- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-29
- Bylos Nr.
- e2S-1293-324/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07881-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- L. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui V. K. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei L. B. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. B. (toliau – ir ieškovė) teismo prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo V. K. (toliau - ir atsakovas) 300 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam nepilnamečiam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, išlaikymo sumą sumokant iki einamojo mėnesio 20 dienos, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą; paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisti iš atsakovo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos laikiną nepilnamečių vaikų materialinį išlaikymą po 230 Eur kiekvienam mėnesinėmis periodinėmis išmokomis, pripažįstant ieškovę nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove) ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
Šalies argumentai
4. Atsakovas 2022 m. birželio 17 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriuo prašė:
1) patvirtinti šalių sudarytą 2022 m. balandžio 20 d. susitarimą dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimo, kol ieškovė naudos atsakovo vardu registruotą pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti 2022 m. birželio 1 d. teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo šalių vaikams po 200 Eur kiekvienam priteisimą iš atsakovo, mokėtiną ieškovei uzufrukto teise;
3) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką su atsakovu:
a) 2022/2003 mokslo metų laikotarpiu, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiai vaikai pas atsakovą praleidžia kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18 val. iki artimiausio sekmadienio 18 valandos. Ieškovė privalo pristatyti abu vaikus atsakovui ir po to pasiimti juos iš atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei nevykdant šios pareigos atsakovas turi teisę pats pasiimti abu šalių vaikus iš jų buvimo vietos;
b) nepilnamečiai vaikai pas atsakovą praleidžia pusę 2022 m. vasaros atostogų laiko, nuo 2022 m. birželio 20 d., praleidžiant jas pirma pas atsakovą, nuo 2022 m. liepos 26 d. - pas ieškovę.
5. Nurodė, kad ieškovė nuo balandžio pabaigos visiškai uždraudė vaikams bendrauti su tėvu (atsakovu) ir jau keli mėnesiai jis nėra matęs savo abiejų vaikų. Atsakovas nėra darbingas, po faktinio išsiskyrimo su ieškove bei jo nušalinimo nuo jų bendro verslo savo pajamų visiškai neturi. 2022 m. balandžio 20 d. šalys sudarė susitarimą, pagal kurį ieškovė pati pasiūlė ir atsakovas sutiko, jog bendrą gyvenimą kartu nutraukusi ieškovė toliau šalių gyvenimo metu šalių bendrai įkurto verslo tikslais „mainais į nuomą“ naudos atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą – „objektą (duomenys neskelbtini)“, o atsakovas tokiu būdu, t. y. neprašydamas nuomos mokesčio mokėjimo, teiks išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.
Atsiliepimas
6. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prašymą prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl 2022 m. birželio 1 d. teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsakovo reikalavimas patvirtinti 2022 m. balandžio 20 d. šalių susitarimą nėra bylos dalykas. Atsakovas prašo teismo nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaikais, tačiau pats priešieškinio į bylą, kuriuo prašytų nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nėra pateikęs.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikymo atmetė.
8. Nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas iš dalies. Minėta nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams S. K. ir G. K. po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Taip pat nustatyta laikina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškove iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Atsakovas 2022 m. birželio 1 d. nutarties dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams apskundė atskiruoju skundu. Taigi, atsakovas jau yra pasinaudojęs procesinėmis teisėmis ginti savo interesus ir jau yra pareiškęs savo prašymą panaikinti 2022 m. birželio 1 d. nutarties dalį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Atsakovo pateiktas atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas apeliacinės instancijos teismo. Atsakovas teigia, kad priteisto laikino išlaikymo teikti negali, nes yra nedarbingas, išlaikymą norėtų teikti turtu pagal susitarimą su ieškove. Ieškovė ieškinyje teigia, kad yra ginčas su atsakovu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo. Teismo sutiko su išvadą teikiančios institucijos teiginiu, kad vien šalių nurodytos ginčytinos aplinkybės negali būti pagrindas pakeisti teismo nutartimi nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dalį panaikinti 2022 m. birželio 1 d. nutartimi priteistą laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams ir jį nustatyti patvirtinant šalių sudarytą 2022 m. balandžio 20 d. susitarimą dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimo.
