Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui P. P., atsakovo atstovei Ž. K., trečiojo suinteresuoto asmens atstovui R. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Balsas.lt leidiniai“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Interpro investicija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Balsas.lt leidiniai“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą (b.l.1-5, 20-24), kursime prašo 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir ŽEI, ir Inspektorius) 2011 02 04 sprendimą Nr. SPR-16 „Dėl publikacijose: „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009-09-28) ir „Sunkmečiu tapti milijonieriumi reikia tik įžulumo“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. lapkričio 23-29 d., Nr. 40/46; www.balsas.lt, 2009-11-23) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimu atsakovas įspėja pareiškėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų ir 41 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 ir 10 punktų pažeidimo. Pareiškėja nesutinka su sprendimu.

Dėl ginčo teiginių atitikimo tikrovei pareiškėja paaiškina, kad sprendime nurodyti teiginiai yra paskelbti remiantis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09 nustatytomis aplinkybėmis, taip pat informacija interneto tinklapyje www.valstietis.lt bei UAB „Avižienių projektai“ pateiktais paaiškinimais, kadangi bendrovės atstovai buvo patvirtinę, kad kreipėsi su atitinkamais pareiškimais į finansinius nusikaltimus tiriančias institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl sandorių, kurie buvo nagrinėjami ir nurodytoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje. Tvirtina, kad iš esmės publikuoti teiginiai yra pagrįsti ir atitinka tikrovę. Atkreipia dėmesį į tai, kad net ir tuo atveju, jeigu kai kurie iš nurodytų teiginių būtų ne visai tikslūs, pagal teismų praktiką yra vadovaujamasi nuostata, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį, nes tai reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, duodantį pagrindą taikyti teisinę atsakomybę. Asmens garbės ir orumo suabsoliutinimas reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymas. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 06 11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003.

Nesutinka su ŽEI išvada, kad teiginys „Beveik metus užtrukusios garsios aferos iniciatoriams teismas priteisė 7,6 milijono litų“, kenkia UAB „Interpro investicija“ geram vardui, informacija nėra pagrįsta objektyviai egzistuojančiais duomenimis, todėl laikytina neatitinkančia tikrovės. Nesutinka, kad žodis „afera“ gali reikšti, jog padarytas nusikaltimas ir už tai teismas skyrė sankciją. Žodis „afera“ baudžiamojoje teisėje nėra vartojamas, jo nėra Baudžiamajame kodekse, todėl ŽEI išvada, kad šioje frazėje kalbama apie nusikaltimą, yra nepagrįsta. Remiasi LAT 2009 04 21 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009. Galima teigti, kad terminas „afera“ turi tam tikrą neigiamą atspalvį, tačiau kaip yra išaiškinęs LAT, saviraiškos laisvė galioja ne tik informacijai arba idėjoms, kurios priimamos palankiai, laikomos neužgauliomis ar nevertomis dėmesio, bet ir toms, kurios įžeidžia, šokiruoja ar trikdo (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 193/2009). Spauda turi teisę ne tik skleisti žinias, bet ir pareikšti nuomonę, taip pat ir apie teismo procesą, jo dalyvius bei teismų priimtus sprendimus (LAT 2002 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Interpro investicija“ veiksmai iš tiesų yra prieštaringai vertinami (tai parodo tiek UAB „Avižienių projektai“ vadovų pareikštos nuomonės, tiek Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo UAB „Interpro investicija“ įpareigota sudaryti sandorį už didžiulę pinigų sumą), mano, kad terminas „afera“ pavartotas pagrįstai ir šis teiginys iš esmės atitinka tikrovę.

Dėl teiginio „<...> UAB „Interpro investicijos“ <...> ne tik atsidūrė teisiamųjų suole“ paaiškina, kad būtina atsižvelgti į tai, jog publikaciją parašęs asmuo yra žurnalistas, o ne teisininkas, o tokiu atveju, kaip yra išaiškinęs LAT, reikia svarstyti, ar publikacijoje vartotiems žodžiams ir išsireiškimams galima suteikti tokią prasmę, kokią jie turi teisinėje kalboje (LAT 2002 12 23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621). LAT pažymėjo, kad žurnalisto straipsnis yra literatūrinis kūrinys, kuriam pagal prigimtį būdingas kūrybinis pradas bei išmonė, todėl skleisdami informaciją žurnalistai turi teisę vartoti lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kuriomis informacija yra paryškinama, abstrahuojama ir koncentruotai reziumuojama (LAT 2006 02 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006). Paaiškina, kad nurodytas teiginys yra išreikštas naudojant literatūrinę raiškos priemonę – vaizdingą posakį „atsidūrė teisiamųjų suole“ ir šio teiginio negalima vertinti vien pagal formalų tikslumo kriterijų. Kiekvienas publikacijos skaitytojas tokį posakį suvokia kaip literatūrinę išraiškos priemonę, o ne kaip teisinį posakį baudžiamosios teisės aspektu. Mano, kad toks posakis eiliniam publikacijos skaitytojui gali būti suprantamas kaip asmens dalyvavimas tiek administracinėje, tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje byloje (kaip buvo nagrinėjamu atveju), todėl iš esmės teiginyje paskelbta informacija atitinka tikrovę.

