- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2A-245-370/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00346-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danguolė Martinavičienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“
- Ieškovas
- Advokatų profesinės bendrijos, „Černiauskas ir partneriai“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1921-657/2014 pagal ieškovo Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Advokatų profesinė bendrija „Černiauskas ir partneriai“ 2014 m. balandžio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Kamesta“ 943 874,57 Lt skolos už suteiktas teisines paslaugas, 1 887,80 Lt netesybų bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (1 b. t., 4–8 l.).
Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2009 m. spalio 23 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. 219/2009, pagal kurią advokatų profesinės bendrijos advokatas Gintaras Černiauskas ir kiti bendrijai teisinę pagalbą teikiantys advokatai, advokatų padėjėjai bei dirbantys teisininkai įsipareigojo veikti kaip atsakovo patarėjai ir atstovai ginče su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo, atlikti kitus kliento pavedimus, būtinus ginčui išspręsti, o atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui visus reikiamus dokumentus ir būtiną informaciją, reikalingą tinkamai atlikti įsipareigojimus, pateikti paaiškinimus, reikalui esant dalyvauti susitikimuose, teismo posėdžiuose, informuoti bendriją apie ginčo išsprendimą, informuoti apie turimas pastabas dėl teisinių paslaugų teikimo ir sumokėti ieškovui paminėtos sutarties 3 dalyje numatytą šalių sutartą honorarą (toliau – Teisinių paslaugų sutartis). Ieškovo teigimu, honorarą pagal Teisinių paslaugų sutartį sudarė: 1) per visą laikotarpį atliktų darbų pagal valandinį įkainį sumos, nepriklausančios nuo to, kokia bus ginčo baigtis; 2) 25 procentų sėkmės mokestis, skaičiuojamas nuo pagal Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 procentų sumos; 3) 25 procentų sėkmės mokestis nuo sumos papildomai gautų pajamų, kurias sumokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija, susijusių su sutarties nutraukimu (Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d punktas). Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas pagal Teisinių paslaugų sutartį įsipareigojo sumokėti ieškovui sėkmės mokestį visais atvejais, kai ginčo sprendimas yra palankus atsakovui, todėl šiuo atveju sėkmės mokestis sudaro 918 843,19 Lt (759 457,19 Lt sėkmės mokestis + 159 486,01 Lt PVM). Pasak ieškovo, ginčas su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo buvo baigtas taikos sutartimi, pagal kurią Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo tinkamai įvykdyti Koncesijos sutartį joje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Viso ieškinio padavimo dieną dėl savalaikių, tinkamų ir teisėtų teisinių paslaugų suteikimo atsakovo naudai iš Kauno miesto savivaldybės buvo išieškota 13 660 649,90 Lt, o sutartys yra galiojančios ir privalo būti vykdomos toliau. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas pareikalavo sumokėti jam priklausantį 918 943,20 Lt honorarą (2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Serija APB14 Nr. 128) ir 24 931,37 Lt skolos už darbus pagal valandinį įkainį (2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita – faktūra Serija APB14 Nr. 129).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą (1 b. t., 112–118 l.). Nurodė, kad pagal Teisinių paslaugų sutartį buvo susitarta dėl sėkmės mokesčio, kurio mokėjimas buvo siejamas tik su Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytomis aplinkybėmis – sutarties nutraukimu. Tuo tarpu atsakovas ir Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovui pavestą ginčą išsprendė taikiai, 2012 m. birželio 13 d. pasirašydami taikos sutartį, todėl ieškovas nepagrįstai prašo jam priteisti 918 943,20 Lt sėkmės mokesčio. Be to, atsakovas pažymėjo, jog reikalavimas dėl sėkmės mokesčio nepagrįstas dar ir todėl, kad 25 proc. dydžio sėkmės mokestis yra neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (Advokatūros įstatymo 2 str. 1-2 d., 50 str. 2-3 d., Advokatų etikos kodekso 6.6 p., 7.1 p.). Atsakovo teigimu, pagal ieškovo pateiktas PVM sąskaitas – faktūras jis yra atsiskaitęs: ieškovas atsakovui yra pateikęs PVM sąskaitų – faktūrų 223 502,50 Lt sumos, o atsakovas yra sumokėjęs ieškovui 228 502,50 Lt, t. y. permokėjęs 5 000 Lt, dėl to nepagrįstas ir atsakovo reikalavimas dėl 24 931,37 Lt skolos už darbus pagal valandinį įkainį priteisimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Kamesta“ ieškovui advokatų profesinei bendrijai „Černiauskas ir partneriai“ 943 874,57 Lt (su PVM) skolos pagal Teisinių paslaugų sutartį, 1 887,80 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 943 874,57 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 17 458,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (2 b. t., 163–170 l.).