9. Nurodė, kad atsakovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo tvarką – grindžia tuo, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaikais, jis jų nėra matęs nuo 2022 m. balandžio pabaigos. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ginčo byloje dėl bendravimo tvarkos nėra. Ieškovė ieškinyje reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo reikalavimo nepateikė, kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais jų vaikais, atsakovas priešieškinio byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nėra pateikęs, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektyvių duomenų, jog tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nepateikė, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.
3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti atsakovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną šalių vaikų bendravimo tvarką su šalimis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Vien aplinkybė, kad atsakovas nebuvo pareiškęs atitinkamo priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nereiškia, kad nepilnamečių vaikų teisės nėra pažeidžiamos, kad ginčo nėra ir kad teismas neprivalėjo būti aktyvus tokios kategorijos bylose, kai reikia skubiai laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su vaikų teisių pažeidimu, t. y. draudimu jiems matytis su tėvu, kuris juos augino ir jų nuo gimimo visą laiką su jais gyveno, auklėjo, prižiūrėjo ir rūpinosi.
10.2. Kasacinis teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartyje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020 yra išaiškinęs, jog: EŽTT praktikoje nurodoma, kad pagal Konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., EŽTT 1979 m. birželio 13 d. sprendimą byloje Marckx prieš Belgiją, peticijos Nr. 6833/74, par. 31). Vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Konvencijos 8 straipsnyje. Pasitenkinimo jausmas, kurį jaučia tėvai ir vaikai dėl tarpusavio ryšio bei bendravimo, yra fundamentalus šeimos gyvenimo elementas, todėl visos valstybių vidaus priemonės, kaip nors kliudančios šiam pasitenkinimo jausmui, laikomos kišimusi į teisę, ginamą Konvencijos 8 straipsnyje. Todėl tais atvejais, kada tėvai kartu nebegyvena, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti privalo būti išsaugota. Kartu būtina pažymėti, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku nėra laikoma absoliučia. Tačiau bet koks valstybės sprendimas, kuriuo ši teisė paneigiama ar ribojama, laikytinas Konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui apribojimu, todėl jis privalo išplaukti iš įstatymo, juo turi būti siekiama vieno ar kelių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisėtų tikslų ir jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje. Kadangi nustatant minėtus apribojimus valstybėms suteikiamos veiklos laisvės ribos yra siauresnės nei kitose panašaus pobūdžio bylose, nacionaliniams teismams kiekvienu atveju būtina itin kruopščiai pasverti visas aplinkybes, siekiant nustatyti teisingą konkuruojančių interesų balansą. Šiuo atveju proporcingumo principas reikalauja, kad skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko abipusis bendravimas gali būti apribotas tik esant ypač svariems pagrindams, kurie privalo būti susiję su vaiko interesų gynimu (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90).
