Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-04-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-139-557/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-25
Bylos Nr.
AN2-139-557/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00152-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
D. T.
Advokatai
Eduardas Antonenkas Klaipėda
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-139-557/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00152-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10.; 21.11.10.; 21.13.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. atstovo advokato J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-08 nutarimo, kuriuo D. T. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį 480 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-08 nutarimu D. T. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 480 Eur bauda už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nevykdė akcininko R. J. reikalavimo – įstatyme nustatytu terminu neperdavė akcininkui informacijos apie bendrovę, t. y. nepateikė susipažinti 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo ar jo kopijos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-14 nutartimi ištaisyta apsirikimo klaida Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-08 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A6-341-201/2019, šio nutarimo rezoliucinėje dalyje nurodant priteisti iš D. T. 205 Eur advokato atstovavimo išlaidų R. J..

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. įgaliotasis atstovas advokatas J. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-08 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą D. T. nutraukti.

3.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą iš esmės grindė išvadomis, kad ANK 119 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta administracinė atsakomybė ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl D. T., kaip bendrovės vadovė, turėjo pareigą pateikti akcininkui jo reikalaujamą ir teisės aktuose nustatytą teiktiną informaciją, taip pat ir 2018-04-20 Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, tačiau faktiškai jį pateikė tik 2018-11-02 t. y. žymiai praleidusi įstatyme numatytus terminus.

3.2. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo išvada apeliantas nurodo, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai konstatuota vienasmeniška D. T. administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, netyrė ir nevertino visų bendrovės atsakingų asmenų, t. y. bendrovės valdybos narių veiksmų ir jų atsakomybės, kaip to reikalauja ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatos.

3.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ANK 119 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad atsakomybė taikoma ir piniginė bauda už įstatyme įtvirtintos informacijos nepateikimą bendrovės akcininkams gali būti skiriama ne tik bendrovės vadovui, bet ir kitiems atsakingiems asmenims.

3.4. Pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu buvo pateiktas ir 2019-01-16 Bendrovės registracijos duomenų išrašas iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro. Šiame išraše akivaizdžiai matyti, jog bendrovėje sudaryta ir veikia valdyba, kurios nariu yra ir pats pareiškėjas R. J..

3.5. ABĮ 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdyba nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija negali būti laikoma informacija, kuri pagal šį ir kitus įstatymus turi būti vieša. ABĮ 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad valdyba analizuoja ir vertina pateiktą medžiagą apie bendrovę. ABĮ 34 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad valdyba atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku.

3.6. Paminėtos ABĮ nuostatos aiškiai rodo, kad bendrovės valdyba yra atsakinga už bendrovės informacijos viešinimą, akcininkų susirinkimų šaukimą ir rengimą. Taigi D. T., kaip bendrovės vadovė, nėra ir negali būti laikoma vienasmeniškai atsakinga bendrovės akcininkams už įstatyme nurodytos informacijos (nagrinėjamu atveju – 2018-04-20 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo) nepateikimą laiku, savarankiškai nuo bendrovės valdybos narių veiksmų (neveikimo) vertinimo, nes ANK119 straipsnio 1 dalyje nurodytam nusižengimui nustatyti privalo būti vertinama „kitų atsakingų asmenų“ atsakomybė, konkrečiai – bendrovėje veikiančios valdybos ir jos narių atsakomybė.

3.7. Kaip minėta, pats pareiškėjas R. J. bendrovėje veikia ir kaip akcininkas, ir kaip bendrovės valdybos narys. Taigi pats R. J., kreipdamasis į bendrovę 2018-04-15, 2018-05-14, 2018-07-11 raštais dėl informacijos pateikimo (priedai pateikti prie pareiškimo), faktiškai kreipėsi į bendrovės vadovę D. T. ir į bendrovės valdybą, kurios nariu yra pats pareiškėjas R. J..

3.8. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu nepagrįstai sprendė dėl vienasmeniškos D. T. atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nepasisakęs ir nenagrinėjęs bendrovės valdybos, konkrečiai – dėl paties bendrovės valdybos nario – pareiškėjo R. J. veiksmų (neveikimo), kaip „kitų atsakingų asmenų“, nurodytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, atsakomybės.

3.9. D. T. pagrįstu įsitikinimu, bendrovės valdybos narys R. J. (t. y. pareiškėjas) tikslingai veikė prieš bendrovę ir jos vadovę D. T., nes dirbtinai sukūrė ginčo situaciją, siekdamas sukurti sąlygas administracinės atsakomybės D. T. taikymui, o tuo tarpu pats pareiškėjas, kaip bendrovės valdybos narys, yra atsakingas už bendrovės informacijos valdymą ir viešinimą bei pateikimą sau, kaip bendrovės akcininkui.

3.10. Dėl visų anksčiau nurodytų aplinkybių turi būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena D. T. nutraukta.

3.11. Apelianto teigimu, pareiškėjas R. J. pareiškimą pateikė akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, todėl pareiškimo pagrindu negali būti taikoma atsakomybė.