Dėl 24 931,37 Lt skolos už darbus pagal valandinį įkainį teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2014 m. kovo 31 d. ieškovas suteikė atsakovui teisinių paslaugų už 248 433,88 Lt; atsakovas pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 a punktą yra sumokėjęs ieškovui 223 502,50 Lt pagal 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB14 Nr. 129, tačiau liko skolinga ieškovui 24 931,37 Lt (su PVM). Pasak teismo, atsakovas nereiškė pretenzijų nei dėl ieškovo paruoštų dokumentų ar pasakytų kalbų teisme kokybės derybų su Kauno miesto savivaldybe metu, nei dėl suteiktų teisinių paslaugų kokybės ir apimties kokybės, todėl teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kurių paslaugų pagal pateiktą ataskaitą ieškovas nesuteikė ar suteikė netinkamai, ataskaita nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, o į bylą nėra pateikta visų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (CPK) 178 str.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė savo prievolės pagal pavedimo sutartį apmokėti už suteiktas paslaugas, todėl priteisė iš atsakovo ieškovui likusią nesumokėtą 24 931,37 Lt (su PVM) sumą.
Dėl 918 943,20 Lt sėkmės mokesčio teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovo prievolė sumokėti sėkmės mokestį ieškovui atsiranda tik tuo atveju, jeigu ginčas išsprendžiamas atsakovui palankiu teismo sprendimu, o ne kitu teismo baigiamuoju procesiniu dokumentu. Pasak teismo, taikos sutartimi, patvirtinta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, bylos šalys – Kauno miesto savivaldybė bei UAB „Kamesta“ įsipareigojo ir toliau vykdyti Koncesijos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo tinkamai bei savalaikiai mokėti einamuosius mokėjimus pagal Koncesijos sutartį ir taikos sutartyje nustatytais terminais dalimis sumokėti atsakovui 11 529 829,78 Lt skolą. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ginčo sprendimas ir galutinis teismo procesinis sprendimas buvo palankus atsakovui, mokėjimai pagal taikos sutartį, nors ir priverstine tvarka, tačiau yra atliekami, atsakovas nenurodė, jog priteistų sumų negavo, todėl jam atsirado prievolė mokėti Teisinių paslaugų sutartyje numatytą sėkmės mokestį.
Pasak teismo, tuo atveju, kai tarp šalių kyla ginčas dėl apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d. punktą prašė priteisti 918 943,20 Lt sėkmės mokesčio, kurį pagal ieškovo pateiktus paskaičiavimus sudaro: 230 944,64 Lt sėkmės mokestis pagal taikos sutarties 4 ir 6 punktus, apskaičiuotas Koncesijos sutarties 44.5 punkte nustatyta tvarka; 193 124,65 Lt suma nuo nesumokėtų, bet pagal taikos sutartį mokėtinų delspinigių (papildomai gautų pajamų), bei 335 387,90 Lt suma nuo priteistos pagal taikos sutartį sumos už papildomai atliktus darbus (taip pat nuo papildomai gautų pajamų) bei 159 486,01 Lt PVM . Be to, teismo teigimu, byloje nustatyta, jog pagal pradinį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 ginčo suma buvo apie 6 000 000 Lt, nutraukus Koncesijos sutartį, atsakovo gautina suma būtų apie 22 000 000 Lt, o, patvirtinus taikos sutartį, Kauno miesto savivaldybė įsipareigojo dalimis atsakovui UAB „Kamesta“ sumokėti 11 529 829,78 Lt skolą pagal Koncesijos sutartį ir tęsti Koncesijos sutartį, dėl to per 25 metus atsakovui bus sumokėta daugiau nei 60 000 000 Lt koncesijos mokesčio, t. y. įmonė gaus apie 8 procentus pelno (4 800 000 Lt).
Teismas pažymėjo, kad ieškovo siekis ir ateityje gauti dalį atsakovo pelno (25 proc.) nuo atsakovui Kauno miesto savivaldybės sumokėtų sumų pagal Koncesijos sutartį neatitinka ne tik sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų, bet ir prieštarauja advokatų veiklos principams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio, teisė į jį buvo susieta su tam tikro tikslo pasiekimu (ginčo dėl netinkamo Koncesijos sutarties vykdymu išsprendimu), todėl paslaugų teikėjas, suteikęs paslaugas pagal teisinės pagalbos sutartį, turi teisę gauti sėkmės mokesčio dalį, proporcingą jo suteiktų paslaugų daliai. Įvertinęs advokatų darbo bei laiko sąnaudas (ginčo sprendimas tęsėsi 3 metus, advokatai, atstovavo atsakovui ir vykdymo procese), pasiektus rezultatus, teismas sprendė, kad prašomas priteisti atlygis 725 965,13 Lt (be PVM) kaip sėkmės mokestis už suteiktas teisines paslaugas nėra neprotingai didelis, nepažeidžia bendrųjų protingumo standartų, todėl nėra pagrindo jo mažinti. Dėl nurodyto teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 918 943,20 Lt (su PVM) sėkmės mokesčio pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d. punktą.