Nesutinka su ŽEI sprendimu, kad teiginys „Dėl abejotinų sandorių teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos <..>“, kenkia UAB „Interpro investicija“ dalykinei reputacijai. UAB „Avižienių projektai“ atstovai patvirtino žurnalistui, kad kreipėsi su atitinkamais pareiškimais į finansinius nusikaltimus tiriančias institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl sandorių, kurie buvo nagrinėjami ir Vilniaus apygardos teisme minėtoje civilinėje byloje. Tokia informacija 2009 09 26 buvo pateikta ir kitoje visuomenės informavimo priemonėje – interneto tinklapyje www.valstietis.lt. Tai įrodo, kad UAB „Interpro investicija“ iš tikrųjų buvo patekusi į „teisėsaugininkų akiratį“, nes UAB „Avižienių projektai“ skundą ikiteisminio tyrimo institucijos privalėjo nagrinėti.

Daro išvadą, kad aptartais teiginiais nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai ir žurnalistų etikos principai.

Mano, kad asmens garbė ir orumas/reputacija nėra ir negali būti suabsoliutinami, kadangi tai reikštų cenzūros, visuomenės teisės žinoti pažeidimą. Paaiškina žiniasklaidos priemonių, kaip „viešojo sergėtojo“ vaidmenį, ypač tokiais svarbiais ir aktualiais klausimais valstybei ir visai visuomenei kaip galimai neteisėtų veikų atlikimas bei nesąžiningos veiklos vykdymas.

Teismo posėdyje atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovas Lietuvos žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į skundą (b. l. 53-57) paaiškina, kad su skundu nesutinka, ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad 2011 02 04 žurnalistų etikos inspektorė priėmė sprendimą Nr. SPR-16 „Dėl publikacijose: „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009-09-28) ir „Reikia tik įžūlumo, kad sunkmečiu tapti milijonieriumi“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. lapkričio 23-29 d., Nr. 40/46; www.balsas.lt, 2009-11-23) paskelbtos informacijos“ (sprendimo pavadinimas nurodomas netiksliai). Šiuo sprendimu UAB „Interpro investicija“ skundas buvo pripažintas iš dalies pagrįstu dėl publikacijos „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009 09 28) teiginiuose: „Beveik metus užtrukusios garsios aferos iniciatoriams teismas priteisė 7,6 milijono litų.“, „<...> UAB „Interpro investicijos“ <...> – ne tik atsidūrė teisiamųjų suole.“ ir „Dėl abejotinų sandorių teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos <...>.“ paskelbtos informacijos. Atsižvelgdama į tai inspektorė nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Balsas.lt leidiniai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų bei 41 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 ir 10 punktų pažeidimo ir reikalauti paneigti teiginiuose: „Beveik metus užtrukusios garsios aferos iniciatoriams teismas priteisė 7,6 milijono litų.“, „<...> UAB „Interpro investicijos“ <...> – ne tik atsidūrė teisiamųjų suole.“ ir „Dėl abejotinų sandorių teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos <...>.“ paskelbtą informaciją arba sudaryti galimybę pačiam pareiškėjui atsakyti ir paneigti tokią informaciją.

Mano, kad Žurnalistų etikos inspektorės priimtas sprendimas viešosios informacijos rengėjo UAB „Balsas.lt leidiniai“ atžvilgiu yra pagrįstas ir teisėtas, UAB „Interpro investicija“ skundas išnagrinėtas tinkamai ir išsamiai, atsižvelgta į jame išdėstytus argumentus, imperatyvias teisės aktų nuostatas bei Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dalykinės reputacijos bei garbės ir orumo gynimo bylose.

Paaiškina, kad nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl ginčo teiginių atitikties tikrovei. Pareiškėja nurodo, kad ginčo teiginiai paskelbti remiantis Vilniaus apygardos teismo 2009 09 11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09 nustatytomis aplinkybėmis, taip pat informacija, pateikta kitose visuomenės informavimo priemonėse bei UAB „Avižienių projektai“ pateiktais paaiškinimais. Žurnalistų etikos inspektorė, vertindama ginčo teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei, kaip ir pareiškėja, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2009 09 11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09. Tačiau priešingai nei teigia pareiškėja, ši nutartis įrodo, jog ginčo teiginiuose paskleista informacija neatitinka tikrovės. Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nusprendė įpareigoti atsakovus, tarp jų ir UAB „Interpro investicija“ (šioje byloje – tretysis suinteresuotas asmuo), solidariai įvykdyti 2007 03 23 Projektavimo darbų rangos sutartyje ir 2007-02-23 Laidavimo sutartyse numatytą prievolę sudaryti nurodytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu žemės sklypai iš ieškovo būtų įgyti už 7 686 321 Lt. Tačiau toks teismo sprendimas nesuteikia pagrindo vienos iš civilinio ginčo šalių vadinti „garsios aferos iniciatoriumi“, taip pat nurodyti – „atsidūrė teisiamųjų suole“, bei įvardinti – „Dėl abejotinų sandorių teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos“, todėl laikytinas tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimu.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad rėmėsi UAB „Avižienių projektai“ atstovų patvirtinimu, jog šie yra kreipęsi į finansinius nusikaltimus tiriančias institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, dėl sandorių, kuriuos pažeidus Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama minėta civilinė byla. Pažymi, jog paskelbta informacija neatitinka tikrovės tol, kol ją paskelbęs asmuo neįrodo priešingai. Šiuo atveju inspektorė 2010 01 26 raštu Nr. S-47 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis. Pareiškėja pateikė Vilniaus apygardos teismo 2008 04 22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1906-41/2008 ir to paties teismo 2009 09 11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09 kopijas. Tačiau jokie objektyviai egzistuojantys duomenys, įrodantys kreipimusis į finansinius nusikaltimus tiriančias institucijas ar šių institucijų atliekamus ikiteisminius tyrimus, nebuvo pateikti. Akivaizdu, kad pareiškėja, remdamasi vienos iš ginčo šalių atstovų tvirtinimu ir neturėdama jokių tokią informaciją pagrindžiančių duomenų, paskelbė nepatikrintą informaciją, todėl rėmėsi gandais. Iškreipdama Vilniaus apygardos teismo 2008 04 22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1906-41/2008 ir to paties teismo 2009 09 11 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09 nustatytas aplinkybes bei remdamasi nepatikrinta, vienos iš ginčo šalių suteikta informacija, pareiškėja paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pareiškėja buvo įspėta dėl publikacijoje „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009 09 28) paskelbtos informacijos. Tiek interneto portale, tiek savaitraštyje paskelbtos ginčo publikacijos autoriumi nurodomas D. K., o informacijos šaltiniu – „Balsas.lt“. Jokios nuorodos į tai, kad paskelbtos informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė – konkrečiu atveju interneto portalas www.valstietis.lt – nėra. Todėl pareiškėjos argumentas, jog informacija buvo pateikta ir kitoje visuomenės informavimo priemonėje, dėl to atitinka tikrovę, laikytinas nepagrįstu. Pažymi, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, žurnalistai privalo kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais – šių įpareigojančių nuostatų viešosios informacijos rengėjai turi laikytis visais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja šių reikalavimų nesilaikė, nes, neturėdama informacijos tikrumą patvirtinančių duomenų, apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskelbė tikrovės neatitinkančią informaciją.

