ir distributoriais. Be to, BUAB „Žaibo ratas“ neturėjo išimtinių distribucijos teisių prekiauti Opel ir Chevrolet automobiliais Lietuvoje, todėl jokios žalos atsakovai įmonei nepadarė. BUAB „Žaibo ratas“ 2006 m. II pusmetį veiklą nutraukinėjo, o UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ją pamažu pradėjo, tad atsakovai BUAB „Žaibo ratas“ atžvilgiu neatliko jokių nesąžiningos konkurencijos veiksmų. Nei L. K. , nei K. M. nėra patrauktos dalyvauti byloje, todėl teismas negali pasisakyti dėl jų veiksmų. UAB „Agrolitas imeks lesma“ yra BUAB „Žaibo ratas“ kreditorius, vadinasi, jis teisėtai naudojasi ĮBĮ kreditoriams suteikiamomis teisėmis inicijuoti skolininkui bankroto bylą ir tai negali būti vertinama kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ turi tik vieną akcininką - UAB „Agrolitas imeks lesma“, todėl ieškovės pateikti akcijų dalių skaičiavimai nepagrįsti.

Ieškovė apeliacinį skundą pateikė nepažeisdama CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatytų teismo sprendimo apskundimo terminų. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, jog buvo pažeista jos teisė į apeliaciją. Jei skundas nebūtų buvęs laiku surašytas dėl svarbių priežasčių, apskundimo terminas gali būti teismo atnaujinamas.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas impeks lesma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 21-30) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pabrėžia, kad konkurencinių santykių tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir/ar UAB „Agrolitas impeks lesma“ (ne)buvimas nėra esminis, nes ieškovė neįrodė nė vienos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrindė, kodėl atsakovams taikytina solidari atsakomybė.

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas UAB „Agrolitas impeks lesma“ tyčia privedė UAB „Žaibo ratas“ prie bankroto. Atsakovas UAB „Agrolitas impeks lesma“ yra vienas iš daugelio BUAB „Žaibo ratas“ kreditorių, sutartys su atsakovu UAB „Agrolitas impeks lesma“ nenuginčytos kaip UAB „Žaibo ratas“ ekonomiškai nenaudingos ar prieštaraujančios įmonės tikslams. Tai, kad atsakovas UAB „Agrolitas impeks lesma“ nustatyta tvarka inicijavo UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylą, negali būti vertinama kaip UAB „Žaibo ratas“ privedimas prie bankroto. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad BUAB „Žaibo ratas“ buvo nepajėgi vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Pvz., 2004 m. įmonė patyrė 0,66 mln. Lt, 2005 m. – 273 000 Lt, 2006 m. – 1,4 mln. Lt nuostolių. UAB „Žaibo ratas“ bloga finansinė padėtis susiklostė todėl, kad įmonei nuolat trūko apyvartinių lėšų ir ji nesugebėjo vykdyti banko nurodymų siekdama gauti kreditavimą.

Atsakovo UAB „Agrolitas impeks lesma“ veiksmai, įsteigiant UAB „Žaibo ratas Vilnius“, atlygintinai įsigyjant teisę naudoti pavadinimą „Žaibo ratas“ ir/ar per naujai įsteigtą įmonę vykdant analogišką kaip ir BUAB „Žaibo ratas“ veiklą, jo ryšiai su BUAB „Žaibo ratas“ akcininkėmis nėra neteisėti, nesąžiningi ar prieštaraujantys gerai verslo praktikai.

Atsakovų nuomone, nėra nesąžininga siūlyti darbą buvusiems įmonės darbuotojams nepraėjus 1 m., jei jų ankstesnis darbdavys bankrutavo ir darbuotojus atleido. Atsakovai negali būti atsakingi už BUAB „Žaibo ratas“ administratoriaus sprendimus siųsti atskirus BUAB „Žaibo ratas“ darbuotojus mokytis, organizuoti reprezentacinius renginius ir t.t. Ieškovė neįrodė, kad BUAB „Žaibo ratas“ darbuotojai 2006 m. II pusmetį dirbo UAB „Žaibo ratas Vilnius“ naudai.