Dėl netesybų ir procesinių palūkanų teismas nurodė, kad pagal Teisinių paslaugų sutarties 5 punktą, laiku neapmokėjus pateiktos sąskaitos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Teismo teigimu, ginčo sąskaitos atsakovui buvo išrašytos 2014 m. balandžio 1 d., jų apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. balandžio 8 d., todėl iki ieškinio pareiškimo atsakovas yra praleidus 10 dienų, o tai sudaro 1 887,80 Lt delspinigių (943 874,57 x 0,02 % x 10), kuriuos teismas priteisė ieškovui (CK 6.200 str.). Teismas taip pat priteisė ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 943 874,57 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2014 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas pažymėjo, jog ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 13 458 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 5 750 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Teismas, visiškai patenkinęs ieškinį, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8 ir 9 punktuose nurodytus dydžius, į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą ir kita, priteisė ieškovui iš atsakovo 13 458 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 4 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 17 458 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1-2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kamesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 172–180 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo ieškovui 918 943,20 Lt sėkmės mokestį:
apygardos teismas pripažino, kad ieškovo siekis, remiantis Teisinių paslaugų sutartimi, ateityje gauti dalį atsakovo pelno (25 proc.) nuo sumų, kurias atsakovui sumokėtų Kauno miesto savivaldybė, neatitinka ne tik sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų, bet ir prieštarauja advokatų veiklos principams, tačiau teismas be pagrindo nesprendė, ar Teisinių paslaugų sutarties nuostatos dėl sėkmės mokesčio (ne)pripažintinos niekinėmis (CK 1.80 str., 1.81 str.; Advokatūros įstatymo 5 str., 50 str. 1-2 d.);be to, apygardos teismas, spręsdamas dėl Teisinių paslaugų sutarties nuostatų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms, turėjo atsižvelgti į tai, kad Advokatūros įstatymo nuostatos sėkmės mokesčio neatsieja nuo viso darbo užmokesčio dydžio už suteiktas teisines paslaugas bei įvertinti aplinkybę, jog atsakovas ieškovui už teisines paslaugas jau yra sumokėjęs 223 502,50 Lt, o ieškovas, sudarydamas paminėtą sutartį, dalį pelno įskaičiavo į valandinį darbo apmokėjimo atlygį už teikiamas paslaugas; byloje nėra duomenų, jog sėkmės mokestis būtų skaičiuojamas dėl to, kad ieškovo gaunamas atlygis už suteiktas paslaugas būtų lygus ieškovo patiriamoms išlaidoms.
Teismas neteisingai aiškino Teisinių paslaugų teikimo sutarties nuostatas:
pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Teisinių paslaugų sutarties 3.1. dalies d) punktą, neatsižvelgė į paminėtą sutartį parengusios šalies (t. y. ieškovo) veiklos patirtį, o CK 6.193 straipsnio 4 dalis nustato, kad tokiu atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies, šiuo atveju – atsakovo, naudai;atsakovo pareiga sumokėti sėkmės mokestį ieškovui atsiranda tik tuomet, kai teismas priima sprendimą, kuriuo ieškinys patenkinamas visiškai arba iš dalies, bei atsakovui faktiškai gavus iš Kauno miesto savivaldybės priteistą sumą ar jos dalį. Teismas nepagrįstai sutapatino teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, su teismo sprendimu, kuriuo patenkinami ieškinio reikalavimai. pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog taikos sutartis buvo pasiekta pirmos instancijos teisme, jog galutinis teismo sprendimas gali būti priimtas tik kasacinės instancijos teisme. Be to, teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas, sudarydamas taikos sutartį, padarė Kauno miesto savivaldybei nuolaidų už 2,4 mln. litų. Be to, Teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkto d) dalis nenumatė, jog šioje dalyje nurodytas sėkmės mokesčio dydis yra be pridėtinės vertės mokesčio, todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas prie galutinės sėkmės mokesčio sumos pridėjo nurodyto mokesčio dydį.