Pareiškėjos argumentai, jog ginčo informacija nėra žeminanti, taip pat yra nepagrįsti. Pažymi, jog juridinis asmuo, taip pat kaip ir fizinis, turi įstatyme garantuotą teisę į dalykinės reputacijos apsaugą nuo ją žeminančių, tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymo požiūriu juridinio asmens dalykinė reputacija dėl savo ekonominės vertės gali būti saugoma ir ginama kaip turtas, t. y. vertybė, saugotina pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį (nuosavybės apsauga) (Iatridis v. Greece (GC), No. 31107/96, judgement of 25 March 1999, par. 54). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje, spręsdamas dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos apsaugos ribų, pabrėžia, jog būtina visuomenės suinteresuotumą atvira diskusija dėl verslo praktikos derinti su konkuruojančiu interesu apsaugoti komercinę sėkmę ir įmonės gyvybingumą ne tik akcininkų ir įmonės darbuotojų naudai, bet ir platesnei ekonominei gerovei. Šiuo atveju buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, kuriais trečiasis suinteresuotasis asmuo vadinamas „garsios aferos iniciatoriumi“. Tokiu žodžių junginiu juridiniam asmeniui priskiriami itin neigiamai visuomenėje vertinami veiksmai, kuriais neva buvo įvykdyta plačiai žinoma stambi apgavystė, nesąžiningas, apgaviko darbas. Žodžiais „garsios aferos iniciatorius“ vadinamas juridinis asmuo laikomas nepatikimu, negarbingu ir nesąžiningu verslo partneriu (Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių kalbos žodynas; elektroninė versija www.lki.lt). Šiuo atveju nepaisant to, kad žodis „afera“ baudžiamajame įstatyme nėra vartojamas, tačiau jis nepraranda savo itin neigiamos nusikalstamos prasmės. Įvardijimas, jog juridinis asmuo savo veikloje elgiasi nesąžiningai, naudoja verslo aplinkoje negarbingais laikomus, t. y. aferistinius veiklos metodus, per se yra juridinio asmens dalykinei reputacijai kenkiantys teiginiai, nereikalaujantys specialaus įrodinėjimo, nes tokie teiginiai visuomenėje ir verslo aplinkoje suprantami vienareikšmiškai neigiamai. Konstatuojamojo pobūdžio informacija, jog trečiasis suinteresuotas asmuo ne tik buvo vienas iš „garsios aferos sumanytojų“, bet ir atliko nusikaltimą, už kurį teismas paskyrė sankciją, liudija jį esant nesąžiningu ir nepatikimu verslo partneriu. Teiginiai „sukčius“, „aferistas“ visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir yra nesuderinami nei su įstatymu, nei su morale. Tokio teiginio paskelbimas apie asmenį (ne tik fizinį, bet ir juridinį) protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie jį. Asmens pavadinimas labai konkrečiu neigiamą atspalvį turinčiu apibūdinimu priskiriant jam teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes yra akivaizdžiai žeminanti žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2007).

Trečiojo suinteresuoto asmens įvardijimas teisiamuoju („atsidūrė teisiamųjų suole“) konkrečiu atveju yra ne tik netikslus, bet ir neigiamai konotuotas. Baudžiamojo proceso požiūriu, teisiamasis yra asmuo, kuriam tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas nuo baudžiamosios bylos perdavimo į teismą momento. Tuo tarpu ginčo publikacijoje buvo paskleista informacija apie juridinių asmenų civilinį ginčą dėl sutartinių prievolių nevykdymo. Konkrečiu atveju Vilniaus apygardos teismo 2009 09 11 civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09 trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo vienas iš atsakovų, kuris teismo sprendimu buvo įpareigotas sudaryti nurodytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį už nustatytą kainą. Tačiau juridinių asmenų civilinis ginčas dėl prievolės nevykdymo dar nereiškia, jog trečiasis suinteresuotasis asmuo buvo ar galėjo būti teisiamas bei vadinamas teisiamuoju ar „atsidūrusiu teisiamųjų suole“, kadangi žodžiai „įtariamasis“, „kaltinamasis“, „teisiamasis“ vartojami baudžiamajame procese, kurio paskirtis yra atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Tuo tarpu civiliniuose teisiniuose santykiuose sąvoka „teisiamasis“ nėra vartojama, kadangi civiline tvarka ginamos asmenų materialinės ir subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, siekiant kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Ginčo publikacijoje tikslingai sudaromas įspūdis, jog dėl trečiojo suinteresuotojo asmens neteisėtos ūkinės- komercinės veiklos buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Žodžių junginiu „abejotinas sandoris“ apibūdinamas netikras, neaiškus veiksmas, kuriuo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Viešas paskelbimas, jog juridinis asmuo savo ūkinėje-komercinėje veikloje sudaro „abejotinus sandorius“, kuriais domisi teisėsaugos institucijos, parodo trečiąjį suinteresuotą asmenį esant nesąžiningu, negarbingu, abejotinos verslo reputacijos.

