Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo baudžiamojoje byloje Nr. e1-2010-1109/2023.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. Kauno apylinkės teismo Kano rūmų 2023 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinus visiškai ją sudedant su 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, E. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. vasario 5 d. gautas nuteistojo E. K. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo prašymas dėl nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Prašyme nurodyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausmė pakeista į 90 parų areštą. Teismas sprendimą pakeisti bausmės rūšį E. K. motyvavo tuo, kad su paskirtais įpareigojimais E. K. buvo supažindintas, tačiau elgesio pataisos programos lankyti nepradėjo, dėl alkoholio vartojimo pas specialistus nesikreipė, padarė administracinius nusižengimus, nakvojo ne namuose, vartojo alkoholį. Teismas padarė išvadą, kad E. K. be pateisinamų priežasčių vengia tinkamai atlikti teismo jam skirtą laisvės apribojimo bausmę, daro naujas nusikalstamas veikas, nesilaiko teismo jam skirtų įpareigojimų, tinkamai nevykdo bendrųjų pareigų asmenims nubaustiems laisvės apribojimo bausme, nerodo pastangų keisti savo elgesį, jo probacija neveiksminga. Šiuo metu E. K. atlieka arešto bausmę Technikos g. 34, Kaunas, kur atvyko pats savarankiškai įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutarčiai. Šiuo prašymu nuteistojo E. K. gynėjas kreipiasi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas pritaikyti E. K. atitinkamas baudžiamojo įstatymo nuostatas ir atidėti likusios atlikti arešto bausmės vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nurodo, kad BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą - nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Suprasdamas, kad aptariamu atveju yra susidariusios neordinarinės aplinkybės, t. y. laisvės apribojimo bausmė nuosprendžio vykdymo stadijoje pakeista į areštą, vis dėlto mano, kad yra galimybė ir įstatyminis pagrindas apsvarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo galimybę ir likusios atlikti arešto bausmės dalies vykdymą atidėti, paskiriant E. K. intensyvią priežiūrą. Pažymi, kad iš tiesų, sutiktina, kad E. K. nebuvo pakankamai rūpestingas, vykdydamas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Tačiau, jam pradėjus atlikti su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, itin sudėtingoje ir labai nepalankioje situacijoje atsidūrė jo mažametė dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini), likusi gyventi kartu su motina J. S. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus Gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) pridedamas prie prašymo). J. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, darbas yra nuolatinio pobūdžio, todėl susidarė situacija, kuomet mažametė dukra, vienam iš tėvų pradėjus atlikti arešto bausmę, liko praktiškai be priežiūros. Beje, J. S. pajamos yra nedidelės, darbo užmokestis į rankas sudaro kiek daugiau nei 800 eurų (Pažyma apie pajamas pridedama). Pastebėtina, kad pats E. K. nuo 2023 m. spalio 13 d. buvo pradėjęs reguliariai lankyti Anoniminių alkoholikų susirinkimus, tad nėra pagrindo teigti, kad jis nesistengė atsisakyti alkoholio vartojimo, supranta savo priklausomybę ir kritiškai vertina savo ankstesnį elgesį (duomenys apie Anoniminių alkoholikų susirinkimų lankymą pridedami). Pačios laisvės apribojimo bausmės netinkamą vykdymą didžiąja dalimi lėmė jo priklausomybė alkoholiui, kurią galima išgydyti tik medicininėmis priemonėmis, bet ne formaliu įpareigojimu „nevartoti“ alkoholio. Pastebėtina ir tai, kad dalis realiai atliktos arešto bausmės jau turi mano ginamajam prevencinį pobūdį. Todėl manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus E. K. nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-8-788/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 27 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d. ir kt. nutarimai). Jau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-8-788/2018 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik nubaudimo ar prevencijos tikslais. Ne mažiaus svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, bet yra vienas iš teisinių instrumentų, padedančių juos pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, ir vadovaudamasis BK 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361-362 straipsniais, prašoma E. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. paskirtos ir likusios neatliktos arešto bausmės dalies vykdymą atidėti šešiems mėnesiams, paskiriant E. K. intensyvią priežiūrą ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytą pareigą gydytis priklausomybės ligą.

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė prašymą atmesti, kadangi teismas nutartimi nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu pakeitė atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad be realios laisvės atėmimo bausmės tie bausmės tikslai nebus pasiekti, o ir logiško paaiškinimo, kodėl reikėtų tenkinti jo prašymą, asmuo nepateikė.

