Telšių apylinkės teismo sprendimas, e2-306-1081/2023

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-27
Bylos Nr.: e2-306-1081/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-02708-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Vorienė
Ieškovas: V. Z., S. Z.
Atsakovas: J. B., L. Z., P. Z.
Advokatai: Vilius Jonaitis, Vladimiras Tiurinas

Kategorijos

2.1.2.4.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-306-1081/2023Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02708-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.9.1.; 2.4.2.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 27 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Daivai Juškuvienei, Indrei Mitkuvienei,

dalyvaujant ieškovams V. Z. ir S. Z., jų atstovui advokato padėjėjui Vladimirui Tiurinui, atsakovei J. B., jos atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, atsakovams L. Z. ir P. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Z. ir S. Z. ieškinį atsakovams J. B., L. Z. ir P. Z. ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovams V. Z. ir S. Z., atsakovams L. Z. ir P. Z. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai V. Z. ir S. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. B., L. Z. ir P. Z., prašydami nustatyti naudojimosi 0,1765 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., naudojimosi tvarką pagal 2022 m. lapkričio 4 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovams V. Z. ir S. Z. priklauso dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. Viso žemės sklypo plotas 0,1765 ha (1765 kv. m.). Ieškovams priklauso 883/1765 dalys, atsakovei J. B. 439/1765 dalys, o atsakovams L. Z. ir P. Z. – 443/1765 dalys. Taigi ieškovams priklauso tiek, kiek atsakovams priklauso kartu, tačiau būdami pusės viso sklypo savininkais, negali įgyvendinti savo teisių į jį, nes atsakovai, o ypač J. B. kliudo naudotis žemės sklypu, nesitaria ir žemės sklypą naudoja kaip tik pamanę. Ieškovai V. Z. ir S. Z. 2017 m. liepos 11 d. įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. Nuo pat pradžių kaimynei iš 3-čio buto, atsakovei J. B., tai nepatiko, atsakovė J. B. pradėjo „vadovauti“ ieškovams dėl visam namui priklausančio 1765 kv. m. ploto sklypo naudojimo. J. B. ėmė naudoti visą sklypą, o ieškovams drausti juo naudotis. J. B. automobilį statydavo po ieškovų langais, sklypu naudojosi bet kur ir bet kaip. Supratę, kad taip neįmanoma gyventi su kaimyne J. B., ieškovai kreipėsi į seniūną J. K. dėl žemės sklypo plano. Bet savivaldybė jo dar nebuvo padariusi. Todėl 2018 m. ieškovai Nacionalinei žemės tarnybai parašė prašymą ir tik 2021 m. pavasarį gavo žemės sklypo planą. Netrukus ieškovai išsipirko 883 kv. m. žemės sklypo. Per tuos penkis pragyventus metus, J. B. visai netvarkydavo aplinkos (nepjaudavo žolės, negrėbdavo lapų ir pan.). Jei ieškovai imdavo tvarkytis, tai ji kviesdavo įvairias tarnybas. 2020 m. birželio 10 d. ieškovai įsigijo butą, esantį virš anksčiau įsigyto, t. y butą Nr. 4. Kadangi ieškovų butai yra vienoje gyvenamojo namo pusėje, nusprendė nusistatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes visi kiti kaimynai liko gyventi kitoje gyvenamojo namo pusėje su atskiru įėjimu. 2022 m. pavasarį ieškovai kreipėsi į matininkus dėl sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimo. Galiausiai planas 2022 m. lapkričio 4 d. buvo parengtas, tačiau ieškovų kaimynai, kiti žemės sklypo bendrasavininkiai – atsakovai – nesutiko pasirašyti ant parengto plano ir neteismine tvarka įforminti naudojimosi tvarką. Nepasirašymo motyvai nesuprantami ieškovams. Įvažiavimai į gyvenamojo namo kiemą yra iš abiejų pusių – ieškovams ir atskirai atsakovams. Į daržą taip pat galima patekti iš abiejų pusių. Ieškovai tvirtina, kad atsakovai, ir, kaip minėta, ypač J. B. trukdo jiems naudotis savo turtu, visais įmanomais būdais siekia vilkinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos įforminimo procedūrą, kliudo atlikti žemės sklype būtinus žemės ir ant jo esančių statinių priežiūros ir remonto darbus, trukdo įgyvendinti savo teises į nuosavybę, motyvuodami teisinės reikšmės neturinčiais argumentais, kurie nesuderinami su išviešinta nuosavybe VĮ Registrų centre. Ieškovai pastoviai yra persekiojami, stebimi ir žeminami, niekinama jų nuosavybės teisė, provokuojami, atsakovė J. B. pastoviai skundžiasi be pagrindo policijai, ją kvietinėja be rimto pagrindo, rašo skundus į įvairias institucijas, užgaulioja, kabinėjasi ir t.t. Atsakovams ne kartą buvo siūloma notarine tvarka taikiai sutarti dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis tvarkos, tačiau atsakovai Laima ir P. Z. nenori, o J. B. kategoriškai atsisako vystyti derybas ir taikiu būdu išspręsti ginčą. Dėl susidariusios padėties ieškovai yra priversti savo teises ginti teismine tvarka, nes taikiai su atsakovais neįmanoma suderinti naudojimosi žemės sklypu klausimų.

Ieškovai sąžiningai siekė nustatyti tvarką, atitinkančią būtent atsakovų interesus, nes, be kita ko, jiems naudojimui priskirta žemės dalis, ant kurios jie naudojasi savo statiniais, taip pat per tą pusę patenka į savo gyvenamąsias patalpas, toje pusėje stato automobilius, augina daržoves, medžius ir kitus augalus bei pan. Ieškovai į atsakovų pusę nesiskverbia, savo daiktų pasidėję nėra, statinių ten nenaudoja. Mano, kad ieškovai savo teikiamu planu įrodė, kaip to reikalauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog jų siūloma naudojimosi tvarka yra priimtiniausia ir racionaliausia, atsakovų atžvilgiu apima jų naudojamus statinius bei suteikia patekimą į naudojamos sklypo dalies teritoriją, patekimą į gyvenamąsias patalpas. Metai iš metų jau taip yra susiklostę, kad atsakovai ir šiuo metu pro ten patenka į savo valdas. Ieškovai teismui teikia savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą, kuris visiškai atitinka tiek įstatymo reikalavimus, tiek nusistovėjusią naudojimosi sklypu tvarką, be to, bus užtikrinta, kad ateityje tarp bendrasavininkių nekiltų ginčas dėl naudojimo.

Atsiliepimas

Atsakovė J. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovų ieškinį atmesti ir nustatyti naudojimosi 0,1765 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Mažikių r., naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą 2023 m. vasario 8 d. žemės sklypo planą. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nes ieškovų pateiktas planas neatitinka įstatymo reikalavimų, ilgą laiką nusistovėjusios naudojimosi šiuo sklypu tvarkos, be to, jų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka nėra priimtiniausia, racionaliausia ir t. t. Pagal Kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimo tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi turtu tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Nustatant naudojimosi būtent žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Kita vertus, bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams, o nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas privalės atsižvelgti ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, į susiklosčiusią faktinę naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, užtikrinti kiekvienam sklypo savininkui priėjimą iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių, be to, turėti susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan., taip pat vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Todėl bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus, o teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Ieškovų teismui pateiktas naudojimosi ginčo žemės sklypu projektas prieš tai paminėtų kriterijų tikrai neatitinka. Nors ieškovai ir laiko, kad naudojimosi ginčo sklypu tvarką esą būtina nustatyti taip, kad sklypas pirmiausia būtų dalijamas praktiškai per pusę bei viena pusė sklypo (indeksas plane 2/883), kurią esą naudoja jie, būtų priskirta naudotis būtent jiems, o kita sklypo pusė iš esmės būtų padalinta į atsakovei ir bendraatsakoviams prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų esančią bendro naudojimo dalį (indeksai plane B1/224 ir B3/227) bei dvi atskiras sklypo dalis, esančias už ūkinių pastatų, tenkančias atsakovei (indeksas plane 1/215) ir bendraatsakoviams (indeksas plane 3/216), tikrovėje, gi, tokia naudojimosi ginčo sklypu tvarka būtų visiškai netinkama.