Pažymi, kad žurnalistų etikos inspektorei atliekant skundo tyrimą nebuvo pateikta objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, jog buvo keliamas pareiškėjos sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, kuriuo domėtųsi teisėsaugos institucijos. Todėl paskleidžiant informaciją apie trečiąjį suinteresuotą asmenį tikslingai buvo kuriamas neigiamas, nesąžiningo verslo subjekto įvaizdis. Paskelbtų žinių pobūdis neabejotinai menkina juridinio asmens gerą vardą ir nėra susijęs su lingvistinių ar literatūrinių priemonių naudojimu.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Interpro investicija“ atsiliepime į skundą (b. l. 90-91) paaiškina, kad su skundu nesutinka. Paaiškina, kad atsakovas išsamiai ir argumentuotai konstatavo Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria ŽEI sprendimui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ŽEI jau anksčiau yra priėmęs sprendimą dėl tų pačių publikacijų, šis sprendimas nebuvo skundžiamas, tačiau UAB „Balsas. Lt leidiniai“ šio sprendimo nevykdo piktybiškai.

Teismo posėdyje atstovas palaikė Žurnalistų etikos inspektorių. Papildomai paaiškino, kad anksčiau priimtas sprendimas yra dėl vieno iš juridinio asmens dalyvių skundo, kur jis prašė ginti jo kaip fizinio asmens garbę ir orumą. Taip pat paaiškino, kad bendrovė turi įtarimų, jog publikacijomis buvo sąmoningai siekiama žlugdyti bendrovę. Prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčijamas Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. SPR-16 „Dėl publikacijose: „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009-09-28) ir „Sunkmečiu tapti milijonieriumi reikia tik įžūlumo“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. lapkričio 23-29 d., Nr. 40/46; www.balsas.lt, 2009-11-23) paskelbtos informacijos“ (b. l. 6-14, 102-110, toliau – sprendimas).

Nustatyta, kad 2010 01 12 skundu dėl publikacijose paskelbtos informacijos ir prašymu ištirti leidinio Balsas.lt žurnalistų ir leidėjų elgesį į Žurnalistų etikos inspektorių kreipėsi UAB „Interpro investicija“ (b. l. 58-60). Skunde nurodomi konkretūs teiginiai publikacijose, kurie neatitinka tikrovės, nurodoma, kad tie teiginiai pažeidžia ir žemina kompanijos verslo reputaciją. Kartu su skundu pateiktos publikacijos. ŽEI 2010 01 26 raštu kreipėsi į laikraščio „Balsas.lt Savaitė“, interneto portalo www.balsas.lt vyriausiąjį redaktorių ir prašė pateikti paaiškinimus, t. y. pateikti nurodytuose teiginiuose paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei įrodančius duomenis, paaiškinimus bei savo argumentus. Nurodyti konkretūs teiginiai. Nurodytų visuomenės informavimo priemonių vadovas 2010 02 05 pateikė atsakymą (b. l. 72-74), kartu pateikė Vilniaus apygardos teismo 2008 04 22 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1906-41/2008 (b. l. 75-76), Vilniaus apygardos teismo 2009 09 11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1509-450/09 (b. l. 77-86).

Gavusi visą būtiną medžiagą Žurnalistų etikos inspektorė priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Balsas.lt leidiniai“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 2 ir 4 punktų bei 41 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 ir 10 punktų pažeidimo ir pareikalavo paneigti paskelbtą informaciją (nurodė konkrečiai kokią) arba sudaryti galimybę pačiam pareiškėjui atsakyti ir paneigti tokią informaciją.

Visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VIĮ) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę. Šio straipsnio 3 dalyje pasakyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte pasakyta, kad viešosios informacijos rengėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais, 4 punkte pasakyta, kad jie neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų faktais neparemtų kaltinimų, o 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais, jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje, 4 punkte nurodyta, kad žurnalistas privalo vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų, 5 punktas nustato pareigą žurnalistui informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais, o 10 punktas nustato, kad žurnalistas privalo laikytis šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų.