Nuteistojo gynėjas advokatas teismo posėdžio prašė tenkinti prašymą, paaiškino, kad teisinis pagrindas, kaip matyti pagal BK 75 straipsnį, numatytas, bet norint jį panaudoti, turi būti tam tikros faktinės aplinkybės, teismo diskrecija priimti sprendimą. Nuteistasis nevengia atsakomybės, supranta priežastį, kodėl jis ten atsidūrė. Mano, kad išsprendus klausimą su priklausomybės pašalinimu, ką jis ir pradėjo daryti, problema išsispręs. Atkreipia dėmesį į paties nuteistojo požiūrį, nevengimą atsakomybės, norą ir siekį keistis.

Nuteistasis teismo posėdžio prašė tenkinti prašymą, paaiškino, kad iki bausmės atlikimo piktnaudžiavo alkoholiu, bet jau kelis mėnesius buvo susitvarkęs, jam padėjo anoniminiai alkoholikai, jis prižiūrėjo dukrą, padėjo buvusiai sugyventinei prie ūkio darbų. Dabar dukrą prižiūri sugyventinė, o savaitgaliais ji būna su diedukais. Dukrai yra 7 metai, ji lanko mokyklą, būrelius, reikia finansiškai padėti. Būdamas kalėjime dabar supranta, kad reikia dirbti, dabar laiką gaišta.

Prašymas atmestinas.

BPK 335 straipsnyje nurodyta, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas (BPK 336 straipsnio 1 dalis). Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos (BPK 336 straipsnio 2 dalis).

BPK 339 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, remdamasis BK 75 ar 92 straipsniu ir įvertinęs socialinio tyrimo išvadoje, jeigu ji buvo rengta, pateiktą informaciją, priimdamas nuosprendį gali nuspręsti bausmės vykdymą atidėti ar iš dalies atidėti jos vykdymą.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad E. K. Kauno apylinkės teismo Kano rūmų 2023 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinus su 2023 m. sausio 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, E. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokslu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2023 m. birželio 15 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartimi, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos Kauno skyriaus teikimą, E. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams pakeista į 90 parų areštą. Nuteistasis šią nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, kuris 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė, palikdamas galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartį, kuri įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 20 d. ir asmuo šiuo metu jau atlieka arešto bausmę.

Šiuo atveju matoma, kad tiek Kauno apylinkės teismo Kano rūmų 2023 m. gegužės 31 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. K. buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tiek ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 23 d. nutartis, kuria minėtu baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė pakeista į arešto bausmę, yra įsiteisėję, taigi, privalo būti vykdomi. Pažymėtina, kad nutartis, kuria nuteistajam laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu, priimta vadovaujantis nutarties priėmimo metu aktualiomis bylos aplinkybėmis. Nors nuteistasis ir skundė minėtą nutartį, tačiau jo skundas buvo atmestas, taigi Kauno apylinkės teismas nutartimi pakeitęs nuteistajam laisvės apribojimą areštu, priėmė pagrįstą sprendimą ir jo keisti nebuvo pagrindo. Be to, nors BK 75 straipsnis ir numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas paskirtos bausmės vykdymą gali atidėti, tačiau BPK 339 straipsnyje įtvirtinta, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik nuosprendžio priėmimo metu. Nei BK, nei BPK nuostatos nenumato galimybės kreiptis dėl bausmės vykdymo atidėjimo tada, kai nuosprendis jau yra įsiteisėjęs ir pradėtas vykdyti. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis netinkamą jam paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, vykdymą taip pat teisino tuo, kad turi prižiūrėti nepilnametę dukrą, kurios mama dirba, todėl šios aplinkybės, kurias nurodo, kaip trukdančias atlikti bausmę, buvo žinomos tiek pirmosios instancijos teismui, pakeitusiam bausmę, tiek ir apeliacinės instancijos teismui, netenkinusiam skundo. Kaip matyti, mažametė turi motiną, kuri dirba, rūpinasi savo dukra ir ją išlaiko, kai tuo tarpu nuteistasis, kaip matyti, niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, piktybiškai pažeidinėjo bausmės atlikimo sąlygas ir tvarką, iš savo klaidų netenkinus pirmojo teikimo nepasimokė, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, kas rodo, jog net ir žinodamas gresiančias pasekmes, t. y. bausmės pakeitimo į areštą tikimybę ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes, savo dukrai, savo elgesio nekeitė. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad prašymas atidėti bausmės vykdymą yra faktiškai ir teisiškai nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistojo E. K. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo prašymo tenkinti nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.