Nesutiktina su teismo argumentu, jog ieškovo pateikta ataskaita neginčijamai patvirtina ieškovo suteiktas paslaugas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas anksčiau nesilaikydavo Teisinių paslaugų sutarties 3.1 punkto c dalies nuostatų ir apeliantui neteikdavo ataskaitų apie atliktus darbus bei suteiktas paslaugas. Be to, Teisinių paslaugų ataskaita, kurios atsakovas niekada nepripažino, buvo išrašyta tik 2014 m. balandžio 1 d., t. y. praėjus 4,5 metų nuo teisinių paslaugų sutarties sudarymo (2009 m. spalio 23 d.), todėl ji tikrai kelia abejonių dėl nurodytų atliktų darbų kiekio, o pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ataskaitoje nurodytų atliktų paslaugų ir darbų atitiktį Teisinių paslaugų sutarties nuostatoms, tarp jų apmokestinimą tokių darbų kaip ataskaitos klientams pateikimas, antstolio konsultavimas, veiksmų atlikimas baudžiamojoje byloje, prašymų prokuratūrai pateikimas ar šių institucijų atsakymų peržiūrėjimas, advokato nenormuotas laikas bylos pasirengimui bei kitiems susitikimams, kurie nebuvo numatyti Teisinių paslaugų sutartyje.Teismas turėjo ieškovo prašomą priteisti advokato atlygį įvertinti pagal įkainius, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Atsiliepimas
Ieškovas Advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) atmesti atsakovo apeliacinį skundą bei palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 3) išreikalauti iš Kauno miesto savivaldybės duomenis apie atsakovui iki šios dienos išmokėtas ar išieškotas sumas, vykdant 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutartį Nr. 1717 bei Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 patvirtintą taikos sutartį; 3) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (2 b. t., 186–199 l.). Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Sutarčių laisvės principas leidžia šalims susitarti ir sudaryti jų susitartomis sąlygomis Teisinių paslaugų sutartį (CK 6.716 str. 1 d.). Sėkmės mokestis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, geros moralės principams bei viešajai tvarkai, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu apeliantas šią sutartį laiko niekine ir negaliojančia. Juolab kad atsakovas vykdė Teisinių paslaugų sutartį, atlikdavo mokėjimus pagal ją, tik, ieškovui pareikalavus sumokėti sėkmės mokestį, atsakovas nurodė, kad ši sutartis yra niekinė. Atsakovas niekada neginčijo teikiamų teisinių paslaugų kokybės, neneigė, jog ginčas buvo itin sudėtingas, todėl reikalavo itin profesionalių teisininkų paslaugų, kurias ieškovas ir suteikė. Pagal Koncesijos sutarties 44.5 ir 44.7 punktus šalių susitartas ir neginčytinas atsakovo pelnas yra 8 procentai nuo koncesijos ruožo vertės, tokio dydžio pelnas yra preziumuojamas, tačiau tikrąjį pelno dydį, kuris neabejotinai būtų dar didesnis, galėtų nustatyti tik kvalifikuotas ekspertas. Kauno miesto tarybos sprendimu nustatyta, jog koncesijos ruožo vertė yra ne mažesnė negu 59 312 500 Lt. Taigi būtent 8 procentų dydžio suma nuo 59 312 500 Lt yra atsakovo gautinas pelnas; be to, atsakovo pelnas yra ir iš Kauno miesto savivaldybės išieškotos netesybos. Šalys būtent nuo tokio atsakovo pelno susitarė sumokėti ieškovui 25 procentų dydžio sėkmės mokestį, o tai sudaro tik ¼ atsakovo pagal Koncesijos sutartį preziumuojamo pelno. Akivaizdu, kad sėkmės mokestis niekaip nepaveiks atsakovo finansinės būklės, nes yra skaičiuojamas tik nuo gaunamo pelno, o ne nuo lėšų, kurios naudojamos koncesijos ruožo priežiūrai ir remontui. Nepagrįsti ir atsakovo argumentai, kad ieškovas nesilaikė konfidencialumo sutarties, nevengė interesų konflikto, nes atstovavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. G. interesams. Šiuos argumentus paneigia bylos duomenys, kadangi teisinės paslaugos V. G. buvo teikiamos jam jau nebūnant administracijos direktoriumi ir su atsakovu nesusijusioje baudžiamojoje byloje. Ieškovas itin sąžiningai elgėsi šioje byloje ir laukė, kol jo klientas realiai sulauks pelno ir tik tada pradėjo reikalauti jam priklausančios sėkmės mokesčio dalies. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas ir pirmos instancijos teismo argumentas, jog ieškovas negali pretenduoti į sėkmės mokesčio dalį, kuri atsiras ateityje. Ieškovas nesutinka su atsakovo sutarties aiškinimu ir nurodo, kad šalys susitarė ne dėl konkretaus teismo procesinio ar kito dokumento pavadinimo, o dėl atsakovui palankios ginčo baigties, kuris ir buvo pasiektas taikos sutartimi. Sudarius taikos sutartį, buvo iš esmės patenkinti visi atsakovo reikalavimai, jokių nuolaidų atsakovui daryti nereikėjo, papildomai ieškovo naudai buvo išieškotos dar didesnės sumos negu prašytos ieškinyje. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs ieškovui 24 931,37 Lt dydžio honoraro pagal valandinius įkainius. Nors atsakovas teismui nurodė, jog yra permokėjęs 5000 Lt, tačiau nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nederino savo veiksmų su atsakovu, neteikė jam informacijos ir ataskaitų už atliktus darbus, jog atsakovas nebuvo supažindinta su ieškovės įkainiais.