Sprendime yra pateikiama motyvacija dėl padarytų išvadų. Sprendime pateikiama teorinė samprata, kaip turi būti suprantama juridinio asmens dalykinė reputacija (geras vardas). Nurodoma, kad dalykinės reputacijos (gero vardo) pažeidimo visuomenės informavimo priemonėje sąlyga yra tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia dalykinei reputacijai, paskleidimas. Nurodoma, kokiomis sąlygomis ginama dalykinė reputacija. Pirmiausiai nustatoma, ar šio ginčo teiginiai yra paskelbta žinia, ar nuomonė. Daroma išvada, kad ginčo teiginiai nėra nuomonė. Dėl teiginio: „Beveik metus užtrukusios garsios aferos iniciatoriams teismas priteisė 7,6 milijono litų“, sprendime yra išdėstyti motyvai, kad šis teiginys yra publikacijos paantraštė, kurioms keliami atitinkami reikalavimai, yra nuoroda į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos 1003 (1993) „Dėl žurnalistų etikos“ 4 punktą, kuriame yra reikalavimas, kad žinių antraštės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę. Sprendime analizuojamas nurodytas teiginys tiek visos publikacijos kontekste, tiek lingvistiniu požiūriu, tiek tuo požiūriu, kaip toks teiginys paprastai yra suprantamas, be to, nurodoma, kad informacija yra konstatuojamojo pobūdžio. Tuo pačiu įvertinama ir tai, kad teiginys neatitinka tikrovės, kadangi tikrovėje buvo sprendžiamas civilinis ginčas dėl laidavimo sutartyse numatytos prievolės sudaryti sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. buvo sprendžiamas civilinis ginčas dėl sutartinių prievolių nevykdymo. Daroma išvada, kad žodžiuose „teismas priteisė“ yra nuoroda į nusikaltimo padarymą. Taip pat įvertinamas teiginys „garsios aferos iniciatoriai“, nurodoma, kaip paprastai suprantamas toks teiginys, pasakytas apie juridinį asmenį, paaiškinama, kad toks teiginys savaime kenkia juridinio asmens dalykinei reputacijai, nes jis suprantamas vienareikšmiai neigiamai.

Išvados dėl šio teiginio yra teisėtos ir pagrįstos.

Ginčydama sprendimo išvadas pareiškėja aiškina, kad žodis „afera“ nereiškia nusikaltimo padarymo, už kurį teismas skyrė sankciją. Nurodo, kad tokio nusikaltimo baudžiamajame kodekse nėra. Remiasi LAT 2009 04 28 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2009 dėl saviraiškos laisvės reglamentavimo. Visų pirma, nurodyta nutartis priimta byloje, susijusioje su politikais ir valstybės pareigūnais, su valstybės politikos reikšmingais ekonominiais klausimais įgyvendinimu ir apie tai informacijos skleidimu. Dėl to LAT pasisakė dėl viešosios diskusijos svarbos demokratinėje visuomenėje, atkreipė dėmesį į tai, kad toje byloje ginčijamos publikacijos paskelbtos dėl itin didelio dėmesio ir atgarsio visuomenėje sulaukusio klausimo, aplinkybės buvo audringai aptarinėjamos visuose visuomenės sluoksniuose, įvairiose visuomenės informavimo priemonėse, parlamente. Toji byla yra susijusi su viešo asmens kritika ir jos ribomis. LAT nutartyje tai yra pabrėžta nurodant, kad svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės ir orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė – politikai ir kiti viešieji asmenys.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nesprendžiama dėl viešo asmens, nesprendžiama dėl informavimo apie itin visuomenę dominančius klausimus, o nagrinėjamas klausimas dėl informavimo iš esmės apie civilinę bylą tarp keleto ūkio subjektų, kai viešosios informacijos rengėjas užėmė poziciją remti vieną iš civilinio ginčo šalių ir visai nebendravo su kita civilinio ginčo šalimi, nesiaiškino ir neskelbė jos pozicijos. Be to, publikacijoje nuorodos į civilinę bylą nėra, todėl iš viso konteksto neįmanoma nustatyti, kad čia aprašomos civilinės bylos aplinkybės (b. l. 64), niekur nesakoma, nepaaiškinama, kad čia aprašoma civilinė byla, kas jos šalys ir kokį ginčą sprendė teismas, priešingai, kitas publikacijos sakinys „atsidūrė teisiamųjų suole“ eiliniam skaitytojui ir netgi teisinį išsilavinimą turinčiam skaitytojui leidžia suprasti tik viena – aprašomi kažkokie nusikalstami veiksmai. Tokios informacijos skleidimu visuomenė negali būti suinteresuota ta prasme, apie kurią pasisakyta pareiškėjos nurodomoje LAT nutartyje. Be to, šios nutarties išvados negali būti taikomos ir dėl to, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad informacijos tikslas nebuvo pakirsti pasitikėjimą viena iš civilinio ginčo šalių, pažeminti ją, o tikslas buvo tik pateikti informaciją apie civilinę bylą. Negalima sutikti, kad pasakymas apie ūkio subjektą „garsios aferos iniciatoriai“ gali būti laikoma tik literatūrine saviraiškos priemone, nes tai visuomenei skelbiama žinia, kad nurodytas publikacijoje ūkio subjektas yra nesąžiningas apgavikas ar sukčius. Teismas sutinka su ŽEI sprendimo motyvais dėl to, kaip visi supranta posakį „garsios aferos iniciatorius“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000), žodį „aferistas“ aiškina taip: „asmuo, kuris daro aferas, sukčius“, o žodį „afera“ – „stambi apgavystė, nesąžiningas, apgaviko darbas“. Baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nusikalimą, kuris vadinamas „sukčiavimas“. Taigi žodžiai „aferistas“ ir „sukčius“ yra sinonimai, o sukčiavimas yra baudžiamasis nusikaltimas. Be to, visai nesvarbu, kad Baudžiamajame kodekse nėra tokio nusikaltimo, kaip „afera“, tačiau visa frazė, atsižvelgiant į nuorodą „teismas priteisė“, suteikia šiai frazei nusikaltimo aprašymo reikšmę ir tai nėra pateikiama kaip nuomonė, o pateikiama kaip žinia, nes publikacijoje nurodomos konkrečios ūkinių operacijų aplinkybės. Taigi ši frazė yra ir užgauli bei įžeidžianti, ir tikrovės neatitinkanti, nes civilinėse bylose sprendžiami ginčai tarp ūkio subjektų, ir šiuo atveju teismo sprendime, apie kurį neva informuoja viešosios informacijos rengėjas, nepasakyta, kad atsakovas UAB „Interpro investicija“ sukčiavo, veikė kokiais nors neteisėtais būdais. Iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo matyti, kad ginčas buvo dėl susijusių su prievolių vykdymu faktinių aplinkybių ir teisės skirtingo aiškinimo. Dėl to pareiškėja visai nepagrįstai skunde teismui remiasi dar ir UAB „Avižienių projektai“ vadovų pareikšta nuomone dėl UAB „Interpro investicija“ veiklos. Visų pirma, publikacijoje nėra pasakyta, kad būtent skelbiama UAB „Avižienių projektai“ vadovų nuomonė apie jų verslo partnerį, visų antra, tokiu atveju, atsižvelgiant į minėtas VIĮ nuostatas, turėjo būti paskelbta ir UAB „Interpro investicijos“ vadovų nuomonė tuo pačiu klausimu.

