Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė asociacija LATGA ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovės VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ 4 628,72 Eur autorinio atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė 2018 m. balandžio 5 d. organizavo COMPENSA koncertų salėje, Vilniuje, įvykusį renginį – atlikėjo J. L. koncertą „Būti kartu iš arti“. Ieškovės turimais duomenimis, šio renginio metu, be kita ko, atlikti šie kūriniai: „Gon karuzelo“, „To nie jest San Francisco“, „Snil mi sie rodzinny dom“, „Na opolskim rynku“, „Zolty list“, „BEATA z Albatrosa“. Nurodytų kūrinių autorių teisių turėtojai – J. L., J. R. U., K. G., M. G., yra Lenkijos kolektyvinio administravimo asociacijos – Stowarzyszenie autorow ZAIKS (toliau – ZAIKS), su kuria ieškovė yra sudariusi abipusio atstovavimo sutartį, nariai, t. y. ieškovė kolektyviai atstovauja teisių turėtojams. 2018 m. kovo 27 d. ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovės vadovą, pastarajam persiųsdamas licencinės sutarties dėl teisės viešai atlikti kūrinius renginyje projektą. Apie pareigą pasirašyti licencinę sutartį organizatoriui buvo priminta ne kartą. Vis dėlto, atsakovė aptariamą sutartį pasirašyti atsisakė, motyvuodama tuo, kad renginyje pasirodęs atlikėjas (kartu ir vienas iš teisių turėtojų) yra užsienietis, be to, jis, neva, atsisakė autorinio atlyginimo už kūrinių atlikimą šiame renginyje. Nepaisant ieškovės raginimo, atsakovė iki šiol nėra pasirašiusi licencinės sutarties bei sumokėjusi autorinio atlyginimo, kuris turi būti paskirstytas teisių turėtojams. Vadovaujantis pačios atsakovės pateikta renginio ataskaita, kurioje detalizuoti ieškovei mokėtino autorinio atlyginimo apskaičiavimui reikšmingi duomenys, ir autorinio atlyginimo apskaičiavimo metodika, autorinio atlyginimo už naudojimąsi kūriniais renginyje dydis yra 2 764,36 Eur. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 86 straipsnio 3 dalį, teismas, nustatęs, kad kūriniai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos leidimo, priima sprendimą iš kūrinių naudotojo išieškoti atlyginimą, du kartus didesnį už tą, kurį pastarajam priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją. Kadangi atsakovė kūrinius renginio metu panaudojo neteisėtai – nesudariusi licencinės sutarties dėl viešo kūrinių atlikimo, tai reiškia, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos, būtinos dvigubo atlyginimo, t. y. 5 528,72 Eur, išieškojimui iš atsakovės. Sužinojusi apie kilusį teisminį ginčą atsakovė sumokėjo ieškovei 900 Eur, t. y. dalį priklausančios mokėti autorinio atlyginimo sumos, todėl iš atsakovės priteistina 4 628,72 Eur.

2. Atsakovė VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad leidimas atlikti renginio metu autorių teisių turėtojų kūrinius iš ieškovės buvo gautas, todėl atsakovė neatliko jokių veiksmų (neveikimo), kas galėtų būtų traktuojama kaip autorių teisių pažeidimas. Atsakovė, laikydamasi įstatyme numatyto termino (14 darbo dienų iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo pradžios), kreipėsi į ieškovę su prašymu suteikti licenciją naudoti kūrinius renginyje, ieškovė parengė ir išsiuntė atsakovei licencinę sutartį, atsakovė, savo ruožtu, patvirtino, jog sutartis gauta. Tokie asmenų veiksmai traktuotini kaip sutarties sudarymas, o kartu ir licencijos gavimas. Todėl pagrindo didinti reikalavimus dėl autorinio atlyginimo šiuo atveju nėra. Atsakovė, patvirtinusi apie sutarties gavimą, vėlesnių kreipimųsi iš ieškovės nesulaukė, o ieškovės nurodomas susirašinėjimas elektroniniais laiškas apie renginį ir apmokėjimą už autorines teises nuo 2018 m. balandžio 5 d. vyko ne su atsakove, o su nežinomu asmeniu. Ieškinyje klaidingai nurodoma, kad atsakovė atsisakė mokėti autorinį atlyginimą, nes faktinės aplinkybės pagrindžia, jog autorinis atlyginimas nebuvo sumokėtas dėl pačios ieškovės kaltės, o būtent sąskaitos atsakovei nepateikimo. Ieškovei išrašius ir pateikus PVM sąskaitą faktūrą 2 764,36 Eur sumai, atsakovė apmokėjimo nevengs, kadangi tokį autorinio atlyginimo dydį pripažįsta ir su juo sutinka.

15. Apeliaciniu skundu atsakovė VšĮ „Lenkiški renginiai Lietuvoje“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 1 864,36 Eur autorinį atlyginimą, taip pat proporcingai šalių patenkintų reikalavimų daliai – bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Šiuo atveju net ir fiziškai, ranka nepasirašius licencinės sutarties, aiškinant pagal Įstatymo normas, apeliantė akceptavo ieškovės atsiųstą sutartį, savo sutarties akceptavimą patvirtino laišku, jog sutartis gauta. Jokios papildomos informacijos apie renginį ar kitas reikšmingas aplinkybes, kurią reikėtų pateikti, ieškovė, gavusi sutarties gavimo patvirtinimą, nenurodė apeliantei pateikti, taigi sutarties išsiuntimas apeliantei kartu traktuotinas kaip licencijos apeliantei suteikimas. Apeliantė, savo ruožtu, patvirtino, kad tokią sutartį (leidimą) gavo. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad licencinė sutartis nebuvo sudaryta, tokią išvadą grindė subjektyviai, netinkamai vertindamas byloje turimus įrodymus.