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2015 m. balandžio 17 d. buvo gautas apelianto UAB „Kamesta“ prašymas, CPK 163 straipsnio 3 dalies pagrindu, sustabdyti civilinės bylos Nr. 2A-245-183/2015 nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta atnaujinta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-389-173/2012 (3 b. t., 11–18 l.). Apeliantas nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1299-657/2015, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu (t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių), atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės dėl tolesnio Koncesijos sutarties vykdymo ir 11 529 829,78 Lt skolos sumokėjimo. Apelianto teigimu, yra pagrindo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2A-245-183/2015 nagrinėjimą, kadangi, atnaujinus bylos nagrinėjimą, taikos sutartimi pasiektas teisinis rezultatas gali išnykti, o tokiu atveju nebūtų pagrindo ir priteisti sėkmės mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atidėjus bylos nagrinėjimą ir pasiūlius ieškovui raštu pateikti Apeliaciniam teismui nuomonę dėl apelianto prašymo, 2015 m. balandžio 28 d. buvo gautas ieškovo atsiliepimas į prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, jame ieškovas prašo atmesti apelianto prašymą (3 b. t., 19–20, 24–27 l.). Ieškovas nurodo, kad byloje kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas, sumokant šalių sutartą sėkmės mokestį, skaičiuojant jį proporcingai nuo apelianto gautų sumų iš suteikiančiosios institucijos, vykdant patvirtintą taikos sutartį, o ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė reikalavimą dėl skolos, paskaičiuotos proporcingai nuo atsakovo jau gautų sumų, vykdant taikos sutartį. Pasak ieškovo, tiek ieškinio padavimo dieną, tiek ir šiuo metu sėkmė, dėl kurios šalys buvo susitarusios, yra pasiekta, sėkmės rezultatas nėra pakitęs, o apeliantas vis dar gauna pinigines lėšas iš Kauno miesto savivaldybės dėl ieškovo tinkamai suteiktų teisinių paslaugų. Juolab kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje, kuria buvo atnaujintas procesas, nurodyta, jog taikos sutarties vykdymas nėra sustabdytas, taikos sutartis vykdytina, o, teismui atnaujintoje byloje net ir panaikinus patvirtintą taikos sutartį, iki šios dienos pasiekta sėkmė nebūtinai turit išnykti, nes teismas gali neišreikalauti iš apelianto jam sumokėtų piniginių lėšų, kaip įgytų sąžiningo įgijėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Dėl civilinės bylos sustabdymo
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl skolos, kartu dėl sėkmės mokesčio, pagal Teisinių paslaugų sutartį priteisimo. Teisinių paslaugų sutartimi ieškovas buvo įsipareigojęs atstovauti atsakovui ginče su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo bei atlikti kitus atsakovo pavedimus, būtinus ginčui išspręsti, taip pat atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už darbą pagal valandinius įkainius, o ginčo sėkmės atveju – ir sėkmės mokestį (Teisinių paslaugų sutarties 3.1. a), d) p.). Nustatyta, kad civilinė byla Nr. 2-389-173/2012 pagal UAB „Kamesta“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį UAB „Kamesta“, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl Koncesijos sutarties vykdymo, buvo nutraukta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi, patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį.
Nors Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-1299-657/2015, buvo atnaujintas procesas aukščiau paminėtoje civilinėje byloje (Nr. 2-389-173/2012), kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, tačiau šiuo metu nurodyta taikos sutartis yra galiojanti ir vykdytina (netgi nėra sustabdytas jos vykdymas), o ginčui dėl Teisinių paslaugų sutarties 3.1. punkto d) punkto nuostatų taikymo reikšmingas aplinkybes galima nustatyti ir nagrinėjamoje byloje pagal į šią bylą pateiktus įrodymus. Dėl nurodyto nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą, iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. A2-1299-657/2015 (CPK 163 str. 3 p.).
Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo
Minėta, jog byloje kilęs ginčas dėl skolos priteisimo pagal Teisinių paslaugų sutartį bei šios sutarties nuostatų aiškinimo. Ieškovo prašyme, pateiktame kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, nurodyti išreikalautini duomenys apie atsakovui išmokėtas (išieškotas) sumas už laikotarpį, kurio neapima šios bylos ieškinio ribos, vykdant Koncesijos sutartį bei teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl paminėtas ieškovo prašymas netenkintinas (CPK 179 str. 1 d., 302 str.).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas savo prašymo dėl žodinio nagrinėjimo iš esmės nemotyvuoja, nurodydamas tik tai, kad, apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, būtų galimybė šalims pasisakyti dėl ginčo aplinkybių. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje šalys savo pozicijas yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentus, pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, suteikiant šalims galimybę pasisakyti žodžiu, o ieškovas nenurodė aplinkybių ar kitų svarių argumentų, dėl kurių būtų pagrindo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ir ištyrusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad šioje byloje būtinas žodinis nagrinėjimas, todėl ieškovo prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas (CPK 322 str.).
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo, atstovavusio atsakovui pagal Teisinių paslaugų teikimo sutartį, teisės gauti sėkmės mokestį ir skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį priteisimo.
Dėl sėkmės mokesčio
Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinėse bylose, taip pat kai reiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams.