Pareiškėja dar remiasi LAT 2009 04 21 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2A-1/2009. Visų pirma, šioje byloje buvo sprendžiama, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje, t. y. buvo sprendžiama, ar pagrįstai asmuo apkaltintas nusikaltimo padarymu šmeižimu. Tokiu atveju iš tiesų buvo svarbu, ar tiksliai publikacijoje įvardytas padarytas nusikaltimas. LAT vertino, ar veikoje buvo nusikaltimo sudėtis. Teismas padarė išvadą, kad buvo skelbiama tik publikacijos autoriaus nuomonė, o ne žinia. LAT nutartyje nurodyta, kad publikacijoje buvo naudojami sąlyginiai pasakymai: „įtariama“, „galėjo būti“ ir pan., dėl to ta nuomonė nebuvo įvertinama kaip kito asmens apkaltinimas nusikaltimo padarymu. Šiuo atveju publikacijos pobūdis yra ne toks, joje yra konstatuojama, kad vienas iš ūkio subjektų yra apgavikas, kad teismas jau tai konstatavo, nutylima, kad yra pasakojama apie civilinę bylą, o paskleistos informacijos atitikimo tikrovei visuomenės informavimo priemonė neįrodė. Taigi minėtoje baudžiamojoje byloje padarytos išvados šioje byloje netaikytinos, nes šiuo atveju dar nebuvo sprendžiama dėl žurnalisto baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, pareiškėjos aiškinimas, kad aptartas teiginys iš esmės atitinka tikrovę, yra nepagrįstas jokiais įrodymais.

Teiginys „<...> UAB „Interpro investicijos“ <...> – ne tik atsidūrė teisiamųjų suole“ paskelbtas toje publikacijoje, kurios paantraštė yra pirmasis sprendime nagrinėtas teiginys. Jau minėta, kad abu šie teiginiai kartu sudaro vaizdą, kad publikacijoje kalbama apie juridinio asmens padarytą nusikaltimą. Sprendime šis teiginys įvertintas kaip klaidinantis, neatitinkantis tikrovės, nes civilinėje byloje tokios sąvokos netaikomos.

Pareiškėja šiuo atveju prašo atsižvelgti, kad žurnalistas nėra teisininkas. Remiasi LAT 2002 12 23 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1621. Šiuo atveju nurodytos LAT nutarties nuostatos būtent ir reiškia, kad iš spaudos, nors ir negalima reikalauti visiško tikslumo, galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti informacijos ar ją nutylėti, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį, kas reikštų piktnaudžiavimą teise skleisti informaciją ir šios teisės ribų peržengimą, o tai yra pagrindas taikyti visuomenės informavimo priemonei teisinę atsakomybę. Šiuo atveju akivaizdžiai nutylėta, kad UAB „Interpro investicija“ yra tik viena iš civilinės bylos proceso šalių, o pateikiama akivaizdžiai klaidinanti informacija, kad ši bendrovė atsidūrė teisiamųjų suole. Tai, kad, pareiškėjo teigimu, žurnalistas nesuprato, kaip tai gali būti suprantama skaitytojui, atsakomybės už tokios informacijos paskleidimą nepanaikina. Tokia informacija tegali būti suprantama vienareikšmiškai – teisiamųjų suole atsiduria tik nusikaltimo padarymu kaltinami asmenys. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000), žodį „teisiamasis“ aiškina taip: „asmuo, teisiamas baudžiamojoje byloje“. Jokio kito sąvokos aiškinimo nėra, todėl visai nereikia būti teisininku, kad suprastum, kas yra „teisiamasis“ ir tuo labiau „teisiamųjų suolas“. Šios sąvokos supratimui tereikia žinoti lietuvių kalbą. Taigi ŽEI padarė pagrįstą išvadą, kad tokiu teiginiu paskleista žinia, jog UAB „Interpro investicija“ traukiama atsakomybėn pagal baudžiamuosius įstatymus, o ši žinia neatitinka tikrovės, yra neigiamos prasmės, kenkia UAB „Interpro investicija“ dalykinei reputacijai. Pareiškėja nepagrįstai remiasi ir LAT 2006 02 22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006. Nurodytoje nutartyje ginčas taip pat buvo susijęs su viešais asmenimis, kurie pasak teismo, nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba. Be to, šioje nutartyje nurodyta viena iš esminių atsakomybės netaikymo sąlygų: atsakomybė netaikoma, kai informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Taip pat svarbu tai, kad pareiškėjas savo pozicijai paremti panaudoja iš minėtos LAT nutarties ne teismo argumentus ir motyvus, bet kasacinio skundo argumentus. Šiuo gi atveju nėra pagrindo kalbėti apie kokią nors specifinę ar vaizdžią literatūrinę kalbą, nes pasakyta aiškiai ir tiesiai. Dėl to nėra jokio pagrindo manyti, kad galbūt buvo kalbama apie dalyvavimą administracinėje ar civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginys, kad informacija atitiko tikrovę, yra nepagrįstas.