Atsakovai neginčija, jog BUAB „Žaibo ratas“ galėjo turėti komercinių paslapčių, bet nesant oficialiai patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo ieškovė neįrodė, kad tam tikra informacija, kurią, anot ieškovės, atsakovai sužinojo, sudaro komercinę paslaptį, kaip ją apibrėžia CK 1.116 straipsnis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 17-20) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, remdamasis iš esmės analogiškais atsiliepimo į ieškinį motyvais, papildomai nurodydamas, kad, iškėlus UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės veikla buvo nukreipta išparduoti turtą ir sumažinti skolas kreditoriams, o ne vystyti prekybos naujais automobiliais rinką, konkuruojant su kitais ūkio subjektais.

Trečiasis asmuo BUAB „Žaibo ratas“ administratorius UAB „Restrus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 6, b. l. 2-4) skundą palieka spręsti teismo nuožiūra. Akcentuoja, kad normaliai veikiantis privatus juridinis asmuo siekia pelno, tuo tarpu bankrutuojanti įmonė, jeigu tęsia veiklą bankroto metu, siekia sumažinti įmonės kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius. Todėl atsižvelgiant į normaliai veikiančios ir bankrutuojančios įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos skirtingus tikslus, teigtina, kad ūkinę komercinę veiklą vykdanti bankrutuojanti įmonė negali būti prilyginama normalią ūkinę komercinę veiklą vykdančiai įmonei. Ta aplinkybė, kad po BUAB „Žaibo ratas“ 2006 m. rugsėjo 29 d. kreditorių komiteto sprendimo nuo 2006 m. lapkričio 30 d. nutraukti BUAB „Žaibo ratas“ vykdomą ūkinę komercinę veiklą dar buvo sudaryti pavieniai sandoriai, nesuponuoja išvados, jog BUAB „Žaibo ratas“ veikė automobilių rinkoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tarp BUAB „Žaibo ratas“ ir atsakovų nebuvo konkurencijos santykio.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių; tinkamai pritaikė procesinės ir nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, bei, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nustatymo. Byloje nustatyta, kad ieškovė yra bendraieškio bankrutavusios UAB „Žaibo ratas“ akcininkė, nuosavybės teise valdanti 50 procentų bendrovės akcijų. Likusią akcijų dalį lygiomis dalimis valdo K. M. ir L. K. , kurios yra susijusios su atsakovais. UAB „Žaibo ratas“ įregistruota Lietuvoje 1995 metais ir iki bankroto bylos iškėlimo veikė prekybos ir aptarnavimo OPEL, SAAB ir CHEVROLET automobiliais Lietuvos rinkoje, tačiau nebuvo vieninteliai šių automobilių gamintojų distributoriai Lietuvoje (t. 3, b. l. 9-12). UAB „Žaibo ratas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi dėl nemokumo pagal vieno iš įmonės kreditorių UAB „Agrolitas impeks lesma“ pareiškimą. Po bankroto bylos iškėlimo įmonė kurį laiką vykdė ūkinę komercinę veiklą iki tol iš skirtingų ūkio subjektų nuomotose patalpose. Ieškovo ūkinę komercinę veiklą kreditorių komitetas 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nutarė nutraukti nuo 2006 m. lapkričio 30 d., taip pat nutarė nutraukti patalpų nuomos sutartis (t. 1, b. l. 137-138). UAB „Žaibo ratas“ bankroto bylos proceso metu 2006 m. liepos 28 d. kreditorius UAB „Agrolitas impeks lesma“ įsteigė naują pelno siekiančią įmonę - UAB „Žaibo ratas Vilnius“, kuri užsiėmė variklinių transporto priemonių pardavimu, technine priežiūra ir remontu. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ įstatai įregistruoti 2006 m. spalio 5 d., pavadinime žodžių junginys Žaibo ratas panaudotas su bankrutuojančios bendrovės sutikimu (t. 1, b. l. 79-88, 92). Atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ veikia tose pačiose, kaip ir bendraieškis, patalpose, priklausančiose atsakovui UAB „Agrolitas impeks lesma“. Sutartis dėl automobilių OPEL, CHEVROLET ir SAAB pardavimo ir aptarnavimo su jų gamintojais atsakovas UAB „Žaibo ratas Vilnius“ sudarė bankrutuojančiai bendrovei nutraukus ūkinę komercinę veiklą; iš bankrutuojančios bendrovės perėmė kitų patalpų nuomos teisę, įsipareigojo padengti 260 166,39 Lt jų pagerinimo išlaidas (t. 2, b. l. 17-21); naudojasi bankrutuojančiai įmonei priklausiusiu domenu zaiboratas.lt, už kurio pratęsimą ir palaikymą moka nuo 2007 m. lapkričio 14 d. (t. 3, b. l. 13). Didžioji dalis bankrutuojančios įmonės darbuotojų darbo santykius nutraukė savo noru 2006 m. gruodžio mėnesio pabaigoje arba 2007 m. sausio mėnesį ir netrukus įsidarbino pas atsakovą UAB „Žaibo ratas Vilnius“ (t. 2, b. l. 222-228; t. 4, b. l. 50-74). Pas atsakovą įsidarbino ir buvęs UAB Žaibo ratas“ administracijos vadovas V. B. , dirbęs šioje įmonėje bankroto proceso metu komercijos direktoriumi.

Atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovė laiko bendraieškio pavadinimo, domeno, tam tikros informacijos, sutarčių su automobilių gamintojais, jų pirkėjais ir naudotojais perėmimą, bendraieškio vykdyto verslo perėmimą, darbuotojų perviliojimą.

Sąžiningos konkurencijos laisvė įtvirtinta Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Tuo tarpu nesąžininga konkurencija teisės aktais yra draudžiama. Pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10 bis straipsnį, nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Pagal nacionalinę teisę ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Netiesioginį žalos atlyginimo ieškinį bankrutavusios bendrovės vardu pareiškusios ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų pirmosios instancijos teismas nepripažino nesąžiningos konkurencijos veiksmais, nes konstatavo konkurencijos santykio tarp bendraieškio ir atsakovų nebuvimą, motyvuodamas tuo, kad bendraieškiui iš savo verslo rinkos pasitraukus dėl bankroto atitinkami atsakovų veiksmai negali būti pripažinti atliktais, turint tikslą konkuruoti su bankrutuojančiu bendraieškiu, sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Savo išvadoms pagrįsti pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo formuojama Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2008, išaiškino, kad norint pripažinti atsakovo atliktus veiksmus nesąžiningos konkurencijos veiksmais būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą remtis šiuo teisės taikymo aiškinimu, nes jis pateiktas byloje, kurioje, kaip ir nagrinėjamoje, žalos atlyginimo reikalavimas buvo grindžiamas nesąžininga konkurencija. Todėl kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus dėl šių abiejų bylų ratio decidenti neatitikimo. Apeliantė teisi, kad pirmosios instancijos teismas, savo išvadas grįsdamas teismų praktika, turėjo pareigą nurodyti jos šaltinį, kaip to reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata, tačiau to nepadarė. Tačiau dėl to iškilusi būtinybė nustatyti teisiniams argumentams pagrįsti pirmosios instancijos teismo panaudotos teismų praktikos šaltinį ir atlikti jo paiešką negali būti pagrindas konstatuoti sprendimo neteisėtumą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tik išregistruotas iš juridinių asmenų registro ūkio subjektas netenka galimybės konkuruoti. Bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.). Taigi ūkinę komercinę veiklą vykdančios bankrutuojančios įmonės tikslas - mažinti kreditorių dėl skolininko bankroto patiriamus nuostolius, o ne siekti pelno. Bankrutuojančios UAB „Žaibo ratas“ kreditoriai nutarė nutraukti įmonės veiklą praėjus šiek tiek daugiau nei pusei metų po bankroto bylos iškėlimo, nes įmonė nebeturėjo automobilių gamintojų reikalaujamo finansinio garanto. Bendraieškio vykdyti vėlesni turėtų automobilių pardavimai vienam iš atsakovų negali būti vertinami bendraieškinio dalyvavimu rinkoje ir jo konkurencingumu. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad nemokus, dėl nemokumo bankrutuojantis bei bankrutavęs ūkio subjektas rinkoje nėra konkurencingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-373/2010). Nagrinėjamu atveju bankroto proceso metu vykdytą komercinę veiklą bendraieškis nutraukė. 2007 m. gegužės 24 d. nutartimi teismas pripažino jį bankrutavusiu ir paskelbė likviduojamu dėl bankroto; 2007 m. spalio 23 d. priimtas sprendimas pripažinti įmonę pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir nuspręsta ją išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Ieškovės iniciatyva Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartimi atnaujintas procesas bankroto byloje ir jos nagrinėjimas sustabdytas, iki įsiteisės teismo sprendimas ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo bendraieškiui priteisimo iš buvusio administracijos vadovo. Taigi atsakovo įsteigimas bendraieškinio bankroto proceso metu ir jo veiklos pradžia po bankrutuojančios įmonės, kuri vėliau buvo pripažinta bankrutavusia, veiklos nutraukimo, negali būti pripažinti atsakovų siekiu konkuruoti su bendraieškiu ir sumažinti jo konkurencingumą. Juolab kad dalis ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų, kaip antai: pavadinimo naudojimas, patalpų nuomos perėmimas ir kt., buvo atliekami su bendraieškio žinia.