Atsakovė šiuo adresu esančio gyvenamojo namo 3-ame bute, esančiame antrame aukšte, gyvena dar nuo 1986 m. Savo butą iš valstybės ji yra išsipirkusi 1993 m., o ginčo žemės sklypo 439/1765 dalis išsipirko 2022 m. Namo pirmame aukšte po ja gyvena bendraatsakoviai, o visa kita gyvenamojo namo pusė, t. y. tiek pirmas, tiek antras aukštai, priklauso ieškovams. Kaip yra matyti iš jų pačių pateiktų bylai duomenų, šiuo adresu esančios patalpos ir pastatai ieškovams nuosavybės teise priklauso nuo 2017 m. bei nuo 2020 m., tačiau patys ieškovai minėtame daugiabučiame name net negyvena – antrame aukšte esančiame jų bute gyvena jų dukra, o pirmame aukšte yra ieškovės siuvykla. Ieškovai iš esmės naudojasi tik ginčo sklypo kiemu, jokiu daržu niekada nesinaudojo ir nesinaudoja, nieko nesodina, pjauna tik žolę. Iki ieškovams įsigyjant butus, tarp šio namo gyventojų nebuvo kilę jokių konfliktų nei dėl naudojimosi kokiomis namo ar ūkinių pastatų patalpomis, nei dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu ir iki tol santykiai tarp visų ankstesnių namo kaimynų buvo tiesiog puikūs. Pasak atsakovės konfliktines situacijas kelia tikrai ne ji ir ne kas nors iš bendraatsakovių, o būtent patys ieškovai. Atsakovė negali sutikti su ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka, nes atsakovei tenkantis daržas yra per arti (tik iki 2 m) nuo ieškovų ūkinio pastato, kuriame laikomos jų vištos, atsakovei tektų nuolat vaikščioti pro jas, kvėpuoti jų išmatomis; atsakovei bus neįmanoma privažiuoti prie savo daržo, kadangi iš ieškovų pusės to padaryti ji nebegalės, o per kitoje pusėje esantį vos 2 m tarpą neįvažiuos jokia didesnė mašina; iš garažo atsakovė nebegalės išvaryti savo automobilio (neatsidarytų iki galo jos garažo durys), be to, automobilio nebegalės ir apsukti, nes kieme bebūtų labai mažai vietos; atsakovei tenkantis įvažiavimas yra siauras, nepatogus, o pagrindinis įvažiavimas, kuriuo dabar naudojasi visi namo gyventojai atiteks vien ieškovams. Todėl atsakovė kreipėsi į matininką K. S., kad būtų sudarytas naujas naudojimosi ginčo sklypu planas, pagal kurį naudojimosi ginčo sklypu tvarką teismo būtų galima prašyti nustatyti taip, kad ši tvarka būtų protinga, racionali bei kiek įmanoma labiau atitiktų faktiškai egzistuojančią naudojimosi šiuo sklypu tvarką, bei toks planas yra parengtas. Pagal šį planą ieškovams tokiu atveju naudojimuisi atitektų 371 kv. m. žemės sklypo plotas, atsakovei –184 kv. m. žemės sklypo plotas, bendraatsakoviams – 186 kv. m. žemės sklypo plotas, tuo tarpu visas kiemas, taip pat dalis sklypo už ūkinių pastatų, t. y. 1024 kv. m. atitektų ieškovų, atsakovės ir bendraatsakovių bendram naudojimuisi. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent pagal atsakovės užsakymu parengtą planą iš esmės nepakistų iki šiol tarp buvusių gyvenamojo namo patalpų bendraturčių nusistovėjusi faktinė naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, išskyrus tai, kad bendraatsakoviams atitektų dalis sklypo, šiuo metu naudojama atsakovės, kadangi kitaip jiems tenkanti dalis neatitiktų jų turimų nuosavybės dalių. Ieškovų prašoma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra ne tik neracionali, neatitinkanti nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, bet taip pat neatitinka ir patogumo reikalavimų, neužtikrina abiejų pusių protingos interesų pusiausvyros. Pagal ieškovų pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektą atsakovė, norėdama kažką atsivežti į jai naudotis prašomą priskirti žemės sklypo dalį, to padaryti net negalėtų arba turėtų prašyti ieškovų leisti jai pasinaudoti jiems prašoma priskirti žemės sklypo dalimi. Tik tokiu atveju kyla daug abejonių, ar tai apskritai būtų įmanoma. Teismui patvirtinus ieškovų siūlomą naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, bus patenkinti tik ieškovų interesai, o atsakovės interesai bus pažeisti, todėl ieškovų ieškinys dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jų teikiamą projektą yra atmestinas bei tenkintinas atsakovės pareikštas priešieškinis ir naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka nustatytina pagal jos parengtą projektą.

Atsiliepimas

Atsakovai L. Z. ir P. Z. atsiliepimų nei į ieškinį, nei į priešieškinį per nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. Z. paaiškino, kad tik įsigijus būstą, atsakovė J. B. pareiškė, jog čia nebus galima įsteigti siuvyklos, nors jos ir nebuvo, ieškovė dirba siuvėja pagal patentą ir namuose gali daryti ką nori, taip pat prasidėjo priekaištai dėl automobilio parkavimo ir kitų žemės ploto panaudojimo galimybių. Nurodė, kad jų žemės plote daržas jau buvo, tačiau žemė nebuvo išpirkta, nebuvo plano, savo iniciatyva pateikė prašymą žemės išmatavimui, kas dar labiau supykdė atsakovę J. B. Atsakovė niekada nemokėjo mokesčių už žemės sklypą, tačiau pilnai juo naudojosi. Ieškovai atliko žemės matavimus ir tuo metu nusipirko dar vieną butą, kuriame leido apsigyventi dukrai. Atsakovė J. B. neleido naudotis kiemu, net jo pereiti, be pagrindo ėmė kviesti specialiąsias tarnybas. Jie nusipjovė prie jų ūkinių statinių buvusią žolę, apibėrė druska, o atsakovė J. B. iškvietė aplinkosaugininkus, jog šie užfiksuotų pažeidimą. Atsakovė J. B. saugo savo kiemą ir nieko neįsileidžia, o atsakovai L. Z. ir P. Z. savo pravažiavimą užsitvėrė, jog niekas nepatektų į vidų. Nurodė, kad atsakovai Z. meluoja dėl tvoros nebuvimo, pažymėjo, jog šie net buvo pasirašę žemėtvarkos matavimus, tačiau informavus, kad tai reiškia, jog šie turės duoti prieigą J. B. prie daržų, supyko ir nutarė susivienyti su J. B. prieš ieškovus. Abu ieškovų butai yra vienoje namo pusėje. Kieme jau buvo nusistovėjusi tvarka dėl pravažiavimų ir takų naudojimo dar prieš atsikraustant ieškovams. Kieme, iš abiejų pusių, yra du analogiški įvažiavimai. Ieškovai visada naudojosi savo pusėje esančiu įvažiavimu, tik labai retais atvejais, tekdavo pasinaudoti kitu. Ieškovams priklauso jų namo pusėje esantys du sandėliukai, garažas ir daržas. Atsakovai Z. yra apsitvėrę jiems priklausantį daržą ir įvažiavimą bei bendrojo naudojimo praėjimą, dėl šios priežasties J. B. negali patekti į savo daržo sklypą. Šiai dienai ieškovai nesinaudoja daržu, norėdami išvengti pykčių su J. B. Nurodė, jog atsikraustę gyventi, jie savo pusėje esantį žemės plotą užsodino žole, tam kaimynai neprieštaravo. Atsakovai Z. yra aiškiai atsitvėrę jiems priklausantį daržą, o J. B. ne. Šiuo metu pastaroji sodina daržoves ieškovams priklausančiame darže. Prašo patvirtinti jų pateiktą žemės sklypo naudojimo planą ir nesutinka su atsakovės J. B. pasiūlytu planu, t. y. palikti bendro naudojimo kiemą, praėjimą ir nustatant aiškias daržo ribas. Paaiškino, kad savo kieme negali pastatyti vaikiško batuto, nes tam nepritaria atsakovė J. B. Taip pat, nurodė, kad konfliktų kilo ir dėl vėliavos iškėlimo. Prieš tai buvę buto savininkai, per valstybines šventes ant namo iškeldavo Lietuvos valstybinę vėliavą. Be atskiro susitarimo, iš geros valios, tą patį nusprendė padaryti su savo turima vėliava ir ieškovai, tačiau viena karta pamiršo tai padaryti ir J. B. iškvietė policijos pareigūnus. Šiais metais ieškovai nusprendė to nebedaryti dėl kilusių teisminių konfliktų ir pasiūlė nusistatyti naują tvarką. Dėl šio įvykio atsakovės J. B. ir L. Z. užpuolė ieškovės dukrą, plėšė automobilio dureles, išgąsdino nepilnametį vaiką, apkaltino vagyste. Dabartinė galiojanti jungtinė veiklos sutartis buvo pasirašyta 2017 m. bendru sutarimu, tačiau jokie namo administravimo mokesčiai nerenkami, namo būklės niekas neprižiūri. Palikus bendrą kiemą, kaip to prašo atsakovė J. B., ir toliau kils konfliktai, problema nebus išspręsta.