15.2. Įstatyme realus, skanuotas sutarties pasirašymo reikalavimas nėra numatytas, o apeliantės akceptavimas buvo akivaizdus ir teisėtas. Teismas skundžiamame sprendime aiškindamas, jog buvo būtinas skanuotos sutarties persiuntimas atgal ieškovei, teisės normų reikalavimus aiškina plečiamai, tuo nepagrįstai apeliantei numatydamas papildomas pareigas, kurios teisės aktuose nėra numatytos.

15.3. Ieškovei išsiųstu atsakymu apeliantė patvirtino, kad sutartį gavo, ką suprato kaip jai suteiktą leidimą organizuoti renginį. Tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad sutartis laikoma sudaryta nuo gavimo momento, o vėliau, po renginio, sutartį, esant poreikiui, pasirašydavo ir fiziškai. Tačiau pats sutarties sudarymo ir kartu licencijos gavimo momentas buvo apeliantės patvirtinimas, kad sutartis gauta.

15.4. Skundžiamame teismo sprendime nurodomas apeliantės direktoriaus elektroninis laiškas vertinamas kaip apeliantės laikymas, kad autoriui atsisakius autorinio atlyginimo licencinė sutartis neturėtų būti sudaroma. Tačiau apeliantė nerašė, kad neturi būti sudaryta licencinė sutartis, tai tebuvo pasvarstymas, tačiau jokiu būdu ne atsisakymas sudaryti sutartį, nes sutartis jau buvo sudaryta. Teismas apeliantės elektroninius laiškus traktavo subjektyviai, šališkai ir klaidingai, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimui keliamus reikalavimus.

15.5. Teismas nevertino aplinkybės, kad apeliantė sutartį pažadėjo atsiųsti 2018 m. balandžio 19 d. ne dėl to, jog laikė sutartį nesudarytą, o dėl to, jog tokį reikalavimą vėliau išreiškė ieškovė. Apeliantės direktorius P. Ž. šių susirašinėjimų metu, 2018 m. balandžio 19 d. el. laiške ieškovės darbuotojui A. M. nurodė, kad prisegtuke persiuntė renginio ataskaitą, paprašė išrašyti sąskaitą pagal licencinę sutartį, vėliau atliko dalį apmokėjimo. Akivaizdu, kad jeigu apeliantė nelaikytų, kad sutartis sudaryta, ji neketintų atlikti apmokėjimo, neprašytų sąskaitos būtent pagal tą sutartį. Be to, pačios ieškovės veiksmai taip pat leido apeliantei manyti, kad sutartis sudaryta, leidimas gautas. Visų pirma, ieškovė nuo 2018 m. kovo 27 d. jokiame laiške, adresuotame P. Ž., nekėlė klausimo dėl kokių nors papildomų sutarčių perdavimų, pasirašymų, ginčo, kad sutartis nepasirašyta, nebuvo, su tokiu nurodymu ieškovė nei karto nesikreipė į apeliantę. Ieškovė taip pat siuntė papildomą susitarimą dėl to, kad būtų pritaikytos nuolaidos autorinėms teisėms pagal sudarytą licencinę sutartį, kas vėlgi reiškia, kad sutartis 2018 m. kovo 27 d. buvo sudaryta ir tai, jog ji buvo sudaryta, suprato abi šalys.

15.6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad asmuo, prisistatęs J. L., veikė išimtinai apeliantės interesais ir niekaip kitaip. Sutiktina, kad šio asmens laiškai ieškovei pastarąją galėjo suklaidinti, tačiau apeliantė su tuo neturi nieko bendro. Apeliantė pateikė įrodymus, kad su šiuo asmeniu neturi nieko bendro ir už jo siųstus elektroninius laiškus ieškovei neturi ir negali atsakyti. Neaišku, kodėl teismas šių duomenų nelaikė reikšmingais ir vis vien vertino apeliantės nenaudai.

15.7. Teismas taikė apeliantei griežčiausią sankciją, nevertindamas alternatyvių, švelnesnių. Asociacijos LATGA Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. posėdyje patvirtintuose autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifuose yra numatyta galimybė sudaryti autorinę licencinę sutartį ir po koncerto ar renginio, tačiau tokiu atveju tarifai didinami 20 procentų. Apeliantė ieškovei ne kartą išreiškė pageidavimą realiai, fiziškai sutartį pasirašyti, atlikti sutartyje numatytą apmokėjimą. 2018 m. balandžio 19 d. el. laiške, jau po bylos iškėlimo teisme, kuomet apeliantė, susipažinusi su ieškinio turiniu ir supratusi, jog ieškovė dėl jai nežinomų priežasčių laiko licencinę sutartį esant nepasirašytą, apeliantė ieškovei nurodė, kad atsiųs pasirašytą licencinę sutartį, 2018 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 900 Eur sumą (mokėjimo paskirtis: Išankstinio apmokėjimo sąskaita serija IŠN Nr. 324 ir dalis sąskaitos PVM sąskaita - faktūra serija LAA Nr. 344942). Tai parodo, kad apeliantė apmokėjimo nevengia ir laiko sutartį sudarytą, išreiškia norą sutartį pasirašyti, kad ir po renginio sutarties sudarymo nevengia, dėl ko ATGTĮ 86 straipsnio 3 dalies normos teismo neturėjo būti taikomos.

15.8. Teismas nevertino, kad ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi nesant pagrindo ginčui, ieškinio teismui pateikimo dieną ieškovė apeliantei nebuvo pateikusi jokio reikalavimo dėl autorinio atlyginimo sumokėjimo.