Apeliantė teisi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino jos argumentų, susijusių su bankroto bylos bendraieškiui iškėlimu. Ieškovės teigimu, vienas iš atsakovų sąmoningai inicijavo bendraieškiui bankroto bylą ir tai buvo iš anksto parengto plano perimti iš bendraieškio prekybos automobiliais verslą, pasinaudojant jo patirtimi ir reputacija. Verslui vykdyti bendraieškis nuomavo iš atsakovo UAB „Agrolitas impeks lesma“ negyvenamąsias patalpas ir įsiskolino nuomos mokestį, kurio nesumokėjus nuomotojas inicijavo nuomininkui bankroto bylos iškėlimą. Teismas bankroto bylą bendraieškiui iškėlė konstatavęs jo nemokumą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad bendraieškio bankrotas buvo tyčinis. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis to nėra konstatavęs bendraieškio bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Byloje nepaneigti atsakovų argumentai, kad bendraieškis tapo nemokus, netekęs apyvartinių lėšų šaltinio iš kredito įstaigos dėl to, kad bendraieškio akcininkai nepadidino įstatinio kapitalo, kaip to reikalavo bankas (t. 2, b. l. 229-236). Aptartos ir objektyviais bylos duomeninis pagrįstos bankroto bylos bendraieškiui iškėlimo aplinkybės paneigia prielaidomis pagrįstus ieškovės samprotavimus apie neteisėtai inicijuotą bankroto bylą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija nurodo, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės nurodytų atsakovų veiksmų vertinimo. Tuo tarpu apeliantės skunde išdėstyti argumentai šiuo klausimu teismo išvadų nepaneigia.

Ieškovės nurodomi bendraieškio veiksmai, susiję su darbuotojų komandiruočių, reprezentacinių vakarų organizavimu ir jų apmokėjimu, taip pat ieškovės argumentai dėl automobilių pardavimo atsakovui UAB „Agrolitas impeks lesma“ už per mažą kainą, negali būti įvertinti kaip neteisėti atsakovų veiksmai, pažeidžiantys sąžiningos konkurencijos principus.

Apeliantės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kolegija laiko nepagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, nekonstatavęs vienos iš būtinų deliktinės atsakomybės taikymui sąlygos – nagrinėjamu atveju atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neturėjo pareigos analizuoti ir vertinti kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

Ieškovės nurodytos kitų dviejų bendraieškio akcininkių sąsajos su atsakovais ir jų dalyvavimas bankrutuojančio bendraieškio bei atsakovų valdyme galėtų būti vertinami ieškovės, kaip bendraieškio akcininkės, atžvilgiu sąžiningumo aspektu, bet ne bendraieškio atžvilgiu nesąžiningos konkurencijos aspektu.

Dėl teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos konstitucinė teisė į teisminę gynybą, nes skundžiamas sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2010 m. vasario 18 d., tačiau surašytas ir įteiktas ieškovės atstovei tik 2010 m. kovo 8 d. Byloje esantys duomenys patvirtina apeliantės teiginius, kad sprendimas bylos šalių atstovams buvo išsiųstas elektroniniu paštu praėjus 18 dienų nuo jo paskelbimo (t. 5, b. l. 171-172, 204). Teisėjų kolegija pripažįsta CPK 268 straipsnio reikalavimų, kad skelbiamas sprendimas turi būti surašytas ir byloje dalyvaujantys asmenį turi teisę jį gauti tuoj po paskelbimo, pažeidimą. Kolegija sutinka, kad likęs neilgas laikas apeliacijai apsunkina jos parengimą, tačiau nagrinėjamu atveju tai neigiamų padarinių nesukėlė, nes viso bylos proceso metu ieškovė asmeniškai jame nedalyvavo, o buvo atstovaujama tos pačios advokatų kontoros kvalifikuotų advokatų, kurie įstatymo nustatytu terminu parengė ir pateikė teismui procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus atitinkantį apeliacinį skundą. Todėl pripažinti konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimą ir dėl to panaikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą kolegija nemato pagrindo, nes ši ieškovės teisė buvo laiku ir tinkamai realizuota. CPK 268 straipsnio pažeidimas taip pat nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atsakovų atstovas prašo apeliacinės instancijos teismo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