Teismo posėdžio metu ieškovas S. Z. paaiškino, kad tiesiog nori naudotis sau priklausančia žeme, ją tvarkyti, statyti automobilį kieme. Teigė, jog kieme negali genėti senų obelų, nes atsakovė J. B. kviečia policijos pareigūnus, žiemos metu neleidžia nukasti sniego. Nurodė, kad jis nupjovė jam priklausančią žolę ir apibėrė druska, kad žolės neaugtų ant tako, o J. B. iškvietė aplinkos apsaugos specialistus, kad šie užfiksuotų pažeidimą. Paaiškino, kad atsakovams pilnai užtenka jų pusėje esančio įvažiavimo, kadangi sunkioji technika gali pravažiuoti ir pro kitą, atsakovų pusėje esantį įvažiavimą, tiesiog reikėtų išsivalyti kieme esančias šiukšles, senus medžius. Jis konsultavosi su traktorių vairuotojais, kurie paaiškino, kad modernesnė technika nėra tokia plati kaip senoji, t. y. technikos plotis siekia 1,40 m, o esant dideliam poreikiui, ieškovai leistų pasinaudoti savo pravažiavimu. Nuo butų įsigijimo pradžios, ieškovai netvarko kaimynų pusėje esančio kieme, pastarieji netvarko ieškovų, t. y. kiekvienas tvarko savo kiemo pusę. Prieš tai buvę savininkai ieškovams aprodė jiems priklausantį žemės sklypą ir jiems priklausančius pastatus. Nurodė, jog atsakovai Z. yra pilnai apsitvėrę savo daržo sklypo dalį, o varteliai yra kiemo pusėje, priešais J. B. nelegalią malkinę. Nurodė, jog J. B. daržu naudojasi pagal seną planą, jos šiltnamis stovi skersai sklypo, pagal naują, ieškovų siūlomą planą, atsakovės šiltnamis tilptų. Paaiškino, kad konfliktų su atsakovais Z. niekada neturėjo, nesutarimai kyla tik su J. B. Nurodė, jog niekada nėra baustas, o atsakovės iškvietimai niekada nepasiteisino. Jungtinė veiklos sutartis buvo pasirašyta bendru sutarimu, tačiau jokia veikla nebuvo vykdyta. Su atsakovais bandė tartis taikiai dėl naudojimosi kiemu ir pravažiavimais, nurodė, kad pagal nauja planą kaimynams atitektų lygios kiemo dalys. Pritaria savo sutuoktinės ieškovės V. Z. paaiškinimams.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad prašo patenkinti ieškovų ieškinį, atmesti atsakovų priešieškinį ir priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateiktas ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas. Šioje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypo konkrečiomis dalimis, visos pastangos ginčą išspręsti taikiai nedavė rezultatų, dėl, ieškovų nuomone, nesukalbamo atsakovės J. B. charakterio ir nepagrįstų įsitikinimų, o atsakovai Z., iš pradžių stoję į ieškovų pusę, kartu su ieškovais Z. net inicijavę plano rengimą ir jį pasirašę, vėliau perėjo į J. B. pusę, manydami, kad gaus naudos parduodant butą. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovams priklauso 883/1765 dalys, atsakovei J. B. 439/1765 dalys, o atsakovams L. Z. ir P. Z. – 443/1765 dalys, taigi ieškovams priklauso tiek, kiek atsakovams priklauso kartu, tačiau elgiamasi su ieškovais taip, tarsi būtų priešingai. Proceso metu ieškovai nurodė, kad nesiekia pranašumo, tačiau objektyviai būdami daugiau nei pusės ploto savininkai, nori įgyvendinti savo teises, mokėjo lėšas ir turėjo teisėtus lūkesčius juo naudotis. Atsakovai, ypač J. B., ne tik ignoruoja ieškovų teises, bet kelia įtampą ir trukdo naudotis sklypu. Tradiciškai susiklostė taip, kad šalys naudojasi tais žemės plotais, kuriais faktiškai naudojosi prieš tai buvę butų savininkai. Ieškovai Z. 2017 metais įsigijo butą numeris 2, o 2020 metais įsigijo ir numeriu 4 pažymėtą butą, tokiu būdu tapo pusės namo, esančio vienoje pusėje, šeimininkais, turi jiems skirtą įėjimą į pastatą ir įvažiavimą į kiemą, o naudotis kitoje pusėje esančiu įvažiavimu niekada nekilo poreikio. Į atsakovų užimtas teritorijas ieškovai nesibrauna, tačiau kaimynei iš 3 buto, tai yra atsakovei J. B. ieškovų asmenybės nepatiko, sklido neapykanta, buvo kviečiami policijos pareigūnai ir kitos tarnybos, išklausius byloje dalyvaujančių šalių ir liudininkų parodymus, šie faktai pasitvirtino. Pati atsakovė netvarkė aplinkos, tačiau pastebėjus, jog tai daro ieškovai, iškvietė gamtos apsaugos inspekciją, juosta aptvėrė prieigą prie vaismedžių, išreiškė nepasitenkinimą pastatytu vaikišku batutu, jai nepatinkančiais gėlynais. Kviestos tarnybos pažeidimų nenustatė, tik pasiūlė nusistatyti sklypo naudojimo tvarką ir ribas. Tokių ribų atsiradimas yra sąlygotas daugelio faktorių, jie nurodomi ieškovų ieškinyje ir pateiktame plane: ieškovų butai yra vienoje pastato pusėje, šalys naudojasi skirtingais įėjimais ir įvažiavimais, atsakovai butus turi kitoje pusėje, jų patekimo į priklausančias valdas niekas nevaržo ir netrukdo. Šalys turi dydžiu identiškus įvažiavimus, tai patvirtino liudytojai ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kurį parengė antstolis. Atsakovai dėl didesnio patogumo, gali laisvai nugenėti augalus, kaip tai padarė ieškovai, norėdami atlaisvinti įvažiavimą. Proceso metu bandyta teigti, kad atsakovų pusėje esančiu pravažiavimu yra sudėtinga naudotis dėl teritorijoje esančio šulinio, tačiau nustatyta, kad jokių kliūčių pravažiavimui nėra, nes minėtas šulinys nėra iškilęs, o įleistas į žemę. Dėl didelių gabaritų transporto patekimo į kiemą, atsakovų argumentai nepagrįsti, nes šiuolaikinė technika nėra tokia didelė, o ir daržai nėra tokio ploto, jog būtų poreikis didesnei technikai. Esant poreikiui ieškovai Z. neprieštarauja duoti leidimą pasinaudoti jų įvažiavimu. Pagal ieškovų pateiktą planą, kiemuose plotai lieka pakankamo dydžio, kad juose galėtų apsisukti automobiliai, atsakovė J. B. galėtų įvaryti automobilį į sandėlį, durų atidarymui riba netrukdytų, nors įrodyta, kad tai ne garažas, o sandėlio tipo statinys. Ieškovų užsakytas matininkas S. Š. 2022 metų lapkričio 4 d. parengė žemės naudojimo planą, registruotu paštu kvietė ir kitas šalis dalyvauti matavime, tačiau šie posėdžio metu tai neigė, nors pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. B. pakvietimą gavo. Atsakovai Z. su parengtu planu sutiko, tačiau įkalbėti J. B., atsisakė savo nuomonės. Paradoksalu, tačiau atsakovė J. B. atsižvelgė į ieškovų matininko parengtą planą, ėmė naudotis nurodytais plotais, tokiu būdu konkliudentiniais veiksmais dalinai pritarė ieškovų planui. Atsakovai, o ypač J. B. trukdo naudotis ieškovams priklausančia teritorija, siekia vilkinti naudojimosi žemės sklypo tvarkos įforminimo procedūrą, kliudo atlikti žemės sklype būtinus žemės ir ant jos esančių statinių priežiūros ir remonto darbus, trukdo įgyvendinti savo teises į nuosavybę, motyvuodami teisinės reikšmės neturinčiais argumentais. Atsakovai išreiškė nenorą remontuoti gyvenamojo namo stogą, nurodydami, kad tai ieškovų atsakomybė, nors patys į bylą pateikė jungtinės veiklos sutartį dėl gyvenamojo namo administravimo. Byloje nustatyta, kad ši sutartis su byla nieko bendro neturi, be to yra nevykdoma. Šiuo metu savivaldybės administracija atlieka atitinkamą patikrinimą. Teismui nepatvirtinus ieškovų plano, šie ir toliau bus persekiojami, provokuojami ir žeminami, niekinama jų nuosavybės teisė, tęsis nepagrįsti skundai policijai. Apklaustas ieškovų matininkas S. Š. nurodė, kad jo planas yra geresnis nei atsakovės matininko ir savo nuomonę profesionaliai patvirtino, nurodė, kad abu įvažiavimai į kiemą yra identiški, o ginčai kyla ten, kur savininkų plotai persidengia. Šį faktą patvirtino ir atsakovės J. B. užsakytas matininkas K. S., kuris paaiškino, kad planą sudarė būtent taip, kaip pageidavo užsakovė, iš jo plano matoma, kad persidengia bendri plotai, nepaisant to, kiek savininkai turi realaus ploto. Pažymėtina ir tai, kad šalių komplikuota situacija yra žinoma ir Nacionalinei žemės tarnybai, nors įstaiga ir nedalyvavo teisme, tačiau yra supažindinta su parengta žemės sklypo naudojimo sutartimi. Atsakovė J. B. į bylą bandė pateiktu raštu sukompromituoti ieškovų plano derinimo niuansus, tačiau ieškovai pateikė duomenis, kad raštas yra praradęs aktualumą. Ieškovų parengtas planas išlaiko tarpusavio interesų derinimą, proporcingumo ir sąžiningumo principą. Savo teikiamu planu ieškovai įrodė, kad siūloma naudojimosi tvarka yra priimtiniausia ir racionaliausia, atsakovų atžvilgiu apima jų naudojamus pastatus ir suteikia patekimą į naudojamas sklypo dalis, užtikrinamas konfliktų išvengimas. Ieškovų prašoma patvirtinti tvarka atitinka teismų praktiką, joje apibrėžiama kokiomis konkrečiomis dalimis naudosis šalys, t. y. paskiriama konkreti dalis, nurodant jos dydį, išdėstymą ir ribas, kurios nubrėžtos tokiu būdu, kad visoms šalims ir teismui būtų galima nustatyti faktinę jos vietą. Ieškovai atsižvelgia į kasacinio teismo išaiškinimus, kad savininkų teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kuomet kiekvienam paskiriama realioji dalis atitinka jos idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Praktikoje nustatyti tokią tvarką ne visada įmanoma, todėl leistini tam tikri nukrypimai, tačiau tai nėra laikoma netinkama naudojimosi tvarka. Teismas negali parengti projekto, o vykdo teisingumą konkrečiose bylose. Šiuo atveju teisme buvo sprendžiamas ieškinys ir priešieškinys, teismas turėjo įvertinti dvi skirtingas žemės sklypo naudojimo tvarkas. Ieškovai tikina, kad jų prašoma nustatytina tvarka, yra įrodyta teisine reikšme turinčiomis aplinkybėmis, parengta pagal teismų praktikos suformuluotus kriterijus, o atsakovės prašoma tvarka yra ydinga dėl toliau procese dėstomų aplinkybių. Atsakovės J. B. pateiktas priešieškinys nesprendžia ginčų, dėl kurių yra pateiktas ieškovų ieškinys, jo patenkinimas nepanaikins nesutarimų ir niekas nepasikeis. Atsakovės priešieškinys neatitinka jos pačios deklaruotų kriterijų, ji išplečia savo nuosavybę, siekia naudotis didesne dalimi ieškovų sąskaita. Atsakovai nurodė norintys patekti į jiems priklausantį daržą per ieškovų pusę, tačiau proceso metu įrodyta, kad galimybė patekti į daržą egzistuoja iš abiejų pusių ir net iš kitų gatvių, atsakovų pusėje esantis įvažiavimas užstatytas nelegaliu J. B. statiniu, užkrautas atliekomis, įrengtomis tvoromis, todėl negali argumentuoti, kad tai jiems trukdo praėjimui. Ištyrus bylos medžiagą, išklausius proceso šalių parodymus, akivaizdu, kad teismui turėjo susidaryti pagrįstas įsitikinimas, kad ieškovų ieškinys turi būti tenkinamas, o atsakovų atmestas.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. B. paaiškino, kad jai priklausantį namą gavo pagal paskyrimą, jame gyvena 37 metus ir gyvendama šiame name turi teisę vaikščioti kieme, naudotis pagrindiniu įvažiavimu, nes tai yra daugiabutis namas, o jei ieškovai nori turėti nuosavą kiemą, vykdyti komercinę veiklą, siūlo parduoti butus ir nusipirkti nuosavą namą su nuosavu kiemu. Atsakovė nesutinka su ieškovų pateiktu nauju žemės sklypo planu dėl šių priežasčių: ji negalėtų išvažiuoti iš jai priklausančio garažo, kadangi naujos nubrėžtos ribos jai neleistų pilnai atidaryti durų, negalėtų patekti į savo daržo dalį, taip pat teigia, kad iš jos būtų atimta 1/3 dalis jos daržo. Nurodė, kad kieme yra šulinys, kuriame esantis vanduo pakyla ir užlieja kiemą, nes yra padarytas nuolydis. Norint išvengti šios problemos, atsakovai bendromis pajamomis išasfaltavo tako dalį. Mano, kad naujasis planas yra neracionalus, neprotingas ir teisiškai nepagrįstas, o ji pati ieškinyje buvo apšmeižta be įrodymų. Paaiškino, kad nesutinka su batuto pastatymu, nes kiemas yra bendras, jame važinėja automobiliai ir tai ne vaikų žaidimo aikštelė. Taip pat nurodė, kad jai neleidžiama vaikščioti bendrame kieme, yra vadinama necenzūriniais žodžiais ir grasinama susidorojimu. Pripažino, kad konfliktai kyla tik dėl to, kad ieškovai blokuoja jos garažą ir grasina susidorojimu. Nurodė, kad ieškovai automobiliais užstato kiemą ir ši negali praeiti, taip pat sniegu užkasa praėjimą į daržą. Nurodė, kad reiškia pretenzijas dėl obelų genėjimo, nes ieškovai Z. niekada neatveža žemių, reikalingų kiemui, nesitvarko ir nieko nėra pasodinę, o tik naikina jos pasodintus vaismedžius ir krūmus, išmetė namui priklausančią vėliavą. Nurodė, kad naudojasi pagrindiniu pravažiavimu, esančiu ieškovų pusėje, o pagal naują planą, net negalėtų naudotis kitu įvažiavimu, kadangi jos automobilis, važiuojant iš garažo, negalėtų apsisukti ir išvažiuoti. Šiuo metu visos sklypo dalys yra privatizuotos. Nurodė, kad atsakovai Z. nėra apsitvėrę savo kiemo, tiesiog yra nuimamas tinklelis, kad nepabėgtų jų auginamos vištos. Pagal jos pateiktą planą bendras praėjimas būtų 3 metrai, tuo tarpu ieškovų planas nurodo, kad praėjimas siektų vos 1,80 metro. Šiuo metu faktinis praėjimas yra apie 2 metrai. Paaiškino, kad pagal naują planą, ji netektų 1/3 dalies savo išdirbto daržo, tektų išrauti ilgamečius krūmus ir turėtų iš naujo išdirbti naują žemės plotą. Nurodė, kad kiemą prižiūri bendrai su atsakovais Z., ieškovai Z. neprisideda prie tvarkymo, žolės pjovimo. Taip pat nurodė, kad nesutinka su nauju planu, nes tai pažeistų jos teises, pablogėtų gyvenimo sąlygos, t. y. negalės atsivežti žemės, mėšlo, negalės pravažiuoti susiarti dirvos, būtų neįmanoma gyventi. Paaiškino, kad visi inžineriniai įrengimai yra bendro naudojimo, kanalizacija, stogas, palėpė. Nurodė, kad 2017 metais buvo įkurta namo bendrija, o pirmininke buvo paskirta L. Z., buvo mokamas nario mokestis 2 Eur, už kurį buvo atliekami smulkūs remonto darbai, o už stogo remontą atsako patys gyventojai. Pagal naują planą, net jeigu ji nugriautų savo laikinąjį statinį, ji vis tiek negalėtų pravažiuoti, nes tako plotis siekia tik 2 metrus, koks jos automobilio plotis nežino. Paaiškino, kad ieškovų pusėje esantis pravažiavimas yra vizualiai didesnis, anksčiau jis buvo vienintelis, dėl to jis vadinamas pagrindiniu. Prašo atmesti ieškovų ieškinį ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jos pateiktą planą.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu atsakovės J. B. atstovas advokatas Vilius Jonaitis su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prašo atmesti ieškovų ieškinį, tenkinti atsakovų priešieškinį ir priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ne visos ieškovų įrodinėjamos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos. Ginčai kyla dėl žemės naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė J. B. visiškai nesutinka su ieškiniu, prašo, jog būtų palikta prieš tai buvusi naudojimo tvarka. Bendraatsakovai taip pat palaiko priešieškinį, nesutinka su ieškiniu. Asmeniniai konfliktai nėra reikšmingi, nepriimtinos ieškovų ir liudytojų rasistinės užuominos, negražūs pasisakymai apie atsakovės amžių, išsilavinimą. Ji gyvena viena, neturi sutuoktinio, vaikų, gyvenančių šalia, kurie galėtų padėti jai atlikti ūkinius darbus ir remontus, tvarkosi viena kaip tik gali, dėl šios priežasties jaučiamas ieškovų priešiškumas atsakovei J. B. Atkreiptinas dėmesys į atsakovų ir jų liudytojų, ypač sūnaus D. Z. pasisakymus, kad anksčiau nekilo jokie konfliktai, kieme vyravo nusistovėjusi tvarka, ginčai ėmė kilti tik ieškovams išreiškus norą nustatyti žemės naudojimo tvarką. Ieškovai nusipirkus butus daugiabutyje, tikėjosi gauti privatų kiemą ir nesiderinti prie kitų savininkų. Įsigiję butus ieškovai ėmė tvarkyti tik savo butų pusėje esantį kiemą, akcentuoja, kad tai jų privati kiemo dalis, automobilį stato savo pusėje, nors visas kiemas yra bendras. Atsakovė J. B. norėtų prisidėti prie viso kiemo tvarkymo, tačiau jai to neleidžia padaryti prasta sveikata ir finansinė padėtis. Iš pateiktų planų matoma, kad tai yra daugiabutis gyvenamasis namas su kiemu, kuris negali būti dalinamas. Patvirtinus ieškovų pateiktą planą, pusė kiemo atitektų bendrai ieškovų šeimai, o kita pusė atitektų atsakovams, kurie nėra šeima ir turėtų dalintis tarpusavyje, nebent kiemas turėtų būti dalinamas kiekvienam butui, tačiau tai nėra įmanoma, nes tai daugiabutis namas. Nacionalinės žemės tarnybos paminėjimas byloje yra abejotinas, ne ši nederino projekto tol, kol žemė priklausė valstybei. Jei žemė nebūtų išpirkta, projektas nebūtų patvirtintas. Atsakovai nesutinka su ieškovų plano racionalumu ir patogumu ir nemano, kad jis išspręstų kylančius ginčus, tai tik palengvintų buitį ieškovams, o atsakovams sukeltų daugiau nepatogumų. Patvirtinus ieškovų planą, atsakovams tektų mažesnė kiemo dalis, prastesnis įvažiavimas, kuriuo negalėtų pravažiuoti didesnė technika dėl žemėje esančio šulinio. Net panaikinus J. B. laikinąjį statinį, pravažiavimas netaptų geresniu, vis vien technikai būtų neįmanoma privažiuoti prie atsakovų daržų, o kieme negalėtų apsisukti net ir lengvasis automobilis. Nurodė, kad sandėlyje nėra draudžiama laikyti automobilio, statinys neprivalo būti įformintas garažo pavadinimu. Priimant ieškovų planą, teismas turėtų nuspręsti, kieno interesai yra svarbesni. Abejoja, kad naujasis planas išspręs konfliktus tarp kaimynų, nes gyvenamasis namas vis tiek liktų bendras, o tai iškeltų kitus ginčus. Daugiabučio namo kiemas negali būti padalintas ir privatizuotas. Nors egzistuoja du įvažiavimai į kiemą, ieškovų pusėje esantis įvažiavimas yra didesnis, platesnis ir visada buvo laikomas pagrindiniu įvažiavimu. Taip pat svarbu ir tai, kad žemės naudojimosi tvarka yra nustatoma tarp žemės sklypų savininkų, kurie turi nuosavybės teisę, šiai dienai savininkai yra vieni, kitą dieną jie gali pasikeisti, o tai reiškia, kad reikėtų ir vėl nustatyti kitą tvarką, nes galbūt esama tiks ne visiems. Racionaliausias sprendimas yra pasinaudoti atsakovės J. B. užsakyto matininko sudarytu planu, tai yra palikti bendrą kiemą ir nustatyti naudojimo tvarką tik daržais, kurie yra už ūkinių pastatų. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgiama į abi proceso šalis, turi būti vertinamos objektyvios aplinkybės.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. Z. paaiškino, kad name gyvena nuo 1989 metų, išsipirko butą ir kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybę dėl žemės išpirkimo, tačiau tai pavyko padaryti tik vėliau. Tvora, atskirianti jų kiemo dalį ir žemės plotą, buvo dar prieš jiems atsikraustant. Varteliais jau tuomet naudojosi ir J. B., ir niekam nekilo jokios pretenzijos, konfliktai kilo tik atsikrausčius ieškovams. Visuomet buvo naudojamas ieškovų pusėje esantis įvažiavimas, kadangi vizualiai šis įvažiavimas atrodė platesnis. Jie su ieškovais sutarė gerai iki kol ieškovai paprašė pasirašyti naują žemės planą. Jiems nesutikus, buvo sulaukta grasinimų susidorojimu. Pagal dabartinį planą, faktiškai naudojasi mažesniu žemės plotu nei išsipirko, tačiau kol kiemas bendras, neturi jokių pretenzijų. Nurodė, kad ieškovė V. Z. norėjo nupirkti jos butą, filmuodavo jai priklausančius žemės plotus, taip pat filmuodavo ir fotografuodavo namo bendrijos susirinkimus. Paaiškino, kad kieme kildavo konfliktai, nes ieškovai teigė, kad jie nori pasistatyti tvorą ir neįsileisti kaimynų. Nurodė, kad miškovežis negali įvažiuoti pro jų pusėje esanti įvažiavimą, tai tenka daryti per kitą įvažiavimą, nes kliudo buto stoginės, siauras pravažiavimas ir į žemę įleistas šulinys, ant kurio negalima važiuoti. Nuo tvoros iki ūkinio pastato yra vos 2 metrų atstumas. Ji nori išlaikyti bendrą kiemą, kad visiems gyventojams būtų patogu. Teigė, kad atsakovė J. B. niekada nėra kvietusi policijos pareigūnų ar aplinkos apsaugos darbuotojų, o apie konfliktą, susijusį su obelimi teko tik girdėti, nurodė kad medžius sodino prieš tai gyvenę savininkai ir J. B. Atsiradus reikalavimui įkurti namo bendriją, ji sutiko eiti pirmininkės pareigas, surinko narių 2 Eur mokestį smulkiems remonto darbams, atskirai nesusitarė dėl bendro kiemo priežiūros. Paaiškino, kad ieškovai, išpurškę žolę nuodais, kitiems kaimynams galimai sukėlė alergines reakcijas. Žiemos metu nenaudoja ieškovų pusėje esančio įvažiavimo, juo tenka pasinaudoti tik vasarą norint atsivežti malkas ir kitokius daiktus. Naująjį planą vertina kaip nepalankų ir nepatogų. Paaiškino, kad ieškovė V. Z. pati pasisiūlė iškelti vėliavą. Patvirtino, kad atsakovė J. B. pagal naująjį planą, net ir nugriovus laikinąjį statinį, negalėtų išvažiuoti iš savo garažo, nes neatsidarytų durys. Su ieškovų siūlomu planu nesutinka, palaiko atsakovės J. B. siūlomą planą.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. Z. paaiškino, kad su ieškovais sutardavo gerai, nors ir kilo įtarimų dėl netikslių žemės ploto matavimų. Tuo metu kai vyko žemės ploto matavimas, jis jais pasidžiaugė, kadangi jie buvo nurodyti kaip palankūs atsakovams, tačiau atėjus į ieškovės V. Z. butą, pasirašymui buvo pateikti visai kiti matavimai, kurių jis nepastebėjo ir pasirašė. Dėl daržų padalinimo problemų nekilo, tačiau nesutinka su kiemo padalinimu. Paaiškino, kad patvirtinus naują žemės planą, atsakovė J. B. negalėtų išvažiuoti iš garažo arba norint tai padaryti, reikėtų ypatingų vairavimo gebėjimų, taip pat, nurodė, kad jo pusėje esantis pravažiavimas yra siauresnis nei esantis ieškovų pusėje ir pravažiuoti yra sudėtinga, net ir su mažu traktoriumi, nekalbant apie miškovežį ar didesnę techniką. Paaiškino, kad J. B. negali nugriauti laikinojo statinio, kuris trukdo patogesniam privažiavimui, nes ši neturėtų kur susikrauti malkų, savo malkinę jis jau nugriovė ir paruoštas malkas laiko namuose. Patvirtino, kad su ieškovais niekada neturėjo nesutarimų, jie kilo tik atsiradus norui padalinti kiemą, kas jo manymu yra nesąžininga ir neteisinga, nes ieškovų pusėje esantis pravažiavimas yra ženkliai platesnis ir patogesnis. Nurodė, kad konfliktų tarp ieškovų ir atsakovės J. B. taip pat negirdėjo ir nematė. Prašo nekeisti kiemo tvarkos arba priimti J. B. pateiktą sklypo planą, palikti bendro naudojimo kiemą, neprieštarauja visame kieme pjauti žolę ir tvarkyti aplinką.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. Š. paaiškino, kad žino tik darbų užsakovę V. Z., kuri užsakė žemės sklypo naudojimo planą. Atliekant matavimus ir rengiant planą, siekė parengti tokį planą, kad realiosios nuosavybės dalys atitiktų idealiąsias, sudaryti planą taip, kad savininkai galėtų naudotis didesne atskiro sklypo dalimi, nes remiantis patirtimi žino apie atsirandančius ginčus tarp bendrasavininkų, ribą nubrėžė tarp statinių pagal tikslius registracijos pažymėjime nurodytus skaičiavimus. Nors pagal atliktus matavimus šiek tiek skiriasi ribos nuo prieš tai buvusių, užsakovė patvirtino, kad ir dabar naudojamos būtent tokios ribos. Atliekant matavimus neteko bendrauti su kitais bendrasavininkais, tik su užsakove. Paaiškino, kad abu įvažiavimai į kiemą yra analogiški. Nurodė, kad atliekant matavimus, žemė buvo neprivatizuota, o dėl šios priežasties, nebuvo prievolės kviesti atsakovų, tačiau atsižvelgė ir į gyventojų nusistovėjusius kiemo naudojimo papročius. Nurodė, kad pusė, kurioje atliko darbus, tai yra ieškovų Z. pusėje, kiemas atrodė tvarkingesnis ir labiau prižiūrėtas, t. y. nupjauta veja. Plane pažymėjo stogines be kapitalinių sienų, neregistruotus pastatus, nurodė kad nugriovus neregistruotą atsakovės J. B. malkinę, atsirastų daugiau erdvės. Persidengiant kaimynų turimoms ploto dalims, kyla daug problemų ir nesutarimų, tačiau šiuo atveju, persidengimo nėra. Dėl privalomų inžinerinių statinių priežiūros ir prieigos, nepaisant bet kokio sudaryto plano, turi būti pastovi ir tarnyboms pasiekiama prieiga. Kadangi privalomieji statiniai yra ne namo savininkų nuosavybė, sudarant planą į tai yra neatsižvelgiama, tačiau yra nurodomos specialios žemės naudojimo sąlygos. Elektros skydinės įprastai statomos už sklypo ribos, tačiau šiuo atveju negali nurodyti kur jos randasi būtent šiame sklype. Paaiškino, kad matavimuose yra pasirašę visi gyventojai, o tai reiškia sutikimą, tačiau neatsimena ar vykstant matavimams dalyvavo atsakovai Z. Ginčo sklype jis lankėsi du kartus. Pirmą kartą atliko matavimus, antrą kartą pažymėjo sklypo ribas. Ruošiant projektą įvertino naudojamo ploto racionalumą, tačiau kiemo atskirai neišskyrė. Matuojant daržą, jis neįvertino dabartinio jo panaudojimo, neturėjo tikslo išsiaiškinti kuriomis dalimis naudojasi ieškovai ir atsakovai, nors jos ir buvo atskirtos. Nurodė, kad registruoti ir naudojami plotai neatitinka. Kol nacionalinė žemės tarnyba nagrinėjo planą, pasikeitė žemės sklypų savininkai, t. y. žemė buvo privatizuota. Užsakovė jam nurodė, kad plano netvirtins dėl kilusių nesutarimų su atsakovais, dėl tos priežasties jis plano nesuderino su kitais atsiradusiais savininkais. Taip pat nurodė, kad visi savininkai buvo kviesti dalyvauti matavimo procese registruotu paštu, tačiau pastarieji neatsakė į pakvietimą, patikslino, kad galimai matė atsakovus, tačiau neprisimena ar bendravo.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. S. paaiškino, kad pažįsta paslaugų užsakovę J. B., šiek tiek teko bendrauti ir su atsakovais Z. Po paslaugų užsakymo, išsiuntė kvietimą dalyvauti matavimo procese visiems žemės sklypo savininkams, tačiau ieškovai neatvyko. Atvykęs išmatavo žemės plotus, išklausė ir vadovavosi gyventojų prašymais, esančiais pastatais ir dabartiniu sklypo panaudojimu, nustatė, kad J. B. naudojasi per dideliu žemės plotu. Atsižvelgęs į faktą, kad atsakovai Z. naudojosi plotu pagal jų pastatytą tvorą, pagal ją ir buvo užbrėžta riba, siekiant sumažinti J. B. naudojamo sklypo plotą, dalis už esančios malkinės atiteko Z. Patikslino, kad atsižvelgus į aplinkybes, jog didelė technika gali pravažiuoti tik pro vieną įvažiavimą, buvo paliktas bendro naudojimo kiemas. Nurodė, kad jo sudarytą planą pasirašė tik atsakovė J. B. Paaiškino, kad atliekant matavimus, stengiasi nurodyti kuo mažiau bendro naudojimo ploto dėl dažnai kylančių savininkų konfliktų, tačiau šiuo atveju neįmanoma visai panaikinti bendro naudojimo teritorijų, nes tuomet neliktų priėjimo prie ūkinių pastatų. Taip pat nurodė, kad atsakovai negali pasidaryti patogesnio įvažiavimo, nes tam trukdo šulinys.