10.3. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Nėra ir nebuvo jokių vaiko teisių ar interesų gynimo nuo atsakovo aplinkybių, kuriomis vadovaudamasis teismas galėjo teisėtai apriboti vertybes ir šeimos gyvenimo elementus. Teismų praktikoje ir teisė aktuose nėra nustatyta jokių ribojimų, susijusių su priešieškinio šios kategorijos bylose pareiškimu ar nepareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo nustatyti laikiną jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šiuo metu Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Kauno apylinkės teismas tenkino ieškovės ieškinyje pareikštą prašymą ir 2022 m. birželio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio procesinio sprendimo civilinėje byloje nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina (ieškove), priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 31 d.) iki galutinio teismo procesinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos. Dėl šios nutarties atsakovas 2022 m. birželio 15 d. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, taip pat panaikinti nutarties dalį dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirojo skundo dalį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kitą atskirojo skundo dalį priėmė. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip minėta Nutarties 4 punkte, atsakovas 2022 m. birželio 17 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir taikymo, kuriuo prašė: 1) patvirtinti šalių sudarytą 2022 m. balandžio 20 d. susitarimą dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams teikimo, kol ieškovė naudos atsakovo vardu registruotą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino išlaikymo šalių dviem vaikams po 200 Eur kiekvienam priteisimą iš atsakovo, mokėtiną į ieškovei uzufrukto teise; 3) nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: 2022/2003 mokslo metų laikotarpiu, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiai vaikai pas tėvą (atsakovą) praleidžia kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18 val. iki artimiausio sekmadienio 18 valandos; ieškovė privalo pristatyti abu vaikus atsakovui ir po to pasiimti juos iš atsakovo, o ieškovei nevykdant šios pareigos atsakovas turi teisę pats pasiimti abu šalių vaikus iš jų buvimo vietos; nepilnamečiai vaikai pas tėvą (atsakovą) praleidžia pusę 2022 m. vasaros atostogų laiko, nuo 2022 m. birželio 20 d. praleidžiant jas pirma pas tėvą (atsakovą), nuo 2022 m. liepos 26 d. - pas mamą (ieškovę). Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 30 d. nutartimi pastarąjį prašymą atmetė nurodęs, jog byloje nėra duomenų apie šalių ginčą dėl bendravimo su nepilnamečiais jų vaikais bei ieškinio ar priešieškinio dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Atsakovas 2022 m. birželio 30 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu tvarką: 2022/2023 mokslo metų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiai vaikai pas atsakovą praleidžia kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.; ieškovė privalo pristatyti abu vaikus atsakovui ir po to pasiimti juos iš atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei nevykdant šios pareigos atsakovas turi teisę pats pasiimti abu šalių vaikus iš jų buvimo vietos; nepilnamečiai vaikai pas atsakovą ir ieškovę praleidžia po pusę visų mokyklinių atostogų laiko. Priešieškiniu atsakovas taip pat prašo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti šalių nepilnamečių vaikų laikiną bendravimo su atsakovu tvarką: 2022/2023 mokslo metų laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. nepilnamečiai vaikai pas atsakovą praleidžia kas antrą savaitgalį - nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. Ieškovė privalo pristatyti abu vaikus atsakovui ir po to pasiimti juos iš atsakovo adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei nevykdant šios pareigos atsakovas turi teisę pats pasiimti abu šalių vaikus iš jų buvimo vietos; nepilnamečiai vaikai pas atsakovą praleidžia pusę 2022 m. vasaros atostogų laiko, nuo 2022 m. liepos 1 d., praleidžiant jas pirma pas atsakovą, nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. - pas ieškovę, kitas mokyklines atostogas taip pat praleidžiant su kiekvienu iš tėvų atskirai po pusę atitinkamų atostogų laiko, pirma pas atsakovą, po to pas ieškovę. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl šios nutarties atsakovas yra pateikęs atskirąjį skundą. Kauno apygardos teisme dėl šio atskirojo skundo posėdis paskirtas 2022 m. spalio 18 d.
15. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamo klausimo esmė yra įvertinimas, ar gali būti nustatyta laikina skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais, jeigu skyrium gyvenantis tėvas ar motina prašymo taikyti tokią laikinąją apsaugą pareiškimo metu byloje nėra pateikę ieškinio (priešieškinio) dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
16. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1, 2 dalys)). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų teismas paprastai įvertina vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgdamas į vaiko amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, būdą, užimtumą ir t. t. Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
17. CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. Įgyvendinant šias nuostatas teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos. Jei vaiko tėvai susitaria tarpusavyje dėl tėvo ar motinos, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo, jie tai paprastai turėtų nurodyti teismui ieškinyje ar teismo posėdžio metu. Tokiu atveju teismas apie vaiko teisės bendrauti su vienu iš tėvų, su kuriuo negyvens, užtikrinimą pažymi sprendime, kuriuo nustatoma gyvenamoji vieta, nurodydamas, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina bendraus bendru šalių sutarimu.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010, yra išaiškinusi, kad jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones.
