Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d.. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas E. K. priklausantis automobilis Mercedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2023 m. gegužės 14 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sugriebė J. S. už kaklo ir jį spaudė, tampė pastarąją už plaukų ir stipriai sugriebė už rankos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. S. jo buvusi sugyventinė, su ja kartu negyvena ir neveda bendro ūkio apie vienerius metus. Su J. turi bendrą mažametę dukrą. 2023 m. gegužės 14 d. pas jį buvo dukra I., kadangi jam reikėjo skubiai išvykti į darbus, jis paprašė draugės K. pažiūrėti jo dukterį. Ji sutiko, dėl to nuvežė ją pas K. į namus. Dienos metu buvo darbe, po darbo vartojo alkoholį, namo grįžo apie 18.00 val. Jam į telefoną skambino J.. J. atsiliepė ne iš pirmo karto. Pakėlęs telefoną girdėjo, kaip ji jo klausė, kur yra jų dukra, jis jai nenorėjo atsakyti. Netrukus J. atėjo prie jo namų durų ir pradėjo baladotis į duris. Atidaręs duris, įsileido J. į vidų, ji isterikavo, šaukė – kur yra vaikas. Kadangi jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis jai nieko neatsakė, tada ji bandė sugriebti jam už kaklo. Supykęs, kad ji isterikuoja, sugriebė jai už rankos, patraukė ją nuo savęs. Po to sugriebė ją už kaklo ir ištempė pro duris. Kad būtų sugriebęs už plaukų neatsimena, tačiau galėjo būti, kad kažkuriuo metu buvo suėmęs ir už plaukų. Po šių jo padarytų veiksmų J. išėjo į lauką ir iškvietė jam policiją. Kai J. išėjo iš namų, jis jai nusiuntė savo draugės K. adresą, kur buvo jų dukra, tam, kad ši ją pasiimtų. Vėliau, kiek prisimena, ir pats atvažiavo pas K. į namus, kur ir sutiko policijos pareigūnus. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo, faktines veikos padarymo aplinkybes ir jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, liudytojos parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, BPC garso įrašas, policijos pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su dukra I. K.. Dukros tėvas yra E. K., su kuriuo ji kartu gyveno apie 10 metų, tačiau susituokę nebuvo. Su E. K. kartu negyvena jau apie metus laiko, kadangi nuolatos pykdavosi, taip pat, pykdavosi ir dėl to, kad šis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Po išsiskyrimo bendravo tik vaiko priežiūros klausimais. Po išsiskyrimo bendru sutarimu nusprendė, kad jų dukra I. K. gyvens kartu su ja, o šis su ja matysis tada, kai jai reiks į darbą. 2023 m. gegužės 13 d. apie 22.00 val. ji nuvežė savo dukrą I. K. pas buvusį sugyventinį E. K., adresu (duomenys neskelbtini). Jai atvykus, E. K. buvo adekvatus, atrodė, kad yra blaivas, tarp jų jokio konflikto tada nebuvo ir ji išvažiavo į darbą. 2023 m. gegužės 14 d. apie 18.00 val. atvyko tuo pačiu adresu pasiimti dukros. Atvykusi paskambino E. K. telefonu, šis jai atsakė, kad jo namuose nėra, nors ji per langą matė, kad jis yra namuose, tada ji nuėjo iki buto durų, pradėjo belstis, po kurio laiko jis atidarė buto duris. Užėjusi į vidų, namuose ieškojo dukros, tačiau jos ten nebuvo, jo paklausus, kur yra I., šis jai nesakė, sakė nesvarbu, ne tavo reikalas. Tada E. K. tyčia rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, taip pat, tempė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji tuo metu bandė išeiti iš buto, tačiau šis rankomis, tyčia stipriai suėmė jai už dešinės rankos riešo ir ją laikė, taip bandydamas ją sulaikyti, kad ji neišeitų iš buto. Jai pavyko išsilaisvinti ir ji nubėgo į automobilį. Automobilyje skambino E. K. naujai draugei K. K., kuri jai nekėlė telefono ragelio, ji tada išsigando, kad vaiko nėra ir pas ją, ir paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu Nr. 112 bei pranešė apie įvykį. Laukdama, kol atvyks policija, K. K. jai parašė, kad dukra yra pas ją namuose ir nurodė savo adresą, kuriuo nuvykusi, namuose rado savo dukrą I. K.. Jai atvykus, maždaug už kelių minučių, pasirodė ir E. K., kuris pradėjo spardyti buto duris, tačiau jos jo neįsileido ir po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai. Jos dukra I. K. konflikto nematė. E. K. konflikto metu buvo stipriai ir akivaizdžiai neblaivus. Jai įteikta užduotis nuvykti pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji nevyko, kadangi vizualiai ant jos kūno nėra matomų E. K. jai padarytų sužalojimų. Į gydymo įstaigą dėl sužalojimų nesikreipė. Tuo metu, kai E. ją smaugė, tempė už plaukų, buvo suėmęs už riešo, ji jautė fizinį skausmą, kadangi visus šiuos veiksmus jis padarė agresyviai nusiteikęs ir būdamas ženkliai už ją stipresnis bei apsvaigęs nuo alkoholio. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. K. pažįsta apie savaitę laiko iš socialinių tinklų, bendravo draugiškai. Kadangi ji turi mažametį sūnų, o jis turi dukrą, kelis kartus per tą savaitę buvo susitikę kartu su vaikais. Tuos abu kartus, kai buvo susitikę, užuodė alkoholio kvapą sklindantį nuo E., tas jai nepatiko, kadangi jis būdavo su vaiku. 2023 m. gegužės 13 d. E. kartu su dukra pasiliko pas ją nakvoti. Kitą dieną kartu su vaikais buvo parke, leido laiką kartu. E. paprašė, kad jis duotų jo dukros mamos kontaktus, kad galėtų ją informuoti, jog jos dukra yra saugi, kad ji yra pas ją. Apie 12.00 val. E. jos paprašė pažiūrėti jo dukrą, kadangi jis norėjo padirbti, ji sutiko. Vakare parašė mergaitės mamai J., kad viskas gerai, kad pas ją yra jos dukra ir liks nakvoti. Apie 17.00 val. E. jai paskambino ir pasakė, kad nekeltų telefono J. Apie 18.00 val. pas ją į namus grįžo E., pastebėjo, kad jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, rankoje laikė stiklinę su alkoholiniu gėrimu, pasakė, kad važiuos su I. namo. Kadangi E. buvo neblaivus, ji jam nenorėjo atiduoti dukros, žinute informavo J., kad atvažiuotų pas ją pasiimti dukros ir nusiuntė jai adresą. E. sužinojęs, kad davė J. savo namų adresą, pradėjo elgtis agresyviai, praeidamas ranka perbraukė jai per kaklą, piktai bendravo, sakė, jog pamatys, kas čia dabar bus. E. griežtai pasakė, kad išeitų iš jos namų ir atidarė buto duris. Už durų pamatė stovinčią J., įsileido ją į vidų ir užrakino duris. Už durų paliko stovintį E.. E. pradėjo stipriai daužyti buto duris ir šaukė, kad jos jį įsileistų. J. jai papasakojo, kad apie 17.00 val. nuvažiavo pas E. į butą, nes galvojo, kad ten yra jos dukra. J. sakė, kad E. ją smaugė, daugiau nieko nepasakojo, kadangi matė, jog jai yra stresas. Šiuo metu su E. nebendrauja, jo numerį užblokavo.