Dėl teiginio: „Dėl abejotinų sandorių teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos <...>.“ Publikacijose yra žodis „sandėrių“, b. l. 63, 64). Visas publikuotas teiginys yra toks: „Dėl abejotinų sandėrių teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos šūkis: „Mūsų vertybė – dėmesys klientui ir jo poreikiams““. Sprendime pasisakyta, kad ginčo teiginyje skelbiama objektyviais duomenimis patikrinama informacija. Paaiškinta, kad žinia apie juridinio asmens sudarytus teisei priešingus, nesąžiningus sandorius, dėl kurių to juridinio asmens veikla domėjosi teisėsaugos institucijos, gali būti patikrinama. Taigi teiginys vertinamas susiejant pasakymą „abejotini sandėriai“ su toliau einančiais žodžiais „teisėsaugininkų akiratyje patekusios kompanijos“. Nors sprendime tinkamai pasisakoma dėl sąvokos „abejotini sandoriai“, kad toks pasakymas leidžia manyti, kad UAB „Interpro investicija“ yra nesąžininga, negarbinga, abejotinos verslo reputacijos, tačiau sprendime netiriama, kaip galėtų būti įvardinami sąvokoje „teisėsaugininkai“ nurodyti asmenys ir ką reiškia jų akiratyje patekusi kompanija, iš karto daroma išvada, kad tai reiškia, jog kompanijos veikla domisi nusikaltimus tiriančios institucijos. Netiriant sąvokos „teisėsaugininkai“ reikšmės nei teisiniu, nei lingvistiniu požiūriu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju kalbama būtinai tik apie nusikaltimus tiriančius teisėsaugininkus. Įstatymuose teisėsaugos institucijų sąvoka nėra aiškiai apibrėžta. Apskritai, teisės doktrinoje nėra vieningos nuomonės, kas laikytina teisėsaugos institucija, o tai reiškia, kad nėra vieningos nuomonės ir ką reiškia „teisėsaugininkas“. Mokslinėje literatūroje yra nuomonių, kad teisėsaugos institucijoms priskiriami ir teismai (pvz. G. D. „Teisėsaugos funkcijas vykdančių institucijų rūšys bei teismo vieta šių institucijų sistemoje“, paskelbta www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/sms/archyvas/dwn.php?id). Nurodytoje mokslinio straipsnio publikacijoje daromos tokios išvados: „1. Teisėsaugos institucijos, palyginti su kitomis teisėsaugos funkcijas vykdančiomis institucijomis, turi išskirtinius, tik joms būdingus bruožus, skiriančius jas nuo kitų šias funkcijas vykdančių institucijų. 2. Teismai atitinka teisėsaugos institucijoms būdingus bruožus, o teisminės valdžios statusas ne tik neatskiria teismų nuo teisėsaugos institucijų sistemos, bet, priešingai, suteikia veiklos teisinį legitimumą, būtiną teisėsaugos veikloje, todėl jie turėtų būti laikomi teisėsaugos institucijų sistemos dalimi“. Taigi teisėsaugininkas gali būti suprantamas kaip teisėsaugos institucijoje dirbantis valstybės tarnautojas. Kadangi nurodytos sąvokos nevienodai suprantamos ir teisininkų tarpe, negalima reikalauti iš žurnalisto ar viešosios informacijos rengėjo, kad jis suvoktų, ką tiksliai reiškia „teisėsaugininkų akiratis“. Todėl, nors ŽEI pasisakė, kad nebuvo pateikta objektyvių duomenų, jog buvo keliamas pareiškėjos sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, kuriuo susidomėjo teisėsaugos institucijos, tačiau, kaip minėta, teisėsaugos institucija gali būti suprantama plačiau nei prokuratūra, policija, finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir pan., kad tokia institucija yra ir teismas. Tokių duomenų paskleidimą ŽEI įvertintino kaip bendrovės gero vardo sumenkinimą, nes taip apie bendrovę kuriamas neigiamas, nesąžiningo ūkio subjekto įvaizdis, kad paskelbta dalykinei reputacijai kenkianti informacija, tačiau toks įvertinimas liečia abi teiginio dalis – tiek pasakymą „dėl abejotinų sandėrių“, tiek „teisėsaugininkų akiratyje patekusi kompanija“, juos aiškinant susietai vieną su kitu. Nors nurodyta frazė yra paskelbta publikacijos atskirai išskirtoje dalyje, pavadintoje „Tik faktai“, galima daryti išvadą, kad sąvoka „abejotini sandėriai“ gali būti įvertinta tik kaip nuomonė, nes viso šio teiginio esmė yra tai, kad tos, publikacijoje aprašytos, kompanijos šūkis yra „Mūsų vertybė – dėmesys klientui ir jo poreikiams“. Tai, kad ši kompanija dalyvavo civilinėje byloje, kad teismas ją įpareigojo atlikti tam tikrus veiksmus, yra nustatyta. Todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pasakant „abejotini sandėriai“ yra skelbiama tik nuomonė (faktu galima laikyti tame teiginyje nurodytą kompanijos šūkį), o kita šio teiginio dalis, nurodanti, kad kompanijos veikla domėjosi teisėsaugininkai, negali būti vertinama, kaip neatitinkanti tikrovės. Visu pirma, teiginyje nerašoma, kad teisėsaugininkai domėjosi tos kompanijos veikla, o rašoma „teisėsaugininkų akiratyje patekusi kompanija“. Žodis „akiratis“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) reiškia „užmatomas plotas, horizontas“, o perkeltine prasme reiškia „žinių, interesų, veiklos apimtis, platumas“. Taigi tai nereiškia domėtis kuo nors tik viena prasme, tai reiškia, jog į asmens žinių, interesų veiklos apimtį patenka tam tikras klausimas. Ši publikacijos dalis ŽEI pripažinta neatitinkanti tikrovės (rašoma, kad ŽEI nebuvo pateikta objektyvių duomenų apie tai, jog buvo keliamas pareiškėjos sudarytų sandorių teisėtumo klausimas, kuriuo domėtųsi teisėsaugos institucijos), todėl pripažinta, kad paskelbta pareiškėjos (UAB „Interpro investicija“) dalykinei reputacijai kenkianti informacija. Kadangi negalima kategoriškai teigti, kad žinia neatitinka tikrovės, nes joje yra nuoroda tik į nusikalstamą veiklą, kuria domisi tokios teisėsaugos institucijos kaip prokuratūra, policija ar finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, negalima teigti ir to, kad žinia kenkia bendrovės dalykinei reputacijai. Aptariamas teiginys visumoje iš tiesų yra tam tikra lingvistinės ir literatūrinės išraiškos priemonė, ir joje nėra vienareikšmiškai pasakyta, į kokių teisėsaugininkų akiratį pateko bendrovė, tuo tarpu bendrovė iš tiesų dalyvavo teismo procesuose. Publikacijoje nėra nuorodos, kad ji yra perspausdinama iš kito leidinio ar interneto tinklapio, todėl pareiškėjų nuorodos į tai nėra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl šio teiginio nėra pagrindo įspėti pareiškėją pažeidus ŽEI sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas VIĮ nuostatas. Taip pat nėra pagrindo dėl trečiojo teiginio įpareigoti pareiškėją paskelbti paneigimą arba sudaryti galimybę pačiam pareiškėjui atsakyti ir paneigti tokią informaciją.