Teismo posėdžio metu liudytoja Ž. Z. paaiškino, kad ieškovė V. Z. yra jos mama, atsakovė J. B. yra kaimynė, atsakovai Z. taip pat yra kaimynai, tačiau jų nepažįsta. Nurodė, kad trečius metus gyvena 4 bute, kuris yra antrame aukšte ir priklauso jos tėvams ieškovams. Nurodė, kad ieškovė V. Z. neturėjo konfliktų su atsakovais, jie prasidėjo tik 2017 metais, kuomet ieškovė nusipirko antrąjį butą ir išreiškė norą nustatyti žemės naudojimo tvarką. Asmeninių konfliktų su atsakovais niekada neturėjo, išskyrus liepos 6 d. įvykį, kuomet J. B. ir L. Z. užsipuolė ją lipant į automobilį. Paaiškino, kad šiai dienai nusistovėjusi tvarka yra tokia, jog kiekvienas naudojasi sau priklausančia sklypo dalimi, kiekvienas tvarko savo kiemo pusę, nes praėjimo į kitą kiemo puse nėra dėl atsakovų Z. tvoros. Nurodė, kad sunkioji technika kieme niekada nevažinėjo, išskyrus atvejį, kuomet buvo atvažiavęs vandentiekio transportas. Nurodė, kad ir ji pati ir pakviesti svečiai naudojasi tik ieškovų pusėje esančiu įvažiavimu, tuo tarpu atsakovė J. B. ir jos atvykstantis sūnus naudoja abu įvažiavimus, t.y. įvažiuoja pro vieną, o išvažiuoja pro kitą, tam, kad nereikėtų apsisukti. J. B. automobilį stato kieme po savo langais, Z. - šalia kelio arba įvažiavime, esančiame jų pusėje, ieškovai ir ji pati stato automobilius savo kiemo pusėje. Paaiškino, kad kieme, po jų langais, buvo pastatytas batutas jos dukrai, tačiau dėl atsakovės J. B. replikų ir užgauliojimų teko jį išardyti, ši taip pat be pagrindo kviečia policijos pareigūnus, buvo iškviesta aplinkos apsaugos tarnyba, tačiau iškvietimai niekada nepasitvirtino. Nurodė, kad abu kiemo įvažiavimai yra vienodi, tačiau atsakovų Z. pusėje esančiu įvažiavimu sunkiau naudotis dėl pasodintų gėlių ir J. B. laikinojo statinio, tačiau tai pašalinus, įvažiavimas taptų didesnis ir patogesnis, net ir sunkiajai technikai. Paaiškino, kad atsakovai Z. yra apsitvėrę savo kiemo dalį, į kurią negali patekti, kuria naudojasi vieni patys, o J. B. naudojasi visu kiemu, tuo tarpu ji ir ieškovai naudoja tik savo pusėje esančią kiemo dalį. Patikslino, kad statinys, kurį atsakovė J. B. vadina garažu, yra naudojamas pagal sandėlio paskirtį ir jame nelaiko automobilio. Taip pat nurodė, kad ieškovė V. Z. ir atsakovė L. Z. bendru nutarimu užsakė matininko S. Š. paslaugas, nes abi pusės norėjo nusistatyti sklypo ribas. Paaiškino, kad esant geriems santykiams, jos tėvai ieškovai, savo noru iškeldavo vėliavą švenčių metu, niekas jų neįpareigojo to daryti, tačiau kilus teisiniams konfliktams, atsisakė tai daryti, nes tai namo pirmininkės L. Z. atsakomybė. Nurodė, kad ieškovai niekada neturėjo tikslo apsitverti kiemo, tik išreiškė norą trinkelėmis išdėti savo kiemo pusę.