Iš 2023 m. gegužės 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini).

Iš 2023 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame girdima, kaip pranešėja J. S. nurodo, kad: „Ne, aš dabar išbėgau iš namų, jis ten mane mušti pradėjo ir vienu žodžiu“, „E. K.“, „Taip ir išgėręs yra“.

Iš 2023 m. gegužės 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, fiksuoti 2023 m. gegužės 14 d., kuriuose matoma, kaip policijos pareigūnės bendrauja su nukentėjusiąja J. S.. Moteris sako: „tai aš išvažiavau į darbą ir jis kaip susirado draugę“. Policijos pareigūnė klausia: „dukros tėvas, tai čia jisai?“. J. S. sako: „taip, vienu žodžiu, ji ten parašė, kad jie kartu, po to, iš po darbo atvažiavau iki jo, galvojau, kad namie jie tenais, atvažiavau pasiimti dukros, nu ir jisai puolė mane, dukros nėra. Aš išsigandau, sakau tai kur dukra, tai draugei jo skambinu, nekelia ragelio, nu va, užtat išsikviečiau policiją. Nu ir atvažiavau, ir dabar nu ir ką jis dabar puola čia ir duris daužo“. Policijos pareigūnė: „o tai puola, tai jis smurtą naudojo prieš Jus, mušė?“. Moteris atsako: „taip, nu aš atvažiavau pas jį į butą, jis iškart puolė“. Policijos pareigūnė: „nu gerai puolė, tai paaiškinkit tiksliau, kur mušė, kaip mušė?“. Moteris sako: „nu tai už kaklo, už rankų visur“. Policijos pareigūnė: „fizinį skausmą sukėlė?“. J. S. sako: „nu tai taip“. Policijos pareigūnė klausia: „medikų nereikia?“. J. S. sako: „ne“. Policijos pareigūnė: „pretenzijų turit, pareiškimą rašysit?“. Nukentėjusioji sako: „rašysiu“. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip moteriai patikrinamas neblaivumas, alkotesteriu nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad E. K. yra jos buvęs sugyventinis, apie metus laiko jie nėra kartu. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip bendro naudojimo laiptinėje policijos pareigūnės susitiko su E. K., kartu nueina prie policijos tarnybinio automobilio. E. K. sako: „čia yra problema, alkoholis yra problema“. Policijos pareigūnės E. K. alkotesteriu nustato 2,96 prom. neblaivumą.