Šiuo atveju svarbu ir tai, kad UAB „Interpro investicija“ savo neturtines teises gali ginti bendros kompetencijos teisme, kur Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas (todėl ir administracinio teismo sprendimas dėl ŽEI sprendimo teisėtumo) neturi prejudicinės galios. Žurnalistų etikos inspektorius pagal savo kompetenciją yra viena iš institucijų, į kurias kreipiamasi ginant savo teises neteisminiu būdu. Žurnalistų etikos inspektoriaus priimami sprendimai civilinę bylą dėl garbės ir orumo nagrinėjančiam teismui neturi prejudicinės galios, o yra vertinami kaip rašytinis įrodymas. Tai yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 11 29 nutartyje civilinėje byloje J. V.-M. Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba, Civilinė byla Nr. 3K-3-6000/2004.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, daroma išvada, kad pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 02 04 sprendimo Nr. SPR-16 „Dėl publikacijose: „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009-09-28) ir „Sunkmečiu tapti milijonieriumi reikia tik įžūlumo“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. lapkričio 23-29 d., Nr. 40/46; www.balsas.lt, 2009-11-23) paskelbtos informacijos“ nusprendžiamosios dalies 2 punktas pakeistinas, panaikinant vieną iš teiginių, dėl kurių turi būti paskelbiamas paneigimas. Pirmiau tirta ŽEI sprendimo konstatuojamoji ir motyvacinė dalis, kurioje vienas iš teiginių nepagrįstai pripažintas kenkiančiu dalykinei reputacijai, neturi įtakos nusprendžiamosios dalies 1-ojo punkto formuluotei. Pareiškėja teismo prašė panaikinti visą ŽEI sprendimą, tačiau ginčijamas sprendimas priimtas ir dėl kitų publikacijų ir jų teiginių, kur pareiškėjo UAB „Interpro investicija“ skundas buvo pripažintas nepagrįstu. Nei pareiškėja, nei UAB „Interpro investicija šios sprendimo dalies neginčija, todėl visas sprendimas dar ir dėl to negali būti panaikintas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 p., 2 p., 127 straipsniu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Balsas.lt leidiniai“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 02 04 sprendimo Nr. SPR-16 „Dėl publikacijose: „Atpildo metas Avižienių aferos žaidėjams“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. rugsėjo 28 d. – spalio 4 d., Nr. 32/38; www.balsas.lt, 2009-09-28) ir „Sunkmečiu tapti milijonieriumi reikia tik įžūlumo“ („Balsas.lt savaitė“, 2009 m. lapkričio 23-29 d., Nr. 40/46; www.balsas.lt, 2009-11-23) paskelbtos informacijos“ nusprendžiamosios dalies 2 punktą ir išdėstyti šį punktą taip: „Reikalauti paneigti teiginiuose: „Beveik metus užtrukusios garsios aferos iniciatoriams teismas priteisė 7,6 milijono litų.“, „<...> UAB „Interpro investicijos“ <...> - ne tik atsidūrė teisiamųjų suole“ paskelbtą informaciją arba sudaryti galimybę pačiam pareiškėjui atsakyti ir paneigti tokią informaciją“.

Kitus pareiškėjo UAB „Balsas.lt leidiniai“ reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.