Bylos duomenimis, ieškovas (advokatų profesinė bendrija) su atsakovu (klientu) 2009 m. spalio 23 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 219/2009, pagal kurią advokatų profesinės bendrijos advokatai, advokatų padėjėjai bei dirbantys teisininkai įsipareigojo veikti kaip atsakovo patarėjai ir atstovai ginče su Kauno miesto savivaldybe dėl 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo, atlikti kitus kliento pavedimus, būtinus ginčui išspręsti, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui paminėtos sutarties 3 dalyje numatytą šalių sutartą honorarą (Teisinių paslaugų sutarties 1.1 d., 2.1 d. b) p.). Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies nuostatomis, ieškovo honorarą sudaro: 1) valandinis advokato, advokato padėjėjo ir teisininko darbų įkainis, mokamas ieškovui už teisines paslaugas (atstovavimą teisme, procesinių dokumentų rengimą, dalyvavimą derybose ar pan.; Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d. a) p.); 2) 35 000 Lt avansas (Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d. b) p.); 3) sėkmės mokestis, dėl kurio šalys Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d) punkte susitarė taip: „Šalys susitaria, kad ginčo sėkmės atveju klientas įsipareigoja sumokėti advokatų bendrijai 25 proc. sėkmės mokestį, skaičiuojamą nuo pagal Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, bei 25 proc. sėkmės mokestį nuo papildomai gautų pajamų (kurias apmokėtų Kauno miesto savivaldybės administracija), susijusių su sutarties nutraukimu, sumos. Pareiga sumokėti sėkmės mokestį ar dalį jų atsiranda proporcingai nuo faktiškai gaunamų piniginių sumų, atsižvelgiant į priteistų sumų proporcijas.“ (1 b. t., 9–11 l.). Koncesijos sutarties, sudarytos atsakovo (koncesininko) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos (suteikiančiosios institucijos), 44.5 punkte nurodyta: „Nutraukus sutartį dėl šalies padaryto esminio pažeidimo, suteikiančioji institucija privalės padengti visas koncesininko turėtas išlaidas, susijusias su koncesijos ruožo projektavimu, statyba, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant koncesininko turėtas finansavimo išlaidas, priskaičiuojant įdėto nuosavo kapitalo procentus – 8 proc. dydžio, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, atskaičius suteikiančiosios institucijos koncesininkui sumokėtas sumas kaip pradinį finansavimą, numatytą sutarties 36 skyriuje ir sumokėtą koncesijos mokestį, o koncesininkas turės perduoti koncesijos ruožą suteikiančiajai institucijai. Kaltoji šalis turės atlyginti kitai šaliai visus su tokiu sutarties nutraukimu susijusius pagrįstus nuostolius.“ (2 b. t., 90–120 l.).
Iš aukščiau paminėtų Teisinių paslaugų sutarties nuostatų matyti, kad atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti sėkmės mokestį, kurį sudaro dvi dalys: pirmoji apskaičiuojama nuo Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodytos 8 proc. sumos, o antroji – nuo papildomai gautų atsakovo pajamų, susijusių su sutarties nutraukimu, kurias turėtų sumokėti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracija. Teisėjų kolegijos nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad abi sėkmės mokesčio sudedamosios dalys gali būti apskaičiuotos tik Koncesijos sutarties nutraukimo atveju. Pagal Koncesijos sutarties nuostatas Koncesijos sutarties 44.5 punkte nurodyta 8 proc. suma – tai atsakovo įdėto, vykdant paminėtą sutartį, nuosavo kapitalo suma, kurią suteikiančioji organizacija, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracija, turėtų grąžinti atsakovui, jeigu būtų nutraukta Koncesijos sutartis dėl šalies padaryto esminio pažeidimo. Be to, 25 proc. sėkmės mokestis nuo papildomai gautų pajamų, susijusių su sutarties nutraukimu, taip pat gali būti apskaičiuotas tik tokiu atveju, jeigu Koncesijos sutartis būtų nutraukta, o Kauno miesto savivaldybės administracija privalėtų atlikti mokėjimus atsakovui pagal Koncesijos sutarties nuostatas jos nutraukimo atveju. Taip pat svarbu paminėti, kad, aiškinant sutartį, turi būti ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, bet ir nustatomi tikrieji sutarties šalių ketinimai, o nagrinėjamoje byloje atsakovas nuosekliai laikėsi pozicijos, jog šalys pagal ginčo nuostatą susitarė dėl sėkmės mokesčio sumokėjimo Koncesijos sutarties nutraukimo atveju (CK 6.193 str. 1 d.; 1 b. t., 112–118 l.; 2 b. t., 138–158 l., 172–180 l.).
Byloje nustatyta, kad atsakovo ginčas su Kauno miesto savivaldybe dėl Koncesijos sutarties netinkamo vykdymo buvo nagrinėjamas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 pagal UAB „Kamesta“ ieškinį Kauno miesto savivaldybės administracijai (jame UAB „Kamesta“ prašė: 1) pripažinti neteisėtu Kauno miesto savivaldybės administracijos vienašalį 2005 m. rugpjūčio 1 d. Koncesijos sutarties nutraukimą; 2) priteisti UAB „Kamesta“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 3 734 191,58 Lt skolos (koncesijos mokestį), 1 847 590,78 Lt skolos (už papildomus darbus), 303 336,97 Lt delspinigių, 231 102,50 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos priešieškinį UAB „Kamesta“. Nurodyta byla Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi buvo nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Kamesta“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija susitarė toliau vykdyti Koncesijos sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir tvarka, be to, Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti UAB „Kamesta“ skolą (koncesijos mokestį, įsiskolinimą už papildomus (nenumatytus) darbus bei delspinigius) ir atsisakė priešieškinio reikalavimų (1 b. t., 134–137 l.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog iš teismo nutartimi patvirtintų taikos sutarties nuostatų matyti, kad, nagrinėjant Teisinių paslaugų sutartyje nurodytą ginčą, Koncesijos sutartis, sudaryta atsakovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos, nebuvo nutraukta, ją susitarta vykdyti toliau ir pagal bylos duomenis nurodyta sutartis iki šiol yra tebevykdoma (1 b. t., 134–137 l., 3 b. t., 28–34 l.).