CPK 150 straipsnio 4 dalis numato, kad teismui atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės, kurių buvo imtasi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; laikinųjų pasaugos priemonių panaikinimo klausimą teismas turi išspręsti sprendimu. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus panaikina Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį dėl atsakovų turto arešto. Pagal bylos duomenis ieškiniui apsaugoti buvo areštuotas abiejų atsakovų kilnojamasis, nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos už 4 141 891 Lt Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartimi, kuri buvo įregistruota turto arešto aktų registre (t. 1, b. l. 153-154, 166-167; t. 2, b. l. 186-189). 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi teismas pakeitė 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui UAB „Agrolitas impeks lesma“ nuosavybės teise priklausantį konkretų turtą: du nekilnojamuosius objektus ir vertybinius popierius (t. 3, b. l. 133-134). Bylos medžiagoje nėra 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl yra pagrindas manyti, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodydamas apie 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties pakeitimą, teismas suklydo, nes iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad buvo keičiamos 2009 m. vasario 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių patikslintina, nurodant, kad sprendimui įsiteisėjus panaikinamos pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovų prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – leido atsakovui UAB „Agrolitas impeks lesma“ įkeisti bankui minėta nutartimi areštuotus nekilnojamuosius daiktus ir papildomai areštavo šiam atsakovui nuosavybės teise priklausančių 100 000 vienetų paprastųjų vardinių AB „Pieno žvaigždės“ akcijų (t. 5, b. l. 255-259). Teismas nurodė, kad šia nutartimi taikomos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimo įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą ir palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą, šis sprendimas įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (CPK 279 str. 1 d., 331 str. 6 d.). Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė neteko galios, todėl papildomai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą apeliacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio proceso metu atsakovai UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir UAB „Agrolitas impeks lesma“ buvo atstovaujami Advokatų kontoros Sutkienė ir partneriai advokatų Andriaus Bambalo ir Gyčio Mekionio pagal atstovavimo sutartis, kuriomis advokatams buvo pavesta atlikti visus procesinius atstovavimo veiksmus visuose civiliniuose ginčuose ir visose civilinėse bylose visų instancijų teismuose (t. 5, b. l. 231-232; t. 6, b. l. 37, 43-44, 47). Atsakovas UAB „Agrolitas impeks lesma“ minėtai advokatų kontorai 2010 m. spalio 14 d. sumokėjo už teisines paslaugas 6 558,62 Lt su PVM (t. 6, b. l. 45-46). Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į bylos apimtį, sudėtingumą, atstovų darbo ir laiko sąnaudas (rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo 2 val. trukmės dviejuose teismo posėdžiuose), apmokėjimą už nedetalizuotas teisines paslaugas bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 nustatytus rekomenduojamus maksimalius atlygintinus dydžius ir pripažįsta, kad atsakovui UAB „Agrolitas impeks lesma“ kompensuojami 2 640 Lt [(800 Lt MMA x 3) + (800 Lt MMA x 0,15 x 2)] apeliacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,85 Lt dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims (t. 5, b. l. 264; t. 6, b. l. 33, 41), kurios priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, susijusią su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu, ir ją išdėstyti taip:

„Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Agrolitas impeks lesma“, į. k. 121918557, buveinė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio turto – negyvenamųjų patalpų (garažo su bendro naudojimo patalpomis), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamųjų patalpų (autosalono), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Smilgelė“, į. k. 124906528, buveinė (duomenys neskelbtini), pajaus; 265 797 vnt. paprastųjų vardinių AB „Pieno žvaigždės“, į. k. 124665536, buveinė (duomenys neskelbtini), Vilnius, akcijų – areštą“.

Priteisti iš ieškovės E. D. B. atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrolitas impeks lesma“ naudai 2 640 Lt (du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės E. D. B. 14,85 Lt (keturiolika litų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Teisėjos Danutė GasiūnienėAudronė JarackaitėDanutė Milašienė