20. Nurodyti argumentai ir teisės normos pagrindžia, kad ir nagrinėjamu atveju, kuomet šalys dviejų vaikų susilaukė ne santuokoje ir, kaip ieškinyje nurodė ieškovė, nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. gyvena atskirai, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas, skyrium gyvenančio tėvo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo teismas turėjo išspręsti vadovaudamasis CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnyje yra specialiosios normos, įtvirtinančios specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš jame numatytų priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, nustatant laikiną bendravimo tvarką, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
21. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo atmetė konstatavęs, kad ieškovė ieškinyje reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo reikalavimo nepateikė, kartu su ieškiniu nepateikė duomenų, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais jų vaikais, atsakovas priešieškinio byloje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nėra pateikęs, prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektyvių duomenų, jog tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nepateikė.
22. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.
23. Nors ieškovė ieškiniu ir neprašė nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, tačiau ieškinyje ji nurodė, kad nuo 2022 m. balandžio mėnesio atsakovas su vaikais bendrauja tik telefonu, „atsakovas yra ganėtinai ūmaus būdo ir linkęs į konfliktus, dėl ko atsakovo charakterio bruožai jam iki šios dienos trukdo itin glaudžiai bendrauti su vaikais“. Atsakovas, 2022 m. birželio 14 d. atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. nutarties, be kita ko, prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nurodė, kad ieškovė visiškai uždraudė vaikams bendrauti su tėvu (atsakovu), jau keli mėnesiai jis nėra matęs savo vaikų, su kuriais kartu gyveno nuo jų gimimo, ieškovė formuoja vaikams tėvo atstūmimo sindromą, įteigusi, kad “tu viską iš mūsų atėmei”. Ieškovė 2022 m. birželio 23 d. atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažymėjo, kad abiem dvyniam vaikams, yra jau po (duomenys neskelbtini) metų, todėl jie gali savarankiškai priimti sprendimus kada ir kiek bendrauti su tėvu, kuris yra itin konfliktiškas asmuo. Vaikai su tėvu bendrauti nenori.
24. Visa tai patvirtina, kad šalys dėl skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su vaikais tvarkos nesutaria, nurodo skirtingas tokio nebendravimo priežastis, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą spręsti atsakovo prašymą dėl galimybės nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką formaliai nesiremiant procesine aplinkybe, jog nei viena šalis nėra pareiškusi su bendravimo tvarka susijusių ieškinio (priešieškinio) reikalavimų.
25. Atmesdamas atsakovo prašymą motyvuojant argumentu, kad ieškovė ieškiniu ar atsakovas priešieškiniu reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo nereiškė, teismas iš esmės minėto prašymo nepagrįstai nenagrinėjo, nevertino susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgė į prioritetinius vaikų interesus, į abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus.
26. Be kita ko pažymėtina, kad atsakovas operatyviai 2022 m. birželio 30 d. (apeliacine tvarka vertinamos nutarties priėmimo dieną) pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Priešieškiniu taip pat prašoma nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Priešieškinis teisėjo 2022 m. liepos 5 d. rezoliucija priimtas. Pastaroji faktinė aplinkybė ir pirmiau išdėstyti argumentai apie teismo pareigą šeimos bylose veikti aktyviai, kuomet ginčo klausimai susiję su nepilnamečių vaikų interesais, leidžia spręsti apie tai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą ir priešieškinį, kuriuo prašoma nustatyti bendravimo tvarką, turėjo galimybę sutikti su atskirojo skundo reikalavimu ir klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo išnagrinėti iš naujo (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Vadovaujantis nurodytais motyvais panaikintina pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Apeliacinės instancijos teismui ginčo klausimą išsprendus iš esmės būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl klausimas dėl laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovo prašymas nustatyti laikinąją bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.