Iš neblaivumo patikrinimo rezultatų žurnale matyti, kad 2023 m. gegužės 14 d. 19.47 val. E. K. nustatytas 2,96 promilių girtumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

Teismas, išanalizavęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis 2023 gegužės 14 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sugriebė J. S. už kaklo ir jį spaudė, tampė pastarąją už plaukų ir stipriai sugriebė už rankos, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai J. S. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis pripažino, kad 2023 gegužės 14 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su buvusia sugyventine J. S. metu, sugriebė jai už rankos, tuomet sugriebęs už kaklo ištempė ją pro duris, taip pat buvo ir suėmęs jai už plaukų, po ko J. iškvietė policiją. Nukentėjusioji J. S. patvirtino, kad 2023 gegužės 14 d. nuvyko pas E. K. į namus pasiimti dukros, kuomet tarp jų kilus žodiniam konfliktui, jis rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, taip pat tempė už plaukų, jai norint išeiti iš buto, bandydamas ją sulaikyti, stipriai suėmė jai už dešinės rankos riešo, tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tą patvirtino ir liudytoja K. K., kuri parodė, kad J. jai pasakojo, jog apie 17.00 val. nuvažiavus pas E. į butą pasiimti dukros, E. ją smaugė. Iš BPC garso įrašo girdima, kaip pranešėja J. S. nurodo, kad ji išbėgo iš E. K. namų, nes šis pradėjo ją mušti. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų body (kūno) kamerų vaizdo įrašuose, kuriuose girdima, kaip J. S. sako, kad atvažiavus pas E. K. pasiimti dukros šis ją puolė – suėmė jai už kaklo, už rankų, taip pat matoma, kaip policijos pareigūnės bendrauja su E. K., jis teigia, kad problema yra alkoholis, jam nustatomas 2,96 prom. girtumas, ką patvirtina ir neblaivumo patikrinimo žurnalo duomenys.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė kaltinamojo vartotas fizinis smurtas – sugriebimas už rankų ir už kaklo, jo spaudimas, tampymas už plaukų, todėl konstatuojama, jog šios pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu – šių smurtinių veiksmų naudojimu prieš nukentėjusiąją.

Kaltinamasis E. K., būdamas suaugęs, pakaltinamas, neabejotinai suvokė, kad sugriebdamas nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas, tampydamas nukentėjusiąją už plaukų, sugriebdamas jai už rankos, elgiasi neteisėtai, kad tokia jo veika pavojinga ir gali sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą ir netgi sutrikdyti jos sveikatą, nepaisant to, vis tiek prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą. Tai patvirtina, jog jis norėjo taip veikti ir siekė bet kurių pasekmių (sukelti skausmą ar sutrikdyti sveikatą), t. y. veikė neapibrėžta, nekonkretizuota tiesiogine tyčia.

Apibendrinant, konstatuojama, kad kaltinamojo E. K. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant fizinį skausmą požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. K. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu sutinka.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

E. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šia veika kėsintasi į žmogaus sveikatą, nusikaltimas padarytas nesant svarios priežasties, konflikto metu. Veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Anksčiau E. K. teistas, baustas administracine tvarka. Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, priklausomybės ligų centre neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jo dydį nustatant 9 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – nesumokėjęs 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudos, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintinos visiškai jas sudedant ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktiniai diskai su BPC garso įrašu ir policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašais, saugomi byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti E. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti visiškai ją sudedant su

2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti E. K. galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2 kompaktinius diskus su BPC garso įrašu ir policijos pareigūnų BODY kamerų vaizdo įrašais, saugomus byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.