Teismo posėdžio metu liudytoja N. P. paaiškino, kad labai gerai pažįsta ieškovę V. Z., su atsakove J. B. ir atsakovais Z. nebendrauja. Paaiškino, kad ieškovai nori atskirti savo kiemo dalį, kad galėtų juo naudotis kaip pageidauja, tačiau neplanuoja statyti tvoros, dėl to ir kyla ginčai. Nurodė, kad pirmasis įvykis, kurį ji pastebėjo, tai kuomet atsakovė J. B. vaikščiojo aplink ieškovės langus, bandė kažką įžiūrėti, apie matytą įvykį pranešė ieškovei V. Z. Dažnai mato J. B. iškviestas tarnybas, apie tai visada praneša ieškovei. Nėra mačiusi, kad atsakovai tvarkytų kiemą, nurodė, kad yra du analogiški įvažiavimai į kiemą, kieme nėra mačiusi sunkiosios technikos, išskyrus atvejį, kuomet atvyko vandentiekio technika. Pabrėžė, kad sunkiajai technikai nėra ką veikti kieme, nes nedidelių darželių tvarkymui užtenka ir nedidelės technikos. Nurodė, kad norit išvengti konfliktų, vienintelis sprendimas yra kiemo padalinimas, nes ieškovės mažametė anūkė bijo išeiti į kiemą dėl atsakovės J. B. replikų. Santykių tarp ieškovų ir atsakovų Z. nežino, žino tik esančius konfliktus su atsakove J. B.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Z., paaiškino, kad yra gimęs ir užaugęs šiame name, kartu su tėvais atsakovais Z., gerai pažįsta atsakovę J. B., Z. žino tik iš matymo. Paaiškino, kad anksčiau jokių konfliktų tarp kaimynų nekildavo iki kol gyventi atsikėlė ieškovai. Nėra matęs konfliktų tarp šalių, apie juos teko girdėti tik iš tėvų pasakojimų. Paaiškino, kad pats pjaudavo žolę visame kieme, šiuo metu tai daro jo tėtis, niekada neišskirdavo dalių, kaimynai bendrai tvarkėsi kieme. Nurodė, kad anksčiau bute gyveno jo močiutė, tačiau dabar butas yra negyvenamas, jame tik būna ir tvarką palaiko atsakovai Z., įprastai naudojasi jų pusėje esančiu įvažiavimu, nors jis yra siauresnis, teigia, kad pravažiavimo padidinti nėra galimybės dėl šulinio. Nurodė, kad sunkioji technika negali įvažiuoti ir išvažiuoti pro vieną įvažiavimą, net ir su lengvuoju automobiliu yra nepatogu išvažiuoti galu. Paaiškino, kad tėvų sklypą skirianti tvora netrukdo judėjimui, nes yra varteliai, atstumas nuo jos ir ūkinio pastato yra šiek tiek virš 2 metrų ir net ją pašalinus, įvažiavimas nepadidėja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai V. Z. ir S. Z. bei atsakovai J. B., L. Z. ir P. Z. yra 0,1765 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. (toliau – ginčo žemės sklypas), bendrasavininkai. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 883/1765 dalys, atsakovei J. B. 439/1765 dalys, o atsakovams L. Z. ir P. Z. 443/1765 dalys ginčo žemės sklypo. Ginčo žemės sklype yra keturių butų gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra šalims nuosavybės teise priklausantys butai. Ieškovams priklauso butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei J. B. priklauso butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams L. Z. ir P. Z. priklauso butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovams taip pat priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 6|1p, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 5|1p, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 8|1m, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 7|1m. Atsakovei J. B. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 4|1p, malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta 9|1m. Atsakovams L. Z. ir P. Z. priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2|1p, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3|1p, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10|1p. Už šalims priklausančių ūkinių pastatų yra žemės sklypo dalys, skirtos daržams, kuriomis šalys naudojasi pagal faktinę naudojimosi tvarką.