3.12. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Formalus įstatymo taikymas pažeidžia asmens teises ir interesus. Teisingumas negali būti vykdomas tik formaliai. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 1999-12-21, 290/-10-24, 2009-04-10, 2012-12-06 nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21,2012-09-25, 2012-12-19 nutarimai).

3.13. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu D. T. nurodė teismui aplinkybes, jog tarp jos ir pareiškėjo yra kilusi konfliktinė situacija, pareiškėjas neprisideda prie bendrovės gerovės, jos veiklos gerinimo ir pelno siekimo. Priešingai, pareiškėjas nuolat siekia sukurti formalius pagrindus sunkinti bendrovės vadovės veiklą, prašydamas informacijos iš D. T., kurią jis pats, kaip bendrovės valdybos narys, gali nekliudomai gauti ir su ja susipažinti.

3.14. Nepaisant to, pareiškėjas tikslingai vengia teismo procese nurodyti faktą, kad pats yra bendrovės valdybos narys ir gali gauti visą bendrovės informaciją tiesiogiai. Pareiškėjas, prisidengdamas vien bendrovės akcininko statusu, reikalauja bendrovės vadovo administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nors pats, būdamas bendrovės valdybos nariu, yra atsakingas už bendrovės informacijos valdymą ir jos viešinimą.

3.15. Esant tokioms anksčiau nurodytoms aplinkybėms, D. T. prašo teismo atsisakyti vykdyti formalųjį teisingumą, o atsižvelgiant į paties pareiškėjo veiksmus, užimamas bendrovės valdybos nario pareigas, atsisakyti taikyti bendrovės vadovei administracinę atsakomybę ANK 119 straipsnio 1 dalies pagrindu, panaikinant kaip nepagrįstą ir neteisėtą skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas D. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį klausimas. Apelianto teigimu, D. T., kaip bendrovės vadovė, nėra ir negali būti laikoma vienasmeniškai atsakinga bendrovės akcininkams už įstatyme nurodytos informacijos (nagrinėjamu atveju – 2018-04-20 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo) nepateikimą laiku, savarankiškai nuo bendrovės valdybos narių veiksmų (neveikimo) vertinimo, nes ANK119 straipsnio 1 dalyje nurodytam nusižengimui nustatyti privalo būti vertinama „kitų atsakingų asmenų“ – šiuo atveju, apelianto teigimu, bendrovėje veikiančios valdybos ir jos narių atsakomybė. Pareiškėjas R. J. yra bendrovės valdybos narys ir yra atsakingas už bendrovės informacijos valdymą ir jos viešinimą, taigi pats gali gauti visą bendrovės informaciją tiesiogiai. Su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti.

6. ANK 119 straipsnio 1 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytųjų neturtinių teisių pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo sudėties objektyviojo požymio – dalyko (informacijos) – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami ne ANK, o kituose teisės aktuose, šiuo atveju – Akcinių bendrovių įstatyme.

7. Pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų, audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

8. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta tiek reikalautinų pateikti dokumentų apimtis: vienas, keli ar visi reikalaujami pateikti teisės normoje nurodyti dokumentai, tiek teisėto elgesio, vykdant informavimo pareigą akcininkams, būdai. ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta akcininkų neturtinė teisė (gauti apie bendrovę 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją) realizuojama tokia tvarka: 1) akcininkui ar jo įgaliotam atstovui kreipiantis raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais) ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus).

9. Atsižvelgiant į ANK 119 straipsnio 1 dalies nuostatas ir ABĮ normas, darytina išvada, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį asmeniui kyla tuomet, kai jis neatlieka įstatymo nustatytos pareigos. Pareigos nevykdymas pasireiškia neveikimu. Tik nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vienos iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-697/2016).

10. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. T. nepateikė įstatyme nustatytu terminu įmonės akcininkui R. J. reikalaujamo pateikti 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo ar jo kopijos, nėra, tačiau apeliaciniu skundu kvestionuojama jos, kaip įmonės vadovės, vienasmenė atsakomybė bendrovės akcininkams už įstatyme nurodytos informacijos nepateikimą laiku. Apelianto teigimu, ANK 119 straipsnio 1 dalyje nurodytam nusižengimui nustatyti privalo būti vertinama „kitų atsakingų asmenų“ – šiuo atveju bendrovėje veikiančios valdybos, kurios nariu yra ir pats pareiškėjas R. J., atsakomybė. Su šiuo apelianto skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

11. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog D. T. nagrinėjamu atveju nėra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį subjektas. Pažymėtina, kad D. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė (pagal ABĮ 37 straipsnio 1 dalį, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas), turi plačiausius įgaliojimus veikti bendrovės vardu ir interesais bei atstovauja bendrovei teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis. ABĮ 12 straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad įmonės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (ABĮ 12 straipsnio 1 punktas); informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu (ABĮ 12 straipsnio 6 punktas); pranešimą akcininkams, stebėtojų tarybai ir valdybai apie svarbiausius įvykius, turinčius reikšmės bendrovės veiklai (ABĮ 12 straipsnio 10 punktas); informacijos pateikimą akcininkams (ABĮ 12 straipsnio 11 punktas); kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 12 straipsnio 13 punktas).

12. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, D. T., kaip įmonės vadovė, turėjo pareigą pateikti akcininkui R. J. reikalaujamus pateikti įmonės dokumentus, šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolą, tačiau šios savo, kaip įmonės vadovės, įstatyme imperatyviai įtvirtintos pareigos per įstatyme numatytą terminą neįvykdė, tokiu būdu sąmoningai ignoruodama ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotą akcininko neturtinę teisę nustatytu terminu gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Kaip jau minėta, ABĮ 18 straipsnio 1 dalis, be kita ko, imperatyviai nustato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kopijas. Tačiau nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad D. T., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, nepateikė įstatyme nustatytu terminu įmonės akcininkui R. J. reikalaujamo pateikti 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolo (ši faktinė aplinkybė apeliaciniu skundu neginčijama), taigi ji, kaip juridinio asmens vadovė, tyčia sąmoningai neatliko įstatyme nustatytos pareigos pateikti akcininko prašomą informaciją, taip pažeisdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko R. J. ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines teises. Todėl D. T. yra tinkamas atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio, reglamentuojančio akcininko teisių pažeidimą, 1 dalį subjektas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas, skunde cituodamas ABĮ įtvirtintus juridinio asmens valdybos įgaliojimus teigia, kad R. J., būdamas AUB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariu bei atsakingu už bendrovės informacijos valdymą ir jos viešinimą, pats, kaip bendrovės valdybos narys, gali nekliudomai gauti įmonės visą informaciją apie įmonę ir su ja susipažinti. Tačiau, kaip minėta, būtent įmonės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams (ABĮ 12 straipsnio 11 punktas), be kita ko, – ir įmonės valdybai (ABĮ 12 straipsnio 10 punktas), tačiau valdybos funkcijos nėra susijusios su informacijos pateikimu akcininkams. Tokia pareiga, pagal ABĮ, numatyta būtent įmonės vadovui. Taigi R. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, turėjo teisę reikalauti pateikti jam akcininkų susirinkimo protokolą ir su juos susijusius dokumentus, o D. T., kaip šios įmonės vadovė, privalėjo tokius dokumentus jam pateikti. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo, 2018-04-15, 2018-05-14, 2018-06-26, 2018-07-11 pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. T. rašytinius prašymus dėl dokumentų suteikimo bei vėliau kreipdamasis su ieškiniu į teismą civilinio proceso tvarka, prašydamas įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti 2018-04-20 akcininkų susirinkimo protokolą ir su juo susijusius dokumentus, tačiau prašomi dokumentai jam, kaip įmonės akcininkui, buvo pateikti tik 2018-11-02, t. y. nesilaikant ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyto 7 dienų termino ir tik po to, kai Klaipėdos apylinkės teismas 2018-09-26 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-10697-618/2018 įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti akcininkui R. J. šios bendrovės 2018-04-20 visuotinio akcininkų susirinkimo, o jam neįvykus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolo ir visų dokumentų, kuriais buvo įforminti šio susirinkimo sprendimai, kopijas (b. l. 43–45). Tokį dokumentų įteikimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė netinkamu ABĮ 18 straipsnio 1 dalies prasme ir pagrįstai pripažino D. T. padariusią ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

14. Apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su R. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, statusu, jo teisių apimtimi, yra ne administracinių nusižengimų teisenos, o civilinio proceso nagrinėjo dalykas, todėl šioje nutartyje dėl apelianto skunde pateikiamų argumentų, jog pareiškėjas R. J. neprisideda prie bendrovės gerovės, jos veiklos gerinimo ir pelno siekimo, priešingai – neva nuolatos siekia sukurti formalius pagrindus sunkinti bendrovės vadovės veiklą ir dėl to tarp įmonės vadovės D. T. ir akcininko R. J. yra kilusi konfliktinė situacija, nepasisakoma.

15. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

16. Pareiškėjo R. J. atstovas advokatas Eduardas Antonenko Klaipėdos apygardos teismui pateikė atsiliepimą šioje administracinio nusižengimo byloje ir prašo iš D. T. priteisti 250 Eur pareiškėjo R. J. turėtų išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą apmokėti (išlaidas patvirtinantys dokumentai pridedami). Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas, pagal kurio pareiškimą pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal ANK nuostatas nėra įpareigotas pateikti atsiliepimą, tai yra jo teisė, bet ne pareiga. Be to, šios administracinio nusižengimo bylos procese pareiškėjui R. J. atstovavo tas pats advokatas E. Antonenko, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, bylos apeliacinės instancijos teisme procesas vyko rašytinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019-03-14 nutartimi iš D. T. priteista 205 Eur advokato atstovavimo išlaidų R. J.. Atsižvelgiant į visa tai, apygardos teismo vertinimu, yra pagrindas iš D. T. priteisti R. J. 50 Eur, t. y. dalį jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į D. T. įgaliotojo atstovo apeliacinį skundą apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-08 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. T. atstovo advokato J. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš D. T. R. J. naudai išieškoti 50 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, apmokėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas