Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos, delspinigių ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad nėra atsiskaitęs už įsigytą prekę, tačiau pažymėjo, kad nuo sutarties pasibaigimo yra praėję 11 metų, jokių priminimų ar raginimų padengti įsiskolinimą per šį laikotarpį nėra gavęs. Prašė taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas su pradine kreditore UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. gegužės 18 d. sudarė Išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovui už užmokestį buvo perduoti valdyti ir naudoti fotoaparatas „(duomenys neskelbtini)“ bei atminties kortelė „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 196,36 Eur (678 Lt). Atsakovas įsipareigojo per Sutartyje numatytą 12 mėnesių laikotarpį sumokėti lizingo įmonei visas mokėjimų grafike numatytas įmokas (iš viso 224,61 Eur (775,55 Lt)) bei vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Mokėjimo grafike buvo nustatyta dvylika periodinių mėnesinių įmokų, paskutinė įmoka numatyta 2008 m. gegužės 22 d., tačiau atsakovas nesilaikė išperkamosios nuomos mokėjimo grafiko, sumokėjo tik 9,81 Eur (33,90 Lt) avansą, todėl pradinei kreditorei liko skolingas 214,80 Eur. 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pradinė kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo skolą ieškovei UAB „Kapitalo valda“. Iš pateikto priedo prie Reikalavimo perleidimo sutarties – 2009 m. kovo 4 d. perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad perleista atsakovo nepadengta pagrindinės skolos suma sudarė 214,80 Eur (741,65 Lt) ir 77,33 Eur (266,99 Lt) delspinigių. Dėl reikalavimo perleidimo atsakovui buvo pranešta Sutartyje nurodytu adresu išsiunčiant 2009 m. kovo 23 d. pranešimą, kuriuo ieškovė pareikalavo iki 2009 m. balandžio 10 d. geruoju sumokėti 292,12 Eur (1 008,64 Lt) įsiskolinimą. Ieškovė nurodo, kad ieškinio parengimo dienai (2019 m. rugpjūčio 21 d.) atsakovo įsiskolinimą sudaro 214,80 Eur skola, 477,17 Eur delspinigių, 21,48 Eur baudos, bendra suma 713,45 Eur.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovas atsiliepime į ieškinį teigia, jog ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir prašo jį taikyti.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnis). Ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Gavęs šalies prašymą taikyti ieškinio senatį, teismas, visų pirma, turi patikrinti, ar reiškiamiems reikalavimams taikoma ieškinio senatis (CK 1.134 straipsnis), taip pat ar ieškinio senaties terminas yra praleistas. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

CK 1.127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Nagrinėjamu atveju Sutartis sudaryta 12 mėnesių terminui, jos pabaiga nustatyta 2008 m. gegužės 22 d. Pradinė kreditorė, atsakovui nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, Sutarties prieš terminą nenutraukė, dėl savo teisės gynimo į teismą nesikreipė, o 2009 m. kovo 4 d. savo reikalavimo teisę į atsakovą perleido ieškovei. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Nustatyta, kad ieškovė dėl savo pažeistos teisės gynybos į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praleidusi bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą. Minėta, atsakovas atsiliepime į ieškinį ieškovės reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Ieškovė pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, motyvuojant tuo, kad dėl sąžiningo suklydimo (žmogiškos klaidos) apie tai, kad yra nepriteista skola iš skolininko V. K. sužinojo tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., kai gavo pranešimą iš apskaitą tvarkančios įmonės, kad šio skolininko skolos dokumentai per techninę klaidą pateko prie priteistų skolų dokumentų; paaiškėjus šiai aplinkybei nedelsiant ėmėsi visų protingų veiksmų operatyviai kreiptis į teismą.

CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius jau būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, tokių aplinkybių nustatymas bei įvertinimas priskirtas teismų diskrecijai, atsižvelgiant ir į teismų praktikoje suformuotus jų nustatymo kriterijus. Pripažįstama, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, lėmusias ieškinio senaties termino praleidimą, sprendžia, kad ieškovė neįvykdė jai tenkančios pareigos įrodyti termino praleidimo priežasčių svarbą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo teisę į atsakovą įgijo dar 2009 m. kovo 4 d. 2009 m. kovo 23 d. pranešimu pareikalavusi iki 2009 m. balandžio 10 d. geruoju sumokėti įsiskolinimą, toliau daugiau nei 10 metų kitų aktyvių veiksmų skolai išieškoti nesiėmė, o ieškinį teismui pareiškė senaties terminą praleidusi 1 metus ir 3 mėnesius. Įvertintina ir tai, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, vykdo skolų išieškojimo veiklą. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos senaties termino praleidimo priežastys negali būti vertinamos kaip svarbios, todėl atsisakytina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.