Pagal ieškovų pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2022 m. lapkričio 4 d. matininko S. Š., ieškovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kas sudaro 883/1765 dalis viso žemės sklypo; atsakovei J. B. atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 1, kas sudaro 225/1765 dalis viso žemės sklypo, bendram naudojimui su atsakovais L. Z. ir P. Z. naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu B1, kas sudaro 224/1765 dalis viso žemės sklypo; atsakovams L. Z. ir P. Z. atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 3, kas sudaro 216/1765 dalis viso žemės sklypo, bendram naudojimui su atsakove J. B. naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu B3, kas sudaro 227/1765 viso žemės sklypo.

Pagal atsakovės J. B. pateiktą ir siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, parengtą 2023 m. vasario 8 d. matininko K. S., ieškovams atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 2, kas sudaro 371/1765 viso žemės sklypo, atsakovei J. B. atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 1, kas sudaro 184/1765 viso žemės sklypo, atsakovams L. Z. ir P. Z. atskirai naudotis tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu 3, kas sudaro 186/1765 viso žemės sklypo; bendram bendraturčių naudojimui tektų ginčo sklypo dalis, plane pažymėta indeksu B, kas sudaro 1024/1765 viso žemės sklypo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio santykių reguliavimo principų, yra pripažinti teismų praktikoje. Taip pat, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

Nagrinėjamu atveju iš šalių ir liudytojų paaiškinimų, į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad tarp šalių, o ypatingai tarp ieškovų ir atsakovės J. B. susiklostė itin konfliktiniai bendraturčių santykiai, dėl ko šalims ne tik nepavyksta susitarti dėl bendrai naudojamo žemės sklypo tvarkymo, jo priežiūros, bet ir yra kviečiamos įvairios tarnybos, rašomi skundai ir t. t. Būtent dėl to ieškovai siekia nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, pagal kurią iš esmės neliktų bendrai naudojamų ginčo sklypo dalių ir būtų užkirstas kelias konfliktams kilti ateityje.

Kadangi byloje yra kilęs ginčas dėl gyvenamajam keturių butų namui skirto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, paskyrimas naudotis žemės sklypo dalimis turi būti kiek įmanoma užtikrinantis galimybes racionaliam, efektyviam sklypo ir prie jo esančio namo dalies, tenkančios konkrečiam bendraturčiui, naudojimui, privažiavimui, priėjimui ir patekimui į bendraturčiams priklausančius butus. Žemės sklypo naudojimosi tvarka turėtų užtikrinti bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, priskirtos atskiros žemės sklypo naudojimosi dalys turėtų užtikrinti tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, dėl to, esant galimybei, naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą turėtų būti nustatoma taip, kad šalims joms priklausančių butų ir ūkinių pastatų naudojimui būtų priskirtos atskiros žemės sklypo dalys, pakankamos naudojimuisi namo dalimi, ir nesukeltų poreikio šaliai naudotis jai nepriskirta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kadangi siekiama nustatyti ilgalaikę, stabilią ir racionalią naudojimosi sklypu tvarką, kuri kuo daugiau pašalintų konfliktus tarp žemės sklypo dalių naudotojų, yra tikslinga nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kad šalys turėtų kuo mažiau sąlyčio ir bendro naudojimo teritorijų. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas, savo nutartyse pasisakęs, kad jei pateikiami du ar daugiau projektų, kuriuose numatytas skirtingo dydžio bendro naudojimo žemės plotas, kitoms sąlygoms iš esmės nesikeičiant, prioritetas turi būti skiriamas projektui, kuriame bendrai naudojama sklypo dalis yra mažesnė.

Būtent pagal ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką nebeliktų ieškovų ir atsakovų bendrai naudojamo kiemo ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta atskira sklypo dalis, skirta daržams. Tuo tarpu pagal atsakovės J. B. siūlomą naudojimosi ginčo sklypu tvarką visas kiemas liktų bendram naudojimui ir kiekvienam bendraturčiui būtų priskirta atskira sklypo dalis, skirta daržams. Esminis ginčas tarp šalių ir kilo būtent dėl to, kad nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų siūlymą, neliktų bendro kiemo ir jis būtų padalintas į dvi dalis, dėl ko atsakovai, jų teigimu, patirtų nepatogumų. Atsakovai, nesutikdami su ieškovų siūloma naudojimosi tvarka savo nesutikimą grindė šiais argumentais: atsakovams tenkantis įvažiavimas yra siauresnis ir nepatogus, per jį nebūtų galimybių įvažiuoti sunkesnei technikai, o pagrindinis įvažiavimas, kuriuo naudojasi visi namo gyventojai, teks ieškovams; atsakovai nebegalės privažiuoti prie savo daržų, kadangi iš ieškovų pusės to padaryti nebegalės, o per kitoje pusėje esantį vos 2 m tarpą neįvažiuos jokia didesnė mašina; atsakovė J. B. iš garažo nebegalės išvaryti savo automobilio (neatsidarytų iki galo jos garažo durys); atsakovai jiems tenkančioje kiemo dalyje nebegalės apsisukti su automobiliu, nes kieme bus per mažai vietos; ieškovų siūloma tvarka neatitinka faktiškai nusistovėjusios naudojimosi tvarkos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-536/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, fotonuotraukų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams priklausantys du butai yra vienoje gyvenamojo namo pusėje, o atsakovams priklausantys butai yra kitoje gyvenamojo namo pusėje. Ieškovams priklausantys ūkiniai pastatai yra toje pačioje pusėje kaip ir jiems priklausantys butai, atsakovams priklausantys ūkiniai pastatai yra toje pačioje pusėje kaip ir atsakovams priklausantys butai. Ginčo žemės sklypas iš vienos pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kitos pusės ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Į žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. yra du įvažiavimai: vienas šalia namo dalies, kurioje yra ieškovams priklausantys butai, kitas – šalia namo dalies, kurioje yra atsakovams priklausantys butai. Nors atsakovai tvirtino, kad įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kiemą ieškovų pusėje yra platesnis, o jų pusėje siauresnis ir nepatogus, ten yra šulinys, t. y. įvažiavimai yra nevienareikšmiai, šias aplinkybes paneigia tiek 2023 m. liepos 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos aplinkybės, tiek liudytojais apklaustų matininkų S. Š. ir K. S. parodymai. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad į sklypo vidinį kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra įrengtos dvi lygiavertės įvažos (įvažiavimai), abu įvažiavimai yra asfaltuoti. Tai, kad įvažiavimai yra lygiaverčiai patvirtino ir abu ginčo sklypo planus rengę matininkai, faktiškai buvę ginčo sklype. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių fotonuotraukų matyti, kad abu įvažiavimai yra lygiaverčiai, tiek per vieną, tiek per kitą įvažiavimą gali įvažiuoti transporto priemonės, skiriasi tik nuo įvažiavimo krašto iki sklypo ribos esančios žaliosios zonos, t. y. ieškovų pusėje žalioji zona platesnė, atsakovų pusėje – siauresnė. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad atsakovų teismo posėdžio metu minėtas, neva ant jų pusėje esančio įvažiavimo esantis šulinys, iš tikro yra ne ant įvažiavimo važiuojamosios dalies, o įvažiavimo kelkraštyje (žaliojoje zonoje), todėl akivaizdu, kad įvažiuoti transporto priemonėms netrukdo. Vien tai, kad ieškovų namo pusėje esančio įvažiavimo kelkraščio (žaliosios zonos) plotis yra didesnis nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad įvažiavimai yra nelygiaverčiai ir nustačius ieškovų prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką apribos atsakovų galimybes patekti į žemės sklypą. Pažymėtina tai, ką akcentavo ir ieškovai bei jų atstovas teismo posėdžio metu, kad atsakovų pusėje įvažiavimo erdvė atrodo mažesnė vien dėl ten esančių ir nesutvarkytų želdinių, kuriuos sutvarkius įvažiavimas akivaizdžiai būtų erdvesnis. Be to, tiek ieškovai, tiek atsakovai L. Z. ir P. Z. patvirtino, jog faktiškai naudojasi atitinkamai jų butų pusėse esančiais įvažiavimais, tik atsakovė J. B. naudojasi abiem įvažiavimais.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek pagal ieškovų, tiek pagal atsakovės J. B. siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką visi bendraturčiai turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, priėjimą prie jiems priklausančių butų ir ūkinių statinių.

Kiti atsakovų argumentai, kuriais remdamiesi jie nesutiko su ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka, susiję su atsakovams kilsiančiais nepatogumais patenkant į sklypo dalis, skirtas daržams, taip pat dėl jų pusėje liksiančio mažesnio kiemo, dėl ko nebeatsidarys atsakovės garažo vartai, nebus galimybės apsisukti kieme su automobiliu.

Iš šalių pateiktų žemės sklypo planų matyti, kad nuo kiemo pusėje esančios gyvenamojo namo sienos iki šalims priklausančių ūkinių statinių yra 15,09 m, ieškovų pusėje siauriausioje vietoje nuo sklypo ribos iki ūkinių pastatų yra 3,66 m, atsakovų pusėje siauriausioje vietoje nuo sklypo ribos iki ūkinių statinių yra 2,09 m. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovų pusėje sklypas tarp tvoros ir ūkinių statinių apželdintas prižiūrima žole, tarp ūkinių statinių ir sklypo ribos yra virš žemės iškilęs betoninis šulinys, iki kurio nuo ieškovų ūkinių statinių yra 2,23 m, atsakovų pusėje sklypas tarp tvoros ir ūkinių statinių užtvertas mediniais varteliais, įrengtais tarp atsakovės J. B. laikino statinio ir ūkinių pastatų, už vartelių praėjimas užaugęs įvairiais želdiniais, apkrautas įvairiais daiktais, buities ir ūkio rakandais, atliekomis ir pan. Nors atsakovai teismo posėdžio metu teigė, kad įrengti varteliai netrukdo patekti į daržo sklypo dalis, varteliai buvo įrengti nes buvo laikomos vištos, tuo pačiu patvirtino, kad vištų šiuo metu niekas nebelaiko, taigi iš esmės varteliai nėra reikalingi. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir šalių paaiškinimų taip pat nustatyta, kad didžiąją dalį sklypo dalies atsakovų pusėje, per kurią turėtų būti patenkama į daržus, užima atsakovės J. B. laikinasis statinys, kuriame pasak atsakovės ji laiko malkas. Kadangi atsakovės J. B. laikinasis statinys nėra įregistruotas, atsakovė turi jai nuosavybės teise priklausančią malkinę, darytina išvada, jog laikinasis statinys bet kada gali būti pašalintas, tokiu būdu ne tik atlaisvinant patekimą į daržus, bet ir padidinant kiemo erdvę. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tiek ieškovų, tiek atsakovų pusėje esanti sklypo dalis, per kurią patenkama į daržus yra beveik tokia pati ir pakankama patekti į sklypo dalis, skirtas daržams, o šiuo metu atsakovų pusėje patekimas į daržus yra iš dalies apribotas dėl pačių atsakovų veiksmų, t. y. pastatyto laikino statinio, vartelių, nesutvarkytos aplinkos. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų aplinkybių, tiek iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad esant būtinybei, net ir nepašalinus laikino statinio ir vartelių, į atsakovams tenkančias daržo dalis galima patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nors sklypo riba ties (duomenys neskelbtini) gatve yra aptverta tinkline tvora, pati atsakovė J. B. patvirtino, jog jos daržo dalis buvo suarta mini traktoriuku šiam patekus į daržą būtent iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad ieškovų siūloma tvarka apribotų jų teisę patekti į daržo sklypo dalis atmestini kaip nepagrįsti.