Nustačiusi, jog Koncesijos sutartis Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012, kurioje buvo išspręstas atsakovo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ginčas dėl Koncesijos sutarties vykdymo, nebuvo nutraukta, o Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies d) punkte nurodytas sėkmės mokestis skaičiuojamas nuo piniginių lėšų sumos, kurią atsakovas galėtų (turėtų) gauti, nutraukus Koncesijos sutartį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 918 943,20 Lt sėkmės mokesčio priteisimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pagal taikos sutarties sąlygas Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti atsakovui 11 529 829,78 Lt skolą bei toliau mokėti einamuosius mokėjimus pagal Koncesijos sutartį, tačiau suklydo, nurodęs, jog pagrįstas ieškovo reikalavimas dėl sėkmės mokesčio priteisimo, kadangi aukščiau nurodytas piniginių lėšų sumas Kauno miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti atsakovui, vykdydama Koncesijos sutartį, o ne paminėtos sutarties nutraukimo atveju.
Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl sėkmės mokesčio priteisimo, neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų iš esmės nepasisako, tačiau pažymi, jog taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, todėl, bylą užbaigus, patvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį, negalima vienareikšmiškai teigti, jog buvo pasiekta sėkmė (CK 6.983 str. 1 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, o sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.), tačiau, kita vertus, sėkmės mokestis negali būti neprotingai didelis (Advokatūros įstatymo 5 str., 50 str. 3 d.), todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atlygio už teisines paslaugas (kartu dėl sėkmės mokesčio) priteisimo, privalo patikrinti susitarimo dėl nurodyto atlygio atitiktį Advokatūros įstatymo bei Advokatų etikos kodekso nuostatoms, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai išaiškinęs Teisinių paslaugų sutarties nuostatas dėl sėkmės mokesčio bei netinkamai įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę gauti sėkmės mokestį (CPK 329 str. 1 d.; Teisinių paslaugų sutarties 3.1 d. d) p.; Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, panaikintina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo priteistas iš atsakovo ieškovui 918 943,20 Lt sėkmės mokestis, ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimamas naujas teismo sprendimas, atmetant ieškovo reikalavimą dėl sėkmės mokesčio priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p. 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį
Minėta, jog Teisinių paslaugų sutartyje atsakovas įsipareigojo ieškovui atsiskaityti už suteiktas paslaugas pagal Teisinių paslaugų sutarties 3.1 dalies a) papunktyje numatytus valandinius advokato, advokato padėjėjo ir teisininko darbų įkainius.
Bylos duomenimis, ieškovas, pareikšdamas reikalavimą atsakovui dėl 24 931,37 Lt skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį, pateikė 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB14 Nr. 129 (248 433,87 Lt su PVM sumos), 2014 m. balandžio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą Serija APB14 Nr. K03 (-223 502,50 Lt su PVM sumos) bei 2014 m. balandžio 1 d. atsakovui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, kurie, ieškovo nuomone, įrodo atsakovo 24 931,37 Lt skolą (248 433,87 Lt – 223 502,50 Lt; 1 b. t., 13 l., 15–71 l., 79 l.). Atsakovas, nurodydamas, jog yra visiškai atsiskaitęs su ieškovui (netgi permokėjęs jam 5 000 Lt), į bylą pateikė septynias PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas ieškovo atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d., iš viso 223 502,50 Lt sumos, bei įrodymus (mokėjimų nurodymų kopijas), kurie, jo nuomone, patvirtinta, jog atsakovas yra apmokėjęs šias sąskaitas ir iš viso ieškovui sumokėjęs 228 502,50 Lt (1 b. t., 119–133 l.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas ieškovui sumokėjo 223 502,50 Lt ir pagal į bylą pateiktus įrodymus liko skolingas 24 931,37 Lt už darbus pagal valandinį įkainį, be to, teismo teigimu, atsakovas neįrodė, kad ieškovas nesuteikė ar netinkamai suteikė teisines paslaugas, todėl teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl 24 931,37 Lt skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas su atsakovu, sprendžiant klausimą dėl atsakovo įsiskolinimo už ieškovo pagal valandinį įkainį atliktus darbus, į bylą pateikė skirtingus finansinius dokumentus: ieškovas pateikė vieną 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą (248 433,87 Lt su PVM sumos), išrašytą už visas ieškovo atsakovui suteiktas paslaugas pagal valandinį įkainį, nenurodant, jog tai yra suminė PVM sąskaita – faktūra, bei 2014 m. balandžio 9 d. kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą (-223 502,50 Lt su PVM sumos), išrašytą atsakovo atliktų mokėjimų ieškovui sumai, tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė net septynias PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas ieškovo atsakovui laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 24 d. iki 2013 m. rugsėjo 12 d. (iš viso 223 502,50 Lt sumos), bei duomenis apie šių sąskaitų apmokėjimą. Taigi iš į bylą pateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai pagrindu ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą dėl aukščiau nurodytos skolos priteisimo, t. y. kada ir kokios sumos PVM sąskaitas - faktūras jis išrašė atsakovui bei kokie buvo nurodyti jų apmokėjimo terminai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, esant paminėtiems prieštaravimams, reikalinga išreikalauti iš ieškovo duomenis apie atsakovo atliktus mokėjimus ieškovui pagal Teisinių paslaugų sutartį (iš viso -223 502,50 Lt su PVM sumos) bei išsamiai ištirti atsakovo pateiktas jam ieškovo išrašytas PVM sąskaitas – faktūras (dvejose iš jų nurodyta, jog sąskaitos išrašytos ne pagal ginčo Teisinių paslaugų sutartį Nr. TPS219/2009, bet pagal Teisinių paslaugų sutartį Nr. TPS 104/2009 ir Nr. TPS 32/2009), taip pat išreikalauti kitus finansinius dokumentus, patvirtinančius atsakovo atsiskaitymo (visiško ar dalinio) su ieškovu aplinkybes (1 b. t., 119 l., 123 l.).
Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl 24 931,37 Lt skolos iš atsakovo ieškovui priteisimo, pirmosios instancijos teismas be pagrindo išsamiai neištyrė ir neįvertino ieškovo pateiktos 2014 m. balandžio 1 d. atsakovui suteiktų teisinių paslaugų ataskaitos bei jos atitikties į bylą pateiktiems dokumentams (PVM sąskaitoms – faktūroms). Paminėtoje ataskaitoje nurodyti ieškovo darbai, atlikti pagal Teisinių paslaugų sutartį laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2014 m. kovo 31 d., tačiau Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta tik 2009 m. spalio 23 d. (praėjus 4 mėnesiams nuo pirmųjų paslaugų pagal ataskaitą atlikimo), byloje nėra duomenų, kada paminėta sutartis buvo nutraukta, nors apie sutarties nutraukimą nurodo ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, o taikos sutartis buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog, siekiant tinkamai ištirti aplinkybes, reikšmingas ieškovo reikalavimui dėl 24 931,37 Lt skolos priteisimo, būtina nustatyti, kokias tiksliai teisines paslaugas ieškovas suteikė atsakovui pagal Teisinių paslaugų sutartį, dėl to būtų tikslinga ištirti, ar ieškovas pateikė duomenis apie teisinių paslaugų atlikimą civilinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjamas nurodytas ginčas (Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-389-173/2012 ir Nr. A2-1299-657/2015.
Išdėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatkleidė bylos dalies dėl skolos už atliktus darbus pagal valandinį įkainį esmės ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, bylos nagrinėjimas iš naujo apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės. Šioje byloje turi būti nustatyta ieškovo atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtis Teisinių paslaugų sutarties galiojimo metu, ieškovo atsakovui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, atsakovo įvykdyti mokėjimai pagal nurodytą sutartį bei ieškovo išrašytas sąskaitas ir tik tada padaryta išvada dėl atsakovo įsiskolinimo egzistavimo. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamo sprendimo dalis dėl 24 931,37 Lt skolos priteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamu atveju panaikinus teismo sprendimo dalį dėl sėkmės mokesčio priteisimo ir priėmus dėl šios ginčo dalies naują teismo sprendimą – atmetus ieškovo reikalavimą dėl 918 943,20 Lt sėkmės mokesčio priteisimo, taip pat panaikinus teismo sprendimo dalį dėl 24 931,37 Lt skolos priteisimo ir šią bylos dalį perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, panaikintinos ir teismo sprendimo dalys dėl 1 887,80 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų (skaičiuojamų nuo priteistos 943 874,57 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) bei 17 458,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui ir 12,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovo valstybei, klausimus dėl palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 329 str. 1 d.).
Perduodant bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, šį klausimą paliekant išspręsti pirmosios instancijos teismui, priklausomai nuo galutinio bylos išnagrinėjimo rezultato (CPK 93 str. 5 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nusprendžia:
netenkinti atsakovo UAB „Kamesta“ prašymo dėl bylos sustabdymo.
Netenkinti ieškovo Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ prašymų dėl papildomų įrodymų išreikalavimo bei apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl 918 943,20 Lt sėkmės mokesčio priteisimo ir priimti naują teismo sprendimą – atmesti ieškovo Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“, j. a. k. 301749532, ieškinio dalį dėl 918 943,20 Lt skolos priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“, j. a. k. 259805810.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo dalį dėl 24 931,37 Lt skolos, 1 887,80 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų (skaičiuojamų nuo priteistos 943 874,57 Lt sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo, t. y. 2014 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) bei 17 458,00 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovui ir 12,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo iš atsakovo valstybei ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.