Nepagrįstais teismas laiko ir atsakovės J. B. argumentus, kad nustačius ieškovų prašomą tvarką nebeatsidarytų jos garažo durys, ji nebegalėtų išvažiuoti iš garažo, visi atsakovai nebegalėtų kieme apsisukti su automobiliais. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole esančių fotonuotraukų, ieškovų pateikto žemės sklypo plano matyti, kad pagal matininko S. Š. pažymėtą vidurinę kiemo ribą, atsakovės J. B. garažo durys atsidarytų tiek, kiek būtina automobiliui iš garažo išvaryti ir jokių kliūčių atsakovei naudotis jos garažu nebūtų sudaryta. Iš žemės sklypo planų taip pat matyti, kad nuo gyvenamojo namo iki ūkinių statinių yra 15,09 m, tuo tarpu nuo ieškovų siūlomos nustatyti vidurinės kiemo ribos iki atsakovų pusėje esančios sklypo ribos atstumas yra apie 10 m. Teismo vertinimu maždaug 150 kv. m. ploto kiemas yra pakankamas ne tik atsakovų automobiliams įvažiuoti, tačiau esant poreikiui ir apsisukti. Be to, kaip jau minėta ir anksčiau, pašalinus atsakovės laikinąjį statinį, vartelius, o taip pat sutvarkius palei sklypo ribą esančius želdinius kiemo erdvė padidėtų, ir atsakovai turėtų dar didesnes galimybes statyti kieme automobilius, esant poreikiui apsisukti, įvažiuoti/išvažiuoti iš kiemo.

Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovų siūloma naudojimosi tvarka neatitinka faktiškai nusistovėjusios tvarkos kuomet visi bendraturčiai bendrai naudojosi kiemu. Teismas su šiuo argumentu sutinka tik iš dalies. Nors atsakovai teigė, kad visada kiemu buvo naudojamasi bendrai, ieškovai nurodė, kad įvažiavimais, išskyrus atsakovę J. B., visi naudojasi savo butų pusėse, savo butų pusėse stato ir automobilius, tą patvirtino ir atsakovai L. Z. ir P. Z. Duodamos paaiškinimus apie bendro kiemo priežiūrą šalys nurodė, kad iš esmės ieškovai tvarkosi savo kiemo pusėje (pjauna žolę, nukasa sniegą), tuo tarpu atsakovai tuos pačius darbus atlieka savo pusėje, tik atsakovas P. Z. nurodė, kad yra pjovęs žolę abiejose kiemo pusėse. Šalys taip pat patvirtino, kad nors yra sudarę 2017 m. rugpjūčio 26 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties pagrindu jokių susitarimų tarp šalių dėl bendro kiemo priežiūros niekada nebuvo ir šiuo metu nėra. Pažymėtina ir tai, kad nors pagal minėtą jungtinės veiklos sutartį prie bendrojo naudojimo objektų priskiriamas bendrojo naudojimo žemės sklypas, tai nėra teisinis pagrindas nenustatyti tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal kurią bendro naudojimo sklypo dalių neliktų. Apibendrinus tai kas išdėstyta matyti, kad faktiškai ieškovai naudojasi ir prižiūri bei tvarko žemės sklypo dalis, kurios yra jų butų pusėje, atsakovai L. Z. ir P. Z. naudojasi, prižiūri ir tvarko žemės sklypo dalis, esančias jų buto pusėje, o atsakovė J. B. nors ieškovų sklypo dalies pusėje nesitvarko, tačiau sklypu naudojasi, pro ieškovų pusę patenka į savo daržą, stato ten automobilį ir pan. Tai teismo vertinimu rodo, kad faktiškai visu kiemu naudojasi, nors prie viso kiemo priežiūros ir tvarkymo neprisideda tik atsakovė J. B., kuri tokiu būdu iškelia savo interesus aukščiau kitų bendraturčių interesų.

Taip pat atsakovai teigė, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką pasikeistų faktiškai šalių naudojamos sklypo dalys, skirtos daržams. Su šiuo argumentu teismas iš esmės sutinka, tačiau vertina, jog ieškovų siūlomame plane numatyti daržo sklypo dalių naudojimo pakeitimai iš esmės nepažeis nei vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Kaip matyti iš abiejų šalių pateiktų planų, visiems bendraturčiams būtų paskirta atskirai naudotis po vieną sklypo dalį, skirtą daržams. Pagal ieškovų siūlomą planą jiems tenkanti daržo dalis būtų sujungta su jų pusėje naudojamu kiemu, atsakovei J. B. tektų 215 kv. m. žemės, skirtos daržui, atsakovams L. Z. ir P. Z. tektų 216 kv. m. žemės, skirtos daržui. Pagal atsakovės J. B. siūlomą planą ieškovams tektų 371 kv. m. žemės, skirtos daržui, atsakovei J. B. – 184 kv. m. žemės, skirtos daržui, atsakovams L. Z. ir P. Z. – 186 kv. m. žemės, skirtos daržui. Palyginus pateiktus planus matyti, kad nors pagal ieškovų siūlomą planą šiuo metu atsakovų naudojamos daržams skirtos žemės ribos turėtų per maždaug 2 m pasislinkti į ieškovų pusę, atsakovams atskiram naudojimui tektų didesnės sklypo dalys nei pagal atsakovės siūlomą ir šiuo metu esančią tvarką, be to pagal ieškovų siūlomą planą visiems tektų iš esmės taisyklingi stačiakampio formos žemės sklypai, skirti daržui, o pagal atsakovės siūlomą planą, šiuo metu atsakovės J. B. naudojamo daržo dalis ties sklypo riba su (duomenys neskelbtini) gatve tektų atsakovams L. ir P. Z. ir jiems tenkanti sklypo dalis nebebūtų taisyklingos formos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovų siūloma sklypo dalių, skirtų daržui, naudojimo tvarka, nors šiek tiek ir keičia faktiškai nusistovėjusią tvarką, iš esmės nepažeidžia nei vieno bendraturčio interesų, o priešingai sudaro galimybę atskirai naudotis didesnio ploto ir taisyklingesnės formos sklypo, skirto daržui, dalimis.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, palyginęs ir įvertinęs ieškovų ir atsakovės J. B. siūlomas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimus sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka labiausiai atitinka šalių turimas nuosavybės dalis, yra racionalesnė, patogesnė ir faktiškai naudingesnė, o svarbiausia užtikrins galimų ginčų bei konfliktų pašalinimą ateityje. Teismo vertinimu atsakovai neįrodė, kad ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka yra ydinga, apriboja atsakovų teises patekti į sklypą, jiems priklausančius butus, ūkinius pastatus ir daržo sklypo dalis, yra neproporcinga ar kitaip pažeidžia bendraturčių teises. Priešingai, nustačius naudojimosi ginčo sklypu tvarką pagal atsakovės J. B. siūlymą, t. y. paliekant bendraturčiams bendrai naudoti visą kiemą iki sklypo dalių, skirtų daržams, ieškovams ir atsakovams tenkanti bendro naudojimo sklypo dalis nebus proporcinga šalių turimoms nuosavybės dalims, suteiks pranašumą atsakovams naudotis kur kas didesnėmis sklypo dalimis nei jiems priklauso nuosavybės teise, atsakovai nebus suinteresuoti susitvarkyti jų pusėje esančios sklypo dalies (laikino statinio, vartelių ir želdinių), o ieškovams negalint tvarkytis atsakovų pusėje, nes tam prieštarauja atsakovė J. B., tarp bendraturčių ir toliau kils nesutarimai dėl bendros sklypo dalies naudojimo, priežiūros ir tvarkymo, ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitiks savo paskirties.

Esant tokioms aplinkybėms ieškovų V. Z. ir S. Z. ieškinys tenkintinas, atsakovės J. B. priešieškinys atmestinas ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., tvarka pagal matininko S. Š. 2022 m. lapkričio 4 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas gyvenamojo namo, kuriame yra šalims priklausantys butai, bendraturtis turi įstatymines teises naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis, vietiniais inžineriniais tinklais, išaiškintina šalims, kad jiems kaip bendraturčiams išlieka įstatyminė teisė prieiti prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių įrenginių bei teisės ir pareigos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 3541,20 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 105,00 Eur žyminis mokestis, 266,20 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą, 170,00 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, 3000,00 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškovų nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 1770,60 Eur.

Atsakovė J. B. taip pat pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad patyrė 3457,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudaro 107,00 Eur žyminis mokestis, 150,00 Eur už žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimą, 3200,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovai L. Z. ir P. Z. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės J. B. priešieškinys atmestinas, atsakovės J. B. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., tvarką pagal matininko S. Š. 2022 m. lapkričio 4 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovams V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 2, atsakovei J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksu 1 ir B1, atsakovams L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) paskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais 3 ir B3.

Išaiškintina V. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kad jiems išlieka teisė prieiti prie pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., bendro naudojimo konstrukcijų ir inžinierinių įrenginių ir teisės bei pareigos numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.76 straipsnyje.

Priteisti ieškovams V. Z. ir S. Z. iš atsakovės J. B. 1770,60 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovams V. Z. ir S. Z. iš atsakovų L. Z. ir P. Z. 1770,60 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė